Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei G. T., jos atstovams advokatui Vidmantui Žylei ir advokatui Rimvydui Kairiui,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajone

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. T. ieškinį atsakovui E. T. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių bei pagal atsakovo E. T. priešieškinį ieškovei G. T. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, tretieji asmenys A. T. ir E. T., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.2. Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę –„T.“.

1.3. Nustatyti nepilnamečio sūnaus D. T., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakovu (tėvu) E. T.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalys turi iš viso keturis vaikus, trys vaikai yra pilnamečiai, o vienas iš jų – D. T., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis (šiuo metu 9 metai (duomenys neskelbtini)).

Santuokos metu atsakovo vardu buvo užregistruotas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Šalys bendrų kreditorių neturi.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes.

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

Teismas pažymi, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Sutuoktinių tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio. Abejiems sutuoktiniams nesugebėjus rasti sprendimo, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti ne dėl vieno sutuoktinio, bet dėl jų abiejų kaltės.

Teismas sprendžia, jog į bylą pateikti įrodymai, šalių, trečiųjų asmenų ir liudytojos paaiškinimai nesudaro pagrindo santuokos nutraukimui tik dėl ieškovės kaltės. Byloje yra duomenų, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas. Teismas pažymi, jog atsakovas nebuvo nuoseklus byloje, procesiniuose dokumentuose teigdamas, jog dėl santuokos nutraukimo yra išimtinai kalta tik ieškovė, duodamas teismui paaiškinimus žodžiu pripažino matantis ir savo kaltę, pripažino, jog smurtas (kuris gali būti tiek psichologinis, tiek fizinis, tiek ekonominis) buvo iš abiejų pusių, neištvėręs ieškovės psichologinio smurto „užrėkdavo“. Be to, atsakovas pripažino sutuoktinės atžvilgiu naudojęs fizinį smurtą, po ko jai (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, jog ieškovės neištikimybės faktas, kuomet šalys dar vedė bendrą ūkį, šeimyninį gyvenimą, byloje nėra įrodytas, ieškovė išeidinėti vakarais į pasilinksminimo vietas pradėjo tik po to, kai ji jau laikė, kad šalių santuoka yra nutrūkusi dėl atsakovo jos atžvilgiu pavartoto fizinio smurto. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas laiko, kad šalių santuoka, ieškovei neginčijant, nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Byloje nėra duomenų, kad bent viena iš šalių būtų dėjusios dideles pastangas, jog šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, galbūt ir pagalbos iš šalies. Abu sutuoktiniai yra nepatenkinti vienas kitu, vyrauja didelis nepasitikėjimas vienas kitu ir priešiškumas vienas kitam.

Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams - abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos išsaugojimo. Byloje nėra patikimų ir pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų tik vienos šalies kaltę dėl šeimos iširimo. Teismo vertinimu, santuokinis gyvenimas nesusiklostė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgdamas į teismo posėdžiuose ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, pateiktų įrodymų visumą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos nutraukimo iširimo kalti abu sutuoktiniai, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių santuokos nutraukimo priežasčių (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Atsakovo reikalavimas santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės atmestinas, kaip neįrodytas.

Atsakovo pusė prašė teismo tuo atveju, jeigu teismas vertins, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, pripažinti, kad ieškovės kaltės laipsnis yra didesnis. Tačiau teismas nei ieškovės, nei atsakovo kaltės laipsnio dėl santuokos iširimo nenustatinės, kadangi, kaip buvo minėta, nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Reikalavimai dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nepareikšti, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

Po santuokos nutraukimo ieškovei G. T. jos prašymu grąžintina jos iki santuokos turėta pavardė – „T.“, atsakovui E. T. paliktina jo pavardė – „T.“.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Šalys, būdamos santuokoje, susilaukė šiuo metu dar nepilnamečio sūnaus D. T., gim. (duomenys neskelbtini).

Teismas papildomai pažymi ir atkreipia šalių dėmesį, jog pasikeitus aplinkybėms, esant pagrįstam pagrindui, šalys gali bendru sutarimu susitardamos tarpusavyje arba pasikreipusios į teismą pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančia motina nustatymo

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Byloje nėra duomenų, kad ieškovės bendravimas su šalių nepilnamečiu sūnumi prieštarautų vaiko interesams. Ieškovė, atliepdama vaiko jausmus, atsižvelgia ir į vaiko nenorą bendrauti. Teismas nenustatė, kad ieškovė nebūtų linkusi tartis ir derinti su atsakovu bendravimo su vaiku laiko, neatsižvelgtų į vaiko užimtumą, ligas ir pan. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma bendravimo tvarka (antroji dalis) leis ieškovei pagal jos galimybes maksimaliai dalyvauti vaiko gyvenime, todėl ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka nustatytina.

