Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu (vaizdo konferencijos) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. M. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, su trečiaisiais asmenimis AB Swedbank, Swedbank lizingas, UAB, AB SEB banku,-

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Sudarius santuoką asmenys įgyja tam tikrą teisinį statusą, t. y. tampa sutuoktiniais, kurie privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat remti moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

(duomenys neskelbtini)d. šalys sudarė ikivedybinę sutartį, pagal kurią pasirinktas visiškas turto atskirumo teisinis režimas, t.y. šalys dalintino turto neįgijo.

Bendrų kreditorių šalys neturi, o esami įsipareigojimai tretiesiems asmenims (kreditoriams) yra kilę dar iki santuokos sudarymo, todėl prievolės nemodifikuojamos ir išlieka kiekvieno iš sutuoktinių asmeniniais skoliniais įsipareigojimais, t.y. ieškovės kreditoriai AB Swedbank bankas pagal (duomenys neskelbtini)Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais bei Swedbank lizingas, UAB, pagal (duomenys neskelbtini) lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovo asmeninis kreditorius – AB SEB bankas pagal (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis CK 3.126 str. minėtiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą. Apie kitus atsakovo įsiskolinimus ieškovei nėra žinoma, nes šalys gyvena skyrium.

Ieškovė yra darbinga, todėl išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Ieškovės nuomone, išlaikymas nepriteistinas ir atsakovui.

Po santuokos nutraukimo ieškovė pasilieka santuokinę pavardę - P. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas savo nuožiūra spręstų dėl santuokinės pavardės ištuokos byloje, nes jis keitė savo pavardę - t. y. iš P. į P.

Atsakovas V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės D.M. P. ieškinį tenkinti iš dalies, t.y. tik tuos reikalavimus, dėl kurių tarp šalių nėra ginčo (b.l.6 dok-5032).

CK 3.61 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Atsižvelgiant į tai, gali būti vadovaujamasi LR CK 3.63 str., siekiant, kad teismas sprendime nenurodytų konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinių kaltę dėl šeiminių santykių iširimo, o tik konstatuotų, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsakovas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta ikivedybinė sutartis, nes taip šalys siekę apsaugoti jau turimą turtą, ir kad atitinkamai nekiltų turtinių ginčų ateityje. Tas pats pasakytina ir apie šalių prievoles tretiesiems asmenims (kreditoriams), t. y. bendrų kreditorių šalys neturi, o įgyti iki santuokos įsipareigojimai tretiesiems asmenims išlieka kiekvieno iš sutuoktinių asmeniniais skoliniais įsipareigojimais. Atsižvelgiant į tai, dėl šalių prievolių ginčo klausimų nėra.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingi, todėl dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ginčo nėra.

Po santuokos nutraukimo atsakovas pasilieka santuokinę pavardę - P.

„Swedbank lizingas“, UAB, neprieštaravo, kad įsipareigojimus lizingo bendrovei pagal aukščiau minėtą lizingo sutartį po santuokos nutraukimo ir toliau vykdytų lizingo gavėja D. M. P., o įvykdžius ir sumokėjus visus lizingo sutartyje numatytus mokėjimus, jai būtų perduodama turto nuosavybės teisė (b.l. 5 dok-4623).

Trečiasis asmuo AB Swedbank, į.k. 112029651, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teisminio nagrinėjimo metu (2025-02-03 d.) šalys prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Be to, ieškovė atsisakė reikalavimo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (50 proc. nuo 110 Eur-55 Eur žyminio mokesčio).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai

Dėl santuokos nutraukimo

Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo originalo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta sudarytą (duomenys neskelbtini) d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini)d. šalys sudarė ikivedybinę sutartį, pagal kurią dalintino turto bei bendrų kreditorių neturi.

