Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 13 214,51 Eur skolą, 40 Eur skolos išieškojimo kompensaciją, 208,54 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad nuo 2008 m. ieškovė įgyvendina „(duomenys neskelbtini)“ („Banglenčių stovykla“) projektą, sukurtą ieškovės vadovo G. N.. Projektas prasidėjo kaip festivalis ir vyko 12 metų skirtingose Lietuvos pajūrio vietose. 2020 m. Melnragėje ieškovė atidarė „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimo poilsiavietę — stovyklą, kuriai buvo išduota licencija Nr. (duomenys neskelbtini), neklasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų veiklai vykdyti. 2021 m. ieškovė įgyvendino 13 (tryliktąjį) „(duomenys neskelbtini)“ sezoną, kurio metu visos organizuojamos stovyklos ir renginiai buvo pavadinti „(duomenys neskelbtini) XIII”. Prisijungti prie projekto minėto sezono metu išreiškė norą ir atsakovė. Pastaroji kreipėsi į ieškovę tikslu organizuoti 2021 m. birželio — rugpjūčio mėn. vaikų vasaros stovyklas (toliau — ir Stovyklos). Šalims susitarus, kad Stovyklas organizuos atsakovė, naudojantis ieškovės turima infrastruktūra, įdirbiu, taip pat iš dalies ieškovo personalu. Ieškovė subnuomojo atsakovei teritoriją, sanitarinius mazgus, salę, skirtą įrangos sandėliavimui ir pačioms Stovykloms, suteikė vaikų apgyvendino paslaugas, teikė rinkodaros paslaugas, atliko reklaminių priemonių kūrimą, gamybą, užsiėmė vieša komunikacija, Stovyklų reklamavimu ir pan. Stovyklų metu vaikams buvo surengtos banglenčių treniruotės, kurioms buvo pasitelkti profesionalūs treneriai. Už visas ieškovės atsakovei suteiktas paslaugas, atliktus darbus ir subnuomotas patalpas bei inventorių, atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 13 214,51 Eur sumą, 2021 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Stovyklos iš viso vyko 35 dienas, t. y. 7 Stovyklos po 5 dienas. Kadangi visas (bendras) „(duomenys neskelbtini) XIII“ sezonas truko nuo 2021 m. birželio 15 dienos iki 2021 m. rugsėjo 15 dienos, o Stovyklos vyko 35 dienas, pastarosios sudarė 36 % minėto sezono laiko, t. y. trečdalį sezono veiklų arba, kitaip tariant, atsakovas naudojosi 33 % Ieškovo nuomojamos ir sukurtos infrastruktūros.

Už Stovyklas buvo apmokama pavedimu į atsakovės sąskaitą. Mokėtojai, atlikdami mokėjimus, paskirtyje taip pat nurodydavo, jog mokama už „(duomenys neskelbtini) XIII“ stovyklą. Atsakovė naudojosi ieškovės projekto pavadinimu.

Susitarimo ir PVM sąskaitos faktūros pagrindu ieškovė pareikalavo iš atsakovės susimokėti už visas sutartas ir suteiktas paslaugas — iš viso 13 214,51 Eur sumą. Minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje ieškovė nurodė, jog prašoma sumokėti suma apima teritorijos nuomą, sanitarinių mazgų nuomą, komunalines paslaugas, salės nuomą sandėliavimui ir Stovykloms, apgyvendinimą, rinkodaros paslaugas (reklaminių priemonių kūrybą, gamybą, sklaidą ir komunikaciją), taip pat banglenčių trenerių paslaugas.

