Teisora
Registruotis

Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-01-24 · Civilinė byla Nr. e2-1365-490/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-24
Bylos Nr.
e2-1365-490/2019
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01874-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Damulienė
Ieškovas
N. G.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
Atsakovas
V. G.
Advokatai
Eglė Šovienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1365-490/2019Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01874-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.2.9; 2.3.2.10; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.4; 2.3.4.8; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.12; 3.1.7.13; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 24 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė

sekretoriaujant Loretai Bražinskienei,dalyvaujant ieškovei N. G.,ieškovės atstovei advokato padėjėjai Eglei Šovienei,

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aistei Ulickienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. G. patikslintą ieškinį atsakovui V. G. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, tretieji asmenys (kreditoriai) – UAB „mogo LT“, UAB „Credit Service“, antstoliai Aleksandras Ščiukinas ir Virginija Paunovienė, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė N. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriame prašo:

1) ieškovės ir atsakovo V. G. santuoką, sudarytą 2006 m. spalio 11 d. Kaišiadorių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl atsakovo kaltės;

2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „G.“, atsakovui – „G.“;

3) priteisti iš atsakovo V. G. nepilnametei dukrai G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo teismui dienos;

3) priteisti iš atsakovo V. G. nepilnametei dukrai D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo teismui dienos;

4) priteisti iš atsakovo V. G. nepilnametei dukrai A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo teismui dienos;

5) priteisti iš atsakovo V. G. nepilnametei dukrai G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo 2015 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d., skaičiuojant už kiekvieną mėnesį po 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct), iš viso 7 200 Eur (septynis tūkstančius du šimtus eurų 00 ct);

6) priteisti iš atsakovo V. G. nepilnametei dukrai D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo 2015 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d., skaičiuojant už kiekvieną mėnesį po 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct), iš viso 7 200 Eur (septynis tūkstančius du šimtus eurų 00 ct);

Šalies argumentai

7) priteisti iš atsakovo V. G. nepilnametei dukrai A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d., skaičiuojant už kiekvieną mėnesį po 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct), iš viso 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų 00 ct);

8) nustatyti nepilnametės dukros G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina, ieškove N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

9) nustatyti nepilnametės dukros D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina, ieškove N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

10) nustatyti nepilnametės dukros A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina, ieškove N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

11) nustatyti, kad atsakovas V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnametėmis dukromis – G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), susitinka ir bendrauja du kartus per mėnesį, kiekvieną neporinį mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 14 val., vaikų gyvenamojoje vietoje ir tik dalyvaujant dukrų motinai, ieškovei N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

12) įpareigoti atsakovą V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos su ieškove N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukimo išsideklaruoti iš socialinio būsto adresu: (duomenys neskelbtini);

13) po santuokos nutraukimo transporto priemonę – keleivinį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, reg. dok. data: (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise;

14) po santuokos nutraukimo transporto priemonę – keleivinį automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, reg. dok. data: (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise;

15) po santuokos nutraukimo prievolę grąžinti įsiskolinimą kreditoriui UAB „Credit Service“ („vivus.lt“) ir vykdymo išlaidas antstolei Virginijai Paunovienei priteisti ieškovei N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

16) po santuokos nutraukimo pareigą grąžinti 300 Eur įsiskolinimą N. G. ir įsiskolinimą UAB „mogo LT“, bei vykdymo išlaidas antstoliui Aleksandrui Ščiukinui, pripažinti atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine prievole.

17) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje, kurį ieškovė ir jos atstovė palaikė teismo posėdžio metu, nurodė, kad šalys 2006 m. spalio 11 d. Kaišiadorių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką. Tuo metu atsakovas V. G. atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Šalių santuokinis gyvenimas faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, jo nepagarbos ieškovei, nesirūpinimo vaikais, šeimos poreikių ignoravimu. Santuokoje ieškovė su atsakovu susilaukė trijų dukrų: G. G., gim. (duomenys neskelbtini), D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini) Tuo metu, kai atsakovas atliko laisvės atėmimo bausmę, jis neprisidėjo prie dukrų materialinio išlaikymo, vis žadėjo, kad jam išėjus į laisvę, viskas pasikeis, jis įsidarbins ir išlaikys savo vaikus. 2018 m. kovo 20 d. atsakovas buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, tačiau išėjęs į laisvę, atsakovas ir toliau nepadėjo ieškovei išlaikyti dukrų. Atsakovas dukromis visiškai nesirūpina, nelanko, neprisideda prie jų ugdymo, auklėjimo, lavinimo. Ieškovė su atsakovu nepalaiko jokių ryšių. Išėjęs į laisvę atsakovas susirado kitą moterį. Šalių dukros auga, jų poreikiai vis didėja, ieškovė dukras išlaiko viena, taip pat augina ir išlaiko sūnų iš pirmosios santuokos, kartu su vaikais gyvena socialiniame būste. Santuokos metu šalys registruotino nekilnojamojo turto neįgijo. VĮ „Registra“ duomenimis, atsakovas V. G. savo vardu turi įregistravęs keleivinį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po santuokos nutraukimo ši transporto priemonė priteistina atsakovui. Ieškovė savo vardu turi įregistravusi keleivinį automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris po santuokos nutraukimo priteistinas ieškovei. Ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų UAB „Credit Service“ („vivus.lt“), skolos išieškojimą vykdo antstolė Virginija Paunovienė. Po santuokos nutraukimo, prievolė grąžinti skolą UAB „Credit Service“ ir atlyginti vykdymo išlaidas antstolei Virginijai Paunovienei priteistina ieškovei. Atsakovas turi kreditorinį 300 Eur įsiskolinimą ieškovei, skolos išieškojimą vykdo antstolis Aleksandras Ščiukinas. Atsakovas taip pat yra skolingas 163,30 Eur kreditorei UAB „mogo LT“. Po santuokos nutraukimo pareiga padengti visą įsiskolinimą UAB „mogo LT“ pripažintina atsakovo asmenine prievole.