Teismas taip pat pažymi, jog būtent ieškovė privalo pasirūpinti vaiko pasiėmimu ir jo grąžinimu į vaiko gyvenamąją vietą nustatytu laiku, kadangi atsakovui, su kuriuo lieka gyventi šalių sūnus, ir taip tenka didesnė kasdienė vaiko priežiūros ir juo rūpinimosi našta.

Papildomai pažymėtina, jog pasikeitus aplinkybėms, šalys gali bendru sutarimu arba pareikšdamos ieškinį keisti nustatytą bendravimo tvarką (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsniai, 11-14 straipsniai ir 18 straipsnis). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveika, intelektuali ir tvirta asmenybė. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Ieškovė ieškiniu prašė iš jos priteisti nepilnamečiui vaikui 200,00 Eur per mėnesį išlaikymo sumą, o paskutinio 2024-05-08 posėdžio metu sutiko mokėti 300,00 Eur dydžio išlaikymą sūnui.

Pagal teismų praktiką atsakovas nėra įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius ir kt.), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vienam vaikui. Neabejotina, jog kiekvienam vaikui yra būtinas maistas, apranga, higienos priemonės, taip pat patiriamos išlaidos vaikų ugdymui, laisvalaikiui, periodiškai pasikartojančioms ligos (sloga, peršalimas ir pan.). Todėl teismas sutinka ir laikosi nuosekliai formuojamos teismų praktikos, jog šalių vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti yra reikalingas išlaikymas, kuris siekia bent minimaliąją mėnesinę algą (nuo 2023 m. apie 633,00 Eur „į rankas“, nuo 2024 m. apie 709,00 Eur „į rankas“).

Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį atsakovui iš valstybės biudžeto nuo 2023 m. turėjo būti mokama 85,75 Eur suma („vaiko pinigai“) už vaiką, o nuo 2024 m. - 96,25 Eur suma. Todėl vaiko išlaikymo suma turėtų būti mažintina minėtos išmokos suma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-687/2020, 57 p.). Teismas nenustatė pagrindų (t. y. itin geros abiejų tėvų finansinės padėties), kodėl vaiko išlaikymo suma neturėtų būti mažintina minėtos išmokos suma.

Laikantis tėvų lygių dalių teikiant išlaikymą principo, atsakovas ir ieškovė nuo 2023 m. turėjo vaiko išlaikymui skirti po 274,00 Eur per mėnesį ( (633,00 Eur – 85,75 Eur) / 2 = 274,00 Eur), o nuo 2024 m. - po 306,00 Eur per mėnesį ( (709,00 Eur – 96,25 Eur) / 2 = 306,375 Eur).

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Atsakovas pateikė banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovas 2023 m. kas mėnesį gaudavo 460,50 Eur Sodros išmoką (pensiją). Taip pat atsakovas nurodo, kad kartais dirba papildomai vairuotoju. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jo pajamos iš viso per mėnesį yra apie 650,00 Eur „į rankas“. Nurodė, jog kadangi ieškovė ne pilna apimtimi teikė išlaikymą, jam nepilnametį sūnų išlaikyti padeda kiti šeimos nariai - pilnamečiai sūnūs, kurie gyvena kaimynystėje. Taip pat atsakovas užsiaugina maisto sode, darže. Jis daugiau išlaikytinių neturi. Atsakovas taip pat nurodė, jog finansinė kasmėnesinė pagalba iš ieškovės išlaikant vaiką jam yra reikalinga.

Vadovaujantis tuo, kas aptarta, ieškovės ir atsakovo prašymai dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintini iš dalies, iš ieškovės priteistinas nepilnamečiui vaikui D. T. 274,00 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodiniais mokėjimais kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023-04-20) iki 2023-12-31. Taip pat iš ieškovės priteistinas nepilnamečiui vaikui D. T. 306,00 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodiniais mokėjimais kas mėnesį nuo 2024-01-01 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, jog pareiga indeksuoti priteistą išlaikymą kyla būtent jai.

