Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su ieškovo S. G.pareiškimu dėl teisėjų I. Č., A. P. ir A. P. bei viso Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-1110-513/2017 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-1110-513/2017 su ieškovo S. G.pareiškimu dėl bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų I. Č. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), A. P. ir A. P., bei visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo.

Nušalinimo pareiškime teigiama, kad teisėja I. Č. ieškovo S. G. atžvilgiu yra priėmusi nepagrįstų ir neteisėtų procesinių sprendimų šio ginčo klausimais, todėl nėra pagrindo manyti, jog ji kada nors pakeis savo poziciją. Be to, bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos teisėjai bei kiti Klaipėdos apygardos teismo teisėjai šališkai yra išnagrinėję kitas bylas, kurios šalimi buvo ieškovas, todėl tai sudaro pagrindą juos nušalinti.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).

Esant nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13, 64 ir 66 straipsniai). Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam teismui, neužtenka nurodyti samprotavimus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

Ieškovas nušalinimo pareiškime taip pat atkreipia dėmesį, kad teisėja I. Č. 2015 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-485-513/2015 išdėstė savo poziciją nurodytais ginčo klausimais, todėl tikėtis, jog ji pakeis savo poziciją nagrinėdama šią civilinę bylą, nėra pagrindo. Taigi, byloje keliamas CPK 71 straipsnio, nustatančio neleistinumą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas, taikymo klausimas. Susipažinus su civiline byla Nr. 2A-1110-513/2017 nustatyta, kad ieškovas S. G. ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų J. S., T. S., B. P. ir antstolės V. V. žalos atlyginimą dėl turto neteisėto pasisavinimo perimant ieškovui nuosavybės teise priklausiusias patalpas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovo nurodomoje civilinėje byloje Nr. 2S-485-513/2015 buvo sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Šios civilinės bylos CPK 71 straipsnio prasme nėra laikytinos tapačiomis ar susijusiomis, nes jose buvo nagrinėjamos ir nustatinėjamos skirtingos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti esant pagrindui nušalinti teisėją I. Č. objektyviuoju teismo nešališkumo aspektu. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ieškovas S. G. nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2A-1110-513/2017 gali būti išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

ieškovo S. G.pareiškimo dėl bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų I. Č. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), A. P. ir A. P., bei visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-1110-513/2017 nagrinėjimo netenkinti.