Tai, kad ieškovė patyrė išlaidas už teritorijos, kuri buvo skirta Stovykloms, nuomą, patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)” už teritorijos nuomą išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2021 m. birželio 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TA44, 2021 m. liepos 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TA49, 2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TA53 ir 2021 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TA58, kurių kiekvienos suma yra 3 000 Eur + PVM (3 630 Eur su PVM) (kartu bendra suma yra 12 000 Eur + PVM, arba 14 520 Eur su PVM). Tai reiškia, jog atsakovė, naudodamasi ieškovės išsinuomota ir atsakovei suteikta (subnuomota) teritorija, privalo padengti dalį teritorijos nuomos išlaidų. Atsakovei tenkanti dalis sudaro 4 761,90 Eur suma su PVM. Ši suma buvo apskaičiuota atsižvelgiant į tai, jog Stovyklos sudarė 33 % sezono veiklų, todėl: 12 000 Eur (bendra nuomos kaina) * 33 % (Stovyklos tenkanti dalis) / 100 % = 3960 Eur + 21 % PVM = 4 791,60 Eur).

Stovyklų organizavimui teritorijoje taip pat buvo įrengta sanitarinė infrastruktūra - dušai ir tualetai, kurie buvo nuomojami iš UAB „TOI-TOI Lietuva”. Už šias paslaugas ieškovei buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2021 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TOI/21/15361, 2021 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TOI/21/17835, 2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TOI/21/21838 ir 2021 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TOI/21/25449, kurių bendra suma buvo 3 965 Eur + PVM, iš viso 4 797,65 Eur. Atitinkamai apskaičiavus Stovykloms tenkančią dalį į PVM sąskaitą faktūrą buvo įtraukta 1 308,45 Eur + PVM suma, iš viso 1 583,22 Eur (3 965 Eur (bendra kaina) * 33 % (Stovyklos tenkanti dalis) / 100 % = 1308,45 Eur + 21 % PVM = 1 583,22 Eur Eur).

Už poilsiavietėje — stovykloje sunaudotą elektrą, vandenį ir šiukšlių išvežimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat pateikė ieškovei atskirą 2021 m. spalio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TA61, kurios suma yra 810,67 Eur + PVM, iš viso 980,91 Eur. Atsižvelgiant į jau minėtą Stovykloms tenkančią 33 % sąnaudų dalį, į PVM sąskaitą faktūrą sąskaitą buvo įtraukta 267,52 Eur + PVM suma, iš viso 323,70 Eur (810,67 Eur (bendra kaina) * 33 % (Stovyklos tenkanti dalis) / 100 % = 267,52 Eur + 21 % PVM = 323,70 Eur).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovė 2021 m. liepos 1 d. pasirašė papildomą susitarimą Nr. 2 prie Nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. 20/06/01, pagal kurį buvo numatyta, kad už salės naudojimą nuomininkas moka nuomotojui po 400 Eur + PVM už mėnesį. Bendra suma už 4 (keturių) mėnesių laikotarpį sudarė 1 600 Eur + PVM. 2021 m. vasaros sezono metu salė daugiausia buvo naudojama Stovykloms: tiekiamas maitinimas, organizuojami edukaciniai ir kiti užsiėmimai. Atsižvelgiant į tai, kad Stovyklų veiklos sudarė reikšmingai didesnę salės užimtumo dalį, Stovykloms tenkanti dalis buvo padidinta nuo 33 % iki 50 % ir į PVM sąskaitą faktūrą įtraukta 800 Eur + PVM, iš viso 968 Eur (1600 * 50 % / 100 % = 800 + 21 % PVM = 968 Eur).

Į PVM sąskaitą faktūrą taip pat įtraukta 1 376,15 Eur + PVM, viso 1 500 Eur, suma už apgyvendinimo paslaugas. Su nakvyne Stovykloje dalyvavo 20 vaikų, o savaitės apgyvendinimo kaina - 75 Eur su PVM, tai reiškia, jog turi būti mokama 1 500 Eur suma (75 Eur * 20 = 1500 Eur).

