- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- 2A-1889-924/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02033-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Edvardas Paliokas, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- E. P.
- Ieškovas
- K. D.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. P., atstovaujamo advokato V. P., apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-725-329/2019 pagal ieškovo K. D. ieškinį atsakovui E. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš nepilnamečio atsakovo E. P., o nepilnamečiui atsakovui neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iš nepilnamečio atsakovo įstatyminės atstovės R. P. 3 924,02 Eur turtinės ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad susiradęs internete skelbimą dėl automobilių valymo paslaugų, paskambino jame nurodytu telefonu. Atsiliepęs atsakovas E. P. prisistatė kaip automobilių salono valymu užsiimantis asmuo, ir jie susitarė, kad atsakovas atliks ieškovo automobilio vidaus cheminį valymą, jį nupoliruos bei nuplaus variklį. Atsakovas nurodė adresą (duomenys neskelbtini), kur atvykti dėl paslaugų teikimo. 2017 m. lapkričio 13 d. apie 17 val. ieškovas tralu atvežė automobilį BMW 530 D atsakovo nurodytu adresu ir paliko gyvenamojo namo kieme. Automobilio perdavimo valymo darbams atlikti metu automobilis buvo neregistruotas, nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam nebuvo atlikta techninė apžiūra. Atsakovas sutartą paslaugą atliko ir perdavė automobilį ieškovui, o ieškovas priėmė automobilį ir sumokėjo atsakovui sulygtą kainą už atliktą darbą. Atsakovas, neturėdamas ieškovo leidimo, savavališkai pasiėmė jo automobilį, juo važinėjosi Marijampolės mieste, padarė autoįvykį, ko pasėkoje ieškovo automobilis buvo apgadintas, t. y. jam buvo padaryta žala. Dėl padaryto administracinio nusižengimo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017m. gruodžio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN15.-876-610/2017 atsakovas E. P. buvo pripažintas padaręs Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 417 straipsnio 8 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas ir atitinkamai nubaustas. Padarytai žalai įvertinti ieškovas kreipėsi į A. V. individualią įmonę, kuri atliko automobilio BMW 530 D vertinimą, siekiant nustatyti atstatomojo remonto kaštus. Pagal eksperto ataskaitą nuostolis dėl autoįvykio yra 3 229,03 Eur. Už automobilio atstatomojo remonto kaštų paskaičiavimą A. V. įmonei ieškovas sumokėjo 150 Eur. Taip pat dėl automobilio apgadinimo ieškovas turėjo ir kitų išlaidų: R. K. automobilių remonto įmonei sumokėjo 434,99 Eur už keltuvo nuomą, ratų ir ratų ašių išsidėstymo parametrų matavimą ir vertinimą dėl atitikimo gamintojo nustatytiems parametrams, transportavimo paslaugas, o UAB „Goldas“ sumokėjo 110 Eur už suteiktas techninės pagalbos paslaugas pervežant automobilį. Taip pat dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 1 500 Eur, nes dėl atsakovo kaltės privalėjo kreiptis į įvairias įmones, gabenti automobilį vertinimui, buvo kviečiamas į teismo posėdžius, dėl apgadinto automobilio ieškovas patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, turėjo nepatogumų – buvo priverstas skolintis automobilį iš sesers vežioti savo mažamečius vaikus į ugdymo įstaigas, ligoninę.
