- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-23
- Bylos Nr.
- 2-725-329/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02033-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Ieškovas
- K. D.
- Atsakovas
- E. P.
- Advokatai
- Kęstutis Žiemys
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. D. ieškinį atsakovui E. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas prašė priteisti iš nepilnamečio atsakovo E. P., o nepilnamečiui atsakovui neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iš nepilnamečio atsakovo įstatyminės atstovės R. P. 3 924,02 Eur turtinės ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–5).
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad susiradęs internete skelbimą dėl automobilių valymo paslaugų, paskambino nurodytu telefonu. A. E. P., kuris prisistatė kaip automobilių salono valymu užsiimantis asmuo, ir jie susitarė, kad atsakovas nupoliruos bei atliks ieškovo automobilio vidaus cheminį valymą, nuplaus variklį. Atsakovas nurodė adresą (duomenys neskelbtini), kur atvykti dėl paslaugų teikimo. 2017-11-13 vakare, apie 17 val. ieškovas tralu atvežė automobilį (duomenys neskelbtini) atsakovo nurodytu adresu, nukrovė jį ir paliko atsakovui gyvenamojo namo kieme. Susitarė, kad atsakovas darbus atliks per savaitę ir paskambins, atsiskaitys su juo atsiimdamas automobilį. Ieškovas įspėjo atsakovą, kad automobiliu nesinaudotų, kadangi automobilį (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo nesenai įsigijęs ir dar neįregistravęs, jam dar nebuvo atlikta techninė priežiūra. Maždaug po savaitės atsakovas pranešė, kad vakare atvyktų atsiimti automobilio ir nurodė kitą adresą, o ne tą patį, kuriame automobilis buvo perduotas išvalyti. Buvo vėlyvas ruduo, automobilio atsiėmimo vieta nebuvo apšviesta, todėl atsiimdamas automobilį, ieškovas apžiūrėjo tik ar atliktas automobilio valymas, dėl kurio buvo tariamasis ir atsiskaitė su atsakovu. Nurodė, kad automobilio atidžiai neapžiūrėjo, nepastebėjo akivaizdžių jo apgadinimų. Atsakovas, perduodamas automobilį, neinformavo, kad automobiliu naudojosi ir padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis. Tik kai atsakovui išvykus automobilis buvo užkeltas ant tralo, ieškovas atkreipė dėmesį, kad skiriasi priekinio dešinės pusės rato padanga nuo kitų automobilio padangų. Parsigabenęs tralu automobilį namo, jis atidžiai apžiūrėjo jį ir be pastebėto jau priekinio dešiniojo rato skirtingos padangos, rado sulenktą dešinio priekinio rato ratlankį, dešinės pusės priekinio žibinto rėme prineštų žemių, buvo suskilęs ir bandytas apglaistyti priekinis buferis, sulaužyta variklio apsauga. Apie pastebėtus automobilio apgadinimus iš karto telefonu pranešė atsakovui. Iš pradžių atsakovas teigė nieko nežinąs apie nurodytus defektus, tačiau ieškovui nurodžius, kad jis turi nuotraukas kaip atrodė automobilis iki jo perdavimo išvalyti, atsakovas prisipažino, kad važinėjo automobiliu, nesuvaldęs įlėkė į šalikelės griovį ir jį apdaužė, prakirstą padangą pakeitė kita, suskilusį buferį bandė užglaistyti, žadėjo atlyginti žalą. Taip pat tą patį vakarą ieškovas nuvyko pas atsakovą adresu Marijampolė, Kapų g. 5, ir iš jo tėvų sužinojo, kad atsakovas nepilnametis, pranešė apie jų sūnaus padarytą žalą. Atsakovo tėvai atvyko apžiūrėti automobilio, buvo jau tamsu, susitarė atvykti kitą dieną šviesiu paros laiku, pasiūlė už padarytą žalą sumokėti 500 Eur. Ieškovas nesutiko su tokia suma, nes žala buvo padaryta didesnė. Žalos įvertinimui ieškovas kreipėsi į ekspertą turto vertintoją. Kadangi nei atsakovas, nei jo tėvai kitą dieną neatvyko detaliai automobilio apžiūrai su ekspertu, ieškovas kreipėsi į policiją dėl jo automobilio apgadinimo. Dėl padaryto administracinio nusižengimo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017-12-22 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN15.