Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 59-216 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu M. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinus paskirtas bausmes, galutine 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir priteista valstybei 3 409 Lt (987,32 Eur) proceso išlaidų, turėtų dėl ekstradicijos iš Nyderlandų į Lietuvos Respubliką. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendis: nusikalstama veika iš BK 138 straipsnio 1 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir skirta jam 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Įskaitytas jo kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo sulaikymo, t. y. nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2012 m. liepos 5 d. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

2. Bausmės vykdymo pradžia 2010 m. gruodžio 21 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. gruodžio 21 d., lygtinio paleidimo terminas atlikus 2/3 laisvės atėmimo bausmės dalį – 2020 m. gruodžio 21 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. spalio 29 d. – 5 metai 1 mėnuo 22 dienos.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 59-216 (toliau – Nutarimas) nutarė taikyti nuteistajam M. D. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nuteistasis sutinka, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 59-216 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. D., nes yra neatlikta didelė bausmės dalis ir atsižvelgus į veikos, už kurią atlieka bausmę nuteistasis M. D., sunkumą, jos neatitaisomas pasekmes, šiuo metu taikant lygtinį paleidimą būtų pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo manymu, M. D. dar nėra pasiruošęs išeiti į laisvę, todėl jis negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. D. skundas atmetamas

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

7. M. D. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, taip pat, yra pateikęs prašymą Komisijai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.

8. Įvertinus M. D. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, aukštesniajam teismui nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, mokosi, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą. Tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, aukštesniojo teismo įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama M. D. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, o paties nuteistojo noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų, teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, M. D. nepateikė.

9. Apylinkės teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra yra nepagrįstas. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju minėtų balų (nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas) pokytis iš tiesų egzistuoja (17 balų), tačiau vien tik šios aplinkybės vertinimas negali lemti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo. Būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Aukštesnės instancijos teismas, analizuodamas socialinio tyrimo išvadą, nurodo, jog dabartinis nuteistojo elgesys, atliekant laisvės atėmimo bausmę, nesudaro pagrindo manyti, kad M. D. gali laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistasis neseniai (2020 m. rugsėjo 14 d.) perkeltas atlikti laisvės atėmimo bausmės į Vilniaus pataiso namų Pusiaukelės namus, todėl manytina, kad praėjo per mažai laiko, kad būtų galima stebėti nuteistojo pažangą mažiau struktūrizuotoje aplinkoje, kas priklauso tik nuo jo paties asmeninių faktorių bei aplinkos veiksnių.

10. Akcentuotina ir tai, kad vadovaujantis „OASys“ metodika nuteistajam M. D. nustatyti net trys kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, emocinė gerovė. Tais atvejais, kai nustatomi nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek M. D. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog M. D. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą žmogaus gyvybei, sukėlusį nepataisomas pasekmes (kartu su bendrininku nužudė du asmenis), nusikaltimas padarytas itin žiauriai, neatlikta didelė bausmės dalis (2020 m. gruodžio 21 d. atliko tik 2/3 iš jam paskirtos 15 metų laisvės atėmimo). Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kaip ir nurodė apylinkės teismas, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos jis savo kaltę pripažino, tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu M. D. savo parodymuose nebuvo nuoseklus bei savo kaltę neigė, kaltę prisiėmė ta apimtimi, kuria jis dalyvavo konfliktinėse situacijose, tačiau pats teigė, kad smurto nenaudojęs, kas teismo vertinimu, parodo jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ir nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė negali būti sumenkinama ir privalo būti sprendžiama visų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumoje.

11. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo tą aplinkybę, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apylinkės teismas vertino tą aplinkybę, kad M. D. neatliktos bausmės dalis, veikos sunkumas, neatitaisomos pasekmės neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nėra paneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina.

12. Apibendrinant daroma išvada, jog įvertinus M. D. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo M. D. skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. D. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir neskundžiama.