- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-12-22
- Bylos Nr.
- AN15.-876-610/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
- Pažeidėjas
- E. P.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, jo įstatyminei atstovei R. P., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 5 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nepilnametis (17 metų amžiaus) E. P. 2017 m. lapkričio 16 d., 11.00 val., 2017 m. lapkričio 18 d., apie 12.00-13.00 val., 2017 m. lapkričio 19 d., apie 09.00-10.00 val., ir 2017 m. lapkričio 24 d., apie 13.00 val., Marijampolėje vairavo išregistruotą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedraustą transporto priemonę – automobilį BMW 530 (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, su pritvirtintais nei tai transporto priemonei priskirtais valstybiniais numerio ženklais, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Be to, 2017 m. lapkričio 18 d., apie 17.00 val., Vokiečių g., Marijampolėje, esančių garažų teritorijoje, vairavo išregistruotą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedraustą transporto priemonę – automobilį BMW 530 (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, su pritvirtintais nei tai transporto priemonei priskirtais valstybiniais numerio ženklais, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nuvažiavo nuo kelio į dešinėje pusėje esantį griovį, atsitrenkė į kelio pralaidą ir apgadino vairuotą transporto priemonę.
Protokole be to nurodoma, kad iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET), kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais E. P. pažeidė KET 9, 14, 225 ir 226 punktų reikalavimus bei padarė nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 5 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino visas faktines aplinkybes nurodytas protokole. Patvirtino, kad vairavo protokole nurodytomis dienomis, dokumentų neturėjo. Paaiškino, kad automobilis BMW jam buvo perduotas išvalyti saloną, leidimo važiuoti į miestą neturėjo. Tačiau paaiškino, kad vairavimo metu po įvykio padarytą žalą vertina mažesnę kaip 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Žala padaryta tik jo vairuotam automobiliui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nustatytas faktines aplinkybes ir kaltę, be pačio E. P. parodymų patvirtina: administracinio nusižengimo bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 17070177930, (b. l. 1–2), K. D. paaiškinimas ir apklausos protokolas (b. l. 4–5), Marijampolės AVPK pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 6). E. P. apklausos protokolas (b. l. 7–8), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 9), pažyma dėl eismo įvykio (b. l. 10). Asmenybę charakterizuoja išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (b. l. 18–19).
Administracinio nusižengimo protokolu E. P. veiksmai kvalifikuoti taip pat ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 423 str. 1d., kur numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), taip pat pagal 426 str. 2 d., kuri numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.(analogiška norma šiuo metu galiojančio ANK 423 str. 1d.) , numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. nekyla (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis N62-7988/2010). Toks normos aiškinimas sietinas su tuo, kad įstatymų leidėjas, numatydamas atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę ar kitokį turtą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. P. apgadino tik jo vairuotą automobilį, ir šiuo atveju neturi reikšmės, kad transporto priemonės savininkas nežinojo apie jo veiksmus, todėl jo veikoje nėra ANK 423 str. 1d. numatyto nusižengimo požymių, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad būtų buvęs sugadintas kitas turtas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-10-30 nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009 aiškindamas ATPK 130 str. 1 d. (šiuo metu analogiška dispozicija aprašyta ANK 426 str. 2d.) nuostatas padarė išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse, Protokole nenurodytas KET punktas kurį pažeisdamas E. P. pasišalino iš eismo įvykio vietos. Teismas pasisako, jog nusižengimo padarymo metu KET numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra ((duomenys neskelbtini) p.). Pagal (duomenys neskelbtini) punktą nukentėjusiuoju nuo eismo įvykio laikytinas kitos transporto priemonės (kitų transporto priemonių) ar kito turto naudotojas (kuris nebūtinai turi būti ir to turto savininkas), nukentėjęs nuo transporto priemonės, dalyvavusios eismo įvykyje, poveikio. Atsižvelgiant į tai, (duomenys neskelbtini) punkto prasme nukentėjusiuoju nėra laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, eismo įvykio metu nevairavęs tos transporto priemonės. Tad tokios transporto priemonės savininko nebuvimas eismo įvykio vietoje nėra būtina sąlyga kilti pareigai pranešti policijai apie eismo įvykį. Vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-04 nutarimas Nr. N756-175/2010). Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. P. vairavo K. D. automobilį.