Taip pat atkreiptinas šalių dėmesys į tai, jog jos privalo įskaityti pinigines sumas, kurias ieškovė kaip išlaikymą sūnui sumokėjo bylos nagrinėjimo metu, o nepriemoką ieškovė privalo padengti. Tuo atveju, jeigu gavosi išlaikymo permoka, atsakovas ją privalo ieškovei grąžinti arba užskaityti už kitus mėnesius išlaikymo mokėjimą.

Tačiau pažymėtina, jog išlaikymas turtu yra išimtinė išlaikymo teikimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010). Taigi prioritetinė išlaikymo vaikui forma išlieka periodinės mėnesinės išmokos. Ir tik tais atvejais, kai kyla grėsmė vaikui negauti išlaikymo ar išlaikymo priteisimas kita forma labiau atitiks jo interesus, teismas gali priteisti išlaikymą turtu ar vienkartine pinigų suma.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog jam nepakanka jo gaunamų pajamų savo paties ir vaiko išlaikymui, todėl norėtų, kad ieškovė kas mėnesį prisidėtų prie vaiko išlaikymo. Teismas, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus, daro išvadą, jog šiuo atveju išlaikymo priteisimas turtu nėra tinkama išlaikymo forma, kadangi atsakovui nepakanka gaunamų kasmėnesinių lėšų savo paties ir vaiko išlaikymui. Ieškovė turi galimybę vaiko išlaikymui kas mėnesį skirti periodines išmokas, todėl išlaikymas vaikui priteistinas periodinėmis išmokomis, o ne turtu.

Priteisto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės pavestinas atsakovui (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Jam išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl turto padalinimo

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos metu įgyto registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalinimo.

Nekilnojamąjį ginčo turtą sudaro 327/500 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), registruoti atsakovo E. T. vardu. Taip pat atsakovo vardu registruoti automobiliai: Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, jog dėl automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ginčas byloje nebekyla, ieškovė patikslintu ieškiniu nebeprašo šio turto pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir pusę jo vertės priteisti iš atsakovo.

CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės remiasi tuo, kad, pasak atsakovo, ieškovė absoliučiai niekuo neprisidėjo prie turto sukūrimo, įsigijimo, be to, su atsakovu lieka gyventi šalių nepilnametis vaikas.

Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų savaime nėra priežastis, dėl kurios teismas galėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Dalijant sutuoktinių turtą, yra sprendžiami ne vaiko, o tėvų turtiniai klausimai, todėl teismas, nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turi įvertinti, ar tai yra vienintelis ir tinkamiausias būdas užtikrinti vaiko interesus. Vaiko teisė į būstą negali būti vienintelis kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2011-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Papildomai teismas pažymi, jog nesivadovauja atsakovo pusės argumentu, kad ginčo turtas – gyvenamasis namas su žemės sklypu - yra nedalintinas remiantis CK 3.120 straipsniu. Minėtas straipsnis, be kita ko, numato, jog į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Numatytas turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Aiškinant ir taikant šią nuostatą taip, kaip pageidauja atsakovas, susidarytų ydinga praktika, jog kiekvienu atveju, skiriantis sutuoktiniams, tas asmuo, su kuriuo liktų gyventi vaikas šeimos namuose, turėtų absoliučią teisę į tokį turtą, o skyrium gyvenantis sutuoktinis tokią teisę prarastų.