-876-610/2017 atsakovas E. P. buvo pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 417 straipsnio 8 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas ir atitinkamai nubaustas. Padarytai žalai įvertinti ieškovas kreipėsi į A. V. individualią įmonę, kuri atliko automobilio (duomenys neskelbtini) vertinimą, siekiant nustatyti atstatomojo remonto kaštus. Pagal eksperto ataskaitą nuostolis dėl autoįvykio yra 3 229,03 Eur. Už automobilio atstatomojo remonto kaštų paskaičiavimą A. V. įmonei ieškovas sumokėjo 150 Eur. Taip pat dėl automobilio apgadinimo ieškovas turėjo ir kitų išlaidų : R. K. automobilių remonto įmonei sumokėjo 434,99 Eur už keltuvo nuomą, ratų ir ratų ašių išsidėstymo parametrų matavimą ir vertinimą dėl atitikimo gamintojo nustatytiems parametrams, transportavimo paslaugas, o uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 110 Eur už suteiktas techninės pagalbos paslaugas pervežant automobilį. Kadangi atsakovas gera valia žalos neatlygino, todėl prašo priteisti visus ieškovo patirtus nuostolius – 3924,02 Eur. Taip pat dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė ir neturtinę žalą, kurią vertina 1 500 Eur, nes dėl atsakovo kaltės privalėjo kreiptis į įvairias įmones, gabenti automobilį vertinimui, buvo kviečiamas į teismo posėdžius, dėl apgadinto automobilio ieškovas patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, turėjo nepatogumų – buvo priverstas skolintis automobilį iš sesers vežioti savo mažamečius vaikus į ugdymo įstaigas, ligoninę, todėl prašo priteisti iš atsakovo 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad visiškai palaiko ieškinio reikalavimus, jų neketina tikslinti, nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu ir tapo pilnametis. Patvirtino, kad atsakovas iki šiol žalos neatlygino, su ieškovu nebendradarbiauja. Nurodė, kad atsakovo atsiliepimo argumentai nepagrįsti, pateikta Vokietijos ekspertų išvada po autoįvykio netyri jokios įtakos ir nėra susijusi su atsakovo jam padaryta žala dėl automobilio apgadinimo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, mano, kad padaryta žala yra mažesnė, nei reikalauja ieškovas. Nurodė, kad atsakovas, rengdamas atsiliepimą į šį ieškinį, bendravo su automobilio buvusiu savininku Vokietijoje C. S., kuris nurodė, kad automobilį jis pardavė Vokietijos pirkėjui, o ne lietuviui. Automobilis buvo realizuotas per automobilių saloną Potsdame. Buvęs savininkas atsiuntė automobilio ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, kad automobilis po eismo įvykio Vokietijoje sugadintas nepataisomai ir eisme dalyvauti negali, todėl atsakovui kyla abejonės, ar nėra suklastoti ieškovo pateikti automobilio dokumentai . Taip pat nurodo, kad ieškovo pateikta automobilio vertinimo ataskaita iš dalies sutampa su vokiškuoju ekspertizės aktu. Tokius įtarimus tik patvirtina tai, kad eismo įvykio metu Lietuvoje negalėjo atsirasti tokie automobilio pažeidimai, kurie užfiksuoti ieškovo pateiktoje vertinimo ataskaitoje, o ir atsiradę automobilio pažeidimai nebuvo tinkamai užfiksuoti. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsakovas prašo teismo vadovautis CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.282 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, taip pat sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika (b. l. 54–56).