Atsiliepimas
3. Atsakovas E. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios ieškovui žalos. Taip pat ieškovas neįrodė žalos dydžio. Atsakovas, rengdamas atsiliepimą į šį ieškinį, bendravo su automobilio buvusiu savininku Vokietijoje, kuris nurodė, kad automobilį jis pardavė Vokietijos pirkėjui, o ne lietuviui. Automobilis buvo realizuotas per automobilių saloną Potsdame. Buvęs savininkas atsiuntė automobilio ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, kad automobilis po eismo įvykio Vokietijoje sugadintas nepataisomai ir eisme dalyvauti negali, todėl atsakovui kyla abejonės, ar nėra suklastoti ieškovo pateikti automobilio dokumentai. Ieškovo pateikta automobilio vertinimo ataskaita iš dalies sutampa su vokiškuoju ekspertizės aktu. Eismo įvykio metu Lietuvoje negalėjo atsirasti tokie automobilio pažeidimai, kurie užfiksuoti ieškovo pateiktoje vertinimo ataskaitoje, o ir atsiradę automobilio pažeidimai nebuvo tinkamai užfiksuoti. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis galimai gali būti suklastota, kadangi teismui tenkinant atsakovo prašymą išreikalauti iš ieškovo minėto dokumento originalą, ieškovas jo taip ir nepateikė. Pagal originalius (vokiškuosius) automobilio registracijos dokumentus ši autotransporto priemonė galimai negali būti registruota ir dalyvauti eisme. Ieškovas neįrodė pairtos neturtinės žalos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; priteisė iš atsakovo E. P. ieškovui K. D. 3 924,02 Eur turtinės žalos atlyginimą, 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-06-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 163 Eur bylinėjimosi išlaidas; pavedė Marijampolės apylinkės teismo finansų ir apskaitos skyriui grąžinti ieškovui K. D. 2018 m. lapkričio 18 d. pavedimu sumokėtą į Marijampolės apylinkės teismo sąskaitą 100 Eur užstatą.
5. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė rangos sutartiniai teisiniai santykiai, priimant automobilį BMW 530 D cheminiam valymui. Teismui konstatavus, kad ieškovą su atsakovu siejo rangos sutartiniai teisiniai santykiai, atsakovas turėjo pareigą saugoti jam patikėtą automobilį. Byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškovo nurodytą aplinkybę, kad perduodamas išvalyti automobilį, ieškovas įspėjo atsakovą, kad automobilis nedraustas, jam neatlikta techninė apžiūra, kad atsakovas nevažinėtų automobiliu.
6. Teismas sprendė, kad yra visos būtinos atsakovo civilinės atsakomybės dėl ieškovui padarytos žalos dėl automobilio apgadinimo, sąlygos. Konstatuotinas priežastinis ryšys tarp ieškovui atsiradusios žalos ir atsakovo veiksmų. Ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Ieškovas patirtus nuostolius (žalą), atsakovui apgadinus jo automobilį eismo įvykio metu, grindė 2017 m. lapkričio 30 d. automobilio vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad remonto darbų vertė yra 490,29 Eur, dažymo darbų vertė – 211,76 Eur, keičiamų detalių vertė – 2 184,96 Eur, dažymo (eksploatacinių) medžiagų vertė – 342,02 Eur, iš viso automobilio atstatomoji vertė sudaro 3 229,03 Eur. Atsakovo atsikirtimai į ieškinį paremti tik paties atsakovo samprotavimais, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Iš atsakovo pateiktos automobilio Vokietijos ekspertų išvados nustatyta, kad 2017 m. gegužės mėn. eismo įvykyje buvo apgadinta automobilio visa galinė dalis ir išvadoje nurodyti apgadinimai neturi nieko bendro su ieškovo pateikta 2017 m. lapkričio 30 d. automobilio vertinimo ataskaita po atsakovo 2017 m. lapkričio 18 d. įvykdyto eismo įvykio, kurio metu buvo padaryti sužalojimai automobilio priekinėje dalyje, priekinėje dešinėje pusėje ir nubrauktas užpakalinis bamperis. Tai, kad automobilis po 2017 m. gegužės mėnesio eismo įvykio Vokietijoje buvo pripažintas netinkamu eksploatuoti, nepaneigia aplinkybės, kad ieškovas po 4 mėnesių nuo šio įvykio įsigijo automobilį suremontuotą, tinkamą naudoti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad automobilio įsigijimo dokumentai yra suklastoti, jis nenuginčijo automobilio registracijos duomenų.