Teismas pažymi, jog atsakovas teigė, jog ginčo turtas buvo sukurtas jo darbu ir investavus jo gaunamas pajamas. Kaip minėta, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos. Taigi, atsakovui gavus pajamas iš darbinės veiklos ir jas investavus į ginčo turtą, laikoma, kad pusę tos sumos buvo investuota ieškovės naudai. Kaip nurodė ieškovė, šalių bendru sutarimu buvo sutarta, kad ieškovė po pirmojo sūnaus gimimo ((duomenys neskelbtini) m.) į darbą nebegrįš, rūpinsis vaiku, šeima, po to ((duomenys neskelbtini) m.) gimė antras sūnus, vėliau ((duomenys neskelbtini) m.) dukra. Iki santuokos ieškovė dirbo ligoninėje. Atsakovas teismo posėdžio metu neneigė buvus tokį šalių susitarimą. Vadinasi, atsakovui tiko toks šeimos modelis, jis buvo šeimoje asmuo, gaunantis pajamas, o ieškovei teko namų buitis, rūpestis vaikais. Nepaisant to, kad dabar atsakovas menkina ieškovės bet kokį indėlį į šeimą, gerbūvio kūrimą, tačiau teismas vertina, jog vis dėlto šalys sudarė santuoką, kūrė šeimą, santuokoje pragyveno daugiau nei 30 metų, užaugino tris šiuo metu jau pilnamečius vaikus ir augina ketvirtą (duomenys neskelbtini) m. gimusį sūnų. Teismo vertinimu, vis dėlto atsakovui ieškovė kaip sutuoktinė ir vaikų mama tiko, kaip minėta, šalys santuokoje pragyveno daugiau nei 30 metų ir santuokos nutraukimas buvo inicijuotas ne atsakovo, o ieškovės, kuri santuokos iširimą galutinai sieja su atsakovo fizinio smurto panaudojimu prieš ją. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad šalys į ginčo turtą gyventi įsikėlė apie 2005 m. Ieškovė nuo 2010 m. pabaigos pradėjo dirbti ir gauti pajamas. Namo įrengimas pagal šalių aiškinimus vyko iki 2018 m. Šalys augino vaikus, vedė bendrą šeimos gyvenimą, ieškovė pateikė į bylą jos išsaugotas fotonuotraukas su vaikais leidžiat laisvalaikį. Nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų buvusi visiškai nusišalinusi nuo šeimos, nebūtų dalyvavusi šeimos bendrame gyvenime.

Teismas vertina, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas prisidėjo prie bendro turto kūrimo savo bendromis šeimos lėšomis, asmeniniu darbu, darbu buityje, prižiūrint vaikus ir pan. Šalių įdėto darbo ir piniginių lėšų konkretus dydis ir pobūdis yra nenustatytas, tačiau iš bylos aplinkybių nėra pagrindo spręsti apie kurios nors vienos šalies žymiai didesnes asmenines investicijas į ginčo turto sukūrimą. Byloje nėra duomenų, kad ginčo turtas buvo įgytas vien tik atsakovo asmeninėmis jėgomis ir asmeninėmis piniginėmis lėšomis (kaip minėta, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos). Ieškovės asmeninį indėlį įgyjant ginčo turtą sudaro asmeninė pagalba turto įrengimui bei sudarant atsakovui sąlygas susikoncentruoti į bendro namo, ūkinio pastato statybą, suteikiant jam laisvo laiko, t. y. ieškovės pagalba šeimos buityje, rūpinantis vaikais, be to, šalims gelbėjo ir ieškovės mama.

Atsižvelgiant į nurodytą, ginčo turtas - 327/500 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), ir ginčo automobiliai Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintini šalių bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, o sutuoktinių bendro turto dalys - lygios. Nukrypti nuo lygių dalių prezumpcijos teismas nemato pagrindo.

Ieškovė į bylą pateikė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią paruošė ieškovės užsakymu UAB „Lovertus“ direktorė / turto vertintoja Larisa Choroševa (kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 000504). 2024-02-19 vertinimu nekilnojamojo turto vertė yra 170 000,00 Eur. Ataskaitoje nurodoma, kad vertinamas žemės sklypas su pastatu-gyvenamuoju namu (1A1p) ir pastatu-ūkiniu pastatu (211b) yra Klaipėdos rajono šiaurinėje dalyje, individualių gyvenamųjų namų kvartale. Patogus susisiekimas nuosavu transportu. Kursuoja visuomeninis transportas. Vertinamą turtą sudaro: žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - gyvenamasis namas 1Alp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-ūkinis pastatas 211b, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vertinamas gyvenamas namas yra vieno aukšto su pastoge ir rūsiu, plytų mūro pastatas (1Alp). Daikto paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Pastato stogas šlaitinis, dengtas metalo lakštais. Pastato statybos metai - 1999/2018. Vertinamo žemės sklypo teritorija aptverta medine tvora su metaliniais stulpais. Žemės sklypas yra trikampio formos, sąlyginai lygaus reljefo. Yra elektra, vietinių tinklų vandentiekis, nuotekų šalinimas. Šildymas numatytas vietinis, centrinis. Apžiūros metu gyvenamasis pastatas nešildomas. Šildymo katilas yra sugedęs (informavo turto bendrasavininkas E. T.). Sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis/naudojimo būdas – Kita/Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Pagal VĮ Registrų centro informaciją, pastatų statybų baigtumas įregistruotas 100%. Apžiūros metu Gyvenamojo namo vidaus patalpų būklė. Vidaus patalpų sienos – dažytos / keraminės plytelės / tapetai; lubos dažytos / medinės dailylentės / tapetuotos; grindys plytelės / parketas / laminuotos plokštės. Gyvenamojo namo bendras plotas 203,23 kv. m. Vidaus laiptai mediniai su turėklais. Šalia žemės sklypo praeina 4 kV elektros tinklų požeminė linija. Ūkinis pastatas (211b) yra 52,00 kv. m užstatyto ploto, tūris 160 kub. m, vieno aukšto. Statybos metai - 1999/2018. Statybos baigtumas 100 procentų. Pastato sienos - blokeliai. Nekilnojamas turtas vertinamas kaip visuma. Taip pat nurodyta, kad vertinamas turtas patenka į 21.5 verčių zoną – tai teritorija, kuris vakarinė dalis ribojasi su Klaipėdos miestu. Nekilnojamojo turto kainos dydį lemia Klaipėdos miesto kaimynystė – geras susisiekimas ir mažas atstumas iki Klaipėdos miesto. Vertinimui buvo pasirinkti, kaip nurodoma vertinime, panašiausi vertinamam turtui pirkimo – pardavimo sandoriai. Buvo naudojami pataisų koeficientai. Teismo posėdžio metu nekilnojamojo turto vertintoja (teismo ekspertė) Larisa Choroševa paaiškino, kad vertinant turtą palyginimui buvo paimti iš atrinktų sandorių mažiausios vertės panašūs sandoriai, vertė dar sumažinta taikant pataisos koeficientus, atsižvelgiant į tai, kad namas plytinis, senos statybos, atsižvelgus į gyvenamojo namo trūkumus. Teismas neturi jokio pagrindo byloje nesivadovauti Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurią paruošė ieškovės užsakymu UAB „Lovertus“ direktorė / turto vertintoja Larisa Choroševa, ir laikyti tai netinkamu įrodymu byloje.

