Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, gynėjui Daliui Mecelicai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

M. A. (a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 5 p.;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2004 m. balandžio 18 d., laikotarpyje tarp 8.00 val. ir 9.00 val., bute (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupėje su E. A., iš anksto susitaręs sumušti bute buvusius M. Z. ir M. P., tyčia rankomis ir kojomis bei atsineštu pagaliu suduodant M. Z. ne mažiau 12 smūgių į veidą, nugarą, dešinį dilbį, juosmenį, dešinę šlaunį, dešinį kelį, kairę blauzdą, kairės plaštakos III pirštą, kaktą, pakaušį, padarant jam odos nubrozdinimus veide, nugaroje, dešiniame dilbyje, juosmens dešinėje pusėje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje ir kairėje blauzdoje, poodinę kraujosruvą kairės plaštakos III piršte, kraujosruvas kaktos ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose, nežymiai sutrikdė M. Z. sveikatą.

M. A. tuo pat metu ir toje pat vietoje veikdamas bendrininkų grupėje su E. A., iš anksto susitaręs sumušti bute buvusius M. Z. ir M. P., tyčia suduodant M. P. rankomis ir kojomis bei atsineštu pagaliu ne mažiau 10 smūgių į galvą ir abi rankas, padarant jam odos nubrozdinimus galvoje, kairėje rankoje, poodines kraujosruvos abiejose rankose, dvi muštines žaizdas galvoje su viršutinio kairio kandžio išmušimu bei apatinio žandikaulio lūžimu, nesunkiai sutrikdė M. P. sveikatą.

Kaltinamajame akte M. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2004 m. balandžio 18 d., laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 9.00 val., bute (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su broliu E. A., iš anksto susitaręs nužudyti bute buvusius M. Z. ir M. P., tyčia rankomis, kojomis ir atsineštu pagaliu sudavė M. Z. ne mažiau kaip 12 smūgių į veidą, nugarą, dešinį dilbį, juosmenį, dešinę šlaunį, dešinį kelį, kairę blauzdą, kairės plaštakos III pirštą, kaktą, pakaušį, tuo padarė jam odos nubrozdinimus veide, nugaroje, dešiniame dilbyje, juosmens dešinėje pusėje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje ir kairėje blauzdoje, poodinę kraujosruvą kairės plaštakos III piršte, kraujosruvas kaktos ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose, šiais veiksmais M. A. palaužus M. Z. pasipriešinimą, E. A. peiliu smogė M. Z. nemažiau kaip keturis kartus į kaktą, kaklą, padarė tris durtines – pjautines žaizdas kaktoje ir kakle su stemplės pažeidimu, durtinę – pjautinę kiauryminę kaklo kairės pusės žaizdą su kairio plaučio viršutinės skilties pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę ir ūmia vidaus organų mažakraujyste, be to, M. A. atsineštu pagaliu sudavė M. P. nemažiau kaip 10 smūgių į galvą ir abi rankas, padarydamas odos nubrozdinimus galvoje, kairėje rankoje, poodines kraujosruvos abiejose rankose, dvi muštines žaizdas galvoje su viršutinio kairio kandžio išmušimu bei apatinio žandikaulio lūžimu, šiais veiksmais M. A. palaužus M. P. pasipriešinimą, E. A. sudavė M. P. nulaužto peilio geležte nemažiau kaip dvidešimt devynis smūgius į galvą, kaklą, pečius, rankas, nugarą, padarydamas durtines – kirstines galvos, kaklo, abiejų pečių ir rankų bei nugaros žaizdas, taip pat E. A. sudavė M. P. nulaužto peilio geležte vieną kartą į kaklą, padarydamas kirstinį-durtinį dešinės pusės kaklo-krūtinės ląstos sužalojimą su dešinio plaučio pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į dešinę krūtinplėvės ertmę, nuo paminėtų sužalojimų M. Z. ir M. P. mirė įvykio vietoje, t.y. tyčia nužudė du žmones.

Kadangi kaltinimas tyčiniu dviejų žmonių nužudymu teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino, kaltinimas M. A. pakeistas į lengvesnį.

M. A. kaltu dėl tyčinio nužudymo neprisipažino. Jis iš dalies pripažino savo kaltę dėl M. P. sužalojimo, tačiau neigė dalyvavęs M. Z. sužalojime. Kaltinamasis parodė, jog 2004-04-17 su žmona buvo savo draugo P. M. vestuvėse, kurios vyko Išlaužo gyvenvietės bare. Po pobūvio, 2004-04-18 naktį su žmona bei M. Z. jis sugrįžo į namus. Neužilgo atvažiavo jo draugas D. M. su T. Z.. Kadangi visi norėjo po vestuvių dar išgerti, tai bute išgėrinėjo ir linksminosi. Po poros valandų atvažiavo ir jo brolis E. A., kuris taip pat dalyvavo vestuvėse. Brolis su M. Z. pradėjo šnekėtis apie merginas. Kadangi M. Z. užsimanė merginų, E. paskambino prostitucija besiverčiančioms merginoms A. ir D., kurioms jis buvo išnuomojęs butą P. gatvėje Kaune, ir M. Z. išvažiavo pas jas. Jiems likus su broliu ir toliau išgėrinėjant, E. A. ėmė jam pasakoti, kad po vestuvių pobūvio automobiliu vežė girtus M. P. ir M. Z. į P. gatvę pas tas pačias merginas A. ir D.. Važiuojant automobiliu, girtas M. P. ėmė prie jo kabinėtis, kaltinti, kad jis pradanginęs jo ginklą, grasino nupjauti liežuvį, susidoroti, sudavė E. į galvą. Jis dėl tokio M. P. elgesio su broliu labai supykęs ir pasisiūlęs paskambinti M. P. ir su juo pasikalbėti, kadangi M. yra geras jo draugas. Tačiau E. jam pasakė, jog jis pats tuoj nuvažiuos pas M. P. ir su juo išsiaiškins. Tuo tikslu jis paprašė M. A. nuvežti jį automobiliu pas A. ir D. į P. gatvę, kur tuo metu buvo M. P. ir M. Z.. M. A. sutikęs nuvežti brolį bei palaikyti jam kompaniją, nes šis pasakė, kad bijo vienas būti M. P. sumuštas. E. paprašė jo mobilaus ryšio telefono, nes norėjo paskambinti D. su A.. Davęs broliui telefoną, jis nuėjo pasakyti žmonai, kad išvažiuoja su broliu. E. raudonos spalvos „VW Golf“ automobiliu jie atvyko į P. gatvę prie namo Nr.23. Einant link namo, jo brolis E. A. paprašė paimti ties šiukšlių konteineriu stovėjusias dvi lazdas ir pasakė, kad bute yra trys asmenys - M. P., M. Z. ir M. Z., todėl jie gali pradėti priešintis. Vieną lazdą jis pasiliko sau, o kitą padavė broliui. Iš namo išėjusioms A. ir D. E. liepė laukti jo automobilyje, o jiedu nuėjo į butą Nr.10. Brolis iš merginų paimtu raktu atrakino buto duris ir jiedu įėjo į butą. Iš buto koridoriaus trejos durys vedė į tris skirtingus kambarius. Jiems tik įėjus į butą, iš vidurinio kambario išėjo M. Z.. E. liepė jam tuoj pat iš buto išeiti ir M. Z. greitai išėjo iš buto. E. iš karto nuėjo į kairėje koridoriaus pusėje esantį kambarį, kuriame miegojo M. P.. Jis tuo metu liko koridoriuje, tačiau pro praviras kambario duris matė, kad kambaryje prasidėjo muštynės. Girdėjo grumtynių garsus, keiksmažodžius ir M. P. balsą. Iš kito kambario išbėgęs M. Z. tuoj pat įbėgo į kambarį, kuriame vyko grumtynės ir trenkė E.. Šis sudavė M. atgal ir jiedu pradėjo muštis. M. Z. išbėgo iš kambario ir įbėgo į kitą-koridoriaus dešinėje pusėje esantį kambarį. Paskui jį nubėgo ir E. A.. Iš kairėje koridoriaus pusėje esančio kambario išėjęs M. P. puolė ant M. A.. Jiedu susigrūmė. Šių grumtynių metu jis galėjo suduoti M. P. keletą smūgių, tačiau kiek, neskaičiavo. Su savimi atsinešto pagalio jis nepanaudojo, jį paliko koridoriuje. Kadangi po suduotų smūgių M. P. galva kraujavo, jis pasiūlęs baigti muštynes ir jiedu paleido vienas kitą. Pamatęs, kad grumtynių su M. P. metu iš kišenių išbiro jo daiktai, ėmęs juos rinktis. Dešinėje esančiame kambaryje, į kurį prieš tai nubėgo jo brolis su M. Z., jis išgirdo trenksmą, lyg kas nukristų. M. P. nubėgo į tą kambarį, o jis liko koridoriuje rinktis savo daiktų. Berinkdamas daiktus, jis išgirdo dar vieną garsų trinktelėjimą, panašų į pirmąjį. Įėjęs į dešinėje esantį kambarį, jame nieko neberado. Tuomet pasuko į už šio kambario dešinėje jo pusėje esančią virtuvę. Tik įėjęs į virtuvę, ties stalu pamatė gulintį kruviną M. Z.. Iš virtuvės išeinančiame balkone jis pamatė savo brolį E.. Broliui iš balkono įėjus į virtuvę, M. A. pamatė balkone gulintį M. P.. Šalia jo kūno buvo daug kraujo. Supratęs, kad brolis peiliu sužalojo M. Z. bei M. P., jis liepė jam telefonu skubiai kviesti greitąją pagalbą, tačiau E. pasakė, kad jos jiems jau nebereikia. Jis supratęs, kad M. Z. su M. P. yra nebegyvi, nes jiedu nebejudėjo ir nekvėpavo. Jis išsigandęs norėjo bėgti iš buto, bet brolis jį sulaikė. Abu nežinojo ką daryti. E. A. vaikščiojo iš kambario į kambarį, tvarkė butą, o jis iš buto išėjo. Prieš išeinant, atsiėmė iš E. savo telefoną. Namo nėjo ir kažkokiu tai būdu atsidūrė prie Kauno marių. Paskambino žmonai R. A.. Šiai atvažiavus, jiedu abu nuvažiavo pas jo tėvus pasiimti vaikų. Paskambinęs brolis E. paprašė atvažiuoti pas jį į namus N.. Jam atvažiavus prie brolio namo, ten jau stovėjo N. S. mėlynos spalvos automobilis VW Golf, o kieme stovėjo jo brolis E. bei M. D.. Jie kalbėjosi, tačiau apie nužudymą nieko nešnekėjo. Brolis jo paprašė neliudyti prieš jį, nieko nekalbėti su policija, pasiūlė kuriam laikui toliau išvažiuoti. Jis E. pažadėjo sulaikytas policijos neduoti prieš jį parodymus ir išvažiavo į namus. Parvežus žmoną su vaikais į namus, jam vėl paskambino brolis ir paprašė nuvežti jį į A.. Jis nuvažiavo pas brolį, paėmė jį ir nuvežė E. A. prie „IKI“ parduotuvės A.. Ten automobilių stovėjimo aikštelėje jau stovėjo N. S. automobilis „VW Golf“, kuriame jų laukė M. D.. Jie visi trys pasikalbėjo ir M. A., palikęs brolį automobilių stovėjimo aikštelėje, grįžo į namus. Pasiėmęs kelis asmeninius daiktus, jis išvažiavo pas draugą į V., o neužilgo išvyko į V..

Jis neprisipažįsta tyčia nužudęs M. P. bei M. Z.. Peilio neturėjęs ir juo nei vienam iš jų sužalojimų nepadaręs. Kaltinamasis teigė, jog E. A., tyrimo bei teismo metu davęs parodymus, jog M. P. bei M. Z. peiliu mirtinai sužalojo jo brolis M. A., pats siekė išvengti atsakomybės ir jį dėl to apkalbėjo. Jis M. P. ir M. Z. nenužudė. Mirtinus sužalojimus peiliu padarė jo brolis E.. Pripažįsta, jog galėjo muštynių su M. P. metu suduoti jam kelis smūgius į įvairias kūno vietas, tačiau neigia sudavęs smūgius M. Z..