Ieškovė, dalyvaudama teismo posėdyje, papildomai paaiškino, kad santuoka su atsakovu V. G. jai yra antroji. Šalys susipažino tuo metu, kai atsakovas atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, susituokė taip pat pataisos namuose. Ieškovė dirbo trijose darbovietėse, nuolat siuntė atsakovui pinigus į koloniją. Santuokos metu šalims gimė trys dukros, kurioms tėvystės atsakovas neginčijo. Tol, kol buvo leidžiama, ieškovė dukras veždavo atsakovui į koloniją, tėvas bendravo su dukromis. 2017 m. pabaigoje atsakovas pradėjo reikalauti iš ieškovės perduoti jam į koloniją kuo daugiau pinigų, atvežti brangių daiktų, grasino skyrybomis. Atsakovas 2017 m. kovo-balandžio mėnesį ieškovę įtraukė į nusikalstamą veiką – perduoti jam į įkalinimo įstaigą narkotines medžiagas, dėl šios veikos ieškovė buvo nuteista. Ieškovė tikėjosi, kad atsakovui išėjus į laisvę, jie gyvens kartu kaip šeima, kad jis pasikeis ir pan. Atsakovas taip pat tai buvo žadėjęs ieškovei. Atsakovas iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas 2018 m. kovo 20 d., grįžo pas ieškovę, įsidarbino. Po mėnesio, gavęs pirmą atlyginimą, visus pinigus išleido savo reikmėms, girtavo, dukrų neišlaikė. 2018 m. birželio mėnesio pradžioje atsakovas informavo ieškovę, kad išvyksta gyventi ir dirbti į Biržus, per visą laikotarpį, kiek buvo šeimoje, jis šeima nesirūpino, tik reikalavo pinigų iš ieškovės. Vėliau ieškovė sužinojo, kad atsakovas nuolat bendravo ir su kitomis moterimis, reikalavo iš jų pinigų, jo telefone ieškovė rado nepadorių nuotraukų, mano, kad atsakovas jai buvo neištikimas.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais, prašo šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, atsakovo kaltė įrodyta ieškovės paaiškinimais. Papildomai paaiškino, kad dėl šalių santuokos nutraukimo, kuri buvo sudaryta atsakovui atliekant bausmę pataisos namuose, yra kaltas atsakovas V. G., kuris nuo pat santuokos sudarymo momento nesirūpino šeima, vaikų išlaikymu, vengė atlikti savo, kaip tėvo pareigas, reikalavo pinigų iš ieškovės. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos į laisvę, uždirbtus pinigus išleido savo reikmėms, asmeninėms skoloms grąžinti, prie šeimos gerovės neprisidėjo, elgėsi amoraliai, pagyvenęs kartu su šeima kelis mėnesius, pats išvyko į kitą miestą, palikęs šeimą. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su vaikų motina, nes vaikai gyvena su ja, ieškovė vaikais rūpinasi viena, juos išlaiko, tarp jų yra ryšys. Ieškovė vykdo savo įsipareigojimus, kasdien rūpinasi vaikais. Prašo šalims palikti santuokines pavardes. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktą Valstybės garantuojamos tarnybos pažymą.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį, apie kurį tinkamai ir laiku informuotas, neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą dėl ginčo, kurią palaikė skyriaus atstovė teismo posėdžio metu. Išvadoje nurodė, kad skyriaus nuomone, ieškovės reikalavimas nepilnamečių dukrų G. G., D. G., ir A. G. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jų motina, ieškove N. G., neprieštarauja vaikų interesams. Buities sąlygos vaikams gyventi ieškovės gyvenamojo vietoje yra sudarytos tinkamos. Ieškovė rūpinasi vaikų sveika, vaikai sveiki, vaikų ir jų aplinkos higiena yra užtikrinta. Materialinio išlaikymo iš atsakovo priteisimas, vaikų gyvenamąsias vietas nustačius kartu su ieškove, atitinka teisėtus nepilnamečių vaikų interesus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Skyrius, atsižvelgdamas j teisėtus nepilnamečių vaikų interesus, pritaria, kad iš atsakovo nepilnametėms G., D. ir A. G. būtų priteistas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Skyrius pritaria, kad iš atsakovo būtų priteistas materialinio išlaikymo vaikams įsiskolinimas, jei teismui bus pateikti tokio įsiskolinimo susidarymą patvirtinantys įrodymai. Skyrius taip pat neprieštarauja, kad atsakovui bendravimo apribojimai būtų nustatyti tokie, kokių pageidauja ieškovė, siekdama užtikrinti vaikų fizinį ir psichologinį saugumą (bendrauti tik iš anksto susiderinus bendravimo laiką su ieškove, neišsivežti dukrų į tiksliai nežinomą gyvenamąją vietą).

Atsiliepimas

Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškovės patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį, apie kurį tinkamai ir laiku informuoti, neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Patikslintas ieškinys tenkinamas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta 2006 m. spalio 11 d. Kaišiadorių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 235).

Šalys santuokoje negyvena, bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko nuo 2018 m. birželio mėnesio. Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, šaukiamas į posėdžius neatvyko, toks atsakovo procesinis elgesys laikytinas sutikimu su patikslinto ieškinio reikalavimais. Kadangi ieškovė reiškia reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, todėl darytina išvada, kad nebemato galimybių toliau gyventi santuokoje, o nesant abipusės valios, negalima tikėtis, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Esant nurodytoms aplinkybėms, santuoka laikytina faktiškai iširusia ir ji nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.49 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177, 185 straipsniai).

Žemesnės instancijos teismas

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30 straipsniuose, 3.35–3.36 straipsniuose, 3.85 straipsnyje, 3.92 straipsnyje, 3.109 straipsnyje. CK 3.26 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.28 straipsnis numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Nustatyta, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes. Atsakovas byloje nepateikė jokių prieštaravimų dėl ieškovės argumentų.