Teismo posėdyje atsakovas (dalyvaudamas 2018-12-10) ir jo atstovas paaiškino, jog atsakovas su ieškiniu nesutinka, teigia, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios ieškovui žalos, todėl prašė ieškinio reikalavimus atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas mano, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutartis galimai gali būti suklastota, kadangi teismui tenkinant atsakovo prašymą išreikalauti iš ieškovo minėto dokumento originalą, ieškovas jo taip ir nepateikė. Taip pat atsakovas mano, kad pagal originalius (vokiškuosius) automobilio registracijos dokumentus ši autotransporto priemonė galimai negali būti registruota ir dalyvauti eisme. Nurodo, kad atsakovas, rengdamas atsiliepimą į ieškinį, bendravo su automobilio buvusiu savininku Vokietijoje C. S., kuris nurodė, kad automobilį jis pardavė Vokietijos pardavėjui, o ne lietuviui, automobilis buvo realizuotas per automobilių saloną Potsdame, o automobilio būklė atsispindi prieš pardavimą Vokietijoje atliktos ekspertizės nuotraukose. Kadangi į bylą ieškovo pateiktoje automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje pardavėju nurodytas C. S., o ieškovas teigė pirkęs automobilį Marijampolėje iš lietuvio, todėl sprendžia, kad pirkimo–pardavimo sutartis galimai yra suklastota. Pasitvirtinus tokioms aplinkybėms, prašo teismą ieškovo veiksmus įvertinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 300 straipsnio požiūriu. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su reikalavimu priteisti neturtinę žalą, kadangi ieškovas, prašydamas ją priteisti, remiasi Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nurodydamas konkrečias bylas. Tačiau vadovautis ieškovo nurodytose byloje kasacinio teismo suformuota praktika negalima, kadangi tai nėra analogiškos bylos nagrinėjamai bylai. Ieškovo nurodytose bylose buvo aptariami žalos atlyginimo principai sveikatos sužalojimo dėl neatsargumo atveju, taip pat dėl pavojingo kūno sužalojimo darbo santykių byloje, dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo nelaimingo atsitikimo darbe atveju. Todėl prašo teismo, sprendžiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovautis neturtinės žalos atlyginimo ypatumus reglamentuojančiu CK 6.250 straipsniu. Mano, kad ieškovas turi pagrįsti reikalaujamos piniginės kompensacijos, t. y. neturtinės žalos dydį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. R. paaiškino, kad ieškovo nepažįsta, o su atsakovu jo santykiai draugiški. Patvirtino, kad atsakovas feisbuke buvo patalpinęs informaciją, jog atlieka automobilių cheminį valymą ir nurodęs savo telefono numerį. Taip pat patvirtino, kad 2017 m. rudenį atsakovas tarėsi su ieškovu dėl automobilio cheminio valymo. Kai atvarė valyti automobilį, jis buvo be valstybinio numerio, nebuvo įsuktos priekinio dešinio šviestuvo lemputės. Automobilį turėjo išvalyti per savaitę. Teigia, kad apie automobilio sugadinimą pats nieko nematė, žino tik iš atsakovo pasakojimo.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. D. paaiškino, kad ieškovas yra jo sūnus, o atsakovo nepažįsta. Nurodė, kad dirba R. K. automobilių remonto įmonėje. Patvirtino, kad ieškovui 2017 m. lapkričio mėnesį įmonėje buvo suteiktos automobilio (duomenys neskelbtini) D pervežimo paslaugos, išnuomotas keltuvas, atliktas šio automobilio ratų ir ratų ašių išsidėstymo parametrų patikrinimas, kadangi atsakovui perdavus automobilį cheminiam valymui atlikti, atsakovas šiuo automobiliu naudojosi ir jį apgadino eismo įvykyje. Nurodė, kad įmonėje buvo išrašytos trys PVM sąskaitos faktūros ieškovui už suteiktas paslaugas apmokėti pagal įmonėje patvirtintus įkainius.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. V. paaiškino, kad turi licenziją ir 23 metus dirba kilnojamojo turto vertintoju. Nurodė, kad ieškovo užsakymu 2017-11-30 buvo atvykęs apžiūrėti automobilio (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Matėsi, kad automobilis buvo po autoįvykio. Patvirtino 2017-11-30 atliktos kilnojamojo turto – kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 171127 ir joje nurodytus duomenis.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. G. paaiškino, kad šalių nepažįsta. Nurodė, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Marijampolės techninės apžiūros centras“ kontrolieriumi. 2019-02-15 pasirašė transporto priemonės (duomenys neskelbtini) D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros rezultatų kortelę su išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, fiziškai neapžiūrėjęs transporto priemonės, kadangi tą dieną buvo atliktas tik dokumentų keitimas, o transporto priemonė vizualiai buvo apžiūrėta anksčiau kito kontrolieriaus, kurio konkrečiai – pavardės neatsimena, kurio remiantis pateikta išvada ir buvo leista registruoti transporto priemonę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas yra transporto priemonės (duomenys neskelbtini) D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas (1 tomo b. l. 173–176, 187).