Nors M. A. savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, ji įrodyta teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji T. Z., kurios parodymai teisme perskaityti vadovaujantis LR BPK 276 str., tyrimo metu parodė, kad 2004-04-17 su D. M. dalyvavo P. M. vestuvėse, kurios vyko (duomenys neskelbtini). Vestuvių pobūvyje dalyvavo ir jos brolis M. Z.. Jose buvo ir brolio draugai - M. P., M. Z., kiti asmenys, kuriuos ji matė pirmą kartą. Iš vestuvių jau 2004-04-18 apie 2.00 val. nakties ji su D. M. atvažiavo į butą (duomenys neskelbtini), toliau švęsti, o jos brolis M. Z. bei M. P. pasiliko vestuvėse. Bute (duomenys neskelbtini)buvo M. A., R. A., M. Z.. Apie 5.00 val. ryto atvažiavo ir vestuvėse vairuotoju buvęs M. A. brolis E. A.. Apie 7.00 val. ryto iš „V.“ atvežė jų užsakytą maistą. Tuo metu M. A. ir E. A. tarpusavyje kažką kalbėjosi. Po to jie abu kažkur tai išvažiavo. Nuo to laiko ji jų daugiau nematė. Apie 10.00-11.00 val. iš buto išvažiavo ir R. A.. Apie pietus ji su D. M. išvažiavo į namus. Apie 13.00 val. kažkas paskambino D. M. ir šis iškart kažkur tai išvažiavo. Jis grįžo apie 17.00 val. ir pasakė, kad jos brolis M. Z. gali būti labai sumuštas. D. jai daugiau nieko neaiškino. Apie tai, kad jos brolis M. Z. nužudytas, ji sužinojo tik iš policijos 2004-04-19 (2 t. b. l. 20-21).

Nukentėjusioji R. Z., kurios parodymai teisme taip pat perskaityti vadovaujantis LR BPK 276 str., tyrimo metu parodė, kad M. Z. yra buvęs jo sutuoktinis, su kuriuo ji išsiskyrė 2004 m. kovo mėnesį, tačiau gyveno toliau kartu. M. Z. 2004-04-16 jai pasakė, kad yra pakviestas į savo draugo P. vestuves, kurios turėjo vykti 2004-04-17. Tą dieną jis išėjo į vestuves ir pasakė, jog gal būt grįš naktį. 2004-04-18 apie 12.00 val. ji M. Z. parašė žinutę, tačiau šis jai neatsakė. 2004-04-19 ryte iš M. Z. sesers T. Z. ji sužinojo, kad M. Z. bei jo draugas M. P. buvo nužudyti bute P. g. 23-10 Kaune (2 t. b. l. 16-17).

Nukentėjusioji A. S., kurios parodymai teisme perskaityti vadovaujantis LR BPK 276 str., tyrimo metu parodė, kad savo sūnų M. P. paskutinį kartą matė 2004-04-17 apie 15.00 val., kuomet šis pasipuošęs išėjo į vestuves. Tą pačią dieną apie 24.00 val. ji dar kalbėjo telefonu su sūnumi ir šis sakė, kad grįš nakvoti į namus, tačiau buvo girdėti didelis triukšmas. Kad M. nužudytas ji sužinojo 2004-04-19 iš kito sūnaus- E. P. (1t.178 b. l.).

Nukentėjusioji A. A., kurios parodymai teisme taip pat buvo perskaityti vadovaujantis LR BPK 276 str., tyrimo metu nurodė, jog apie savo sūnaus M. Z. mirtį jis sužinojo iš savo dukters T. Z. 2004-04-19. Ši jai pasakė, kad M. bei jo draugas M. P. buvo nužudyti bute (duomenys neskelbtini). (2t., b. l. 2).

Liudytojas Ž. S. parodė, kad 2004 metais savo butą (duomenys neskelbtini) išnuomojo E. A. pagal sutartį. 2004-04-18 ryte pas jį į namus apie 9 val. 30 min. atvažiavo A. Z., gyvenantis (duomenys neskelbtini)t. y. bute kuris randasi priešais jo butą Nr. 10, ir pasakė, kad visą naktį jo bute P. g. buvo didelis triukšmas ir jis įtaria, kad bute gali būti įvykdyta žmogžudystė. Apie 9.30 val. jis nuvažiavo į savo butą (duomenys neskelbtini). Eidamas namo link, prie namo laiptinės matė stovintį E. A. automobilį VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje sėdėjo du jam nepažįstami vyriškiai. Jis paskambino E. A., tačiau nepamena, ar šis atsiliepė. A. Z. jam pasakė, kad tie du E. A. automašinoje sėdėję vyrai kažkodėl tai bandė patekti į jo butą ir prašė pas A. Z. laužtuvo. Žemiau jo buto gyvenantys kaimynai iš 8-ojo buto jam papasakojo, kad jo bute naktį buvo didelis triukšmas, o ryte į jų balkoną iš viršaus ėmė varvėti kraujas. Kadangi buto durų niekas neatidarė, o raktų nuo savo buto durų jis neturėjo, iškvietė policiją. Kartu su atvykusiais policijos darbuotojais jis išlaužė savo buto duris ir bute rado dviejų vyrų lavonus.

Liudytoja V. M. patvirtino, kad gyvena pirmame aukšte buto (duomenys neskelbtini). 2004 m. balandžio mėn. 18d. ryte, pabudusi apie 5.30 val., norėjo išeiti parūkyti. Girdėjo triukšmą, sklindantį iš trečiame namo aukšte esančio buto- kelių vyrų bei moterų balsus. Jai pasirodė, kad bute lyg ir mušėsi, girdėjosi riksmas, smūgių garsai. Po to, jau apie 8 valandą ji išgirdo vyro dejones, sklindančias iš to paties buto balkono bei vieną vyriškį šaukiant-„gal gyvas, kviesk greitąją“. Apie 10 val. buvo nuėjusi pas kaimynus, gyvenančius 8 bute, ir matė, kad į jų balkoną iš balkono trečiame aukšte esančio buto, laša kraujas.

Liudytojas P. M. patvirtino, kad 2004-04-17 įvyko jo vestuvės su V. N.. Vestuvių pobūvis įvyko (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje esančioje kavinėje. Jame dalyvavo giminės ir draugai, tarp kurių buvo M. A., jo brolis E. A., M. P., M. Z. ir kiti jo draugai. Pokylio metu nebuvo jokių konfliktų, niekas nesipyko. Svečiai skirstytis pradėjo po 24 valandos. Jo draugai taip pat išvažiavo į namus. Jis su žmona liko kavinėje, tvarkė stalus, o į namus grįžo apie 4 val. Sekančią dieną M. P. brolis jam pranešė, kad naktį buvo nužudyti M. P. ir M. Z.. Kas ir kokiomis aplinkybėmis nužudė M. P. ir M. Z.-jis nežino.

Liudytojas R. G. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, jog M. A. yra jo dukters R. A. buvęs vyras. Duktė su M. yra išsituokusi. Santuokoje jie turėjo automobilį BMW 525. 2004-04-17 dukra su M. išvažiavo į P. M. vestuves, vykusias kavinėje (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje. Jie grįžo į namus naktį, tačiau kelinta buvo valanda, jis nežino, kadangi jau miegojo. Atsikėlęs apie 7 val. ryto, girdėjo buto virtuvėje kalbančių dviejų vyrų balsus. Pamanęs, kad tai girtas M. su kažkuo tai kalbasi, į virtuvę nėjo, nes nesutardavo su girtu M.. Apie 9 val. ryto jis išvažiavo nuosavu automobiliu į V.. Grįžęs į namus apie 20 val., rado tik dukrą Rūtą, o M. namuose nebuvo. Kitą dieną jis iš spaudos sužinojo, kad M. brolis E. yra įtariamas nužudęs du asmenis. E. A. naudojosi ir važinėjo jo dukters R. vardu registruotu automobiliu VW Golf, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Apie M. P. ir M. Z. nužudymo aplinkybes jis nieko nežino.

Liudytojas M. G. patvirtino, kad M. A. yra jo sesers R. buvęs vyras. Jis gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su tėvais, bet kartais jis nakvodavo pas savo draugę. 2004-04-18 nebuvo namuose, nes su M. bei seserimi buvo P. M. vestuvėse. Tose vestuvėse buvo jam pažįstami Z. M., M. P., M. Z., kiti jam pažįstami asmenys. Jis nematė, kad kas nors vestuvėse būtų konfliktavęs. Kadangi buvo gerokai girtas, draugai jį nuvežė ne į namus, o į (duomenys neskelbtini) pas draugę I. K.. Kadangi su drauge susipyko, parvažiavo pas tėvus į namus (duomenys neskelbtini) ir iš karto nuėjo miegoti. Neatsimena, ar jam sugrįžus į namus, ten jau buvo jo sesuo su M. A., ar ne. Ten lyg ir buvo kažkokie tai žmonės, tačiau kas tokie-jis nepamena. Nepamena, kada sužinojo apie M. P. ir M. Z. nužudymą. Apie tai rašė laikraščiai. Iš karto po jų nužudymo M. A. dingo iš namų, o su seserimi jis nerado bendros kalbos-su ja nebuvo įmanoma susikalbėti.

Liudytojas S. V. parodė, kad 2004-04-18 jam budint (duomenys neskelbtini) policijos komisariate kartu su tyrėju T. B., į budėtojų dalį kreipėsi Ž. S., kuris paaiškino, jog įtaria, kad jam priklausančiame ir nuomininkui E. A. išnuomotame bute (duomenys neskelbtini), gali būti nužudytas žmogus. S. V. su T. B. bei buto savininku nuvykus nurodytu adresu, buto durų niekas neatidarė. Vienu aukštu žemiau 10-to buto esančio 8-to buto šeimininkai nurodė, jog naktį 10 bute buvo didelis triukšmas, muštynės, o ryte į jų balkoną iš to buto balkono ėmė lašėti skystis, panašus į kraują, tačiau tą skystį jie iš karto išvalė. Ž. S. dar bandė prisiskambinti jo butą išsinuomojusiam E. A., tačiau šis neatsakė. Kadangi raktų buto savininkas Ž. S. neturėjo, jos buvo išlaužtos. Bute buvo didelė netvarka, o virtuvėje bei balkone buvo rasti dviejų vyriškių lavonai, šalia kurių buvo daug kraujo. Apie rastus nužudytus asmenis jis su T. B. informavo Kauno m. VPK budėtoją.

Liudytojas A. Ž. paaiškino, kad M. A. yra jo žmonos Jurgitos brolis. 2004 m. balandžio mėnesį jis gyveno (duomenys neskelbtini), pas žmonos tėvus. Kitas žmonos brolis-E. A. su savo žmona N. taip pat gyveno tame pat bute. 2004-04-17 E. A. savo automobiliu išvažiavo vežti draugus į vestuves. Nuo to laiko jis E. daugiau nebematė.