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.10 straipsnyje, 3.26–3.30 straipsniuose, 3.35–3.36 straipsniuose, 3.85 straipsnyje, 3.92 straipsnyje. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Nurodė, kad jų santuoka buvo sudaryta tuo metu, kai atsakovas atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. 2018 m. kovo 20 d. atsakovas grįžo iš įkalinimo įstaigos, tačiau išėjęs į laisvę, atsakovas neprisidėjo prie šeimos gerovės, elgėsi amoraliai, girtavo, bendravo su kitomis moterimis, galiausiai, 2018 m. birželio mėnesio pradžioje išvyko į kitą miestą, palikęs šeimą. Visą santuokinį gyvenimą atsakovas nebuvo ieškovei lojalus, tai yra jis, atlikdamas bausmę pataisos namuose, ne tik neprisidėjo prie šeimos gerovės, tačiau nuolat pats reikalavo iš ieškovės teikti jam materialinę paramą, nupirkti ir jam atvežti į įkalinimo įstaigą brangius daiktus, įtraukė ieškovę į nusikalstamą veiklą. Atsakovas netinkamai elgėsi šeimoje, buvo nelojalus šeimai, paliko šeimą ir ja nesirūpina. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad atsakovas išsikraustė iš šeimos namų 2018 m. birželio pradžioje.

Tokiais atsakovo veiksmais pripažintina, kad sutuoktinis pažeidė savo pareigas – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima. Duomenų, kad dėl santuokos iširimo buvo ir ieškovės kaltės, byloje nebuvo pateikta. Atsakovas neginčijo savo kaltės dėl santuokos iširimo. Atsakovas nenurodė bei nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės kaltę, tokių duomenų byloje nėra, todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis.

Nesant priešingų įrodymų bei atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimus, teismas sprendžia, jog neleistinu elgesiu, nesirūpinimu šeima, atsakovas grubiai pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalyje. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Iš byloje esančių duomenų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys beveik vienerius metus negyvena kartu, santuoka buvo sudaryta atsakovui atliekant bausmę pataisos namuose, todėl darytina išvada, jog nėra galimybių santuoką išsaugoti ir terminas susitaikyti nenustatytinas. Esant šioms aplinkybėms, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis, 3.62 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė po santuokos nutraukimo prašė palikti pavardes – G., G.. Atsakovas prieštaravimų nepateikė, todėl ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – G., G..

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių vienas kito išlaikymo ir jų bendro turto padalinimo klausimas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo po santuokos nutraukimo nereikalauja. Konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, jis teisės reikalauti išlaikymo iš ieškovės netenka (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl turto padalinimo

Teismas spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo, privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia, nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių, prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad santuokoje dalintino nekilnojamojo turto šalys neįgijo.

Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, atsakovas V. G. savo vardu yra įregistravęs keleivinį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po santuokos nutraukimo šią transporto priemonę ieškovė prašo priteisti atsakovui. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, ieškovė N. G. savo vardu įregistravusi keleivinį automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo šią transporto priemonę priteisti jai. Atsakovas prieštaravimų šiems reikalavimams nepareiškė, todėl reikalavimai tenkintini.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Byloje pateikti duomenys dėl šalių kreditorių. Ginčo dėl prievolės pobūdžio kreditoriams UAB „mogo LT“, UAB „Credit Service“, antstoliams Aleksandrui Ščiukinui ir Virginijai Paunovienei, nėra.

Ieškovė prašo kreditorinius įsipareigojimus UAB „Credit Service“ („vivus.lt“) ir visas su skolos išieškojimu susijusias išlaidas antstolei Virginijai Paunovienei, po santuokos nutraukimo palikti ieškovės asmeninėmis teisėmis ir pareigomis. Kreditorinius įsipareigojimus UAB „mogo LT“ bei visas su skolos išieškojimu susijusias išlaidas antstoliui Aleksandrui Ščiukinui, po santuokos nutraukimo palikti atsakovo asmeninėmis teisėmis ir pareigomis. Atsakovas jokių prieštaravimų dėl tokio prievolių paskirstymo nepateikė. Kreditoriai prieštaravimų nepareiškė.