Ieškovė aktyviai ir nuosekliai dirbo kuriant reklaminę medžiagą Stovykloms: ruošė aprašymus „Paysera Tickets“ sistemai, reklaminius maketus reklamai socialiniuose tinkluose, specialius pasiūlymus įmonėms, informaciją portalui (duomenys neskelbtini) reklaminėje medžiagoje taip pat buvo panaudotos ieškovei ir jos vadovui priklausančios autorinės nuotraukos. Be to, ieškovė aktyviai prisidėjo prie pardavimų skatinimo (tai patvirtina tiek susirašinėjimai tarp atsakovės ir Ieškovės vadovų, tiek ir su klientais). Atsižvelgiant į ieškovės indėlį į pardavimus ir Stovyklos organizavimą, į PVM sąskaitą faktūrą įtraukta 1 000 Eur + PVM, iš viso 1 210 Eur, suma už rinkodaros medžiagos kūrybą ir gamybą.

Ieškovė organizavo išimtinai Stovyklų reklamos kampaniją „Facebook“ ir „Google“ platformose, taip pat www.vaikodiena.lt ir www.stovyklumuge.lt portaluose. Pagal pateiktas ataskaitas matoma, jog „Facebook“ reklamai buvo išleista 910,62 JAV doleriai, „Google“ reklamai išleista dar 462 Eur, o lietuviškiems portalams - 399 Eur. Todėl į PVM sąskaitą faktūrą buvo įtraukta 1 506,99 Eur suma įskaitant PVM.

Stovyklose dirbo du banglenčių treneriai D. M. ir J. M.. D. M. dirbo 17 dienų, J. M. - 5 dienas, iš viso 22 dienas. Viena trenerio paslaugų teikimo diena kainuoja 50 Eur. Už šias suteiktas paslaugas taip nėra atsiskaityta. Atsižvelgiant į tai, į PVM sąskaitą faktūrą yra įtraukta 1 100 Eur + PVM, iš viso 1 331 Eur.

Kadangi Stovyklų pavadinimas, koncepcija ir infrastruktūra bei visos minėtos paslaugos buvo suteiktos atsakovei, pastaroji privalo atsiskaityti su ieškove ir sumokėti paskaičiuotą dalį, kas atitinka 13 214,51 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė vengia geruoju apmokėti PVM sąskaitą faktūrą, ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kreditorius (šiuo atveju Ieškovė) turi teisę be priminimo iš skolininko (Atsakovė) gauti 40 Eur sumą, kaip išieškojimo išlaidų kompensavimą. Atsižvelgiant į tai, ši suma yra priteistina iš atsakovės ieškovės naudai. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai).

2022 m. gegužės 17 d. sprendimu už akių ieškinys buvo patenkintas pilnai.

Nurodė, kad ieškinyje nėra teisingai nurodytos faktinės aplinkybės. Ieškinyje teisingai nurodyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė vykdė edukacinę veiklą ir kartu rengė „(duomenys neskelbtini)“ stovyklą, kuri buvo rengiama tokiu pagrindu, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ buvo tik pavadinimas, o po šiuo pavadinimu ieškovė rengė - suaugusių stovyklas, o atsakovė - vaikų stovyklas. Sutartys su vaikų tėvais buvo sudaromos per atsakovę.

Ieškovė neteisingai nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytos subnuomos sutartys ar kitokie susitarimai, kadangi susitarimas buvo ne kas vykdo stovyklas, o būtent inventoriaus pasidalijimas, t. y., kad atsakovė ir ieškovė sudeda į vieną vietą inventorių, aprangas ir kitką, ir pagal poreikį naudoja abi, o gautą pelną už inventoriaus ir aprangos panaudojmą dalijasi per pusę, atskaičius einamąsias išlaidas, nepriklausomai nuo to, kur tas inventorius buvo naudojamas. Susitarimas buvo atsiskaityti kas mėnesį, t. y. suvedant pajamas, išskaičiuojant išlaidas, tačiau nuo 2021 m. liepos mėn. duomenys buvo reikalaujami tik iš atsakovės, o kaskart paprašius duomenų apie ieškovės gautas pajamas iš susitarimo, jis būdavo ignoruojamas. Akivaizdu, kad šiuo atveju visų pirma turėtų būti iš abiejų pusių, t. y. ieškovės ir atsakovės suskaičiuotos pajamos ir išlaidos, pasirašyti tarpusavio skolų suderinimo aktai ir tik tada būtų galima spręsti kas, kam ir kiek yra skolingas, tačiau neturint ieškovės duomenų apie pajamas ir išlaidas nėra galimybės šių skaičių suderinti ir apskaičiuoti.