Apklausta liudytoja D. L. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus(t.2 b. l. 129-130) apie tai, kad 2004 metais jos pavardė buvo P., o 2004 metų pradžioje ji su A. P., kurios pavardė tuo metu buvo K., apsigyveno išnuomotame trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini) ir vertėsi prostitucija. 2004-04-18 naktį į butą atvažiavo jai pažįstami M. P. ir M. Z.. Jie buvo išgėrę ir iš karto nuėjo miegoti-vienas į buto kairėje pusėje esantį kambarį, o kitas į dešinėje esantį kitą kambarį. Jos su A. taip pat atsigulė miegoti trečiame kambaryje. Apie 5.00 val. ryto į butą atėjo jai pažįstamas vaikinas pravarde “ZAKAS”, kaip ji vėliau sužinojo-M. Z.. Kadangi M. Z. buvo apsvaigęs, bute triukšmavo. Pabuvęs su ja maždaug pusvalandį, jis nuėjo miegoti į trečią buto kambarį, kuris randasi tarp kambarių, kuriuose miegojo M. P. ir M. Z.. Apie 8.00 val. ryto mobilaus ryšio telefonu paskambino butą joms išnuomojęs E. A. ir paklausė, ką jos veikia. Atsakius, kad miega, jis liepė jai su A. skubiai išeiti iš buto. Joms išėjus į lauką, prie namo privažiavo E. A. vyšninės spalvos automobilis VW GOLF. Iš jo išlipo E. A. su savo broliu M. A.. Ji juos kelis kartus buvo mačiusi kartu. M. A. atrodė piktas. Jis iš karto nuėjo prie netoliese esančių šiukšlių dėžių ir pasiėmė ten gulėjusias dvi maždaug po 1 metro ilgio lazdas. Jam sugrįžus prie jų, E. A. paėmė iš M. A. vieną lazdą. Jis nurodė joms sėstis į jo automobilį ir laukti jų sugrįžtant. Jis jų dar paklausė, ar vaikinai miega ir kur kuris jų miega. Ji su A. K. pasakė, kad visi trys vaikinai miega skirtinguose kambariuose. E. A. ir M. A. nuėjo į jų nuomotą butą. Iš jų abiejų elgesio bei išvaizdos ji suprato, kad abu broliai nuėjo į butą Nr.10 muštis, tačiau dėl kokių priežasčių ji nežino. Joms sėdint ir laukiant mašinoje, matė, kaip iš namo išėjo “ZAKAS” t.y. M. Z.. Jis nuėjo link miesto centro. Gal po dešimties minučių paskambino E. A. ir liepė joms susirasti taksi bei skubiai važiuoti į N. pas jo švogerį M. D.. Kadangi taksi nebuvo, jos maršrutiniu autobusu nuvažiavo į N. ir susitiko su M. D.. Šis nuvedė jas į butą (duomenys neskelbtini), o pats su pusbroliu N. išvažiavo. M. D. paėmė iš jos bei A. K. jų mobilaus ryšio telefonus ir pasakė, kad taip padaryti jam liepė E. A.. M. D. su pusbroliu N. grįžo į butą apie 18 valandą tuo metu, kai jos abi miegojo. Atsikėlusi, ji pamatė, kad M. D. grįžo be kelnių. Jis buvo ir su visiškai kitais batais, nei prieš tai ji jį matė- jau dėvėjo ne sportinius batelius, o juodos spalvos batus.Vakare iš M. D. telefono ji kelis kartus skambino E. A., tačiau šis neatsiliepė. Daugiau ji nei E. A. bei jo brolio M. A. nebematė. 2004-04-19 apie 16.00 val. į M. D. butą atvyko policijos darbuotojai, kurie jas sulaikė ir paaiškino, kad jų nuomotame bute (duomenys neskelbtini) rasti du nužudyti jaunuoliai-M. Z. ir M. P..

Liudytoja A. P. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad jos pavardė iki santuokos buvo K.. 2004 metais ji susipažino su E. A., kuris jai ir D. L., kurios pavardė tuo metu buvo P., išnuomojo trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini). Butas joms buvo išnuomotas prostitucijos tikslu, kadangi jos abi vertėsi prostitucija. Ji negalinti teigti, kad E. A. buvo jų suteneris, tačiau dalį iš prostitucijos uždirbtų pinigų jos atiduodavo jam, o pats E. su draugais jomis naudojosi nemokamai. 2004-04-18 naktį apie 3 val. E. A. atvažiavo į butą kartu su jai pažįstamais A. R., M. Z. ir M. P.. Pastarieji buvo girti. M. Z. ir M. P. kiek pabuvę nuėjo miegoti į skirtingus kambarius. A. R. lytiškai pasantykiavo su D., o po to su E. A. išvažiavo. Ji su D. nuėjo miegoti. Neužilgo, apie 5 val. Ryto, vėl paskambino E. A. ir pasakė, kad pas jas turi ateiti M. Z., pravarde „Zakas“, liepė išeiti jį pasitikti. A P. išėjo į kiemą ir grįžo su M. Z., kuris buvo gerokai apsvaigęs, triukšmavo. Kiek pasėdėjęs, apie 7 val. ryto, jis nuėjo miegoti į trečią kambarį, kuriame miega ji su D.. Apie 8 val. ji parašė žinutę E. A., kad nori išvažiuoti. Šis atrašė, kad ji galinti važiuoti ir paklausė, ką veikia M. P. bei M. Z.. Ji jam parašė žinutę, kad jie abu miega skirtinguose kambariuose, kur jie ir atsigulė. Neužilgo jai paskambino E. A. ir liepė joms abiems su D. skubiai išeiti iš buto. Jos apsirengė, pasiėmė mobilaus ryšio telefonus ir išėjo į namo kiemą. Tuo metu prie namo privažiavo E. A. vairuojamas vyšninės spalvos automobilis VW Golf, kuriame be E., buvo ir jo brolis M. A.. M. iš karto nuėjo prie šiukšlių dėžių, susirado ten du pagalius ir atsinešė juos. Jos supratusios, kad vaikinai eis muštis, nes abu atrodė pikti, agresyviai nusiteikę. E. paklausė jų, ar visi vaikinai miega ir, kur kuris miega. Jos atsakė, kad visi trys miega skirtinguose kambariuose. E. liepė palaukti jų automobilyje, o pats su broliu nuėjo į butą. Neužilgo iš buto išėjo M. Z., pravarde „Zakas“, ir nuėjo link miesto centro. Dar po 10 minučių D. paskambino E. A., liepė joms skubiai susirasti taksi ir važiuoti pas M. D. į N.. Kadangi jos anksčiau jau yra buvusios pas M. D. ir žinojo, kad šis gyvena (duomenys neskelbtini), tai autobusu nuvažiavo pas jį į namus. M. telefonu pasikalbėjo su E. A.. Po šio pokalbio M. liepė joms atiduoti jam savo mobilaus ryšio telefonus ir juos pasiėmė. Sakė, kad taip daryti liepė E.. Ji su D. liko pas M. D. namuose, o jis, užsidėjęs velvetines kelnes, megztinį, striukę, sportinius batelius, su pusbroliu N. sidabrinės spalvos automobiliu VW Golf kažkur tai išvažiavo. Kadangi buvo mažai miegojusios, abi iš karto nuėjo miegoti. Pabudusi apie 17 valandą, ji pamatė į butą įeinantį M. D., kuris buvo be kelnių ir buvo užsidėjęs kitus-juodus batus. Jai jis pasakė, kad savo kelnes jis atidavė M. A., nes šio kelnės buvo kruvinos. Kambaryje buvęs M. D. pusbrolis N. liepė jam tylėti. Ji iš M. D. telefono ėmė skambinti E. A., tačiau šis neatsiliepė. Apie 20.00 val. prabudusi iš miego A. P., M. D. telefonu parašė žinutę E., kad šis iš jų nuomojamame bute paliktos rankinės atvežtų jai 50 litų. Tačiau jai E. neatsakė. Jos liko nakvoti pas M. D.. 2004-04-19 ryte apie 8 val. M. D. su N. išvažiavo į darbą, o jos liko jo bute. Apie 16 val. atvykę policijos darbuotojai jas sulaikė bei pranešė, kad jų bute (duomenys neskelbtini) rasti du nužudyti M. Z. ir M. P.. Iki to laiko jos apie jų nužudymą nieko nežinojo.

Liudytojas M. D. iš esmės patvirtino tyrimo metu duotus aprodymus, kad 2004 m. pavasarį, tikslios datos jis nepamena, su pusbroliu N. S. buvo namuose pas V. B.. Ryte paskambino jo sesers N. A. vyras E. A. ir paprašė atvažiuoti prie namo (duomenys neskelbtini) ir atvežti jam kokias nors kelnes. Jis žinojo, jog E. tuo metu P. gatvėje buvo išnuomojęs butą dviem merginoms-A. ir D., kurios vertėsi prostitucija. Jam dar būnant namuose pas V. B., vėl paskambino E. ir pasakė, kad pas jį į namus (duomenys neskelbtini) atvažiuoja A. ir Darija ir paprašė leisti joms kurį laiką pagyventi jo bute. Atvažiavus A. ir D., jis paliko jas savo namuose. Kadangi E. A. buvo prašęs paimti iš merginų jų mobilaus ryšio telefonus, jis tai ir padarė. Paėmęs iš namų savo šviesiai mėlynos spalvos džinsines kelnes, su pusbroliu N. S. sidabro spalvos automobiliu VW Golf nuvažiavo į P. g. prie namo Nr.23, kuriame butą nuomojo E.. E. N. nunešė kelnes į butą ir jis su N. grįžo pas šį į namus. Po kurio laiko E. A. jam vėl paskambino ir paprašė atvažiuoti vėl į P. g. 23, paimti jį ir parvežti į namus N.. Jis su N. vėl nuvažiavo į P. gatvę prie to paties namo. Ten į automobilį atėjo E. A.. Jis rankoje turėjo maišelį. Jam įsėdus į automobilį, jie nuvažiavo į N.. Pradžioje E. prašymu sustojo prie parduotuvės, kurioje dirba jo sesuo N. A.. E. ten kažką pirko. Po to jis E. atvežė prie jo statomo namo N.. E. A. išėmė su savimi turėtą maišelį ir paprašė padėti jį sudeginti. Kas buvo maišelyje, jis nežino. Palikęs E. A., jis nuvažiavo pas N. S.. Neužilgo jam vėl paskambino E. ir paprašė atvažiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę A. prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Jis su N. nuvažiavo į tą vietą, kur susitiko E. A.. Šis buvo atvažiavęs su M. A.. E. paprašė apsikeisti batais, todėl jis E. atidavė savo sportinius batelius, o šis jam davė tamsius odinius batus bei liepė tuos batus vėliau išmesti. Dėl kokios priežasties E. paprašė apsikeisti batais, jis nežino, E. apie tai neklausinėjo, o šis pats jam nieko neaiškino. Apsikeitę batais, jie išsiskyrė ir jis su N. grįžo į namus. Kur išvažiavo E. ir M. A., jis nežino. Kitą dieną, eidamas į darbą, netoli prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, jis užmetė E. batus ant elektros skydinės stogo. Tyrimo metu darytų parodymų patikrinimo vietoje metu jis parodė tą vietą, kur išmetė E. A. batus ir policijos darbuotojai juos surado. Apie tai, kad tą naktį buvo nužudyti M. P. ir M. Z., jis nežinojo, jų net nepažinojo.

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2004 m. balandžio 18 d. 14.30 val. (duomenys neskelbtini) buvo rasti dviejų vyriškių lavonai su smurto žymėmis. Įvykio vietoje rasti ir išimti daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti–peilio kotas, dvi peilio geležtės dalys, stalo peilis su sulenkta geležte, pagalių dalys, paimti pavyzdžiai lyginamiesiems tyrimams, pėdsakai ant daktiloskopinių plokštelių, nuorūkos ir kiti daiktai (t. 1 b. l. 11-24).