Pažymėtina, kad sutuoktiniai sudaro įvairius sandorius, skirtus tiek asmeniniams kiekvieno sutuoktinio, tiek bendriems šeimos poreikiams patenkinti. Vieno arba abiejų sutuoktinių sudarytų sandorių ar kitais pagrindais atsiradusios turtinės prievolės, vadovaujantis CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles, skirstomos į asmenines ir bendrąsias sutuoktinių turtines prievoles. Tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007).

Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės prašymą, prievolė kreditorei UAB „Credit Service“ bei vykdymo išlaidos, susidariusios vykdymo procese, pripažintina asmenine ieškovės prievole ir po santuokos nutraukimo paliktina vykdyti asmeniškai ieškovei.

Prievolė kreditorei UAB „mogo LT“ bei vykdymo išlaidos, susidariusios vykdymo procese, pripažintina asmenine atsakovo prievole ir po santuokos nutraukimo paliktina vykdyti asmeniškai atsakovui.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos

Gyvenant santuokoje šalims gimė trys dukros: G. G., gim. (duomenys neskelbtini), D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), kurios santuokos nutraukimo metu yra nepilnametės. Ieškovė prašo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas neprieštaravo dėl šio ieškovės reikalavimo, pats reikalavimo auginti vaikus nepareiškė.

Šalių nepilnamečių vaikų faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta yra kartu su ieškove. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečiai vaikai yra prisirišę tik prie ieškovės, jie gyvena su ieškove, tik ji viena jais rūpinasi ir išlaiko. Nepilnamečių vaikų motina tinkamai augina ir auklėja nepilnamečius vaikus, juos viena išlaiko. Ieškovės požiūris į šeimą bei į vaikų auklėjimą yra susiformavęs bei labai atsakingas, ji geba visaverčiai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji aplinka geriausiai vaikų poreikius ir interesus atitinkanti su ieškove.

Žemesnės instancijos teismas

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

Atsakovas byloje nepateikė prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams. Išvadą teikianti institucija prieštaravimų šiam reikalavimui taip pat nereiškė, nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštaraus nepilnamečių interesams.

Teismas vertina, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jų interesus ir jų nepažeis. Esant šioms aplinkybėms, nepilnamečių G. G., gim. (duomenys neskelbtini), D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovo išdeklaravimo iš socialinio būsto

Ieškovė vienu iš reikalavimu prašo įpareigoti atsakovą V. G. po santuokos su ieškove nutraukimo išsideklaruoti iš socialinio būsto adresu: (duomenys neskelbtini).

Ieškovė kartu su vaikais gyvena socialiniame būste (duomenys neskelbtini), kurį 2018 m. vasario 13 d. Socialinio būsto nuomos sutarties Nr. 21T-19 pagrindu nuomojasi iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos. Socialinio būsto nuomos sutarties 3 punkte nustatyta, kad nuomojamo socialinio būsto paskirtis yra jame gyventi man ir mano šeimos nariams, tarp jų ir atsakovui. Ieškovė teigimu, atsakovas su šeima šiame būste niekada negyveno, nemokėjo nustatyto nuomos mokesčio, komunalinių mokesčių, neprisidėjo prie baldų pirkimo, būsto gerinimo. Tai yra ieškovės ir šalių vaikų gyvenamoji vieta, todėl atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, atsakovas įpareigotinas išsideklaruoti iš šio socialinio būsto. Po santuokos nutraukimo ieškovė įsipareigoja ir toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal 2018 m. vasario 13 d. Socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 21T-19.

Ieškovė taip pat informuotina, kad įsiteisėjus sprendimui dėl šalių santuokos nutraukimo, ji tiesiogiai gali kreiptis į Jonavos rajono savivaldybės administracijos Jonavos miesto seniūniją dėl atsakovo išdeklaravimo iš socialinio būsto.