Ieškinyje visiškai neteisingai nurodyta, kad atsakovė turi mokėti subnuomą ar kitokius ieškovės apskaičiuoti mokėtinas sumas, kadangi yra pasirašiusi sutartį su UAB “(duomenys neskelbtini)”, o ši yra sudariusi sutartį su UAB “(duomenys neskelbtini)”, pagal kurią nuomojosi žemės sklypą toje pačioje teritorijoje nuo 2019 m. gegužės ir šioje sutartyje nurodyta, kad į nuomos mokestį įtraukti visi komunaliniai mokesčiai susiję su nuomojama žemės sklypo dalimi ir nuomininkas papildomai už komunalines paslaugas nemoka. Be to, pagal minėtą sutartį taip pat turi teisę naudotis nuomininko teritorijoje įrengtais viešaisiais tualetais ir dušais, nuomininkas papildomai už šių patalpų naudojimąsi nemoka.

Šiuo atveju atsakovę ir ieškovę sieja tik viena PVM sąskaita faktūra, o likusius mokėjimus ieškovei turėjo atlikti UAB “(duomenys neskelbtini)”, kuriems ieškovę jokių pretenzijų neturi, kadangi viskas buvo apmokėta. Šiuo atveju ieškovė nori už tas pačias suteiktas paslaugas, kad apmokėtų tiek atsakovė, tiek UAB “(duomenys neskelbtini)”.

Atsakovė sutinka, kad ieškovė vykdydama veiklą patyrė išlaidas, tačiau kaip buvo nurodyta aukščiau, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susitarimas, pagal kurį kiekviena iš šalių turi apskaičiuoti gautas pajamas ir išskaičiavus kiekvienam tenkančias išlaidas dalintis, tačiau ieškovė piktybiškai nuo 2021 m. liepos mėn. nebeteikė duomenų ir nėra aišku nei jos pajamos nei išlaidos, nei tenkanti atsakovei mokėtina ar gautina suma.

Šiuo atveju atsakovė nesutinka, kad yra skolinga ieškovei, tuo pačiu nesutinka ir su mokėtinomis palūkanomis.

2022 m. liepos 4 d. nutartimi pateiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismas netenkino. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartimi buvo panaikinti sprendimas už akių bei nutartis, bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo darbinius santykius ir susitarimus ir atsiskaitymai vyko tik tarp šių dviejų įmonių, o šiuo metu reikalauja nebūtą skolą iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Faktiškai šiai dienai ieškovė yra skolinga trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotą produkciją. Taip pat yra pateiktos sutartys, iš kurių matyti, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” yra išsinuomojusi žemės sklypą toje pačioje teritorijoje, kaip ir ieškovė, kurioje vykdė veiklą. Taip pat pirko plaukiojimui skirtą įrangą, t.y. lentas, hidrokostiumus.

UAB “(duomenys neskelbtini)” nupirko plaukiojimo lentas, hidro kostiumus, kuriuos davė naudotis atsakovei VŠĮ “(duomenys neskelbtini)” ir ieškovei VŠĮ “(duomenys neskelbtini)”. Be atsakovės indėlio nebūtų buvę kaip aprūpinti žmonių tinkamu inventoriumi (arba jis būtų gerokai išbrangęs) ir to pasėkoje, vykdyti plaukimų.