Specialistas išvadoje Nr. M 512/04 (02) (t. 1 b. l. 33-42) patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) rastas M. P. mirė nuo kirstinio durtinio dešinės pusės kaklo- krūtinės ląstos sužalojimo su dešinio plaučio pažeidimu. Tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu į dešinę krūtinplėvės ertmę. Sužalojimas padarytas plokščiu, aštriu, galimai kalto ar atsuktuvo tipo įrankiu ar daiktu vieno smūgio pasėkoje, galimai kelių- keliolikos minučių bėgyje iki mirties. Be šio sužalojimo, kuris tapo M. P. mirties priežastimi, jam padarytos dar dvi muštinės žaizdos su viršutinio kandžio išmušimu bei apatinio žandikaulio lūžimu. Jos padarytos kietu buku cilindrinių savybių turinčiu daiktu, galimai tuo pačiu ar artimu mirtinam sužalojimui metu, šie sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo, gyvam būtų vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. M. P. kūne rastos ir durtinės kirstinės galvos, kaklo, abiejų pečių ir rankų bei nugaros žaizdos, padarytos dvidešimt devynių trauminių poveikių pasėkoje plokščiu, aštriu, galimai kalto ar atsuktuvo tipo įrankiu ar daiktu. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja, kad jie galėjo būti padaryti tuo pačiu arba artimu mirtinam sužalojimui metu. Sužalojimų išsidėstymas rodo, kad jie padaryti keičiantis sužalotojo padėčiai žalojančiojo atžvilgiu. Šie sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo, gyvam būtų vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, M. P. ne mažiau aštuonių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais padaryti odos nubrozdinimai galvoje, kairėje rankoje, poodinės kraujosruvos abiejose rankose. Šie sužalojimai vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir įtakos mirčiai neturėjo.

Išvadoje Nr. M 511/04 (02) (t. 1 b. l. 45- 53) specialistas nurodė, kad M. Z. mirė nuo durtinės-pjautinės kiauryminės kaklo kairės pusės žaizdos su kairio plaučio viršutinės skilties pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę ir ūmia vidaus organų mažakraujyste. Žaizda padaryta aštriu duriančiu-pjaunančiu vienpusiai aštria geležte įrankiu, kuo galėjo būti peilio geležtė. Be šio mirtino sužalojimo, M. Z. buvo padaryti ir kiti sužalojimai: trys durtinės-pjautinės žaizdos kaktoje ir kakle su stemplės pažeidimu, odos nubrozdinimai veide, nugaroje, dešiniame dilbyje, juosmens dešinėje pusėje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, kairėje blauzdoje, poodinė kraujosruva kairės plaštakos III piršte, kraujosruvos kaktos ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose. Durtinė-pjautinė žaizda kakle su stemplės pažeidimu gyvam asmeniui būtų traktuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o kiti sužalojimai- nežymiu sveikatos sutrikdymu.

LTU TMI Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 332/04 (01) (t. 1 b. l. 93-107) užfiksuota, kad nužudytojo M. P. kraujuje rastas antigenas A, būdingas A(II) grupei, o M. Z. kraujuje rastas antigenas H, būdingas O(I) grupei. E. A. kraujuje rastas antigenas A, būdingas A(II) grupei. Ant įvykio vietoje paimtų užuolaidos, pagalvės užvalkalo, antklodės užvalkalo, taip pat pavyzdyje, paimtame iš įvykio vietos, M. P. kelnių-yra M. P. kraujas su 99,99999999% tikimybe; pavyzdžiuose iš įvykio vietos, M. Z. rankų nagų nuokarpose, ant pagalio dalies iš įvykio vietos, ant M. Z. megztinio ir kelnių-yra M. Z. kraujas su 99,99999999% tikimybe; M. P. kairės rankos nagų nuokarpose yra M. P. ir M. Z. kraujas su 99,99999999% tikimybe. 99,99999999% tikimybe vieną iš cigarečių nuorūkų įvykio vietoje rūkė E. A., o kitą-M. Z.. Trečią cigaretės nuorūką rūkė moteris. Ant peilio rankenos iš įvykio vietos yra DNR pėdsakai. Kam jie priklauso, pasakyti negalima, nes negautas DNR reakcijos produktas. Ant pagalio dalies iš įvykio vietos rastas žmogaus kraujas. Nustatant grupę, rastas antigenas A, būdingas A(II) grupei, kam konkrečiai priklauso kraujas nustatyti negalima nes negautas DNR reakcijos produktas. Ant pagalio, vyriško dešinio bato iš įvykio vietos, M. D. parodymų patikrinimo vietoje metu išimto kairio bato, rastas žmogaus kraujas. Kam jis priklauso nustatyti negalima, nes negautas DNR reakcijos produktas. Ant M. D. parodymų patikrinimo vietoje metu išimto dešinio bato rastas kraujas, kurio rūšies nustatyti negalima dėl netirpaus baltymo. Ant stalo peilio, vyriško kairio bato iš įvykio vietos, kraujo nerasta. Ant dviejų peilio geležčių yra kraujas, tačiau jo rūšis nenustatyta ir negautas DNR reakcijos produktas, dėl mažo tiriamosios medžiagos kiekio.

LTU TMI Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK 162/04 (01) (t. 1 b. l. 116-133) užfiksuota, kad tyrimo metu ištirtos M. P. kirstinės-durtinės odos žaizdos bei M. Z. durtinės-pjautinės odos žaizdos padarytos ne tyrimui pateiktu sulenktu stalo peiliu, paimtu iš įvykio vietos, o tirta M. P. kaktos žaizda galėjo būti padaryta pagalio dalimi Nr.1. Patvirtinta tikėtina išvada, kad tirtos M. Z. durtinės-pjautinės odos žaizdos padarytos tyrimui pateikta peilio geležtės dalimi su smaigaliu. Specialistas konstatavo, jog kategoriška išvada negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. Neatmetama galimybė, kad M. P. kirstinės- durtinės odos žaizdos padarytos tyrimui pateikta peilio geležtės dalimi be smaigalio. Kategoriškesnė išvada šiuo atveju negalima, nes odos žaizdose nėra užsifiksavę bent kiek siauresnės grupinės priklausomybės požymiai.

Kauno m. VPK KP Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje (t.1 b. l. 141-149) patvirtinama, kad vienas piršto pėdsakas, nukopijuotas įvykio vietoje ant daktiloskopinės plokštelės, yra paliktas E. A. dešinės rankos nykščiu, trys pirštų pėdsakai palikti liudytojų A. K. ir D. P., dvylika pirštų pėdsakų palikti nenustatytų asmenų.

Kauno m. VPK KP Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje (t. 2 b. l. 9-16) užfiksuota, kad ant pateikto gipso (gipsinio tvarsčio nuo M. P. lavono) esantys pažeidimai tyrimui netinkami, nėra galimybės nustatyti, ar šie pažeidimai palikti tyrimui pateiktais peiliais ir medienos gabalais. Pateikti du medienos gabalai iki atidalinimo sudarė bendrą visumą. Peilio rankena ir dvi geležtės iki atidalinimo sudarė bendrą visumą.

Iš parodymų patikrinimo vietoje su M. D. protokolo (t. 3 b. l. 135-138) matyti, jog M. D. parodė vietą (duomenys neskelbtini) namo Nr. 78 kieme, kurioje ant elektros skydinės stogo užmetė E. A. batus. Šio tyrimo veiksmo metu toje vietoje rasti ir išimti batai.

Šioje baudžiamojoje byloje liudytoju pripažintas ir Kauno apygardos teismo 2005-07-13 nuosprendžiu už M. P. bei M. Z. tyčinį nužudymą 18 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas E. A.. Jis atsisakė duoti parodymus teisme prieš savo brolį M. A..

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme 2005 m. gegužės mėn. 27d. teismo posėdyje E. A. paaiškino, kad pažinojo ir bendravo su savo brolio M. A. draugais M. P. ir M. Z.. Su M. Z. santykiai buvo geri, o su M. P. jis 2004 m. sausio mėnesį buvo susimušęs. Jis nurodė, jog P. g. 23-10, Kaune esantį butą jis išnuomojo M. A. prašymu, ir tame bute apgyvendino dvi merginas-A. ir D., kurios vertėsi prostitucija. 2004 m. balandžio 17 d. jis dalyvavo P. M. vestuvėse ir A. R. automobiliu BMW vežė vestuvininkus. Vestuvėse dalyvavo ir jo brolis M. su žmona, M. P., M. Z., A. R.. Apie 1 valandą nakties A. R. automobiliu jis atvežė A. R., M. P. ir M. Z. pas merginas į P. gatvę. Važiuojant automobilyje, girtas M. P. ėmė prie jo kabinėtis, reikalavo grąžinti kažkokį tai ginklą, grasino nupjauti liežuvį, sudavė jam smūgį į galvą, o M. Z. iš jo tyčiojosi. Tiek M. P., tiek ir M. Z. buvo nusiteikę jo atžvilgiu agresyviai, tačiau juos ramino A. R.. Atvažiavus į P. gatvę pas merginas Darija ir A., M. P. su M. Z. liko pas jas miegoti, o jis su A. R. apie 3 val. nakties išvažiavo. Jis atvežė A. R. į Petrašiūnus, aikštelėje pastatė jo automobilį, o pats taksi nuvažiavo į Kęstučio gatvę, kur brolio M. A. namų kieme buvo palikęs savo automobilį “VW Golf”. Kadangi brolio bute buvo palikęs automobilio dokumentus, apie 4 val. ryto užėjo pas brolį į butą. Ten rado brolį M. begeriantį su M. Z.. Jis prie jų prisijungė ir kartu išgėrė butelį degtinės. Begeriant M. Z. užsimanė merginų, todėl jis paskambino A. ir D. į P. gatvę ir pasakė, kad pas jas atvažiuos M. Z.. Šiam išvažiavus pas merginas, jis liko su broliu. M. jis papasakojo, kaip įžūliai su juo elgėsi mašinoje M. P. ir M. Z.. Kadangi buvo ant jų įsižeidęs, paprašė fiziškai stipresnio brolio padėti jam sumušti M. P. ir M. Z.. Šis sutiko. Jis paskambino merginoms į P. gatvę ir liepė joms išeiti iš buto. Po to jie abu su broliu jo automobiliu “VW Golf” apie 8 val. nuvažiavo į P. gatvę. Prie namo jau stovėjo A. su D.. M. jų paklausė, ar vaikinai tebėra. Merginos pasakė, kad visi trys vaikinai miega ir nurodė, kas kuriame kambaryje miega. Jie abu liepė merginoms laukti automobilyje ir paėmė iš jų buto raktus. M. liepė jam paimti du pagalius, gulėjusius prie šiukšlių konteinerio. Pasiėmę po pagalį, jie nuėjo į butą. Įėję vidun, abu su broliu nuėjo į tą kambarį, kuriame miegojo M. P.. Jis pajudino M. už peties. Šiam prabudus, M. trenkė jam pagaliu į veidą, o jis savo pagaliu sudavė M. P. į petį. Nuo smūgio jo pagalys sulūžo. Brolis spyrė M. P. koja ir šis nugriuvo. Tuo metu koridoriuje pasirodė M. Z.. M. A. liepė jam iš buto išeiti. Šiam išėjus iš buto, jis pamatė M. P., kurio sugipsuotos rankos gipse buvo įsmigęs peilis. Jis pabandė tą peilį ištraukti, tačiau jam nepavyko. Mariui pasisukus, peilis lūžo. Jo rankoje liko tik peilio rankena. Tuo metu iš kito kambario atbėgo agresyviai nusiteikęs M. Z. ir jis su juo susimušė-trenkė M. per galvą pagaliu, spyrė į šoną. Tuo metu jo brolis M. A. rankoje turėtu atlenkiamu peiliu du kartus dūrė M. Z. į veido ir kaklo sritį. M. nukrito koridoriuje, o M. dar spardė jį kojomis. Tuo metu M. P. nubėgo ir užsidarė buto virtuvės balkone. Kadangi M. P. tebegulėjo, jis išsigandęs pasakė M., kad reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Brolis atsakė, kad jos nereikia, todėl jis nuėjo į kitą kambarį ir užsirūkė. Būdamas kitame kambaryje, išgirdo iš virtuvės sklindantį triukšmą, bildesį. Atėjęs į virtuvę, pamatė, kad M. P. guli pusiau balkone, pusiau virtuvėje. Brolis jam liepė nuvalyti virtuvėje ant stalo gulėjusius stalo peilius, paskambinti merginoms ir liepti joms pačioms važiuoti į N. taksi. Jis paskambino A. su D. ir liepė joms važiuoti į N. pas jo žmonos brolį M. D.. Pastebėjęs kad muštynių metu krauju išsitepė M. kelnes, brolis liepė skambinti M. D., kad šis atvežtų švarias kelnes. Neužilgo atvažiavo M. D.. Jis laukė mašinoje, o kelnes prie buto durų atnešė N. S.. Į butą jis neužėjo. Pastebėjęs, kad jo kelnių klešnės taip pat kruvinos, vėl skambino D. ir S. atnešė dar vienas kelnes. Persirengęs, jis savo ir brolio kruvinas kelnes įsidėjo į maišelį. Po to N. S. su M. D. parvežė jį namo į N.. Ten prie statomo savo namo jis sudegino maišelį su kruvinom savo ir brolio kelnėmis. Po to prie namo atvažiavo ir jo brolis M. A. su žmona. Jis išmetė savo sulenkiamą peilį, o P. gatvės buto raktus jie išmetė N. prie šiltnamių. Tuo metu jam paskambino policijos darbuotojai ir liepė prisistatyti. Jie su broliu M. susitarė, kad kaltę dėl M. P. ir M. Z. nužudymo prisiims jis. Brolis jam paaiškino, kad, kol tyrimo metu paaiškės tikra tiesa, brolis spės pasislėpti, o jis vis vien nebus baudžiamas. Prieš vykdamas į policiją, jis su M. D. A. apsikeitė batais, tačiau neprašė M. D., kad šis jo batus išmestų. Jam yra žinoma, kad M. D. jo batus vėliau išmetė Baršausko gatvėje. Tyrimo metu apklaustas 2004 m. balandžio 20 dieną ir tyrėjui aiškindamas, kad abu asmenis nužudė jis, davė neteisingus parodymus. Neteisingus parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, kai buvo apklausiamas skiriant jam kardomąją priemonę(t.4 b. l. 67-73).