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais

Ieškovė prašo nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką – nustatyti, kad atsakovas V. G. su nepilnametėmis dukromis G. G., D. G. ir A. G. susitinka ir bendrauja du kartus per mėnesį, kiekvieną neporinį mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 14 val., vaikų gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant dukrų motinai. Šiam ieškovės reikalavimui atsakovas neprieštaravo. Institucija, teikianti išvadą byloje, nurodė, kad vaikų ir tėvo bendravimo užtikrinimas, atitiktų vaikų interesus.

CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaikais, teisė ir pareiga bendrauti su jais ir dalyvauti auklėjime. Vaikai turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokią teisę pirmiausia turi užtikrinti patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaikais – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaikais ir auklėti juos.

CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Pažymėtina, kad šalių dukros gyvena su ieškove, kuri deda visas pastangas, kad jas išlaikytų. Dukras labai myli, jomis rūpinasi, jas auklėja, lavina, ugdo. Atsakovas ilgą laiką praleido įkalinimo įstaigoje, šiuo metu su dukromis nebendrauja, neprisideda prie jų materialinio išlaikymo.

Teismo vertinimu, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, nustatytina, kad atsakovas V. G. su nepilnametėmis dukromis G. G., D. G. ir A. G. susitinka ir bendrauja du kartus per mėnesį, kiekvieną neporinį mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 14 val., vaikų gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant dukrų motinai.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Eur kiekvienam kasmėnesinėmis išmokomis mokamomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas privalo ir turi visas galimybes teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, kurio santuokos metu niekada neteikė. Įvertinus įprastus būtinus nepilnamečių vaikų poreikius, jiems tenkančios išlaidos sudaro apie 600 Eur per mėnesį. Nepilnamečių vaikų poreikiai yra detalizuoti nepilnamečių vaikų poreikių lentelėje. Nepilnamečio vaikų poreikius sudaro: maistas (300 Eur), išlaidos būstui (60 Eur), rūbai, avalynė (90 Eur), higienai (30 Eur), lavinimo priemonės, laisvalaikis, žaislai ir kt. (50 Eur), vitaminai, vaistai, maisto papildai (50 Eur). Atsakovas nepareiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovės nurodytų vaikų poreikių dydžio.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė turi transporto priemonę, iš Savivaldybės nuomojasi socialinį būstą, kuriame gyvena su nepilnamečiais vaikais, dirba UAB „Ūžesys“, gauna apie 500 Eur darbo užmokestį. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Atsakovas savo vardu turi registruotą transporto priemonę, nekilnojamojo turto neturi. Byloje nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikomus asmenis, atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas (priešingų įrodymų byloje nėra), todėl vertintina, kad jis turi galimybę ir yra pajėgus teikti savo nepilnamečiams vaikams reikiamo dydžio išlaikymą. Atsakovas turi pareigą teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, užtikrinantį vaikų poreikius. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad ieškinyje nurodytas išlaikymas vaikams po 200 Eur atitiktų jų interesus.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaikų poreikiai yra protingi ir atitinkantys vaikų amžių, o jiems patenkinti reikalingos išlaidos apskaičiuotos įvertinus prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje ir nėra nepagrįstai padidintos. Ieškovės nurodyti vaikų poreikiai ir išlaidos yra įprastiniai ir visiškai suprantami – tai poreikiai maistui, aprangai, ugdymui ir kt., t. y. būtinoms reikmėms, kad vaikai visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinami. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos minimalios, todėl jų dydžio pagrįstumo ieškovei nereikia papildomai įrodinėti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovės nurodytos išlaidos skirtinos nepilnamečiams vaikams yra realios ir protingos. Pripažintina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, nes gyvenant su vaikais iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jų vystymui, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienai ieškovei.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę ir yra pajėgus teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, be to, jis ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo, ir jam privalu vykdyti tėvo pareigą – teikti išlaikymą savo vaikams. Teismas nurodo, kad negalima vaikų išlaikymo pareigos perkelti tik vaikų motinai. Pažymėtina, kad jei atsakovo netenkina jo gaunamos pajamos arba esama turtinė padėtis, jis turi stengtis susirasti darbą, kad galėtų tinkamai atlikti savo pareigą vaikams. Teismas pabrėžia, kad vaikams turi būti sudarytos materialinės sąlygos, įvertinant tėvų galimybes, ne tik patenkinti minimalius būtinus poreikius, bet ir gauti sveikesnį maistą, kokybiškesnius rūbus, avalynę, kuo daugiau lavinti vaikus, įgyti vaikams reikiamų priemonių ugdymui ir panašiai, kad vaikai užaugtų pilnavertėmis, harmoningomis bei visapusiškomis asmenybėmis.