Atsakovė vandens sporto pramogas organizavo jau ne vienus metus, savaime suprantama, jog per tą laiką yra surinkti kontaktų sąrašai, kuriuos turėjo ir turi teisę naudotis reklaminiais tikslais, tad tikrai ne vienas žmogus į stovyklą atvyko turėjęs informaciją iš anksčiau. Iš visitorify išrašo matyti, kad pinigai už plaukiojimo paslaugas buvo mokami į ieškovės banko sąskaitą, kurių atsakovei ieškovė nepervedė. Kiekvienos pamokos (ne nuomos) kaina susidarydavo iš: 5 Eur infrastruktūra, 5 Eur marketingas, 5 Eur hidrokostiumas, 10 Eur banglentė ir 10 Eur instruktorius. Tai buvo žodinis susitarimas dėl kainos išskaidymo, kad kiek įmanoma daugiau visko būtų apmokama iš pamokų sezono eigoje (tiek dirbant su kitais, tiek ne), tad bandymas sąskaitoje nurodyti atskirai marketingo, reklamos išlaidas, instruktorių darbo išlaidas norint, kad jas apmokėtume, atrodo keistai, ypač žinant, jog iš visitorify pinigai pervesti mums taip ir nebuvo.

Šiuo atveju ieškovė visiškai be jokio teisinio pagrindo 2021 m. gruodžio 13 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija Nr. SP0157 ir pareikalavo ją apmokėti atsakovei VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios paslaugos nebuvo suteiktos atsakovei. Šios paslaugos, kurios neva buvo suteiktos atsakovei, suteikė trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šias aplinkybes patvirtina PVM sąskaitos faktūros.

Teismo posėdžio metu šalys ir jų atstovai iš esmės išdėstė ieškinyje ir atsiliepimuose nurodytas aplinkybes.

Teismas konstatuoja:

ieškinys netenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2021 m. ieškovė organizavo 13 (tryliktąjį) „(duomenys neskelbtini)“ sezoną. 2021 m. pavasary šalių vadovai žodžiu susitarė dėl veiklos organizuojant banglenčių treniruočių stovyklas. Bendrais bruožais aptarė veiklos sąlygas. Iš byloje pateikto sąskaitos išrašo 2021-03-08 – 2021-11-08 matyti, kad už stovyklas į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliekami pavedimai, paskirtyje nurodant vaikų stovykla (laikotarpis: mėnuo ir diena) (duomenys neskelbtini) XIII-(duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto sąskaitos išrašo 2021-06-01 – 2021-10-01 matyti, kad į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliekami pavedimai, paskirtyje nurodant (laikotarpis: mėnuo, diena) (duomenys neskelbtini) XIII - (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) XIII.

Ieškovė atsakovei išrašė 2021 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 13 214,51 Eur sumai. Iš sąskaitos faktūros matyti, kad į bendrą sumą yra įtraukta teritorijos nuoma (duomenys neskelbtini) vaikų stovykloms (4 791,60 Eur), sanitarinių mazgų nuoma (duomenys neskelbtini) vaikų stovykloms (1 583,22 Eur), komunalinės paslaugos (duomenys neskelbtini) vaikų stovykloms (323,70 Eur), salės nuoma sandėliavimui ir (duomenys neskelbtini) vaikų stovykloms (968 Eur), apgyvendinimas (duomenys neskelbtini) vaikų stovykloms (1 500 Eur), rinkodaros kūryba ir gamyba (1 210 Eur), rinkodaros sklaida ir komunikacija (1 506,99 Eur), banglenčių trenerių paslaugos (duomenys neskelbtini) vaikų stovyklose (1 331 Eur).

Sprendžiant dėl asmens, kuris kreipėsi į teismą, pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė. Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių teisinius santykius. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi, byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, be kita ko, reiškia, kad asmenys laisvi ne tik sudaryti sutartį ar jos nesudaryti, bet ir susitarti dėl jos sąlygų, sutartimi sukuriamų teisių ir pareigų. Šalys turi teisę sudaryti sutartis, nenustatytas CK normų, taip pat sutartis, turinčias kelių sutarčių rūšių elementų, jei tai neprieštarauja įstatymams. Taigi sutarties laisvės principas suteikia šalims teisę laisva valia susitarti dėl sutarties ir jos sąlygų, jei sutartis ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, gerai moralei, viešajai tvarkai ar teisės principams.