Ikiteisminio tyrimo metu 2004 m. balandžio 20 d. apklaustas tyrėjo, E. A. prisipažino tyčia nužudęs M. P. ir M. Z.. Jis patvirtino, kad 2004-04-18 vežant jam M. P. ir M. Z. iš vestuvių pas merginas į P. gatvę, M. P. jį įžeidinėjo, sudavė smūgį ranka, užsipuolė, kad E. A. pradangino jo ginklą. Dėl to supykęs, jis paprašė brolio M. A. padėti sumušti M. P. ir M. Z., todėl abu nuvažiavo jo automobiliu į P. g. 23 esantį butą, kuriame gyveno merginos A. ir D.. Jis liepė merginoms išeiti iš buto, paėmė iš jų raktus bei išsiaiškino, kuriame kambaryje M. P. su M. Z. miega. Nuo konteinerių jiedu pasiėmė pagalius, nes ketino M. P. ir M. Z. sumušti. Žudyti jų negalvojo ir nesitarė. Jiems užėjus į butą, nuėjo į dešinėje esantį kambarį ir ėmė mušti M. P.. M. Z. tuo metu išbėgo iš kito kambario ir nubėgo į virtuvę. Pasivijęs M. virtuvėje ir šiam pradėjus priešintis, E. A. paėmė nuo stalo virtuvinį peilį medine rankena ir kelis kartus dūrė M. Z. į įvairias kūno vietas. Kiek kartų dūrė, neprisimena. M. Z. nukritus virtuvėje, jis sugrįžo į kambarį, kuriame M. P. mušėsi su jo broliu M.. Tuo pat peiliu jis dūrė kelis kartus ir M. P.. Dūrė jam ne mažiau kaip tris kartus į kaklą bei kitas kūno vietas. Badant peiliu M. P., lūžo peilio ašmenys. Iš virtuvės atsinešęs kitą peilį, dūrė juo dar kelis kartus M. P. į krūtinę. M. P. nubėgo į virtuvę. Pribėgęs prie balkono, jis nugriuvo balkone ir daugiau nebesikėlė. Jo brolis M. jokio peilio neturėjo ir juo vaikinų nebadė. M. P. ir M. Z. peiliu jis badė dėl to, kad bijojo, jog šie gali jį su broliu sužaloti. Grumtynių metu išteptas krauju savo bei brolio kelnes jis sudegino prie statomo namo N. (t. 4 b. l. 4-9).

Iš esmės analogiškas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes E. A. nurodė ikiteisminio tyrimo teisėjui teismo posėdžio metu, skiriant jam kardomąją priemonę-suėmimą. E. A. smulkiai papasakojo tokias pat įvykio aplinkybes, kaip ir 2004-04-20 apklausos metu. Jis nurodė, jog pirmiausiai sudavė smūgius M. P. lazda, o paskui virtuvėje rastu peiliu jam įdūrė į šoną. Jis pripažino, kad virtuvėje subadė peiliu M. Z. ir į balkoną nubėgusį M. P., kad apsikeitė kelnėmis ir batais su M. D., o savo kruvinas kelnes sudegino prie statomo namo (t. 4 b. l. 4-6).

Savo parodymus apie M. P. ir M. Z. nužudymo aplinkybes E. A. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu 2004-04-21 (4t. b. l. 11-12).

2004-05-19 apklausos metu E. A. jau davė kitus parodymus. Jis patvirtino, kad 2004-04-18 pas brolį M. A. į butą (duomenys neskelbtini) iš P. M. vestuvių atvažiavo apie 5val. ryto. Ten rado M. Z., gėrė degtinę kartu su juo bei broliu. M. Z. išvažiavus pas merginas D. ir A. į P. gatvę, jis liko su broliu. Jam papasakojo, kad vežant iš vestuvių M. Z. M. P. į P. gatvę mes merginas, pastarasis ėmė jį mušti. Dėl to supykęs M. pasiūlė nuvažiuoti ir išsiaiškinti su M. P.. Apie 9 val. jis automobiliu VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) nuvežė M. į P. gatvę. M. A. liepė jam paskambinti merginoms A. ir D. bei liepti joms išeiti iš buto. Tai padaręs, jis dar merginų paklausė, ar M. P. ir M. Z. miega. Atvažiavę prie namo P. g. 23, abi merginas jau rado prie namo. M. A. nuėjo prie šiukšlių konteinerių bei paėmė dvi lazdas. Vieną atidavė jam. Abu su broliu jie nuėjo į 10-ą butą. Iš A. ir D. paimtais raktais atrakino 10-o buto duris ir kartu su M. A. užėjo į vidų. Pirmiausiai abu užėjo į kambarį esantį koridoriaus kairėje. Ant lovos rado miegantį M. P.. Jo brolis M. A. lazda ėmė mušti M. P. per galvą. Jis taip pat kartą sudavė M. P. į šoną, tačiau jo lazda lūžo. M. A. toliau mušė M. lazda, spardė jį kojomis. Pasirodžius koridoriuje M. Z., jie liepė jam skubiai dingti iš buto. Šiam pasišalinus, jis ėmė klausinėti M. P., kodėl šis jam grasino. M. jį pasiuntė keiksmažodžiais. M. tuo metu buvo nuėjęs į kitą kambarį. Sugrįžęs, brolis spyrė koja Mariui į krūtinę ir dūrė M. P. peiliu į dešinį šoną. Broliui atsitraukus, jis pamatė, kad M. P. dešiniame šone liko įsmigęs peilis medine rankena. M. P. pargriuvo ant žemės. Tuo metu į kambarį įbėgo M. Z.. Brolis M. A. su M. Z. pradėjo muštis, stumdytis. Jis pabandė iš M. P. šono ištraukti peilį, tačiau, kadangi M. P. ranka bei šonas buvo sugipsuoti, peilis traukėsi labai sunkiai. Iš antro karto patraukus, M. P. pašoko ir pradėjo bėgti. Tuo metu jam pavyko ištraukti peilį, tačiau peilio geležtė lūžo ir jis įsibrėžė savo dešinės rankos plaštaką. Jo rankose liko tik peilio medinė rankena. Kadangi M. P. išbėgo į kambarį dešinėje, jis taip pat nuėjo į kambarį koridoriaus dešinėje. Ten M. P. nebuvo, jis jau buvo virtuvėje. Kambaryje pamatė, kad M. Z. guli ant nugaros, o M. A. jį spardo kojomis. M. staigiai atsikėlė ir taip pat nubėgo į virtuvę, o M. A. jam iš paskos. Broliui įbėgus į virtuvę, jis būdamas kambaryje išgirdo bildesį ir suprato, kad kažkas parkrito. Įėjęs į virtuvę pamatė, kad M. Z. guli prie balkono durų ant nugaros, galva į balkono pusę. Jam iš kaklo bėgo kraujas. Šalia stovėjo jo brolis M. A., kurio rankoje buvo peilis. M. P. tuo metu buvo balkone ir laikė užrėmęs balkono duris. E. A. pasakęs broliui “ką tu padarei, kviečiame greitąją med. pagalbą”. M. A. atrodė išsigandęs ir liepė greitosios nekviesti. Jis išėjęs iš virtuvės ir nuėjęs į kambarį, nes buvo susijaudinęs. Jam išeinant iš virtuvės, M. P. dar stovėjo balkone. Būdamas kambaryje, kuris yra buto koridoriaus viduryje, jis išgirdo bildesį virtuvėje. Grįžęs į virtuvę pamatė, kad M. P. jau guli ant nugaros balkone, galva į buto pusę. Tuo metu jo brolis M. A. laikė kažkokį skudurą ant M. P. galvos, o aplinkui buvo daug kraujo. Supratęs, kad ir M. P. sužalojo brolis, jis išėjo iš virtuvės į šalimais esantį kambarį. Atėjus broliui, jis pasiūlė kviesti greitąją med. pagalbą, tačiau M. A. liepė pasižiūrėti, ar jie abu dar gyvi. Apžiūrėjęs M. P. ir M. Z., jis pamatė, kad jie nebejuda. Brolis pasakė paskambinti A. ir D. ir liepti joms važiuoti pas jo švogerį M. D. į N.. Jis taip ir padarė. Kadangi tiek M. A., tiek ir jo kelnės buvo išteptos krauju, M. A. liepė paskambinti M. D. ir paprašyti atvežti kelnių. Jis paskambino M. D. ir šis sutiko atvežti kelnes. M. pradėjo tvarkyti butą, surinko paklodes iš kambarių ir jas dėjo prie buto lauko durų, surinko lazdų nuolaužas, vonioje plovėsi striukę, rankas, atlenkiamą peilį mediniu kotu, valė grindis, o jam liepė nuvalyti virtuvėje ant stalo gulinčius peilius. Maždaug po pusvalandžio paskambino M. D. ir pasakė, kad atvežė kelnes. Jas į butą atnešė N. S.. Jis atnešė džinsines kelnes, šviesios spalvos. Tas kelnes užsidėjo jo brolis. Kadangi ir jo kelnės buvo kruvinos, jis paskambino dar kartą M. D. bei paprašė dar vienų kelnių. Po kelių minučių N. S. atnešė dar vienas kelnes, kurios buvo šviesiai mėlynos spalvos. Jis apsiavė atneštas kelnes, o savo ir brolio kelnes susidėjo į maišelį. Po to kartu su M. A. išėjo iš buto. Išėjęs iš buto jis paskambino M. D. ir paprašė atvažiuoti jį paimti, o brolis M. A. nuėjo pėsčiomis link savo namų. Neužilgo automobiliu VW GOLF atvažiavo M. D. su N. S. ir nuvežė jį prie statomo namo į N.. M. D. automobilyje buvo be kelnių, kadangi savo kelnes buvo atidavęs jam. Jam atvažiavus prie savo statomo namo N., neužilgo atvažiavo savo mašina BMW ir jo brolis M. A.. Jis liepė sudeginti kelnes. M. D. padegė plastikinį kelnių maišelį ir kelnės sudegė. Deginant kelnes M. A. išmetė prie namo į žoles atlenkiamą peilį su medine rankena. M. D. ir N. S. išvažiavus, jis su M. A. bei R. A. jų automobiliu nuvažiavo prie N. šiltnamių kombinato, kur jis išmetė (duomenys neskelbtini) buto raktus. Išmetus raktus jam paskambino policijos pareigūnai ir liepė atvažiuoti į butą (duomenys neskelbtini). Jis labai išsigando, tačiau brolis M. A. liepė nieko policijai nepasakoti, nesakyti, jog naktį buvo bute, pažadėjo pasamdyti advokatą. Tuomet jis paskambino M. D. ir paprašė atvaryti jo automobilį VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) iš P. gatvės prie “ (duomenys neskelbtini)” parduotuvės A.. Po to su broliu jo automobiliu BMW nuvažiavo prie “ (duomenys neskelbtini)” parduotuvės. M. D. atvažiavo su M. S.. Su M. D. jis apsikeitė batais-pasikeitė savo juodus batus į sportinius batelius, nes jo batai netiko prie treningo kelnių. Jis pasiėmė atvarytą savo automobilį ir nuvažiavo į butą (duomenys neskelbtini). Ten jį sulaikė policijos pareigūnai. Pirminės apklausos metu kaltę visą prisėmė sau, kadangi jam brolis žadėjo, kad jam nieko nebus. (4 t. b. l. 14-16)

