- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-12
- Bylos Nr.
- 2S-485-513/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13687-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- S. G.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Raimondas Dilys Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13687-2014-3
NUTARTIS
2015 m. kovo 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-18 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei V. V., J. S. dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0162/12/01091,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi su skundu į antstolę, prašydamas įpareigoti antstolę išsiųsti jam 2014-05-28 Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0162/12/01091, kurio jis negavo, sustabdyti šio akto įvykdymą, atimti iš J. S. neteisėto valdymo pareiškėjui priklausantį daiktą, perduotą šiuo aktu. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti J. S. bei antstolei V. V. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-18 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas rėmėsi vykdomosios bylos Nr. 0162/12/01091 medžiaga ir nustatė, kad antstolės V. V. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012-05-21 vykdomąjį raštą Nr. 2-190-524/2010 iš skolininko S. G., išieškant 104 120,46 Lt skolą išieškotojos J. S. naudai. Atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, buvo paskelbtos skolininkui priklausančio turto – parduotuvės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pirmosios varžytynės (vykdomosios bylos l. 138). Šios varžytynės antstolės 2013-08-30 patvarkymu paskelbtos neįvykusiomis (vykdomosios bylos l. 145). Išieškotoja J. S. po pirmųjų varžytynių perimti turtą atsisakė (vykdomosios bylos l. 148). 2013-09-23 pranešimu antstolė paskelbė antrąsias turto varžytynes, tačiau ir jos antstolės patvarkymu paskelbtos neįvykusiomis ir išieškotojai buvo pasiūlyta perimti skolininko turtą (vykdomosios bylos l. 156, 178). Išieškotoja per savo atstovą išreiškė norą perimti skolininko turtą – parduotuvės patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), už pradinę pardavimo kainą 142 400 Lt (vykdomosios bylos l. 191). Tuo pagrindu antstolė 2014-05-28 sudarė Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0162/12/01091, kuriuo parduotuvės patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), už pradinę pardavimo kainą 142 200 Lt perdavė išieškotojai J. S.. Vadovavosi CPK 702 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 p. normomis ir padaręs išvadą, jog turtas perduotas išieškotojui gali būti tik po to, kai paskelbtos turto varžytynės skelbiamos neįvykusiomis ir išieškotojas sutinka perimti skolininko turtą, nurodė, jog ginčo atveju išieškotojui buvo pasiūlyta perimti skolininko turtą ir išieškotojas sutiko perimti skolininko turtą. Nurodė, jog apie vyksiantį turto realizavimo procesą skolininkas (pareiškėjas) žinojo, nes antstolei turto realizavimo metu teikė prašymą stabdyti vykdymo veiksmus, traukti bendraturčiais šeimos narius (vykdomosios bylos l. 172). Aplinkybę, jog pareiškėjas teikė skundą dėl ginčijamo akto, vertino kaip patvirtinančią, kad pareiškėjui buvo žinoma apie turto perdavimą išieškotojai. Šių aplinkybių pagrindu sprendė, jog tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl ginčijamo akto jam išsiuntimo nėra pagrindo, be to, nėra ir tikslo, nes pareiškėjui įstatymo nėra suteikta teisė ginčyti Turto perdavimo išieškotojui aktą ypatingąja teisena, teikiant skundą dėl antstolio veiksmų. Argumentavo, jog iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad būtent šio tikslo ir siekia pareiškėjas. Turto perdavimo išieškotojui aktas yra sandoris, kuris tampa galiojančiu jo priėmimo dieną ir yra nuosavybės atsiradimo pagrindas. Toks sandoris galėtų būti ginčijamas ne teikiant skundą dėl antstolio, priėmusio minėtą aktą, veiksmų, o kaip ir bet kuris kitas sandoris turi būti ginčijamas ginčo teisenos tvarka pareiškiant ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra išnagrinėtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. P2-996-328/2014, todėl atskirai šiuo klausimu teismas nepasisako.