2017-11-13 ieškovas su atsakovu susitarė dėl automobilio cheminio valymo paslaugų : pagal internete surastą skelbimą dėl automobilių valymo paslaugų ieškovas paskambino nurodytu telefonu ir susitarė su atsakovu, kad už atitinkamą kainą per pora savaičių atsakovas nupoliruos bei atliks ieškovo automobilio vidaus cheminį valymą, nuplaus variklį. Ieškovas pristatė atsakovui automobilį atsakovo nurodytu adresu. Automobilio perdavimo valymo darbams atlikti metu automobilis buvo neregistruotas, nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam nebuvo atlikta techninė apžiūra. Atsakovas sutartą paslaugą atliko ir perdavė automobilį ieškovui, o ieškovas priėmė automobilį ir sumokėjo atsakovui sulygtą kainą už atliktą darbą.
Byloje esantis įsiteisėjęs 2017-12-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr.AN15.-876-610/2017 patvirtina, kad atsakovas E. P. 2017-11-16 11.00 val., 2017-11-18 apie 12.00-13.00 val., 2017-11-19 apie 09.00-10.00 val. ir 2017-11-24 apie 13.00 val. Marijampolėje vairavo išregistruotą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedraustą transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, su pritvirtintais ne tai transporto priemonei priskirtais valstybiniais numerio ženklais, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, o 2017-11-18 apie 17.00 val. vairuodamas šią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), esančių garažų teritorijoje nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nuvažiavo nuo kelio į dešinėje pusėje esantį griovį, atsitrenkė į kelio pralaidą ir apgadino vairuotą transporto priemonę (1 tomo b. l. 8–11, prijungta administracinio nusižengimo byloje Nr.AN15.-876-610/2017).
Ieškovas, atsiimdamas automobilį iš atsakovo po jo išvalymo, automobilio apgadinimų nepastebėjo. Atsakovas, perduodamas automobilį ieškovui, apie naudojimąsi automobiliu ir jo apgadinimą eismo įvykyje ieškovo neinformavo. Teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad siekdamas nuslėpti nuo ieškovo automobilio sugadinimą, pakeitė prakirstą ratą, užmaskavo kitas apgadintas detales, tikėdamasis, kad ieškovas nepastebės automobilio pažeidimų. Tai, kad skiriasi priekinio dešinės pusės rato padanga nuo kitų automobilio padangų, sulenktas dešinio priekinio rato ratlankis, dešinės pusės priekinio žibinto rėme prinešta žemių, suskilęs ir bandytas apglaistyti priekinis buferis, sulaužyta variklio apsauga, ieškovas pastebėjo tą patį vakarą tralu parsigabenęs automobilį namo ir atidžiai jį apžiūrėjęs. Apie pastebėtus automobilio apgadinimus iš karto telefonu pranešė atsakovui ir pareikalavo atlyginti žalą. Kadangi paaiškėjo, kad žalos padarymo metu atsakovas buvo dar nepilnametis, jo tėvai sutiko sumokėti ieškovui 500 Eur.
Dėl šių nustatytų aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.
Ieškovas, manydamas, kad siūloma suma nėra pakankama atlyginti padarytai žalai, kreipėsi į turto vertintojo A. V. įmonę įvertinti eismo įvykyje padarytus nuostolius. Turto vertintojas A. V. 2017-11-30 atvykęs apžiūrėjo automobilį (duomenys neskelbtini) D adresu Marijampolė, Saulės g. 12, ir nustatė padarytą žalą, parengė kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 171127 (1 tomo b. l.20–39 ). Nustatė, kad transporto priemonės orientaciniai remonto kaštai (įskaitant dalių nuvertėjimą 62 %) sudaro 3 229,03 Eur (1 tomo b. l. 32).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė rangos sutartiniai teisiniai santykiai, priimant automobilį (duomenys neskelbtini) D cheminiam valymui (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).
Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.
Tai, kad ieškovas nesudarė rašytinės sutarties su atsakovu dėl automobilio valymo darbų, nereiškia, kad tokio susitarimo tarp šių asmenų apskritai nebuvo. Įstatymas nenustato rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma, kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis).
Įstatymo leidėjas CK 6.657 straipsnyje numatė pareigą rangovui imtis priemonių už patikėto turto išsaugojimą ir numatė atsakomybę už turto praradimą ar sužalojimą. Perdavus daiktą saugoti rangovui, pastarasis atsako už perduoto turto praradimą, ar sužalojimą esant bet kuriai jo kaltės formai, o jo kaltė yra preziumuojama. Todėl teismui konstatavus, kad ieškovą su atsakovu siejo rangos sutartiniai teisiniai santykiai, darytina išvada, kad atsakovas turėjo pareigą saugoti jam patikėtą automobilį. Byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškovo nurodytą aplinkybę, kad perduodamas išvalyti automobilį, ieškovas įspėjo atsakovą, kad automobilis nedraustas, jam neatlikta techninė apžiūra, kad atsakovas nevažinėtų automobiliu.