2004-06-11 apklausos metu E. A. papildomai parodė, kad 2004-04-18 naktį jis mušė ir M. Z.. Šiam gulint kambaryje po dešine puse, jis lazda trenkė M. Z. vieną kartą į galvos sritį, spyrė koja į kairį šoną. Po to, atbėgęs M. A. dūrė peiliu M. Z. į kaklą. Tuo metu pro juos į virtuvę nubėgo M. P. ir užsidarė balkone. M. Z. taip pat bandė išbėgti į virtuvę. M. A. nubėgo jiems iš paskos. Virtuvėje, turimu peiliu, M. dūrė M. Z. kelis kartus į veido ir į kaklo sritį, po ko M. Z. pargriuvo ant virtuvės grindų ties balkono durimis ir iš jo kaklo veržėsi kraujas (4t. b. l. 22-23).

Iš esmės tokius pat parodymus jis davė ir 2005-03-23 apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino iš dalies ir pavirtino savo parodymus duotus 2004-05-19 ir 2004-06-11. Jis patvirtino ir tai, kad 2004-04-18 bute P. g. 23-10 Kaune lazda bei kojomis sudavė kelis smūgius ne tik M. Z., bet ir M. P., suduodamas jam pagaliu į krūtinės bei galvos sritį. (4t. b.l. 27-28).

2005 m. liepos mėn. 13d. nuosprendžiu E. A. buvo nuteistas už nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir jam paskirta 18 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis nuteistojo buvo skundžiamas apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau skundai atmesti, nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas(4t. b. l. 132-157).

E. A. šiuo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2004 m. balandžio 18 d., tarp 8 ir 9 valandos, bute P. g. 23-10, Kaune smogdamas M. Z. peiliu į kaklo kairę pusę bei padarydamas jam durtinę-pjautinę kaklo kairės pusės žaizdą su kairio plaučio viršutinės skilties pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę ir ūmia vidaus organų mažakraujyste, nuo ko M. Z. mirė, tuo pat laiku tame pačiame bute smogdamas vieną kartą M. P. galimai nulaužto peilio geležte į kaklo dešinę pusę ir padarydamas kirstinį-durtinį dešinės pusės kaklo- krūtinės ląstos sužalojimą su dešinio plaučio pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į dešinę krūtinplėvės ertmę, nuo ko M. P. mirė, tyčia nužudė du žmones-M. Z. ir M. P.. Taigi, už M. P. ir M. Z. tyčinį nužudymą yra nuteistas ir laisvės atėmimo bausmę atlieka E. A..

Ta pačia nusikalstama veika, tik padaryta iš anksto susitarus ir veikiant bendrininkų grupėje su broliu E. A., yra kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje ir M. A..

M. A. kaltinamas tyčiniu dviejų žmonių nužudymu t.y. tuo, kad 2004 m. balandžio 18 d., laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 9.00 val., bute (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su broliu E. A., iš anksto susitarę nužudyti bute buvusius M. Z. ir M. P., tyčia rankomis, kojomis ir atsineštu pagaliu sudavė M. Z. ne mažiau kaip 12 smūgių į veidą, nugarą, dešinį dilbį, juosmenį, dešinę šlaunį, dešinį kelį, kairę blauzdą, kairės plaštakos III pirštą, kaktą, pakaušį, tuo padarė jam odos nubrozdinimus veide, nugaroje, dešiniame dilbyje, juosmens dešinėje pusėje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje ir kairėje blauzdoje, poodinę kraujosruvą kairės plaštakos III piršte, kraujosruvas kaktos ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose, šiais veiksmais M. A. palaužus M. Z. pasipriešinimą, E. A. peiliu smogė M. Z. ne mažiau kaip keturis kartus į kaktą, kaklą, padarė tris durtines-pjautines žaizdas kaktoje ir kakle su stemplės pažeidimu, durtinę-pjautinę kiauryminę kaklo kairės pusės žaizdą su kairio plaučio viršutinės skilties pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę ir ūmia vidaus organų mažakraujyste, be to, M. A. atsineštu pagaliu sudavė M. P. ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą ir abi rankas, padarydamas odos nubrozdinimus galvoje, kairėje rankoje, poodines kraujosruvos abiejose rankose, dvi muštines žaizdas galvoje su viršutinio kairio kandžio išmušimu bei apatinio žandikaulio lūžimu, šiais veiksmais M. A. palaužus M. P. pasipriešinimą, E. A. sudavė M. P. nulaužto peilio geležte ne mažiau kaip dvidešimt devynis smūgius į galvą, kaklą, pečius, rankas, nugarą, padarydamas durtines-kirstines galvos, kaklo, abiejų pečių ir rankų bei nugaros žaizdas, taip pat E. A. sudavė M. P. nulaužto peilio geležte vieną kartą į kaklą, padarydamas kirstinį-durtinį dešinės pusės kaklo-krūtinės ląstos sužalojimą su dešinio plaučio pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į dešinę krūtinplėvės ertmę, nuo ko M. Z. ir M. P. mirė įvykio vietoje.

Kolegija, teisminio nagrinėjimo metu apklaususi kaltinamąjį M. A., ištyrusi kitus tyrimo metu surinktus įrodymus, daro išvadą, jog Kauno apygardos teismas pagrįstai už M. P. ir M. Z. tyčinį nužudymą pagal LR BK 129 str. 2d. 5p. nuteisė vieną E. A., iš kaltinimo jam šalindama aplinkybę, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė iš anksto susitaręs ir veikdamas grupėje su M. A..

Kolegija, ištyrusi visus įrodymus, konstatuoja, jog Kauno apygardos teismas, priėmęs 2004-07-13 apkaltinamąjį nuosprendį E. A., visiškai pagrįstai vadovavosi ne jo parodymais teisme bei parodymais tyrimo metu duotais po 2004m. balandžio 20d., o vadovavosi jo parodymais duotais tyrime 2004-04-20d. Būtent šiuos E. A. parodymus t.y. tai, jog jis 2004-04-18 vienas tyčia nužudė du asmenis, patvirtina ir šios bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.

Tokią išvadą kolegija daro pirmiausiai dėl to, jog iš naujo nagrinėjant baudžiamąją bylą M. A. atžvilgiu, nepaaiškėjo jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo nustatytos nagrinėjant bylą E. A. atžvilgiu bei priimant 2005-07-13 nuosprendį.

Kaltinamasis M. A. neigė kaltinime nurodytas aplinkybes, kad iš anksto tarėsi nužudyti ir bendrininkavo nužudant M. P. ir M. Z.. Savo parodymuose jis iš esmės pripažino tik aplinkybę, kad su broliu E. A. nuvyko į butą P. g. 23-10 Kaune turėdami tikslą išsiaiškinti, kodėl M. P. jam grasino, mušė ir apkaltino ginklo pagrobimu. Jis pripažino tą aplinkybę, kad eidami į butą, jie iš anksto nesitarė sumušti M. P. ir M. Z., o ėjo tik su jais pasikalbėti, o pagalius pasiėmė tik tikslu apsiginti, jei pastarieji pradėtų muštis. M. A. patvirtino tik aplinkybę, kad jis mušėsi su M. P., kad galėjo jam suduoti kelis smūgius, tačiau peilio neturėjo, jo nenaudojo ir juo M. P. mirtinai nesužalojo. Jis nesužalojo peiliu ir M. Z., su juo net nesimušė, todėl nesutinka su pareikštu kaltinimu.

Kolegija kaltinamojo M. A. parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą visiškai išvengti baudžiamosios atsakomybės, tiki ir vadovaujasi kaltinamojo parodymais tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems teisme ištirtiems įrodymams.

Visuma šiame nuosprendyje aptartų įrodymų patvirtina, kad kaltinamasis M. A. su broliu E. A. į nužudymo vietą atvažiavo turėdami tikslą panaudoti smurtą prieš M. P. bei M. Z. t.y. primušti nukentėjusiuosius. Jų abiejų vidinė būsena buvo pyktis ir noras atkeršyti už E. A. prieš tai patirtą smurtą bei grasinimus. Ši būsena stiprėjo nusikalstamų veiksmų darymo metu. Tokį jų nusiteikimą ir tikslą patvirtina tai, kad paskambinę bute P. g. 23-10 Kaune buvusioms merginoms, teisme apklaustoms liudytojoms A. P. ir D. L., jie liepė joms iš buto išeiti, o eidami į butą, pasiėmė pagalius. Tokį tikslą tyrimo metu ne kartą išsakė ir E. A., tvirtinęs, kad jie abu buvo įsižeidę dėl M. P. veiksmų M. A. atžvilgiu ir iš karto nutarė sumušti M. P. ir M. Z..

Abejoti E. A. parodymais duotais 2004-04-20 kolegija neturi pagrindo, kadangi tyrime E. A. pripažino savo kaltę dalyvaujant tai pačiai gynėjai, jį apklausinėjo skirtingi pareigūnai (du tyrėjai ir ikiteisminio tyrimo teisėjas). Vėlesni jo parodymai, pakeisti praėjus mėnesiui po nusikaltimo, kaltę perkeliant užsienyje pasislėpusiam broliui M. A., laikytini nuosekliai apgalvota gynybos versija, kurios laikytasi ir teisme. Šią E. A. versiją paneigia įrodymų visuma, todėl kolegija tiki ir vadovaujasi aukščiau aptartais E. A. parodymais duotais 2004-04-20 tyrėjui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Šių apklausų metu E. A. vienodai parodė, kad jis pirmiausia susimušė su M. P. kambaryje. Iš kito kambario išbėgus M. Z., nuteistasis paskui jį nubėgo į virtuvę ir ten peiliu jam keletą kartų dūrė. M. P. per virtuvę įbėgus į balkoną, jam nuteistasis irgi keletą kartų dūrė tuo pačiu peiliu, kuris nulūžo. Tada virtuvėje pagriebęs kitą peilį, dar kelis kartus dūrė M. P.. Jo parodymai savo esme sutapo: pirmiausia smūgiai peiliu suduoti buvo M. Z., po to M. P.. Šį badant, peilis lūžo, todėl jis sudavė M. P. dar kitu peiliu.