Teismo vertinimu būtina sąlyga taikyti administracinę atsakomybę už ANK 423 str. 1d., 426 str. 2d., numatytus pažeidimus, pripažįstama tai, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimu atsiradusi žala, t.y. transporto priemonių ar kito turto apgadinimai, turi būti padaryti ne paties pažeidimą padariusio asmens, bet kitų eismo dalyvių valdytoms transporto priemonėms ar kitam turtui. Šiuo atveju tokių duomenų nėra.
Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad E. P. padarytas eismo įvykis nelaikytinas tokiu, už kurį kyla administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 423 str. 1d., taip pat jis neturėjo pareigos pranešti apie jį policijai ir pasitraukimu iš eismo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, todėl negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir pagal ANK 426 str. 2d..
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 str. 3 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį nusižengimą, jeigu administracinio teisės nusižengimo protokole nurodyta nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą.
Protokole nurodytos faktinės aplinkybės dėl eismo įvykio ir KET punktų pažeidimai kvalifikuoti pagal ANK 423 str. 1d. atitinka ANK 417 str. 8d. numatytą nusižengimo sudėtį. Todėl šioje dalyje protokolo nuoroda keistina.
Administracinio nusižengimo protokole du kartus įrašyta ANK 415 straipsnio 2 dalis. Atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teismas mano, jog šiuo atveju institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, kaip du atskirus nusižengimus traktavo neįregistruotos transporto priemonės vairavimą ir be privalomosios techninės apžiūros esančios transporto priemonės vairavimą. Pažymėtina, jog šiuo atveju atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla tik vieną kartą, kadangi neįregistruotos ir be techninės apžiūros esančios transporto priemonės vairavimas sudaro vieno nusižengimo sudėtį.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas pripažįsta, kad E. P. veiksmuose yra pažeidimų numatytų ANK 415 str. 1d., ANK 415 str. 2d., ANK 417 str. 8d., ANK 415 str. 5d., ANK 424 str. 2 d. numatytus nusižengimus.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, E. P. atžvilgiu pradėta teisena pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį (dėl vieno nusižengimo) ir pagal ANK 426 str. 2d., nutrauktina.
Teismas nustatė, jog nusižengimų esmė yra įrodyta. Nusižengimų padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai atitinka nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 5 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, požymius.
E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis prisipažino padaręs administracinis nusižengimus ir dėl jų gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę (baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje įtvirtintais administracinės nuobaudos parinkimo ir baudos dydžio nustatymo pagrindais, teismas sprendžia, jog E. P. skirtinos ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 5 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje sankcijų minimumams artimos piniginės baudos. Vadovaujantis ANK 44 straipsniu, administraciniu nurodymu ar nutarimu skiriama bauda nepilnamečiui lygi pusei baudos, nustatytinos vadovaujantis ANK taisyklėmis už padarytą administracinį nusižengimą, bet ne mažesnė negu 5 Eur ir ne didesnė negu 900 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 630 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktu, 637 straipsnio 3 dalimi, teismas
nutaria:
E. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.
E. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 16 Eur (šešiolikos eurų) dydžio baudą.
E. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 5 dalyje, ir jam skirti 125 Eur (vieno šimto dvidešimt penkių eurų) dydžio baudą.
E. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, (pakeitus protokolo nuorodą iš ANK 423 str. 1d.), ir jam skirti 5 Eur (penkių eurų) dydžio baudą.
E. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 180 Eur ( šimto aštuoniasdešimties eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir E. P. skirti subendrintą nuobaudą – 190 Eur ( šimto devyniasdešimties eurų) baudą.
Administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą E. P. atžvilgiu pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį ir ANK 426 straipsnio 2 dalį, nutraukti.
Sutinkamai su ANK 675 straipsnio 2 dalimi, asmeniui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o paskundus nutarimą skirti baudą - ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 17075297949. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.