Ieškovė ieškinyje prašė santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės, tačiau 2025-02-03 d. teisminio nagrinėjimo metu pakeitė reikalavimą, prašant nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nurodė, kad praėjus nedideliam laiko tarpui po santuokos sudarymo šalys nutarė gyventi atskirai dėl skirtingo požiūrio į šeiminį gyvenimą, jo planavimą bei interesus. Šalys dėl konfliktų, nesutarimo bendro ūkio netvarko, santuokinių ryšių nepalaiko, susitaikymas neįmanomas. Dėl santuokos nutraukimo yra abiejų sutuoktinių kaltė.

Atsakovas 2025-02-03 d. teisminio nagrinėjimo metu prašė santuoką nutraukti taip pat dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pritardamas ieškovės motyvams, išdėstytiems tiek ieškinyje, tiek teisminio nagrinėjimo metu.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant, pripažįstama, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-219/2017).

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, išklausius bylos nagrinėjimo teisme šalių paaiškinimus, spręstina, jog abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem sutuoktiniams trūko tarpusavio supratimo, šiuo metu jie gyvena skyrium, santykiai yra nutrūkę, sutuoktiniai nebendrauja tarpusavyje. Sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, pažymėtina, jog nustačius abiejų sutuoktinių kaltę, nėra svarbu, kurio iš sutuoktinių kaltės yra didesnė. Tokiu atveju santuoka yra nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes su tuo sutiko tiek ieškovas, tiek atsakovė (prieštaravimų nepareiškė).

Pagal CK 3.54 str. 4 d., jeigu termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio interesams, todėl terminas susitaikyti nenustatytinas. Šiuo atveju galimybės susitaikyti su atsakovu nebėra ir santuokiniu ryšių atkūrimas yra nebeįmanomas, nes nebeliko bendrų interesų, todėl terminas šalims susitaikyti neskirtinas (CK 3.54 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nekyla ginčas dėl kaltės, teismas ieškovės patikslintą reikalavimą šioje dalyje tenkina ir šalių santuoką (duomenys neskelbtini)d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Ieškovė teismo prašė po santuokos nutraukimo palikti jai dabartinę pavardę „P.“, atsakovui – „P.“. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nurodytą prašymą palaikė.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pavardžių po santuokos nutarukimo, nutraukus santuoką, šalims paliekamos pavardės: ieškovei – „P.“, o atsakovui – „P.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio priteisimo, išlaikymas nei vienam iš sutuoktinių nepriteisiamas.

Dėl turto bei kreditorinio įsiskolinimo padalijimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, šalys neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kuris būtų dalintinas nei bendrų kreditorinių įsiskolinimų.

Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini)d. šalys sudarė ikivedybinę sutartį, todėl ieškovės kreditoriniai įsiskolinimai AB Swedbank bankas pagal (duomenys neskelbtini) Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)su vėlesniais pakeitimais bei Swedbank lizingas, UAB, pagal (duomenys neskelbtini)lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), lieka jos asmeninėmis prievolėmis, o atsakovo asmeninė prievolė lieka kreditorinis įsiskolinimas kreditoriui – AB SEB bankas pagal (duomenys neskelbtini)sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai tenkintinas visiškai, t. y. 100 procentų.

Bylos duomenimis, ieškovė patyrė 110 Eur žyminio mokesčio išlaidų, tačiau 2025-02-03 d. teisminio nagrinėjimo metu ieškovė reikalavimo priteisti pusė šios sumos (55 Eur) iš atsakovo atsisakė dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 4,04 Eur, byla elektroninė.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 8,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2023-12-20 įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais,-

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką tarp V. P. a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. M. P. a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini)d. Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo V. P. a. k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę P., o D. M. P. a.k. (duomenys neskelbtini) P. pavardę.

Pripažinti ieškovei D. M. P. a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis kreditorinius įsiskolinimus AB Swedbank bankui pagal (duomenys neskelbtini) Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)su vėlesniais pakeitimais bei Swedbank lizingas, UAB, pagal (duomenys neskelbtini)lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini),

Pripažinti atsakovui V. P. a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine prievole kreditorinį įsiskolinimą kreditoriui – AB SEB bankas pagal (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.