7. Teismas nurodė, kad atsakovo kaltę dėl ieškovui priklausančio automobilio apgadinimų patvirtina į bylą pateiktas 2017 m. gruodžio 22 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN15.-876-610/2017. Atsakovas nenuginčijo žalos dydžio ir nepateikė įrodymų apie galimai kitokią automobilio atkuriamąją vertę, nei nurodyta ieškovo pateiktoje 2017 m. lapkričio 30 d. vertintojo ataskaitoje, neprašė skirti ekspertizės ieškovo prašomos žalos dydžiui nustatyti. Ieškovas dėl atsakovo kaltės taip pat patyrė ir kitus su tuo susijusius nuostolius: už automobilio atstatomojo remonto kaštų paskaičiavimą A. V. įmonei ieškovas sumokėjo 150 Eur; R. K. automobilių remonto įmonei sumokėjo 434,99 Eur už keltuvo nuomą, ratų ir ratų ašių išsidėstymo parametrų matavimą ir vertinimą dėl atitikimo gamintojo nustatytiems parametrams, transportavimo paslaugas, o UAB „Goldas“ sumokėjo 110 Eur už suteiktas techninės pagalbos paslaugas pervežant automobilį. Teismas, atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis bei pateiktus įrodymus, laikė jas pagrįstomis.
8. Teismas nurodė, kad atsakovas, savavališkai naudodamasis ieškovo automobiliu be jo sutikimo, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, važiuodamas ieškovo automobiliu, įvykdė eilę administracinių nusižengimų, sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino ieškovo automobilį, tuo padarydamas ieškovui turtinę žalą, sukeldamas ieškovui nepatogumus, išgyvenimus. Byloje nustatytas ieškovo automobilio sugadinimas teismo vertinimu pinigine išraiška nėra menkavertis, todėl toks įvykis gali būti pagrindu automobilio savininkui reikalauti priteisti neturtinės žalos sumą iš automobilį sugadinusio asmens. Atsakovas grąžindamas automobilį ieškovui elgėsi nesąžiningai – neinformavo jo apie padarytą eismo įvykį, nuslėpė automobilio apgadinimus, juos užmaskuodamas. Nuo žalos padarymo su ieškovu nebendradarbiavo, iki šiol neatlygino bent dalies žalos. Dėl pinigų stokos ieškovas nuo eismo įvykio 2017 m. lapkričio 18 d. iki šiol neturi galimybės visiškai atkurti iki sugadinimo buvusią automobilio būklę. Šių nustatytų byloje aplinkybių atsakovas nenuginčijo. Todėl teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra pagrįstas, o jos dydis 1500 Eur, laikytinas atitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas E. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; teismui esant kitokios nuomonės, nei nurodoma apeliaciniame skunde, prašoma vadovautis CPK 320 straipsnio 2 d. nuostatomis, leidžiančioms teismui peržengti apeliacinio skundo ribas ir priimti sprendimą, kuriuo ieškinys galėtų būti atmestas ar sprendimas pakeistas ir kitokiu pagrindu nei nurodoma apeliaciniame skunde; priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 76-80). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismo sprendimas nepagrįstas, neteisėtas ir neteisingas. Ieškovas suklaidino teismą, pateikdamas duomenis, nesusijusius su ginčo dalyku. Transporto priemonė yra techniškai tvarkinga nuo 2019 m. sausio 12 d. Ieškovas pateikė 2019 m. birželio 5 d. paslaugų teikimo sutartį su R. K. automobilių remonto įmone, kurioje dirba ieškovo tėvas dėl automobilio remonto ateityje, su galimybe nutraukti sutartį. Šios sąnaudos nėra patirtos ir negali būti priteisiamos. Taip pat pateikta 2019 m. gegužės 8 d. sąskaita faktūra dėl automobilio remonto, iš kurios negalima nustatyti, koks automobilis yra remontuotas, kokie darbai atlikti.
9.2. Teismas nevertino, kad nors byloje yra pateikta techninės pažiūros rezultatų kortelė su išvada, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, tačiau ieškovas 2019 m. gegužės 6 d. posėdyje pateikė R. K. automobilių remonto įmonės pažymą dėl ginčo automobilio apžiūros su nurodytomis detalėmis, kurias reikia keisti. Visi pažymoje nurodyti gedimai yra nepaslepiami ir atitinkamai patikrinami. Techninės apžiūros rezultatai ir išvada nėra nuginčyti, todėl teiginiai apie minėtų pažymoje trūkumų egzistavimą yra akivaizdžiai melagingi.