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintos civilinės atsakomybės atsiradimo būtinosios sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą privalo atlyginti kaltas asmuo. Asmuo laikomas kaltu, jeigu, atsižvelgiant į aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, t. y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai.
Vadovaujantis rungimosi principu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) bei bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), pareiga įrodyti patirtų nuostolių egzistavimą tenka ieškovui.
Byloje nustatyta, jog ieškovas patyrė nuostolius (žalą), atsakovui apgadinus jo automobilį eismo įvykio metu. Teisme ieškovas teigė, kad automobilis nėra suremontuotas ir kad jam reikalinga 3 229,03 Eur suma atstatyti automobilį į buvusią padėtį. Reikalavimą grindė 2017-11-30 automobilio vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad remonto darbų vertė yra 490,29 Eur, dažymo darbų vertė – 211,76 Eur, keičiamų detalių vertė – 2 184,96 Eur, dažymo (eksploatacinių) medžiagų vertė – 342,02 Eur, iš viso automobilio atstatomoji vertė sudaro 3 229,03 Eur (1 tomo b. l. 33).
Teismui aiškinantis faktą, kokiu pagrindu 2019-02-15 ieškovo automobiliui buvo išduota techninės apžiūros rezultatų kortelė su išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, jeigu, ieškovo tvirtinimu, automobilis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės dar nėra suremontuotas, ieškovas paaiškino, kad automobilį techninei apžiūrai jis paruošė, suremontuodamas iš dalies ir užmaskuodamas jo gedimus, lempos nepirko naujos, įdėjo iš anksčiau turėtą atsarginę, padangas taip pat uždėjo laikinai turėtas senas, kad būtų visos vienodo protektoriaus. Teigė, kad šiuo metu automobiliu naudojasi, nes jis jam būtinas, nors ir nepilnai suremontuotas po atsakovo sukelto eismo įvykio, kadangi visiškam automobilio remontui neturi pinigų. Nurodė, kad daliniam automobilio remontui jau išleido 1000 Eur. Šiai aplinkybei patvirtinti pateikė 2019-05-08 PVM sąskaitą faktūrą serija Ž Nr. 10 ir pinigų priėmimo kvitą (2 tomo b. l. 31–32). Taip pat pateikė 2019-05-06 R. K. automobilių remonto įmonės pažymą Nr. 0025 ir jos priedą, iš kurių matyti, kad buvo atlikta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoklės patikra ir nustatytos reikalingos keisti detalės, nurodyti būtini atlikti remonto darbai automobilio važiuoklės atstatymui ir remontui po atsakovo sukelto eismo įvykio, paslaugų teikimo sutartį Nr. 2019 06 05 (2 tomo b. l. 10, 29, 33–34).
Atsakovas teigia, kad jis nesutinka su ieškiniu, tačiau kaip matyti iš jo teikiamų argumentų, atsakovas iš esmės nesutinka tik su žalos dydžiu, mano, kad ieškovas neįrodė ir priežastinio ryšio.
Teismas sprendžia, kad atsakovas, siekdama paneigti ieškovo prašomos priteisti žalos dydį ir vykdydamas įrodinėjimo pareigą, turėjo teikti tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas savo prašomą priteisti žalos atlyginimą grindžia turto vertintojo A. V. 2017-11-30 parengta kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita (1 tomo b. l. 20–39), kurioje nustatytos transporto priemonės atkūrimo sąnaudos sudaro 3 229,03 Eur, šią sumą ieškovas ir prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo pateiktu žalos apskaičiavimu, pateikė automobilio (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktą, surašytą 2017-05-26 Vokietijos M. B. automobilių ekspertų biuro (1 tomo b. l. 77–117), nurodydamas, kad ieškovo pateiktoje teismui automobilio vertinimo ataskaitoje nurodyti automobilio apgadinimai identiškai sutampa su 2017-05-26 Vokietijoje atliktos ekspertizės akte nurodytais apgadinimais, nors automobilis dalyvavo eismo įvykiuose skirtingu laiku, todėl atsakovas mano, kad ieškovo pateikta vertinimo ataskaita neatitinka tikrovės, joje nurodyti apgadinimai negalėjo būti padaryti atsakovo, ieškovas siekia prisiteisti iš atsakovo visas turėtas išlaidas, kurias patyrė įsigijęs daužtą automobilį ir jį susiremontuodamas. Taip pat atsakovas mano, kad ieškovas galimai neturi reikalavimo teisės, nes pagal jo pateiktą į bylą Vokietijos ekspertų išvadą ir susirašinėjimą su buvusiu automobilio savininku C. S., automobilis po eismo įvykio Vokietijoje sugadintas nepataisomai ir eisme dalyvauti negali, ieškovas nepateikė teismui automobilio įsigijimo originalių dokumentų, mano, kad ieškovas automobilį įsigijo neteisėtai, o automobilio dokumentai gali būti suklastoti.
Teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos atsakovo argumentus, kadangi atsakovas jų neįrodė, jie prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, atsakovo atsikirtimai į ieškinį paremti tik paties atsakovo samprotavimais, nesant jokių objektyvių įrodymų. Kaip matyti iš atsakovo pateiktos automobilio (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), Vokietijos ekspertų išvados (1 tomo b. l. 77–117), 2017 m. gegužės mėn. eismo įvykyje buvo apgadinta automobilio visa galinė dalis ir išvadoje nurodyti apgadinimai neturi nieko bendro su ieškovo pateikta 2017-11-30 automobilio (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita po atsakovo 2017-11-18 įvykdyto eismo įvykio, kurio metu buvo padaryti sužalojimai automobilio priekinėje dalyje, priekinėje dešinėje pusėje ir nubrauktas užpakalinis bamperis (1 tomo b. l. 20–39). Ieškovas nurodė, kad automobilį pirko Lietuvoje, automobilis buvo važiuojantis, nedaužtas, jo remontuoti nereikėjo, tik vidus buvo nešvarus, todėl ir susitarė su atsakovu dėl automobilio cheminio valymo, jo poliravimo. Nurodė, kad automobilis atsakovui buvo pateiktas be priekinės dešinės pusės lempos, nes buvo nespėjęs jos pakeisti; atliekant laikiną transporto priemonės registraciją 2018-11-15, valstybės įmonei „Regitra“ buvo pateikti visi būtini automobilio įsigijimo dokumentų originalai (1 tomo b. l. 173–176). Atsakovas nenuginčijo šių ieškovo nurodytų aplinkybių, todėl netikėti jomis teismas neturi pagrindo. Tai, kad automobilis po 2017 m. gegužės mėnesio eismo įvykio Vokietijoje buvo pripažintas netinkamu eksploatuoti, nepaneigia aplinkybės, kad ieškovas po 4 mėnesių nuo šio įvykio įsigijo automobilį suremontuotą, tinkamą naudoti. Teigdamas, kad ieškovo įsigyta transporto priemonė negali būti įregistruota ir dalyvauti eisme, remiasi pateikta į bylą 2018-08-30 valstybės įmonės „Regitra“ pažyma (1 tomo b. l. 137). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad šioje pažymoje apibendrintai kalbama apie eksploatuoti netinkamų motorinių transporto priemonių, kurių leidimai dalyvauti viešajame eisme yra panaikinti arba galiojantys, registravimo tvarką ir visiškai nieko nepasisakoma apie ieškovo automobilį (duomenys neskelbtini) D. A. nepateikė jokių įrodymų, kad automobilio įsigijimo dokumentai yra suklastoti, jis nenuginčijo automobilio registracijos duomenų. Atsakovas pateikė į bylą 2019-05-03 jo pasirašyto prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo kopiją ir 2019-05-24 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (2 tomo b. l. 11–12, 35, 36–37). Tačiau šie atsakovo pateikti dokumentai niekaip nepaneigia ieškovo reikalavimo teisės ir jam padarytos žalos dydžio.
Atsakovo kaltę dėl ieškovui priklausančio automobilio apgadinimų patvirtina į bylą pateiktas 2017-12-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr.AN15.-876-610/2017 (1 tomo b. l. 8–11, prijungta administracinio nusižengimo byloje Nr.AN15.-876-610/2017).
Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis).
Įstatymas reglamentuoja, kad žala, padaryta asmens turtui, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).