CK 6.969 straipsnio, reglamentuojančio jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, 1 dalyje nustatyta, kad tai yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo nustatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti (CK 6.969 straipsnio 4 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iš kito reikalauti įnašų grąžinimo. Įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-701/2019 27–29 punktai ir juose nurodyta praktika).

Bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymą nustato jungtinės veiklos sutartis, o jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui (CK 6.974 straipsnio 1 dalis). Taip pat ir pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato sutartis (CK 6.976 straipsnio 1 dalis). Taigi partnerių įnašų proporcijos, įnešto turto nuosavybė, pelno, išlaidų bei nuostolių paskirstymas reglamentuojamas įstatymu, jei šalys nesusitaria kitaip.

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad pagal teisinį tikslą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis teisės doktrinoje yra priskiriama bendradarbiavimo sutarčių, kurių kvalifikuojamasis požymis yra sutarties šalių bendri tikslai, grupei. Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, kuris atitinka CK 6.969 straipsnio, reglamentuojančio jungtinės veiklos sutarties sampratą, 1 dalyje nurodytas sąlygas: šalys kooperuodamos savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigojo veikti bendrai tam tikram tikslui – organizuoti ir vykdyti banglenčių stovyklas bei dalintis pelną, atskaičius išlaidas (CK 6.976 straipsnio 1 dalis). Nors tarp šalių rašytinės sutarties sudaryta nebuvo, tačiau byloje pateikti susirašinėjimai, fotonuotraukos, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, patvirtina buvus tarp šalių sudarytą susitarimą kurti bendrą veiklą, šalis siejo bendras tikslas ir interesai.

Byloje kilo ginčas dėl tarpusavio atsiskaitymo (išlaidų pasidalijimo – kompensavimo).

Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, kt.).

Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007).