Atsakovas kategoriškai nesutiko su turto vertinimo metu nustatyta verte, anot jo, teisinga vertė būtų VĮ Registrų centro masinio vertinimo metu nustatyta vertė. Ieškovei teikiant ieškinį ginčo turto vertė pagal VĮ Registrų centro atliktą masinį vertinimą buvo 129 228,00 Eur (o vien namo statybos / atkuriamoji vertė – 157 000,00 Eur). Anot atsakovo, turto vertinimą atlikusi ekspertė L. Choroševa apskritai neturėjo jokio pagrindo atlikinėti turto vertinimo, nes, pasak jo pasitelkto turto vertintojo, atlikti šiuo atveju turto vertinimo nėra galimybės. Tačiau atsakovas jokių įrodymų, kad kreipėsi į turto vertintoją ir jam buvo pateikta tokia informacija, į bylą nepateikė, todėl jo tokie aiškinimai laikytini deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais. Be to, atsakovo pusė nebuvo nuosekli byloje, ir baigiamųjų kalbų metu pradėjo kalbėti apie ginčo nekilnojamojo turto vertę galbūt 110 000,00 Eur sumai, nors tokių duomenų byloje apie tokią turto vertę apskritai nėra. Šią sumą siejo su ekspertės L. Choroševos paimtu palyginamuoju objektu Nr. 3, kuris buvo parduotas už 110 000,00 Eur sumą. Tačiau minėtu atveju statyba buvo 1991 m., pastato patalpų plotas mažesnis 38,77 kv.m. Nesivadovauti į bylą pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kaip vienu iš įrodymu, tuo pagrindu, kad atsakovo netenkina nustatyta turto vertė, teismas neturi jokio pagrindo. Jam buvo suteiktos visos galimybės taip pat atlikti savo užsakymu turto vertinimą, tačiau tik dėl jam vienam suprantamų priežasčių jis to nedarė, jo teiginiai, kad apskritai negalima atlikti ginčo turto vertinimo, nepagrįsti jokiais įrodymais ir yra neįtikinami.

Taip pat pažymėtina, jog į bylą pateikta Nekilnojamojo turto vertės ataskaita yra vienas iš rašytinių įrodymų ir teismas neprivalo remtis vien ja, nustatydamas turto vertę. Į bylą taip pat yra pateikti įrodymai, kad VĮ Registrų centro masinio vertinimo metu nustatyta ginčo turto vertė ieškinio padavimo metu buvo 129 228,00 Eur. Teismas pažymi, jog ginčo žemės sklypas yra neatidalintas su kitu bendraturčiu, yra nustatyta tik naudojimosi tvarka, žemės sklypas trikampio formos, todėl toks sklypas gali būti mažiau patrauklus nei atskiras sklypas. Be to, tame pačiame žemės sklype gyvenamuosius namus yra pasistatę ir abudu šalių sūnūs. Iš į bylą pateiktų ginčo namo fotonuotraukų matyti, jog namui reikalingas remontas, kaip nurodė atsakovas, žiemos metu namas nebuvo šildomas, nes sugedęs šildymo katilas. Nors namo plotas didelis – 203,23 kv. m., tačiau naudingo ploto tik 135,69 kv. m., gyvenamojo – 99,26 kv. m.

Teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, nustatydamas ginčo nekilnojamojo turto vertę nusprendžia vadovautis abiejų šalių nurodomomis vertėmis, kurias patvirtina rašytiniai įrodymai, todėl darytina išvada, kad ginčo nekilnojamojo turto vertė yra 149 614,00 Eur ((170 000,00 + 129 228,00) / 2).

Papildomai pažymėtina, jog viešai prieinamais duomenimis (VĮ Registrų centras tinklalapyje) ginčo nekilnojamojo turto mokestinė vertė [mokestinė vertė, nuo kurios skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis, yra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė] šiuo aktualiu laikotarpiu yra 145 895,00 Eur (žemės sklypo – 31 065,00 Eur; gyvenamojo namo – 112 000,00 Eur; ūkinio pastato – 2 830,00 Eur). Ši vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, labai artima teismo nustatytai vertei, remiantis masinio vertinimo ir individualaus vertinimo duomenimis.

Byloje taip pat kilo ginčas dėl 1 070,00 Eur vertės keleivinio automobilio Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 960,00 Eur vertės keleivinio automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo šias transporto priemones nustatyti atsakovo asmenine nuosavybe, ieškovės naudai atsakovas turėtų sumokėti pusę šio turto vertės. Transporto priemonės buvo įsigytos santuokos metu. Atsakovas neįrodė, kad automobiliai įgyti iš jo asmeninių lėšų, o ne iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomų lėšų.

Tačiau teismas sutinka su atsakovo nuomone ir sprendžia, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus ir atsakovo bei trečiųjų asmenų paaiškinimus, kad automobilių vertė nuo jų įsigijimo nepakilo, net ir atlikus būtinus pagerinimus, todėl jų vertė nustatoma ne pagal ieškovės teikiamas VšĮ „Emprekis“ pažymas apie vidutines transporto priemonių kainas Lietuvoje, o pagal šių automobilių pirkimo-pardavimo sutartis, t. y. transporto priemonių Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Audi A6 , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendra vertė yra 650,00 Eur (150,00 Eur + 500,00 Eur). Nustačius mažesnę transporto priemonių vertę, atitinkamai mažintina ir ieškovei priteistina kompensacija.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į teismo nustatytas svarbias aplinkybes.

32. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes. Teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl turtas gali būti priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais.

33. Ieškovė patikslintu ieškiniu išreiškė reikalavimus nedalinti bendro turto natūra, bet prašo priteisti visą bendrą turtą atsakovui, nustatant jam pareigą išmokėti ieškovei kompensaciją už jai priklausančią turto dalį. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nevairuoja, prašo transporto priemones palikti atsakovo asmenine nuosavybe. Teismo posėdžių metu nustatyta, kad ieškovei būtų sudėtinga vykti į darbą, jeigu gyventų ginčo name. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad turto padalijimas natūra jam netiktų. Nors Nekilnojamojo turto registro duomenimis gyvenamojo namo bendras plotas 203,23 kv. m., atsakovo teigimu, šio namo negalima pritaikyti dviem gyvenamiesiems būstams. Atsakovas pageidauja turėti visą namą, jame ir toliau gyventi, galimybės namą parduoti ir išsikelti gyventi į kitą būstą, kaip nurodė teismui, jis net nesvarsto. Atsakovas nurodė, kad automobiliai jam reikalingi, jis vairuoja, vežioja mažametį vaiką į mokyklą.

34. Teismas taip pat vertina, kad byloje surinkta daug įrodymų apie labai konfliktiškus sutuoktinių santykius, kurie trukdytų ginčo šalims gyventi viename name. Atsižvelgiant į minėtą, bendras sutuoktinių turtas nedalintinas natūra. Ginčo turtas priteistinas atsakovo nuosavybėn, kuris naudojasi šiuo turtu ir besąlygiškai siekia šį turtą ir toliau turėti savo nuosavybėje, o ieškovei – pusė turto vertės kompensacija.

35. Teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju, pripažinus ginčo turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nėra jokio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Atsakovas akcentavo, jog šiuo turtu naudojasi ir šalių nepilnametis vaikas. Tačiau, kaip anksčiau aptarta, teismas nustatė, kokia apimtimi ieškovė privalo prisidėti prie šalių vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis, tad priteisti turtą natūra, juolab dar ir atsakovui, o ne vaikui, nėra jokio pagrindo. Be to, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta galėtų būti užtikrinta nebūtinai ginčo name, vaiko gyvenamoji vieta gali būti užtikrinta nuomos sutarties, panaudos sutarties pagrindu ir pan., o atsakovas siekdamas išlaikyti ginčo turtą savo nuosavybėje, privalo pusę jo vertės kompensuoti ieškovei. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie būtų pagrindas tenkinti jo reikalavimą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.

36. Kadangi bendra sutuoktinių turto vertė yra 150 264,00 Eur (149 614,00 + 650,00), turtas natūra priteistinas atsakovui, o ieškovei priteistina iš atsakovo 75 132,00 Eur dydžio piniginė kompensacija už jam atitenkančią ieškovės dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Byloje ieškovė ieškiniu prašė teismo išspręsti šiuos pagrindinius reikalavimus: 1) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (tenkinta 100 proc.); 2) dėl pavardės (ginčas nekilo); 3) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (ginčas nekilo); 4) dėl išlaikymo vaikui priteisimo (iš esmės galiausiai ieškovė ginčo nebekėlė, sutiko su 300,00 Eur suma, teismas priteisė už atitinkamus laikotarpius 274,00 Eur ir 306,00 Eur sumas, vidutiniškai 290,00 Eur); 5) dėl bendravimo tvarkos nustatymo (ginčas nekilo); 6) dėl turto padalijimo ir piniginės kompensacijos priteisimo (tenkinta 87 proc.). Teismas sprendžia, kad toje dalyje, kurioje kilo ginčas, tenkinta 94 proc. ieškinio reikalavimų.

Byloje atsakovas priešieškiniu prašė teismo išspręsti šiuos pagrindinius reikalavimus: 1) dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės (tenkinta 50 proc.); 2) dėl pavardės (ginčas nekilo); 3) dėl išlaikymo vaikui priteisimo (tenkinta 87 proc.; atsakovas prašė priteisti už atitinkamus laikotarpius po 315,00 Eur ir 355,00 Eur, vidutiniškai 335,00 Eur, teismas priteisė už atitinkamus laikotarpius 274,00 Eur ir 306,00 Eur sumas, vidutiniškai 290,00 Eur); 4) dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe (tenkinta 0 proc.); 5) dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pritesimo turtu (tenkinta 0 proc.). Teismas sprendžia, kad toje dalyje, kurioje kilo ginčas, tenkinta 34 proc. priešieškinio reikalavimų.

Vadinasi ieškovė bylą laimėjo 80 proc. (94 proc. pagal ieškinį + 66 proc. pagal priešieškinį) / 2). Atsakovas bylą laimėjo 20 proc. (6 proc. pagal ieškinį + 34 proc. pagal priešieškinį).

Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad advokatui R. Kairiui už teisinę pagalbą byloje sumokėjo 2 362,02 Eur atstovavimo išlaidų (į šią sumą, be kita ko, įeina ir turto vertinimo užsakymas).

Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad advokatui Ž. Brazaičiui už teisinę pagalbą byloje sumokėjo 1 200,00 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovas teikdamas priešieškinį taip pat sumokėjo 50,00 Eur žyminio mokesčio (2023-06-07 nutartimi nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo buvo atleistas), iš viso atsakovo patirtos išlaidos – 1 250,00 Eur.