Įvertinus ieškovės nurodytus vaikų poreikius, taip pat atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), vertintina, kad šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams G. G., gim. (duomenys neskelbtini), D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pradinio ieškinio pateikimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 21 d.) iki vaikų pilnametystės (CPK 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę (CPK 376 straipsnio 3 dalis, CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Teismas nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas, naikintinos teismo sprendimu, o sumos sumokėtos pagal šią nutartį bus įskaičiuotos vykdymo proceso metu.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametėms dukroms G. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo 2015 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d., skaičiuojant už kiekvieną mėnesį po 200 Eur, iš viso 14 400 Eur. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo V. G. nepilnametei dukrai A. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d., skaičiuojant už kiekvieną mėnesį po 200 Eur, iš viso 7 000 Eur.

Remiantis ieškovės paaiškinimu, atsakovas dukroms niekada neteikė materialinio išlaikymo, dukros gimė ir augo atsakovui atliekant bausmę pataisos namuose.

Šis ieškovės reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas, nes byloje atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad jis būtent ieškovės nurodomą laikotarpį visiškai nesirūpino dukromis ir joms neteikė jokio išlaikymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovei pagal 2018 m. birželio 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-2910-11022 buvo teikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba. Duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų šioje byloje nėra.

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Šiuo sprendimu yra tenkinami visi ieškovės pareikšti patikslinto ieškinio reikalavimai.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo V. G. priteistina valstybei 719 Eur mokėtino žyminio mokesčio (75 Eur už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusius išvestinius reikalavimus + 162 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo + 482 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo), 662,12 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 6,95 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, 82 straipsnio 1 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą 2006 m. spalio 11 d. Kaišiadorių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 235), tarp ieškovės N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažįstant, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei N. G. palikti pavardę „G.“, atsakovui V. G. – „G.“.

Nustatyti, kad šalims viena iš kitos išlaikymas nepriteistinas.

Po santuokos nutraukimo transporto priemonę – keleivinį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, reg. dok. data: (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Po santuokos nutraukimo transporto priemonę – keleivinį automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, reg. dok. data: (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Po santuokos nutraukimo prievoles uždarajai akcinei bendrovei „Credit Service“ bei visas su skolos išieškojimu susijusias išlaidas antstolei Virginijai Paunoienei, pripažinti ieškovės N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis.

Po santuokos nutraukimo prievoles uždarajai akcinei bendrovei „mogo LT“ bei visas su skolos išieškojimu susijusias išlaidas antstoliui Aleksandrui Ščiukinui, pripažinti atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis.

Nustatyti nepilnamečių vaikų G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąsias vietas su motina, ieškove N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnametėmis dukromis G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), susitinka ir bendrauja du kartus per mėnesį, kiekvieną neporinį mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 14 val., vaikų gyvenamojoje vietoje ir tik dalyvaujant dukrų motinai, ieškovei N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 21 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiams vaikams G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną, ieškovę N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametėms dukroms G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo 2015 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d., skaičiuojant kiekvienam vaikui už kiekvieną mėnesį po 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct), iš viso 14 400 Eur (keturiolika tūkstančių keturis šimtus eurų 00 ct).

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d., skaičiuojant už kiekvieną mėnesį po 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct), iš viso 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų 00 ct).

Įpareigoti atsakovą V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos su ieškove N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukimo išsideklaruoti iš socialinio būsto adresu: (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 719 Eur (septynių šimtų devyniolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 6,95 Eur (šešių eurų 95 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 662,12 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 12 ct) išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jolanta Damulienė