9.3. Teismas nepagrįstai priėmė ieškovo 2019 m. birželio 25 d. atnaujintos bylos teismo posėdyje pateiktus papildomus 2019 m. gegužės ir birželio mėn. dokumentus dėl transporto priemonės remonto ir jais vadovavosi priteisdamas turtinę žalą, nors ieškinio reikalavimas nebuvo didinamas ir žyminis mokestis mokamas nebuvo. Tokiu būdu, bylos atnaujinimas buvo skirtas ieškovui pateikti papildomus dokumentus.
9.4. Teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė turtinę žalą ieškovui. Ieškovas byloje neįrodinėjo net civilinės atsakomybės sąlygų, nors civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos CK įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovas neįrodė žalos dydžio ir priežastinio ryšio. Apeliantas mano, kad ieškovo patirto žalos dydis yra akivaizdžiai mažesnis. Hipotetinė žala įrodinėjama vertinimo ataskaita negali būti priteistina, nes ji akivaizdžiai nėra patirta - automobilis buvo registruotas, atlikta jo techninė apžiūra ir be jokių pastabų jis gali dalyvauti eisme.
9.5. Teismas nepagrįstai vadovavosi V. įmonės vertinimo ataskaita, nes vertinimas buvo atliktas praėjus daug laiko po įvykio, nedalyvaujant atsakovui, neįvertinus duomenų apie prieš įvykį buvusį automobilio stovį. Pateiktas automobilio stovio vertinimas Vokietijoje - nerekomenduoti automobilio remontuoti dėl jo techninio stovio. K. įmonėje dirba ieškovo tėvas.
9.6. Teismas nevertino, ar ieškovas gali reikšti reikalavimą atlyginti žalą, kadangi ieškovas nepateikė automobilio registracijos vokiškojo originalo ir pirkimo–pardavimo sutarties originalo. Abejones sustiprina ieškovo atsakymai dėl automobilio įsigijimo aplinkybių. Teismui buvo pateikti duomenys dėl prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2019 m. gegužės 24 d.
9.7. Teismas netinkamai taikė teisės normas, nesivadovavo teismų praktika, todėl nepagrįstai priteisė ieškovui 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad transporto priemonės negali eksploatuoti, remontuoti iki teismo proceso pabaigos. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilis buvo užregistruotas 2018 m. lapkričio 15 d. ir nuo 2019 m. sausio 12 d. galėjo dalyvauti eisme.
Atsiliepimas
10. Ieškovas K. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 86-89). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Atsakovo veiksmuose yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl jis privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą. Tarp ieškovo nuostolių ir atsakovo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovas savavališkai pasiėmė ieškovo automobilį, juo važinėjosi, jį apgadino. Atsakovas padarė žalą neteisėtais veiksmais, jo kaltė bei priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos įrodyta byloje esančiais įrodymais.
1.1. Dėl apgadinto automobilio ieškovas patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, turėjo nepatogumų, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo buvo pagrįstas. Ieškovas privalėjo kreiptis į įvairias įmones (gabenti automobilį vertinimui, buvo kviečiamas į teismo posėdžius). Ieškovas turi du mažamečius vaikus - 2 ir 4 metukų, vaikai yra vežiojami į darželį, kuris yra kitame miesto gale, tam labai reikalingas automobilis, be to, vyresniam sūnui atliktos net trys operacijos, du kartus Kauno mieste, vieną kartą Vilniuje, tam taip pat buvo reikalingas automobilis, kurio dėl atsakovo kaltės ieškovas negalėjo laiku naudotis. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad buvo nesilaikyta teisės aktų taip, kad savo veiksmais nepadaryti kitam asmeniui žalos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
2. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
3. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl žalos, atsiradusios atsakovui eismo įvykio metu apgadinus pagal paslaugų sutartį jam perduotą automobilį, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, žalos dydį, ir ieškovui priteisė iš atsakovo 3 924,02 Eur turtinės žalos atlyginimą, 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumas, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles, nes ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (priežastinio ryšio) ir žalos dydžio.
4. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2017 m. lapkričio 18 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), esančių garažų teritorijoje be ieškovo sutikimo vairuodamas jam pagal žodinę sutartį cheminiam valymui, poliravimui ir variklio nuplovimui perduotą transporto priemonę BMW 530 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nuvažiavo nuo kelio į griovį, atsitrenkė į kelio pralaidą ir apgadino vairuotą transporto priemonę (1 t., b. l. 8–11, prijungta administracinio nusižengimo byloje Nr.AN15.-876-610/2017). 2017 m. lapkričio 30 d. atlikus transporto priemonės vertinimą, turto vertintojas nustatė, kad apgadinto automobilio orientaciniai atkūrimo (remonto) kaštai sudaro 3 229,03 Eur (su PVM), (1 t., b. l. 32). Ieškovas pateikė į bylą duomenis, kad iki bylos išnagrinėjimo pabaigos automobilio remontui patyrė 1000 Eur išlaidų (2 t., b.l. 31–32). Be to ieškovas įrodinėjo, kad patyrė ir kitus su tuo susijusius nuostolius: 150 Eur už automobilio remonto kaštų įvertinimą (1 t., b. l. 6–7), 434,99 Eur R. K. automobilių remonto įmonei už keltuvo nuomą, ratų ir ratų ašių išsidėstymo parametrų matavimą ir vertinimą dėl atitikimo gamintojo nustatytiems parametrams, transportavimo paslaugas (1 t., b. l. 14–16, 19), 110 Eur UAB „Goldas“ už suteiktas techninės pagalbos paslaugas pervežant automobilį (1 t., b. l. 12–13).
5. Bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius (atsakovas įsipareigojo išvalyti ieškovo automobilį, nupoliruoti, o ieškovas įsipareigojo atsakovui už suteiktas paslaugas sumokėti), rangos sutartimi. Nors ginčo šalys nekvestionuoja tokios teisinių santykių kvalifikacijos, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tarp šalių buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Atlygintinų paslaugų teisinius santykius reglamentuoja CK XXXV skyrius. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). CK 6.724 straipsnyje taip pat įtvirtinta, kad CK šeštosios knygos normos, nustatančios bendrąsias rangos sutarties nuostatas (6.644–6.671 straipsniai) bei reglamentuojančios vartojimo rangą (6.672–6.680 straipsniai), paslaugų sutartims taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja CK 6.716–6.723 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams.
6. Pagal CK 6.657 straipsnį, taikytiną ginčo santykiams, atsakovas privalėjo imtis visų įmanomų priemonių ieškovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti, o nustatytos pareigos neįvykdęs tinkamai – atsako ieškovui už šio turto praradimą ar sužalojimą. Toks teisinis reguliavimas, kad rangovas atsako už jam patikėto turto praradimą ar sužalojimą, reiškia, jog rangos (taigi ir paslaugų teikimo) santykiams įstatymų leidėjo valia yra taikomi griežti turto išsaugojimo reikalavimai, todėl atsakovo atsakomybė iš esmės yra objektyvi. Kaltės prezumpcija (CK 6.248 straipsnis) galėtų būti paneigta, o asmuo nuo civilinės atsakomybės atleistas tik įrodžius įstatymo numatytas sąlygas, visiškai ar iš dalies eliminuojančias civilinės atsakomybės konkrečiu atveju taikymą (CK 6.253 straipsnis). Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai padaryti išvadą, kad byloje nenustatyta įstatymo numatytų sąlygų, eliminuojančių atsakovui civilinės atsakomybės taikymą (CK 6.253 straipsnis). Akivaizdu, kad atsakovas jam patikėto automobilio neišsaugojo, o priešingai - automobilį dėl savo paties kaltės apgadino. Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija šių teismo nustatytų aplinkybių, tačiau iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė priežastinį ryšį bei nuostolių dydį.
Dėl žalos dydžio nustatymo
7. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė - siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Kaip deliktinės atsakomybės, taip ir sutartinės atsakomybės atveju aktualus konstitucinis visiško žalos atlyginimo principas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita - abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012).