Paminėtus E. A. parodymus patvirtina jau aptartos specialisto išvados Nr. M 512/04 (02) duomenys, patvirtinantys, jog M. P. dešinė ranka per alkūnės ir peties sąnarį buvo imobilizuota gipsiniu tvarsčiu, juo apimant visą žastą, dešinį petį, krūtinę bei nugaros viršutinę dalį, o gipsinio tvarsčio paviršiuje buvo rasti pažeidimai. Tuo paaiškinama, kad peilis tikrai galėjo nulūžti nuo atsitrenkimų į gipsinį tvarstį, o M. P. toliau buvo badomas nulūžusia geležtės dalimi be smaigalio. Lygiai taip pat paaiškinama, kodėl stalo peiliu, kurį, pagal pirminius E. A. parodymus, jis paėmė po to, kai sulūžo anksčiau naudotas peilis, nepadarytos žaizdos M. P.. Jis galėjo atsitrenkti į gipsinį tvarstį, dėl to sulinkti, nepalikęs pėdsakų kūne.

Specialisto išvados Nr. M 511/04 (02) ir Nr. M 512/04 (02) rodo, kad M. P. buvo sužalotas žymiai smarkiau, negu M. Z. ir tai paaiškina nusikaltimo motyvą-kerštą dėl kilusio konflikto, kurio metu M. P. įžeidinėjo M. A. ir net sudavė jam smūgį. Todėl visiškai suprantami ir tikėtini aptarti E. A. 2004-04-20 parodymai, jog brolis jo prašė padėti tik pamokyti ir sumušti M. P. bei M. Z. už šių įžūlų elgesį, tačiau tolimesnis E. A. nusikalstamas elgesys įvykio vietoje rodo, kad jo norai ir veiksmai peraugo į siekį nužudyti M. P. ir M. Z., ką jis ir padarė.

Kolegija, atsižvelgdama į visumą aptartų įrodymų, daro išvadą, jog E. A. parodymai 2004-04-20 dėl jo padarytų M. P. ir M. Z. sužalojimų mechanizmo, neprieštarauja specialistų išvadoms, o aplinkybė, kad savo parodymuose E. A. nurodė skirtingą peiliu suduotų smūgių skaičių, kuris neatitinka specialistų išvadose nurodyto skaičiaus, nerodo šio nuteistojo nekaltumo, nes smurto įkarštyje būdamas susijaudinęs, jis vargu ar galėjo skaičiuoti suduotus smūgius. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad duodamas parodymus apie padarytą nusikaltimą, E. A. siekė sumažinti savo nusikalstamų veiksmų apimtį.

Objektyviai nustatyta, kad M. Z. padarytas sužalojimas, sukėlęs mirtį, galėjo būti padarytas įvykio vietoje rastu peiliu su geležtės smaigaliu iki jo sulaužymo, o M. P. sužalojimas, sukėlęs mirtį, galėjo būti padarytas tuo pačiu įvykio vietoje rastu peiliu, geležtės dalimi be smaigalio, nulūžus geležtės galui. Tai atitinka E. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodytą asmenų žalojimo seką bei nurodytas aplinkybes, kad abu asmenis jis badė tuo pačiu peiliu, o po to, kai peilis nulūžo, dar dūrė M. P. stalo peiliu, kuris sulinko. Toks sulinkęs stalo peilis įvyko vietoje rastas. Nors specialisto duota išvada dėl nužudymo įrankio nėra kategoriška, šioje išvadoje pavartotos sąvokos “tikėtina” ir “neatmetama galimybė” yra pakankamos įrankio tapatumui patvirtinti, nes žalojimo įrankis buvo serijinės gamybos virtuvinis peilis, neturintis individualių požymių, skiriančių jį nuo kitų tokios rūšies daiktų. Nors E. A. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodytas bendras suduotų smūgių skaičius ir pobūdis nepilnai sutampa su objektyviai nustatytais ištyrus M. P. ir M. Z. lavonus, daugybinis sužalojimų pobūdis rodo, kad žalojęs asmuo veikė įniršęs, dėl ko visiškai tikėtina, kad jis nepilnai įsidėmėjo suduotų smūgių skaičių ir jų lokalizaciją. Teismo posėdyje, pasakodamas apie aplinkybes, kuriomis M. P. ir M. Z. neva sužalojo M. A., kaltinamasis dar netiksliau nurodė sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, taip pat nurodė, kad dar nesulūžusiu virtuviniu peiliu M. A. smūgiavo M. P., o M. Z. smūgiavo atsineštu lenktiniu peiliu. Tai visiškai neatitinka specialistų objektyviai nustatytoms išvadoms apie žalojantį įrankį, kuriuo buvo padaryti mirtini sužalojimai.

Kolegija, atsižvelgusi į visas ištirtas aplinkybes, konstatuoja, jog didžiausią motyvą sužaloti nukentėjusius asmenis turėjo ne M. A., o E. A.. Šį motyvą patvirtina teisme ištirti įrodymai, patvirtinantys, kad nužudymo išvakarėse, grįžtant E. A. vairuojamu automobiliu iš vestuvių, būtent tarp M. P. ir E. A. įvyko konfliktas, kurio metu M. P. E. A. įžeidinėjo žodžiais, sudavė smūgį, grasino nupjauti liežuvį. Kad E. A. nuoskaudos nepamiršo, rodo jo tolimesni veiksmai: praėjus kelioms valandoms, jis sukurstė brolį vykti į kitą miesto rajoną suvedinėti sąskaitų su jį įžeidusiu asmeniu.

Liudytojų parodymais patvirtinta kad visus esminius nurodymus iki ir po nužudymo, tiek M. A., tiek ir kitiems asmenims davė būtent E. A.. Jis skambino A. P.(K.) ir D. L.(P.) į butą, kad sužinoti, kur kiekvienas iš nužudytų asmenų miega, pasirūpino, kad merginos nebegrįžtų į butą, neturėtų telefoninio ryšio, liepė iš jų paimti telefonus. Būtent E. A. rūpinosi ir organizavo įrodymų naikinimą-plovė peilius, degino kelnes, M. D. atidavė batus, kuriuos mūvėjo įvykio metu. Iš E. A., M. A. bei liudytojų D. L.(P.), A. P. (K.), N. S., M. D. parodymų seka, kad įvykio metu būtent E. A. turėjo mobilaus ryšio telefoną. Liudytojų A. Z., V. M. parodymais patvirtinta, kad įvykio metu bute buvo girdimi dviejų vyriškių balsai, iš kurių vienas tramdė kitą, liepė skambinti greitajai medicinos pagalbai. Tokią pagalbą telefonu galėjo kviesti tik asmuo, turintis telefoną, šiuo atveju E. A., todėl darytina išvada, jog būtent jis ir buvo tramdomas ir raginamas iškviesti pagalbą sužeistiems asmenims.

M. P. lavono tyrimo išvadoje kategoriškai patvirtinta, kad M. P. mirė nuo kirstinio- durtinio dešinės pusės kaklo-krūtinės ląstos sužalojimo su dešinio plaučio pažeidimu, padaryto vieno trauminio poveikio pasėkoje, o kiti padaryti sužalojimai M. P. mirčiai įtakos neturėjo. Vieno trauminio poveikio pasėkoje atsiradusį sužalojimą galėjo padaryti tik vienas asmuo, todėl kaltinime suformuluotas teiginys, kad M. P. buvo nužudytas E. A. ir M. A. bendrais veiksmais, yra nepagrįstas.

M. Z. lavono tyrimo specialisto išvadoje taip pat kategoriškai nurodoma, kad M. Z. mirė nuo durtinės-pjautinės kiauryminės kaklo kairės pusės žaizdos su kairio plaučio viršutinės skilties pažeidimu, padarytos vieno trauminio poveikio pasėkoje, o kiti padaryti sužalojimai M. Z. mirčiai įtakos neturėjo. Vieno trauminio poveikio pasėkoje atsiradusį sužalojimą galėjo padaryti tik vienas asmuo, todėl kaltinimas, kad M. Z. buvo nužudytas E. A. ir M. A. bendrais veiksmais, yra nepagrįstas.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą (dviejų ar daugiau žmonių nužudymas), kai kaltininkas nužudo bent du asmenis vienu metu, veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia atskirų nukentėjusiųjų atžvilgiu, arba skirtingu laiku, veikdamas tiesiogine tyčia pagal bendrą nusikalstamą sumanymą nužudyti bent du asmenis.

Lietuvos AT Senatas 2004-06-18 nutarime Nr.46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ yra išaiškinęs, jog baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Atsižvelgus į šį Senato nutarimą, teismų praktikoje nužudymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Tais atvejais, kai kaltininkas veikia suvokdamas, kad žmogui gyvybė bus atimta neišvengiamai, tai toks asmuo veikia tiesiogine tyčia. Nužudymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant, ar sutrikdyti žmogaus sveikatą, ar atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius - kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas. Taip pat pagal atsiradusius padarinius kvalifikuojama veika ir tada, kai nustatoma, kad kaltininkas veikė netiesiogine tyčia.

Teismų praktikoje nužudymu, padarytu bendrininkaujant, yra laikoma tuomet, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių daryti šį nusikaltimą asmenų. Toks susitarimas turi būti išreikštas bet kokia forma (žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais) ir gali įvykti bet kurioje šios nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas. Nužudymas padarytu bendrininkaujant yra laikomas ir tada, kai prie vieno asmens, darančio tyčinius veiksmus, nukreiptus atimti gyvybę kitam žmogui, tuo pačiu tikslu savo veiksmais prisideda ir kitas asmuo, o kėsinimąsi į kito žmogaus gyvybę pradėjęs asmuo tai suvokia.

Minėtame Senato nutarime išaiškinta, kad už nužudymą atsakyti privalo ir kiti bendrininkai, tiesiogiai nedalyvavę žmogui atimant gyvybę, tačiau organizavę, kurstę arba (ir) padėję daryti šį nusikaltimą kitam asmeniui. Tokiu atveju jų veikos papildomai kvalifikuojamos pagal BK 24 straipsnio atitinkamą dalį arba dalis. Tačiau, jei nužudymo kurstytojas ar padėjėjas dalyvavo ir tiesiogiai atimant žmogaus gyvybę, tai jo veika kvalifikuojama tik kaip vykdytojo.

Bylose dėl nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, visada būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo darant šį nusikaltimą laipsnį ir pobūdį, kurie nulemia bendrininkavimo formą ir bendrininkų rūšis. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, jų elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.

Kaltinime M. A. yra įvardijamas jame aptartos nusikalstamos veikos bendravykdytoju. Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį nužudymo vykdytoju yra laikomas asmuo, kuris kitą asmenį nužudė pats, ar pasitelkęs nepakaltinamus arba nesulaukusius BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Asmenimis, kurie dėl nužudymo nėra kalti, laikytini tokie asmenys, kurie, neturėdami tyčios atimti gyvybę, veikė pagal kaltininko valią ir savo veiksmais nukentėjusiajam atėmė gyvybę arba sutrikdė sveikatą. Jeigu toks asmuo turėjo ir galėjo numatyti, kad savo veiksmais nukentėjusiajam gali atimti gyvybę arba sutrikdyti sveikatą, tai jis atsako pagal BK 132 ar kitus straipsnius.

Nužudymo bendravykdytojais galima laikyti tuos, kurie veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam. Tačiau nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus: pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų, o kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikatą, bet ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis kėsinimosi į jo gyvybę metu.

Tokiu atveju, kai nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir yra nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, tai už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis.

Jei asmuo nesuprato savo veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei ir nenumatė, kad dėl jo veikos bus atimta gyvybė kitam žmogui, tačiau suprato ir numatė, kad dėl jo veikos gali būti sutrikdyta kito žmogaus sveikata, ir taip veikdamas padarė sveikatos sutrikdymus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį, veika kvalifikuojama pagal BK 132 ir 135 ar 138 straipsniuose numatytų nusikaltimų sutaptį, jeigu dėl žmogaus gyvybės atėmimo yra neatsargi kaltė.