Šalies argumentai
Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo: nedelsiant pranešti prokuratūrai apie J. S. ir antstolės V. V. veiksmus, kuriuose yra BK 182 str. numatytų sukčiavimo stambiu mastu; taikyti laikinąsias apsaugos priemonės ir areštuoti J. S. ir antstolei V. V. priklausančius nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus tam, kad būtų užtikrintos pareiškėjo pažeistos teisės; atskirąjį skundą tenkinti ir išnagrinėti žodine proceso tvarka. Argumentuoja, jog pažeista jo teisė iki varžytynių pradžios pačiam arba pavedus kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją (CPK 704 str. l d.) Teismas neįrodė fakto, kad pareiškėjas buvo informuotas apie 2-ų varžytynių datas. Antstolė tyčia, apeidama pareiškėją, pasiūlė J. S. „perimti“ pareiškėjui priklausantį turtą slaptai už esą „pradinę“ pardavimo kainą – 142 400 Lt. Tokius antstolės veiksmus vertina kaip nusikalstamus ir prilygina įvykdytam „reketui“. Jokie vykdymo veiksmai negalėjo būti įvykdyti be jo šeimos narių žinios ir jų valios. Kol ginčijamo akto nėra gavęs, tol negali jo ginčyti ieškinio teisenos tvarka. Pažymi, kad teismo procesas neteisingai išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-190-524/2010, išieškant 104 120,46 Lt suklastotą skolą išieškotojos J. S. naudai, dar nėra baigtas. J. S. apgaulės būdu nusavino pareiškėjui priklausantį turtą ir tokia veika pripažįstama nusikalstama BK 182 str. prasme. Teismas tyčia „neįžvelgė“ nurodytų asmenų veikoje sukčiavimo stambiu mastu požymių ir sąmoningai atsisakė apie tai pranešti prokuratūrai. Pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nemotyvuotai atmetė, taip toliau padėdamas nurodytiems asmenims neteisėtai valdyti jo turtą, ir tokia veika, apelianto teigimu, taip pat yra nusikalstama. 2015-03-02 pareiškėjas pateikė prašymą su priedais, kuriuos prašo pridėti prie jo atskirojo skundo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Apelianto argumentus vertina kaip nepagrįstus ir tvirtina, jog apeliantas apie antstolės veiksmus vykdomojoje byloje žinojo ir tai patvirtina apelianto 2013-08-28 skundo prokurorui turinys. Be to, apeliantas nuolat skundė antstolės veiksmus, teikė prašymus traukti bendraturčiais šeimos narius, nors su žmona yra išsiskyręs, vienintelis sūnus yra žuvęs ir apeliantas oficialiai vedęs nėra. Turtą su žmona jis yra pasidalijęs 1994-11-11 pagal turto pasidalijimo sutartį Nr. 12562, kuri registruota viešame registre. Apelianto teiginius dėl teismo ir antstolės vertina kaip tiesioginį kaltinimą be jokių įrodymų. Mano, jog apeliantas nepaiso teismo nustatytų faktų, teikia nepagrįstus skundus, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir tai teismas turėtų atitinkamai įvertinti ir skirti jam baudą CPK 95 str. pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Šioje byloje spręstinas klausimas dėl apelianto teisių vykdymo procese, kai antstolis yra surašęs turto perdavimo išieškotojui aktą, kuris yra nuosavybę patvirtinantis dokumentas (CPK 724 str.), ir tokiu būdu vykdymo proceso dalis dėl apeliantui priklausiusio turto – parduotuvės patalpų, kurių bendras plotas 189,82 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo varžytynėse, skolininko minėtą turtą perdavus išieškotojai J. S., yra baigta. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į CPK 602 str. normas bei teismų praktiką, pareiškėjo reikalavimas pripažinti turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu turi būti sprendžiamas ieškinio teisenos tvarka, o ne CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, nes antstolė V. V. yra surašiusi turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0162/12/01091 (žr. vykdomosios bylos Nr. 0162/12/01091 l. 210), kuris yra nuosavybę patvirtinantis dokumentas (CPK 724 str.) ir galėtų būti ginčijamas pateikiant ieškinį ginčo teisena.
Taigi, skolininko turto perleidimas kitų asmenų nuosavybėn priverstine tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu bus nustatyti CPK 602 str. nurodyti pagrindai, kurie savo esme yra neteisėti antstolio veiksmai. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pagrįsta vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ginčijamas turto perdavimo išieškotojui aktas yra sandoris, kuris yra nuosavybės atsiradimo pagrindas bei galėtų būti ginčijamas ne teikiant skundą dėl antstolio veiksmų, o ginčijamas ginčo teisenos tvarka.