Dėl remonto išlaidų, nurodytų vertinimo ataskaitoje
8. 2017 m. lapkričio 30 d. nepriklausomo eksperto parengtoje vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad automobilio orientaciniai būsimo remonto kaštai (nuostoliai) sudaro 3229,03 Eur (tame skaičiuje 560,41 Eur PVM), kurią sudaro: 490,29 Eur remonto darbų vertė, 211,76 Eur dažymo darbų vertė, 2 184,96 Eur keičiamų detalių vertė, 342,02 Eur dažymo (eksploatacinių) medžiagų vertė. Apeliantas ginčija šiuos pirmos instancijos teismo priteistus nuostolius, teigdamas, kad ataskaitoje nurodytos automobilio remonto išlaidos nėra patirtos ir negali būti priteisiamos, kita vertus nurodo, kad ieškovo patirto žalos dydis yra akivaizdžiai mažesnis.
9. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nukentėjusiam asmeniui (ieškovui) tenka pareiga įrodyti priežastinį ryšį bei žalos dydį, o atsakovui tenka pareiga paneigti priežastinį ryšį bei nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus.
10. 2017 m. lapkričio 30 d. nepriklausomo eksperto parengtoje vertinimo ataskaitos priede (2017 m. lapkričio 30 d. pažymoje) nurodyta, jog tam kad jis būtų techniškai tvarkingas reikalingos pakeisti detalės: priekinės pakabos rėmas su apsaugine skarda; dešinės pusės variklio laikiklis; dešinės pusės vairo traukė ir antgalis; dešinės pusės priekinio rato svirtys; dešinės pusės priekinio rato stebulė, taip pat ir guolis; dešinės pusės amortizatorius, vairo kolonėlė; taip pat reikia remontuoti automobilio kėbulą, nes jis yra sulenktas, priekinės pakabos rėmo tvirtinimo vieta prie kėbulo yra sulenkta bei sugadinta, išplėsta tvirtinimo vieta; automobilio ratų ir ratų ašių išsidėstymo parametrai neatitinka gamintojo nustatytų reikalavimų, pridėtas matavimo protokolas (1 t., b.l. 41). Minėti sugadinimai užfiksuoti 2017 m. lapkričio 30 d. A. V. vertinimo ataskaitoje, kuris šių duomenų teisingumą patvirtino ir teismo posėdyje, todėl pripažintini būdingais transporto priemonei nuvažiavus nuo kelio į dešinėje pusėje esantį griovį. Apeliantą, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atstovavo profesionalus teisininkas – advokato padėjėjas, tačiau apelianto atstovas neprašė skirti ekspertizės, kitų pagrįstų įrodymų paneigiančių aplinkybes, kad ieškovo nurodyti automobilio sugadinimai nėra priežastiniame ryšyje su atsakovo neteisėtais veiksmais nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kaip pagrįstai nustatė pirmos instancijos teismas, iš atsakovo pateikto automobilio BMW 530, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ekspertizės akto, surašyto 2017 m. gegužės 26 d. Vokietijos M. B. automobilių ekspertų biuro (1 t., b. l. 77–117), matyti, kad šiame akte nurodyti apgadinimai skiriasi nuo apgadinimų konstatuotų 2017 m. lapkričio 30 d. vertinimo ataskaitoje. Be to, ieškovas nurodė, kad automobilis Lietuvoje, prieš perduodant jį atsakovui, buvo suremontuotas (pateikė fotonuotraukas), iš kurių matyti, kad automobilio išorės apgadinimų, užfiksuotų 2017 m. gegužės 26 d. Vokietijos ekspertizės akte, nėra. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad yra nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovo nurodomų kilusių neigiamų padarinių (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis).
11. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensuojamąją funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostolių dydį įrodyti gali prireikti daugiau laiko. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė, kad visos automobilio remonto išlaidos, nurodytos vertinimo ataskaitoje (3229,03 Eur), gali realiai atsirasti.
12. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kad dėl automobilio remonto faktiškai patyrė 1000 Eur išlaidų (2 t., b.l. 31), daugiau jokių kitų įrodymų nepateikta. Nors vien tik iš šio kvito bei sąskaitos faktūros (2 t., b.l. 32) nėra aišku būtent kas sudaro šiuos kaštus (kas buvo suremontuota), kada atliktas remontas, tačiau įvertinus byloje esančių įrodymų visetą bei nustatytą žalos padarymo faktą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad šios išlaidos yra susiję su ieškovo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirta žala. Ieškovas taip pat nurodė, kad automobilio iki šiol visiškai nesuremontavo, tačiau juo naudojasi pagal paskirtį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad realiai patirs ir daugiau išlaidų, susijusių su atsakovo eismo įvykio metu jam padaryta žala. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. lapkričio 13 d. perduodant automobilį atsakovui šis vis dar nebuvo registruotas (pirmosios registracijos Lietuvoje data 2018 m. lapkričio 15 d.), techninė apžiūra pirmą kartą atlikta 2019 m. sausio 11 d., pakartotinai - 2019 m. sausio 12 d., kurios metu buvo konstatuota, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, jokie trūkumai nenurodyti (1 t., b.l. 187, 2 t., b.l. 4, 46)). Taigi beveik per dvejus metus ieškovas faktiškai nepatyrė jokių kitų išlaidų nurodytų ataskaitoje (3229,03 Eur - 1000 Eur = 2229,03 Eur), be to nustatyta, kad automobilis atitinka visus jam nustatytus techninius reikalavimus bei gali dalyvauti eisme, ieškovas šiuo automobiliu naudojasi pagal paskirtį. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo prašomos atlyginti 2229,03 Eur žalos dydis neatitinka būsimos žalos dydžiui keliamo realaus jo atsiradimo tikimybės reikalavimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad vertintojas nurodė, kad ataskaitos išvadoje nurodytas orientacinis remonto kaštų dydis, kuris akivaizdu, kad faktiškai remontuojant automobilį gali skirtis, ką netiesiogiai patvirtina 1000 Eur ieškovo faktiškai patirtos remonto išlaidos. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti ieškovui ne tik 1000 Eur realiai patirtas remonto išlaidas, bet ir likusioje dalyje, t.y. 2229,03 Eur, turtinės žalos atlyginimą, grindžiamą būsimomis automobilio remonto išlaidomis, yra nepagrįstas.
13. Bylai teisiškai reikšminga aplinkybė yra ir ta, kad, kaip jau buvo minėta, ieškovas iki šiol visų ataskaitoje nurodytų išlaidų faktiškai nepatyrė, todėl net jeigu teismas būtų konstatavęs, kad šios išlaidos tikėtinai pagrįstos, ataskaitoje nurodyto PVM (560,41 Eur) nebūtų pagrindo įskaičiuoti į ieškovo nuostolių dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai automobilis neremontuojamas, tai prievolės apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, nėra tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, todėl, kai automobilis neremontuojamas, tai tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006 ir kt.). Nors apeliantas nesutinka su visu ieškovo prašomos priteisti žalos dydžiu, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nepateikė šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, todėl šie skundo argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
Dėl kitų išlaidų priteisimo
14. Be to ieškovas byloje prašė priteisti ir kitus jo faktiškai patirtus nuostolius dėl atsakovo eismo įvykio metu padarytų automobilio sugadinimų: 150 Eur už automobilio remonto kaštų įvertinimą (1 t., b. l. 6–7), 85 Eur remonto įmonei už keltuvo nuomą, kuris buvo reikalingas ekspertui įvertinant automobilio apgadinimus; 110 Eur UAB „Goldas“ už suteiktas techninės pagalbos paslaugas po eismo įvykio automobilį nuvežant į saugojimo aikštelę (1 t., b. l. 12–13), 140 Eur už ratų ir ratų ašių išsidėstymo parametrų matavimą bei jų atitikimo gamintojo nustatytiems parametrams vertinimą, ir 209,99 Eur (434,99 Eur - 85 Eur - 140 Eur) už automobilio transportavimo paslaugas (R. K. automobilių remonto įmonei). Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismui, kad šios patirtos išlaidos yra pagrįstos ir protingos, susijusios su atsakovo sukelto eismo įvykio pasekmėmis bei civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Būtent nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, yra susiję su šia ieškovo prašoma priteisti žala. Jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų šios išlaidos (nuostoliai) nebūtų susidarę.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
15. Pirmos instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, savo sprendimą motyvuodamas tuo, jog atsakovas be ieškovo leidimo ne vieną kartą naudojosi automobiliu ir eismo įvykyje jį apgadino, be to grąžindamas automobilį ieškovui elgėsi nesąžiningai – neinformavo jo apie padarytą eismo įvykį, nuslėpė automobilio apgadinimus, juos užmaskuodamas, su ieškovu nebendradarbiavo ir iki šiol neatlygino bent dalies žalos, ieškovas iki šiol neturi galimybės visiškai atkurti iki sugadinimo buvusią automobilio būklę, tuo sukeldamas ieškovui nepatogumus, išgyvenimus.
16. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Vartotojo teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo priteisimo įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Tačiau nagrinėjamu atveju bylos šalių sudaryta atlygintinų paslaugų sutartis negali būti priskirta vartojimo sutarčių kategorijai (CK 6.716 straipsnis), nes atsakovas nebuvo verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą, atitinkamai negali būti taikomos vartotojų teisių gynimo ir kiti su šių teisių gynimu susiję įstatymai.
17. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmos instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas, nes remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, o paslaugų (rangos) santykius reglamentuojantys įstatymai nenumato tokios neturtinės žalos atlyginimo. Šioje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimas pakeistinas, ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetant.
18. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad neturtinę žalą ieškovas grindė tik savo paaiškinimais, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovo patirti nepatogumai, neigiamos emocijos viršytų natūralaus dalyvavimo civiliniuose teisiniuose santykiuose ribas. Neturtinės žalos faktui ir dydžiui įrodyti, ją patyręs asmuo turi pateikti teismui svarbesnių kriterijų, reikšmingų faktų. Pirmos instancijos teismo nustatytos aplinkybės nėra pakankamos faktui, kad ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, konstatuoti.
19. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta, kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
20. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl priteistinos iš atsakovo turtinės žalos dydžio, taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 3 924,02 Eur turtinės žalos atlyginimo keistinas, ieškovui priteisiant 1694,99 Eur, o ieškovo reikalavimą dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmetant bei atitinkamai paskirstant bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
21. Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmos instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Bylinėjimosi išlaidos patirtos tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo patenkinta 31,25 procentai ieškinio reikalavimų (atitinkamai 68,75 proc. dalimi atmesta), ieškovui iš atsakovo priteisia 97,81 Eur ((163 Eur žyminis mokestis + 150 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti) x 31,25 proc.), o atsakovui iš ieškovo 847 Eur ((122 Eur žyminis mokestis + 1110 Eur išlaidos advokato/advokato padėjėjo pagalbai apmokėti) x 68,75 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose. Vokietijos ekspertizės akto vertimo į lietuvių kalbą išlaidos (175,93 Eur) atsakovui neatlyginamos, nes šis teismui pateiktas įrodymas neturėjo esminės įtakos sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis ekonomiškumo principu priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, teismas atsakovui iš ieškovo priteisia 749,19 Eur (847 Eur – 97,81 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
22. Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas valstybei. Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje iš viso sudaro 24,21 Eur (16,21 Eur pirmos instancijos teisme + 8 Eur apeliacinės instancijos teisme), kurios taip pat paskirstytinos pagal nutarties 31 pastraipoje nurodytas proporcijas, t. y. iš ieškovo valstybei priteistina 16,64 Eur; iš atsakovo valstybei priteistina 7,57 Eur (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. sprendimą pakeisti, ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo E. P. ieškovui K. D. 1694,99 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 99 ct) turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-06-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Priteisti iš ieškovo K. D. atsakovui E. P. 749,19 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 19 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo K. D. 16,64 Eur (šešiolika eurų 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.
Priteisti iš atsakovo E. P. 7,57 Eur (septynis eurus 57 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.