Teismas pažymi, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, nenuginčijo žalos dydžio ir nepateikė įrodymų apie galimai kitokią automobilio atkuriamąją vertę nei nurodyta ieškovo pateiktoje 2017-11-30 vertintojo ataskaitoje. Atsakovo teiginiai, kad ieškovas neįrodė jam padarytos realios žalios, nes bylos nagrinėjimo dienai automobilis jau suremontuotas, kadangi jam atlikta techninė apžiūra ir jis pripažintas tinkamu dalyvauti viešame eisme, tačiau į bylą nepateikė įrodymų dėl realiai patirtų nuostolių, neparemti įrodymais. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės techninės apžiūros centras“ kontrolierius G. G. nepatvirtino, kad teikiant transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninei apžiūrai ieškovas neturėjo galimybės užmaskuoti kai kuriuos automobilio pažeidimus, kadangi ne visi jie tikrinami ir vizualiai pastebimi. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad šiuo metu automobiliu naudojasi, nes jis jam būtinas, nors ir nepilnai suremontuotas po atsakovo sukelto eismo įvykio, kadangi visiškam automobilio remontui neturi pinigų. Nurodė, kad daliniam automobilio remontui jau išleido 1000 Eur. Tai patvirtina pateikti į bylą dokumentai : 2019-05-08 PVM sąskaita faktūra serija Ž Nr. 10, pinigų priėmimo kvitas (2 tomo b. l. 31–32), 2019-05-06 R. K. automobilių remonto įmonės pažyma Nr. 0025 ir jos priedas, iš kurių matyti, kad buvo atlikta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoklės patikra ir nustatytos reikalingos keisti detalės, nurodyti būtini atlikti remonto darbai automobilio važiuoklės atstatymui ir remontui po atsakovo sukelto eismo įvykio, paslaugų teikimo sutartis Nr. 2019 06 05 (2 tomo b. l. 10, 29, 33–34). Atsakovas jokiais įrodymais šių ieškovo pateiktų duomenų nenuginčijo ir savo abejonių jų tikrumu nepatvirtino, neprašė skirti ekspertizės ieškovo prašomos žalos dydžiui nustatyti, nors tokią galimybę turėjo, naudojosi kvalifikuota atstovo pagalba teisme.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo į bylą pateiktas turto įvertinimo aktas bei remonto darbų sąmata byloje nepaneigti jokiais kitais įrodymais, atsakovas, nesutikdamas su žalos dydžiu, nepateikė įrodymų dėl mažesnio padarytos žalos dydžio, negu prašoma priteisti, konstatuoja, kad nustatant ieškovui padarytos žalos dydį tikslinga vadovautis ieškovo pateikta 2017-11-30 turto vertinimo ataskaita (1 tomo b. l. 20–39).
Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovo kaltės be automobilio atkuriamosios vertės nuostolių, kurie sudaro 3 229,03 Eur, jis taip pat patyrė ir kitus su tuo susijusius nuostolius, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo : už automobilio atstatomojo remonto kaštų paskaičiavimą A. V. įmonei ieškovas sumokėjo 150 Eur (1 tomo b. l. 6–7); R. K. automobilių remonto įmonei sumokėjo 434,99 Eur už keltuvo nuomą, ratų ir ratų ašių išsidėstymo parametrų matavimą ir vertinimą dėl atitikimo gamintojo nustatytiems parametrams, transportavimo paslaugas (1 tomo b. l. 14–16, 19), o uždarajai akcinei bendrovei „Goldas“ sumokėjo 110 Eur už suteiktas techninės pagalbos paslaugas pervežant automobilį (1 tomo b. l. 12–13). Prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovo. Teismas, atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis bei pateiktus įrodymus, laiko jas pagrįstomis ir prašymą tenkina. Atsakovas nesutinka su ieškovo pateiktais įrodymais dėl turėtų papildomų išlaidų, susijusių su automobilio apgadinimu dėl atsakovo kaltės, teigdamas, kad PVM sąskaitos faktūros išrašytos įmonės, kurioje dirba ieškovo tėvas, todėl atsakovui kyla įtarimų dėl šių dokumentų patikimumo. Teismas šiuos atsakovo teiginius laiko nepagrįstais ir juos atmeta, kadangi jie neparemti jokiais įrodymais. Atsakovui nenuginčijus leistinais įrodymais ieškovo pateiktų buhalterinių dokumentų, patvirtinančių jo turėtus papildomus nuostolius dėl automobilio apgadinimo, teismas neturi pagrindo jais abejoti ir nesivadovauti.