Kolegija konstatuoja, jog tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais teisme įrodymais nebuvo patvirtinta, kad M. A. kurstė brolį E. A. ne sumušti, o nužudyti nukentėjusius asmenis, kad jie iš anksto tarėsi, planavo tai padaryti ar muštynių eigoje atliko kokius tai bendrus veiksmus, kuriais mirtinai sužalojo M. P. ir M. Z.. Jokių objektyvių duomenų, kad M. A. iš anksto susitarė nužudyti bute buvusius M. Z. ir M. P., jog jis suprato, kad savo veiksmais kėsinasi ne į kitų žmonių sveikatą, o į gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę nukentėjusiems ir norėjo ją atimti ar sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Ištirtais įrodymais patvirtinta, jog mirtini sužalojimai M. P. ir M. Z. buvo padaryti peiliu. Tokio peilio M. A. neturėjo ir jo nepanaudojo, nesitarė su broliu panaudoti peilį muštynių metu, nekurstė jį žaloti nukentėjusius būtent šiuo žalojančiu įrankiu. Nėra duomenų, jog jis matė, kuomet E. A. sužalojo nukentėjusiuosius peiliu. Nėra pagrindo netikėti kaltinamojo teiginiais, kad jis pamatė tų veiksmų pasekmes jau po to, kai abu nukentėjusieji jau buvo mirtinai sužaloti. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog M. A. veikė suvokdamas, kad jiems gyvybė bus atimta neišvengiamai, kad siekė, jog jiems būtų atimta gyvybė , ar, kad siekė sunkiai sutrikdyti jų sveikatą. Šiuo atveju, neatlikdamas jokių veiksmų, kad M. P. ir M. Z. būtų mirtinai sužaloti, ir net nematydamas, kaip jo brolis peiliu mirtinai juos sužaloja, M. A. negalėjo numatyti galimybės atsirasti bet kokiems jo padarytos pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai).

Atsižvelgus į visas aplinkybes, kaltinamasis negalėjo būti pripažintas aptariamo nužudymo bendravykdytoju, nes nėra surinkta įrodymų, jog jis turėjo tyčią nužudyti du asmenis, ir pats tiesiogiai dalyvavo atimant gyvybę nukentėjusiems. Jo neapibrėžtas tikslas buvo tik sumušti nukentėjusius(suduoti smūgius, sužaloti), o dalyvavimas pasireiškė tik sutrikdant sveikatą, bet ne atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis kėsinimosi į jo gyvybę metu. Smurtą E. A. naudojo neturėdamas tyčios nužudyti, todėl už nužudymą turėjo atsakyti ir pagrįstai atsakė tik tas asmuo, kurio padaryti kūno sužalojimai ir buvo nukentėjusiojo mirties priežastis t.y. E. A..

Nesuprasdamas savo veiksmų pavojingumo kitų žmonių gyvybei ir nenumatydamas, kad dėl jo veiksmų gali būti atimta gyvybė, tačiau suprasdamas ir numatydamas, kad dėl jo smurtinių veiksmų-smūgių rankomis, kojomis ir pagaliu gali būti sutrikdyta kitų žmonių-M. P. ir M. Z. sveikata, padarydamas su gyvybės atėmimu nesusijusius sveikatos sutrikdymus, kaltinamasis M. A. gali atsakyti tik už tuos veiksmus, kuriuos atliko ir už tuos sužalojimus, kurie buvo padaryto jo veiksmais.

Nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad kaip bendrininkai M. A. ir E. A. veikė padarant M. P. ir M. Z. tik kūno sužalojimus, kurie nesukėlė pastarųjų mirties. Iš anksto susitarę sumušti nukentėjusius asmenis ir veikdami kartu bendrininkų grupėje, M. A. ir E. A. tyčia rankomis ir kojomis bei atsineštais pagaliais sudavė M. Z. ne mažiau kaip 12 smūgių į veidą, nugarą, dešinį dilbį, juosmenį, dešinę šlaunį, dešinį kelį, kairę blauzdą, kairės plaštakos III pirštą, kaktą, pakaušį, tuo padarė jam odos nubrozdinimus veide, nugaroje, dešiniame dilbyje, juosmens dešinėje pusėje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje ir kairėje blauzdoje, poodinę kraujosruvą kairės plaštakos III piršte, kraujosruvas kaktos ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose, padarydami M. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tuo pat metu ir toje pat vietoje suduodami M. P. tyčia rankomis ir kojomis bei atsineštais pagaliais ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą ir abi rankas, padarydamas odos nubrozdinimus galvoje, kairėje rankoje, poodines kraujosruvos abiejose rankose, dvi muštines žaizdas galvoje su viršutinio kairio kandžio išmušimu bei apatinio žandikaulio lūžimu, M. A. ir E. A. padarė M. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokį nukentėjusiems padarytų kūno sužalojimų laipsnį patvirtina specialistų išvados Nr. M 512/04 (02) (t.1 b. l. 33-43) bei Nr. N 511/04 (02) (t.1 b. l. 35-51).

Teisme ištirti ir šiame nuosprendyje bei Kauno apygardos teismo 2005-07-13 nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad vienas E. A. peiliu smogė M. Z. ne mažiau kaip keturis kartus į kaktą, kaklą, padarydamas tris durtines – pjautines žaizdas kaktoje ir kakle su stemplės pažeidimu, durtinę – pjautinę kiauryminę kaklo kairės pusės žaizdą su kairio plaučio viršutinės skilties pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę ir ūmia vidaus organų mažakraujyste. Būtent E. A. sudavė M. P. nulaužto peilio geležte ne mažiau kaip dvidešimt devynis smūgius į galvą, kaklą, pečius, rankas, nugarą, padarydamas durtines-kirstines galvos, kaklo, abiejų pečių ir rankų bei nugaros žaizdas, sudavė M. P. nulaužto peilio geležte vieną kartą į kaklą, padarydamas kirstinį-durtinį dešinės pusės kaklo-krūtinės ląstos sužalojimą su dešinio plaučio pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į dešinę krūtinplėvės ertmę. Nuo paminėtų sužalojimų M. Z. ir M. P. mirė įvykio vietoje. Šios aplinkybės iš kaltinimo M. A. šalintinos, nes jos nebuvo patvirtintos teisminio nagrinėjimo metu.

Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog nesant byloje įrodymų, patvirtinančių, jog M. A. veikė kaip bendrininkas nužudant M. P. ir M. Z., jo veika kvalifikuotina pagal teisminio nagrinėjimo metu atliktus jo nusikalstamus veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu bei šių veiksmų pasekmes t.y. kaip nusikalstamos veikos numatytos LR 138 str. 1d. bei 140 str. 1d.

Iš kaltinimo pašalinus veiką numatytą LR BK 129 str. 2d. 5p t.y. tyčinį dviejų žmonių nužudymą kvalifikuojančias aplinkybes, vadovaujantis LR BPK 256 str. 4d., nusikalstama veika M. A. perkvalifikuotina į nusikalstamas veikas numatytas LR BK 138 str. 1d.(M. P. atžvilgiu) ir 140 str. 1d. (M. Z. atžvilgiu). Kadangi smurtiniai veiksmai padaryti dėl asmeninių priežasčių-keršto už neteisėtus M. P. veiksmus M. A. atžvilgiu, nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas tik M. P., o M. Z. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jie nelaikytini padarytais dėl chuliganiškų paskatų, todėl nekvalifikuotini pagal LR BK 138 str. 2d. 5p. bei 8p. Padarytais dėl chuliganiškų paskatų laikomi tokie veiksmai, kurie padaromi dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Smurtas dėl kitų priežasčių-iš pavydo, keršto ar kitokių žemų paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, padarytas kaltininkui nesutrikdant visuomenės rimties ar tvarkos, nelaikytinas padarytu iš chuliganiškų paskatų.

Skirdama M. A. bausmes už veikas numatytas LR BK 138 str. 1d. bei 140 str. 1d., kolegija atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bausmių skyrimo pagrindus. Atsižvelgiama į padarytų veikų pavojingumo laipsnį (nesunkūs nusikaltimai), jų motyvą (kerštas), kaltininko asmenybę (M. A. anksčiau nusikaltimų nepadaręs ir neteistas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.), nes šią aplinkybę kaltinamasis patvirtino pats teisminio nagrinėjimo metu.

Nors įstatymų sankcijoje yra numatytos ir kitos bausmės, kolegija mano, jog M. A. skirtina tik reali laisvės atėmimo bausmė, nes būtent tuo, kad jis sutiko padėti savo broliui sumušti kitus asmenis, kad dalyvavo smurtaujant, buvo sudarytos sąlygos dar sunkesnei nusikalstamai veikai-tyčiniam nužudymui. Be to, kaltinamasis dalyvavo nusikalstamos veikos slėpimo ir pėdsakų naikinimo veiksmuose, ilgą laiką pats slapstėsi, taip apsunkindamas tyrimą ir nusikalstamų veiksmų išaiškinimo procesą. Būtent dėl šių priežasčių M. A. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Kolegijos nuomone, nėra pagrindo taikyti M. A. LR BK 75 str. nuostatas, nes atidėjus paskirtosios bausmės vykdymą, nebus pasiekti bausmės tikslai.

Kadangi M. A. savo kaltės pilnai nepripažino, o byloje yra nustatytos vien atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnyje, kaltinamajam skiriama didesnė laisvės atėmimo bausmė negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Nėra įstatyminio pagrindo taikyti M. A. LR BPK 3 str. 1d. 2p. nuostatas ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, suėjus LR BK 95 str. nustatytiems baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nes M. A. po nusikalstamų veikų padarymo nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo slapstėsi. 2004-12-22 buvo išduotas jo arešto orderis, o sulaikytas jis buvo tik 2010-12-21, todėl senaties eiga sustojo (LR BK 95 str. 4d.).

Atsižvelgus ir į tai, kad kaltinamasis ilgą laiką slapstėsi ir dėl valstybė turėjo išlaidų, šios išlaidos dėl kaltinamojo ekstradicijos iš Nyderlandų karalystės t.y. 3409 Lt. priteistinos iš kaltinamojo(t.5 b. l. 28).

Nukentėjusiųjų A. S. ir A. A. pareikšti M. A. civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atmestini, nes jie nėra susiję su pasekmėmis, kurias savo veiksmais sukėlė M. A. (nesunkiu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu) ir dėl kurių buvo pareikšti šie civiliniai ieškiniai. Prašoma priteisti žala buvo padaryta ne M. A., o jau nuteisto už tyčinį M. P. ir M. Z. nužudymą-E. A. veiksmais, ji yra priteista iš E. A. 2005-07-13 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, todėl civilinis ieškinys negali būti patenkintas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 138 str. 1d. ir 140 str. 1d.(perkvalifikavus šias veikas iš nusikalstamos veikos numatytos LR BK 129 str. 2d. 5p.) bei skirti jam laisvės atėmimo bausmes:

-už nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 str. 1d.-2(du) metus laisvės atėmimo;

-už nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 str. 1d.-7(septynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmes subendrinus LR BK 63 str. 1d. ir 4d. nustatyta tvarka jas iš dalies sudedant, skirti M. A. galutinę 2(dviejų) metų 6(šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią M. A. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmę M. A. įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo jo sulaikymo pagal Europos arešto orderį t.y. nuo 2010 m. gruodžio mėn. 21d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos(t.5 b. l. 17-19).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti M. A. nepakeistą kardomąją priemonę-suėmimą.

Vadovaujantis LR BPK 103 str., priteisti iš M. A. valstybei 3409 Lt. (tris tūkstančius keturis šimtus devynis litus) proceso išlaidų, turėtų dėl M. A. ekstradicijos iš Nyderlandų į Lietuvos Respubliką(t.5 b. l. 28).

Atmesti A. S.(1t. b. l. 182) pareikštą 6394,14 Lt ieškinį turtinei žalai ir 500 000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Atmesti A. A.(2t. b.l.6) pareikštą 2735 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai ir 500 000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.