Įvertinus šalių patirtas išlaidas, patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, ieškovei priteistina iš atsakovo 1 890,00 Eur (2 362,02 x 80 proc. / 100) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės – 250,00 Eur (1 250,00 x 20 proc. / 100) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovei priteistina iš atsakovo 1 640,00 Eur (1 890,00 - 250,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas 2023-04-26 nutartimi atidėjo iki procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo ieškovei 1 337,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Po patikslinto ieškinio priėmimo 2024-03-15 teisėjos rezoliucija nutarta atidėti ieškovei dar 428,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimą iki procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo, iš viso – 1 765,00 Eur. Ieškovei bylą pralaimėjus 20 proc., iš jos valstybei priteistina 353,00 Eur byloje atidėto žyminio mokesčio (1 765,00 x 20 /100); atsakovui bylą pralaimėjus 80 proc., iš jo valstybei priteistina 1 412,00 Eur byloje atidėto žyminio mokesčio (1 765,00 x 80 /100);

Paskutinio teismo posėdžio metu buvo apklausta ekspertė Larisa Choroševa, į bylą pateikta UAB „Lovertus“ sąskaita 70,00 Eur už turto vertintojos ekspertės Larisos Choroševos dalyvavimą teismo posėdyje. Nurodomas pardavėjas – UAB „Lovertus“, Pirkėjas – Klaipėdos apylinkės teismas. Ieškovei bylą pralaimėjus 20 proc., ji įpareigotina į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 14,00 Eur sumą (70,00 x 20 /100); atsakovui bylą pralaimėjus 80 proc., jis įpareigotinas į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 56,00 Eur sumą (70,00 x 80 /100). Gavus įmokas, pavestina Klaipėdos apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyriui apmokėti 2024-05-08 UAB „Lovertus“ sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje susidarė 6,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Kadangi ši sumą neviršija minimalios valstybės naudai priteistinos 8,00 Eur sumos, šios išlaidos valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp atsakovo E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir ieškovės G. T. (pavardė iki santuokos sudarymo „T.“), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovui E. T. palikti jo prigimtinę pavardę „T.“, ieškovei G. T. grąžinti iki santuokos turėtą pavardę „T.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovu - tėvu E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), jo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš ieškovės G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui D. T., gim. (duomenys neskelbtini), po 274,00 Eur per mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2023-04-20 iki 2023-12-31.

Priteisti iš ieškovės G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui D. T., gim. (duomenys neskelbtini), po 306,00 Eur per mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo 2024-01-01 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant teikiamą išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko D. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti tėvą E. T., a. k. (duomenys neskelbtini).

Šio sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo.

Nustatyti ieškovės G. T. ir nepilnamečio vaiko D. T., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

1. porinėmis metų savaitėmis nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 18:00 val. ieškovė – mama G. T. bendraus su sūnumi D. T., nedalyvaujant vaiko tėvui E. T.

2. Kitomis dienomis ieškovė - mama G. T. bendraus su sūnumi D. T. iš anksto pranešusi vaiko tėvui E. T. prieš 24 val. iki susitikimo su vaiku dienos.

3. Ieškovė G. T. privalo pasirūpinti vaiko D. T. pasiėmimu ir jo grąžinimu į vaiko gyvenamąją vietą nustatytu laiku.

Priteisti atsakovui E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise 327/500 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), transporto priemonę Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei G. T. iš atsakovo E. T. 75 132,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią ieškovės turto dalį.

Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus / jų dalis atmesti.

Priteisti ieškovei G. T. iš atsakovo E. T. 1 640,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės G. T. valstybei 353,00 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo E. T. valstybei 1 412,00 Eur žyminio mokesčio.

Priteistas žyminis mokestis privalo būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke.

Priteisti iš ieškovės G. T. 14,00 Eur sumą už teismo ekspertės dalyvavimą teismo posėdyje, įpareigojant ieškovę šią sumą įmokėti į Klaipėdos apylinkės teismo (j. a. k. 191443889) depozitinę sąskaitą Nr. LT95 7300 0101 4535 3622, banke „Swedbank“, AB, mokėjimo paskirtyje nurodant civilinės bylos numerį e2-183-1180/2024, bei pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

Priteisti iš atsakovo E. T. 56,00 Eur sumą už teismo ekspertės dalyvavimą teismo posėdyje, įpareigojant atsakovą šią sumą įmokėti į Klaipėdos apylinkės teismo (j. a. k. 191443889) depozitinę sąskaitą Nr. LT95 7300 0101 4535 3622, banke „Swedbank“, AB, mokėjimo paskirtyje nurodant civilinės bylos numerį e2-183-1180/2024, bei pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

Gavus įmokas, pavesti Klaipėdos apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyriui apmokėti 2024-05-08 UAB „Lovertus“ sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos sprendimo nuorašą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai ir viešųjų registrų tvarkytojams.

Sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 275 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka sprendimo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui, kad būtų panaikintas faktas apie civilinės bylos iškėlimą (buvęs civilinės bylos Nr. e2-4741-1180/2023).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.