Nagrinėjamoje byloje įvertinus į bylą pateiktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos atsakovės civilinės atsakomybės dėl ieškovui padarytos žalos dėl automobilio apgadinimo, sąlygos. Konstatuotinas priežastinis ryšys tarp ieškovui atsiradusios žalos ir atsakovo veiksmų. Ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai ir iš atsakovo ieškovui priteistina iš viso 3 924,02 Eur (3 229,03 Eur + 150 Eur + 434,99 Eur + 110 Eur) turtinės žalos atlyginimo už apgadintą automobilį (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo ir neturtinę žalą, kurią vertina 1500 Eur, kadangi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų privalėjo kreiptis į įvairias įmones (gabenti automobilį vertinimui, buvo kviečiamas į teismo posėdžius). Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad buvo nesilaikyta teisės aktų taip, kad savo veiksmais nepadaryti kitam asmeniui žalos. Dėl apgadinto automobilio ieškovas patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, turėjo nepatogumų.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala - tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydį bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis).
Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Nagrinėjamu atveju atsakovas, savavališkai naudodamasis ieškovo automobiliu be jo sutikimo, 2017-11-18 neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, važiuodamas ieškovo automobiliu, įvykdė eilę administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse, 417 straipsnio 8 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje (1 tomo b. l. 8–11, prijungta administracinio nusižengimo byloje Nr.AN15.-876-610/2017), sukėlė eismo įvykį (nesuvaldęs automobilio įvažiavo į griovį), kurio metu apgadino ieškovo automobilį, tuo padarydamas ieškovui turtinę žalą, sukeldamas ieškovui nepatogumus, išgyvenimus. Byloje nustatytas ieškovo automobilio sugadinimas teismo vertinimu pinigine išraiška nėra menkavertis, todėl toks įvykis gali būti pagrindu automobilio savininkui reikalauti priteisti neturtinės žalos sumą iš automobilį sugadinusio asmens (CK 6. 250 straipsnis).
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio atsakovo kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip matyti iš prijungtos administracinio nusižengimo bylos Nr. AN15.-876-610 /2017 atsakovas be ieškovo leidimo naudojosi automobiliu ne vieną kartą ir eismo įvykyje jį apgadino. Grąžindamas automobilį ieškovui elgėsi nesąžiningai – neinformavo jo apie padarytą eismo įvykį, nuslėpė automobilio apgadinimus, juos užmaskuodamas. Nuo žalos padarymo su ieškovu nebendradarbiavo, iki šiol neatlygino bent dalies žalos. Dėl pinigų stokos ieškovas nuo eismo įvykio 2017-11-18 iki šiol neturi galimybės visiškai atkurti iki sugadinimo buvusią automobilio būklę. Šių nustatytų byloje aplinkybių atsakovas nenuginčijo. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra pagrįstas, o jos dydis 1 500 Eur, įvertinus prieš tai nurodytų aplinkybių visumą, laikytinas atitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Todėl ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos tenkinamas visiškai (CPK 178 straipsnis).
Nustatyta, kad žalos padarymo metu (2017-11-18) atsakovas E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo nepilnametis. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas tapo pilnamečiu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tapęs pilnamečiu įgijo visišką civilinį veiksnumą (CK 2.5 straipsnis), įstatyminė atsakovo atstovė neturi pareigos atlyginti už atsakovą jo kaltais veiksmais padarytos žalos, todėl ieškovui padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala priteistina tik iš atsakovo.
Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant iš atsakovo 3 924,02 Eur turtinės žalos ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o taip pat bylinėjimosi išlaidas (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 163 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1dalies 1punktas).
Ieškinį patenkinus ieškovui priteisiama iš atsakovo 163 Eur ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Nagrinėdamas bylą teismas turėjo 16,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos valstybei taip pat priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
I. K. D. į Marijampolės apylinkės teismo sąskaitą buvo sumokėjęs 100 Eur užstatą galimų kviesto liudytojo apklausai turto vertintojo išlaidų atlyginimui (1 tomo b. l. 172). Kadangi nagrinėjant bylą sumokėtas užstatas nebuvo panaudotas, jis grąžintinas ieškovui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovui K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 3 924,02 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus dvidešimt keturis eurus 02 ct) turtinės žalos atlyginimą, 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-06-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir ieškovo turėtas 163 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), valstybei 16,21 Eur (šešiolika eurų 21 ct) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Pavesti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų finansų ir apskaitos skyriui grąžinti ieškovui K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 2018 m. lapkričio 18 d. pavedimu sumokėtą į Marijampolės apylinkės teismo sąskaitą 100 Eur (vieną šimtą eurų) užstatą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.