Ieškovė nurodo, kad stovyklos iš viso vyko 35 dienas, t. y. 7 stovyklos po 5 dienas. Kadangi visas (bendras) „(duomenys neskelbtini) XIII“ sezonas truko nuo 2021 m. birželio 15 dienos iki 2021 m. rugsėjo 15 dienos, o stovyklos vyko 35 dienas, pastarosios sudarė 36 % minėto sezono laiko, t. y. trečdalį sezono veiklų arba, kitaip tariant, atsakovė naudojosi 33 % ieškovės nuomojamos ir sukurtos infrastruktūros. Atsižvelgiant į tai, kad stovyklų veiklos sudarė reikšmingai didesnę salės užimtumo dalį, stovykloms tenkanti dalis buvo padidinta nuo 33 % iki 50 %.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2020 m. birželio 1 d. ieškovė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. 20/06/01, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei perdavė naudotis už užmokestį poilsiavietę, kurią sudaro poilsio pastatai ir teritorija aplink juos bei kiti kiemo inžineriniai statiniai ir kitas kilnojamas turtas nurodytas sutartyje bei jos prieduose, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei išrašė sąskaitas faktūras: 2021 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TA44, 2021 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TA49, 2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TA53 ir 2021 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TA58, kurių kiekvienos suma yra 3 630 Eur su PVM, t.y. iš viso 14 520 Eur su PVM. Ieškovė paskaičiavo, kad atsakovei tenkanti dalis sudaro 4 791,60 Eur. UAB “(duomenys neskelbtini)” ieškovei taip pat išrašė sąskaitas faktūras už komunalines paslaugas pagal nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. 20/06/01 (elektra, vanduo, šiuklių išvežimas): 2021 m. spalio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TA61 980,91 Eur sumai. Ieškovės skaičiavimu atsakovei tenkanti dalis sudaro 323,70 Eur. Ieškovė minėtas sąskaitas faktūrtas UAB “(duomenys neskelbtini)” apmokėjo, tai patvirtina į bylą pateiktas sąskaitos išrašas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovė 2021 m. liepos 1 d. pasirašė papildomą susitarimą Nr. 2 prie Nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. 20/06/01, pagal kurį ieškovei išnuomojamos patalpos (salė), esanti (duomenys neskelbtini), už šių patalpų nuomą ieškovė įsipareigojo mokėti nuomotojui po 400 Eur + PVM už mėnesį. Ieškovės teigimu 2021 m. vasaros sezono metu salė daugiausia buvo naudojama stovykloms: tiekiamas maitinimas, organizuojami edukaciniai ir kiti užsiėmimai. Ieškovės skaičiavimu atsakovei tenkanti dalis už salės nuomą sudaro 968 Eur. Ieškovė taip pat teigia, kad stovyklų organizavimui teritorijoje taip pat buvo įrengta sanitarinė infrastruktūra - dušai ir tualetai, kurie buvo nuomojami iš UAB „TOI-TOI Lietuva”. Byloje pateiktos UAB „TOI-TOI Lietuva” ieškovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2021 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TOI/21/15361 1 431,83 Eur sumai, 2021 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TOI/21/17835 1 028,50 Eur sumai, 2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TOI/21/21838 1 028,50 Eur ir 2021 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TOI/21/25449 1 308,82 Eur sumai. Ieškovė paskaičiavo, jog atsakovei tenkanti dalis sudaro 1 583,22 Eur. Be to, ieškovė į PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) įtraukė 1 500 Eur sumą už apgyvendinimo paslaugas. Ieškovės teigimu su nakvyne stovykloje dalyvavo 20 vaikų, o savaitės apgyvendinimo kaina - 75 Eur su PVM, todėl turi būti sumokėta 1 500 Eur suma. Atsižvelgiant į ieškovės indėlį į pardavimus ir stovyklos organizavimą, ieškovė į PVM sąskaitą faktūrą įtraukė 1 210 Eur sumą už rinkodaros medžiagos kūrybą ir gamybą, taip pat 1 506,99 Eur sumą už rinkodaros sklaidą ir komunikaciją („Facebook“ reklama, Google“ reklama, lietuviški portalai), taip pat 1 331 Eur už stovyklose dirbusių 2 banglenčių trenerių darbą.

Teismo vertinimu ieškovė neįrodė, kad visos minėtos išlaidos buvo patirtos vykdant bendrą veiklą ir atsakovė privalo išlaidas (ar jų dalį) ieškovei atlyginti. Minėta, kad tarp šalių rašytinės sutarties sudaryta nebuvo. Iš bylos duomenų, negalima vienareikšmiškai spręsti, kokia apimti buvo susitarta dėl kilusių išlaidų paskirstymo, proporcijų dydžio, kokias išlaidas kiekvienas iš partnerių prisiima asmeniškai ir pan. Juo labiau, kad šalys šias aplinkybes aiškina skirtingai.

Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose pripažino, kad šalys buvo sutarusios dėl inventoriaus pasidalijimo t. y., kad atsakovė ir ieškovė sudeda į vieną vietą inventorių, aprangas ir kt., ir pagal poreikį naudoja, o gautą pelną už inventoriaus ir aprangos panaudojmą dalijasi per pusę, atskaičius einamąsias išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakovės ir trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad ieškovės minimą infrastruktūrą ir kt. atsakovei teikė trečiasis asmuo, su kuriuo yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2021 m. kovo 1 d. atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais suteikti paslaugas, kurios nurodytos sutarties priede Nr.1 arba užsakymuose prie šios sutarties, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti. Priede Nr.1 nurodyta, kad atsakovė užsako ir trečiasis asmuo įsipareigoja suteikti paslaugas: renginių organizavimas, vaikų ir suaugusių stovyklų organizavimas, reklaminių kampanijų organizavimas ir vykdymas, inventoriaus tiekimas/nuoma, žmogiškųjų išteklių paieška ir įdarbinimas, foto/video paslaugos (Priedo Nr. 1 1 punktas). Sutartis tarp šalių sudaryta 5 metams (Priedo Nr. 1, 3 punktas). Byloje taip pat pateiktos trečiojo asmens sudarytos sutartys: su UAB „TOI-TOI Lietuva” dėl biotualetų, buitinių ar sanitarinių konteinerių, praustuvų ir kt. įrangos nuomos, su UAB “(duomenys neskelbtini) ” dėl maitinimo paslaugų teikimo, su UAB “(duomenys neskelbtini)” dėl nekilnojamojo turto (žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini)) nuomos.

Išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, ieškovė neįrodė aplinkybių, pagrindžiančių, jog atsakovė turi dengti ieškovės išlaidas, patirtas pagal jos sudarytas sutartis su trečiaisiais asmenimis, ieškovės minimomis proporcijomis (33 % patirtų išlaidų, 50 % už salės nuomą). Taip pat ieškovė neįrodė, kad atsakovė turi padengti ir kitas išlaidas (apgyvendinimas, reklama, trenerių darbas). Nors iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovės (jos atstovo) ir A. A. vyko susirašinėjimas ir buvo aptariami įvairūs klausimai, tame tarpe ir susiję su reklama, tačiau A. A. yra tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens vadovas. O kaip minėta, pagal 2021 m. kovo 1 d. paslaugų teikimo sutartį (jos Priedą Nr.1) trečiasis asmuo yra įsipareigojęs atsakovei suteikti vaikų ir suaugusių stovyklų organizavimo, reklaminių kampanijų organizavimo ir vykdymo bei kitas paslaugas. Duomenų, kad ieškovė patyrė ieškinyje minimas išlaidas už trenerių darbą vykdant bendrą veiklą į bylą nėra pateikta. Tuo tarpu atsakovės atstovas teigia, kad A. A. yra pats treneris ir papildomi treneriai nebuvo reikalingi. Sutiktina su tuo, jog organizuojant stovyklą su nakvyne buvo būtinas apgyvendinimas, tačiau pagyvendinimo kainą ieškovė grindžia iš esmės vien susirašinėjimuose esančiais preliminariais vaikų stovyklos paskaičiavimais, kuriuose pagyvendinimo kaina nurodyta 75 Eur.

Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovė į savo sąskaitas gavo pavedimais pinigines lėšas (paskirtyje nurodant (duomenys neskelbtini) XIII), be to buvo nuomojamas inventorius (įranga, kostiumai), apmokama už pamokas, t.y. šalys gavo pajamų. Tiek ieškovė, tiek atsakovė organizuojant stovyklas patyrė išlaidas. Tačiau nesant byloje tikslių duomenų apie bendras gautas pajamas ir patirtas bendras išlaidas, nėra galimybės nustatyti kiekvienam partneriui tenkančios pelno dalies bei įvertinti tarpusavio įsipareigojimų dydžio.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, esant aukščiau paminėtam teisiniam reglamentavimui, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškovės reikalavimas priteisti 13 214,51 Eur netenkintinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Netenkinus pagrindinio reikalavimo dėl skolos priteisimo, netenkinami ir kiti reikalavimai dėl skolos išieškojimo išlaidų bei palūkanų priteisimo, nes jie laikytini išvestiniais.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Todėl, nesant tarp šalių sudarytos privalomos rašytinės jungtinės veiklos sutarties, teismas negali tiksliai įvertinti tarp šalių buvusių susitarimų apimties, jų vykdymo (nevykdymo) aplinkybių, nežino kiekvienos iš šalių gauto pelno, todėl negali paskirstyti ir išlaidų (nuostolių).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje yra įrodymai, jog atsakovė patyrė 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė taip pat sumokėjo 63 Eur žyminį mokestį už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškinio netenkinus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 1 563 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.