Pažymėtina, jog antstolė, išnagrinėjusi apelianto skundą, 2014-11-04 patvarkyme buvo išaiškinusi, jog inter alia klausimas dėl turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo nenagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka (žr. vykdomosios bylos Nr. 0162/12/01091 l. 217–218). Taigi apeliantas žinojo, jog turėjo teisę paduoti ieškinį dėl turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo ginčo teisena, tačiau to nepadarė.
Esant aptartoms aplinkybėms, dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su turto perdavimo išieškotojui akto ginčijimo pagrindais (CPK 602 str.), apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pareiškėjui pakartotinai išaiškintina, kad dėl turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo jis turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu bendra ginčo teisenos tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl tų apelianto atskirojo skundo argumentų, kurie susiję su skundžiamais procesiniais antstolio veiksmais.
Apeliantas antstolės veiksmų neteisėtumą sieja su nepranešimu jam apie atliekamus vykdymo veiksmus. Tačiau pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apie vyksiantį turto realizavimo procesą pareiškėjas žinojo, nes antstolei turto realizavimo metu teikė prašymą stabdyti vykdymo veiksmus, traukti bendraturčiais šeimos narius (žr. vykdomosios bylos Nr. 0162/12/01091 l. 172). Be to, antstolės 2013-09-23 patvarkymas dėl antrųjų varžytynių paskelbimo išsiųstas pareiškėjui jo gyvenamosios vietos adresu registruotąja pašto siunta, bet ji grįžo su žyma, kad adresatas „neatsiėmė pašte“ (žr. vykdomosios bylos Nr. 0162/12/01091 l. 159, 160). Antstolė apie antrąsias varžytynes paskelbė specialiame interneto tinklalapyje, todėl konstatuotina, jog antstolė ėmėsi visų priemonių ir tinkamai informavo apeliantą apie paskelbtas varžytynes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vykdomosios bylos medžiaga įrodo vykdymo procesinių dokumentų išsiuntimo apeliantui faktą, o dokumentų negavimo faktą ir objektyvias jų negavimo priežastis turėjo įrodyti apeliantas, tačiau jis to nepadarė (CPK 178 str.).
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad CPK 644 str. 4 d. numato skolininkui pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-397/2010). Vykdomoji byla vykdoma nuo 2012-05-25, t. y. daugiau kaip dvejus metus, todėl apeliantui gerai žinomas vykdomosios bylos pagrindas, turinys bei eiga, apeliantui ankstesni antstolės patvarkymai būdavo įteikiami. Atsižvelgdamas į šiuos įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skolininkui buvo žinoma apie pradėtus vykdymo veiksmus, todėl jis turėjo būti aktyvus ir toliau domėtis vykdymo proceso eiga, antstolės priimtais patvarkymais dėl įvyksiančių varžytynių.
Byloje nepateikta duomenų, kad apeliantas neturėjo galimybių laiku sužinoti apie vykdomojoje byloje antstolės atliekamus veiksmus, atsižvelgiant į CPK 644 str. 4 p. įtvirtintą skolininko pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 178 str.). Be to, skolininkas turi teisę bet kada susipažinti su vykdomąja byla antstolio kontoroje ar gauti procesinių dokumentų kopijas (CPK 643 str.).
Vykdomosios bylos sustabdymo klausimai reglamentuojami CPK 626 str. ir 627 str. CPK 626 str. yra nustatyti atvejai, kuomet antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 str. yra įtvirtinti fakultatyvieji vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindai, kuomet antstolis kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę spręsti, ar yra pagrindas stabdyti ar atidėti vykdomosios bylos veiksmus, ar ne. CPK 626 str. ir 627 str. nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet antstolis gali sustabdyti vykdomąją bylą. CPK ir kiti įstatymai nesuteikia teisės antstoliui stabdyti vykdomosios bylos kitais pagrindais, negu yra numatyta CPK 626–627 str. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog CPK nenumato pagrindo stabdyti vykdomosios bylos ar atidėti vykdymo veiksmus vien tuo pagrindu, jog to prašo skolininkas, be to, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėtas 2015-02-12 civ. byloje Nr. 2S-349-513/2015 (LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.).
Apeliantas taip pat prašė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 str. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pats pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl atskirojo skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Šiuo konkrečiu atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka civilinėje byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų nepažeidė. Atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.