Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo N. Š. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialui Panemunės seniūnijai dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Teismas 2025 m. birželio 5 d. nutartyje nurodė, kad ieškovas vienu procesiniu dokumentu pateikė dubliką ir patikslintą ieškinį (DOK-66028). Pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovas ne tikslina pradinio ieškininio pagrindą ar dalyką, o suformulavo naują reikalavimą įtraukiant naują atsakovą ir nurodo aplinkybes, susijusias su (duomenys neskelbtini) skaidymo į dvi dalis ir jos ribų tikslinimo bei kadastro duomenų pakeitimų reikalingumo aspektais. Teismas konstatavo, kad patikslintame ieškinyje suformuluotu nauju reikalavimu ieškovas praplečia bylos nagrinėjimo ribas nauju ginču tarp ieškovo ir naujai atsakove traukiamos Kauno miesto savivaldybės dėl savivaldybės nuosavybės teisių į kelią (gatvę) įregistravimo pagrindo, nurodė, kad vadovaujantis CPK 141 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, tai vertintina ne kaip pareikšto reikalavimo tikslinimas pakeičiant jo pagrindą ar dalyką, o kaip naujai reiškiamas reikalavimas, kuris turi būti atliekamas laikantis CPK 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ir ieškovo naujai reiškiamą reikalavimą atsisakė priimti, ieškovo pateiktą dubliką priėmė.

4. Kauno apylinkės teisme 2025 m. birželio 9 d. gautas ieškovo atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

10. Apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties dalies, priimtos CPK 141 straipsnio pagrindu atsisakius priimti patikslintą ieškinį kaip reikalavimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo ir jį grąžinus padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikra. Atskirajame skunde keliamas klausimas, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas (ne)tinkamai taikė proceso teisės normas spręsdamas dėl pagrindo atsisakyti priimti ieškovo atskirąjį skundą egzistavimo.

Dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą (ne)pagrįstumo

11. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Panemunės seniūnijos 2025 m. kovo 24 d. raštą Nr. 11-2-154 „Dėl valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini) ribose, esančių tvoros, vartų, dekoratyvinių medžių pašalinimo prie namų valdos (duomenys neskelbtini)“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmosios instancijos teisme, kuriame pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti nurodyti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei pateikti įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi ir kitų civilinio proceso principų, užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą, rūpintis, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, esant pagrindui patikslinti šalių pareigą įrodinėti, nurodyti, kokias aplinkybes būtina nustatyti, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (CPK 159, 179 straipsniai).

13. Pasirengimo teisminiam nagrinėjimui esmė – visų šalių reikalavimų ir atsikirtimų, aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų nurodymas ir pateikimas, taip pat teismui kylančių neaiškumų šalinimas įgyvendinant savo pareigą išaiškinti, ginčo esmės išsiaiškinimas, įtrauktinų dalyvauti byloje asmenų nustatymas, taip pat kitų veiksmų, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje, atlikimas (CPK 225 straipsnio 1 punktas, 230 straipsnio 1 dalis, 227 straipsnio 4 dalis). Būtent todėl CPK 226 straipsnyje įtvirtinta šalių ir trečiųjų asmenų pareiga pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodant aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus per pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadiją.

14. Pagal CPK 225 straipsnį, teismas, gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, turi teisę pasirinkti vieną iš dviejų pasirengimo teisminiam nagrinėjimui formų – žodinę (parengiamajame teismo posėdyje) arba rašytinę (paruošiamaisiais dokumentais), arba manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti veiksmai nereikalingi, priima CPK 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.

15. Nagrinėjamu atveju teismas 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi nustatė, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, ir įpareigojo ieškovą pateikti dubliką (atsiliepimą į atsakovės atsiliepimą), o atsakovę – tripliką (atsiliepimą į ieškovo dubliką), nustatė terminus šiems procesiniams dokumentams pateikti. Ieškovas 2025 m. gegužės 30 d. byloje kartu su dubliku pateikė patikslintą ieškinį, kuriame pareiškė su ieškinio reikalavimu panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Panemunės seniūnijos 2025 m. kovo 24 d. raštą Nr. 11-2-154 „Dėl valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini) ribose, esančių tvoros, vartų, dekoratyvinių medžių pašalinimo prie namų valdos (duomenys neskelbtini)“ susijusį reikalavimą panaikinti Kauno miesto savivaldybei priklausančios Kauno miesto (duomenys neskelbtini) – kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) ir kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo 18 d. atliktą įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 2025 m. kovo 6 d. Kadastrinių matavimų bylos duomenis.

16. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo pateikto dubliko–patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, 2025 m. birželio 5 d. nutartimi nutarė: ieškovo dubliką priimti; ieškovo dublike–patikslintame ieškinyje suformuluotą reikalavimą panaikinti Kauno miesto savivaldybės nuosavybės – Kauno miesto (duomenys neskelbtini), t. y. kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) ir kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo 18 d. atliktą įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 2025 m. kovo 6 d. Kadastrinių matavimų bylos duomenis atsisakyti priimti.

17. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 5 d. nutartyje nurodė, kad: <...>„Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 141 straipsnio 1 dalį, ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovas ne tikslina pradinio ieškininio pagrindą ar dalyką, o suformulavo naują reikalavimą įtraukiant naują atsakovą ir nurodo aplinkybes, susijusias su (duomenys neskelbtini) skaidymo į dvi dalis ir jos ribų tikslinimo bei kadastro duomenų pakeitimų reikalingumo aspektais. Patikslintame ieškinyje suformuluotu nauju reikalavimu ieškovas praplečia bylos nagrinėjimo ribas nauju ginču tarp ieškovo ir naujai atsakove traukiamos Kauno miesto savivaldybės dėl savivaldybės nuosavybės teisių į kelią (gatvę) įregistravimo pagrindo. Vadovaujantis CPK 141 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, tai vertintina ne tikslinimu pareikšto reikalavimo pakeičiant jo pagrindą ar dalyką, o naujai reiškiamu reikalavimu“ <...>.

18. Teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas ieškovo su dubliku pateiktą patikslintą ieškinį įvertino ne kaip pareikštą reikalavimą dėl ieškinio pagrindo ar dalyko pakeitimo, o kaip naują reikalavimą, kuris turi būti reiškiamas laikantis CPK 135 straipsnio nuostatų, ir atsisakė jį priimti. Tačiau skundžiamoje 2025 m. birželio 9 d. nutartyje, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties, teismas konstatavo, jog nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis), nes teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 141 straipsnio 4 dalis).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje ieškovas bet kada gali tikslinti, keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, nes tai sudaro pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės dalyką, jeigu nenustatoma piktnaudžiavimo procesu, tai jam neturi būti šioje stadijoje užkertama galimybė tai daryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-687/2019).

20. Kasacinis teismas taip pat nuosekliai formuoja teisės aiškinimo praktiką, kad ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas ir (ar) naujų arba papildomų faktinių aplinkybių nurodymas ir (ar) naujų įrodymų, patikslinančių reikalavimo apimtį, pateikimas, yra ne tas pats, kas ieškinio dalyko pakeitimas, nes tai skirtingos ir savarankiškos procesinės teisės, sukeliančios skirtingus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-933/2002; 2008 m sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2008; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-687/2019). Keičiant ieškinio dalyką, šis ieškinio elementas pakinta, o sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, bet ieškinio dalykas nesikeičia, nes išlieka tas pats materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2008; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011).

21. Tuo atveju, jeigu ieškovas keičia abu ieškinio elementus – dalyką ir pagrindą, teisiškai laikoma, kad jis ne keičia ieškinio elementus, o reiškia naują ieškinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1775/2014). Kai keičiamas ieškinio dalykas ir pagrindas, tai vertintina kaip naujo ieškinio teikimas, kuriam taikomos bendrosios ieškinio priėmimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-687/2019).

22. Ieškovui 2025 m. birželio 9 d. pateikus atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismui 2025 m. birželio 5 d. nutarties dalies, kuria išspręstas ieškovo pareikšto reikalavimo priėmimo klausimas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2025 m. birželio 9 d. nutartimi atsisakė jį priimti vadovaudamasis CPK 141 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nes su dubliku pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovas nekeitė ieškinio pagrindo ar dalyko (CPK 141 straipsnis), bet pareiškė naują reikalavimą nurodydamas, jog siekia viename ieškinyje sujungti tarpusavyje susijusius reikalavimus (CPK 136 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas naujo reikalavimo priėmimo klausimą turėjo spręsti vadovaudamasis bendrosiomis ieškinio priėmimo taisyklėmis ( CPK 137 straipsnis), todėl negalėjo atsisakyti priimti ieškovo atskirojo skundo CPK 141 straipsnio 4 dalies pagrindu nurodydamas, kad teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama ir negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 straipsnio 1 dalies 3 punktas 338 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

23. Įvertinęs skundžiamos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus, atsižvelgęs į ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo paduoto atskirojo skundo nepriėmė CPK 141 straipsnio 4 dalies pagrindu pripažinęs, jog teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl ieškovo pareikšto reikalavimo nėra apeliacinio apskundimo objektu. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti atskirąjį skundą – panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį ir klausimą dėl atskirojo skundo priėmimo perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties priėmimo klausimą, turi iš naujo įvertinti patikslinto ieškinio pobūdį, ar nagrinėjamu atveju civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis) (ne)atitiktų viename ieškinyje sujungti kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus (CPK 136 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti ieškovo N. Š. atskirąjį skundą.

Kauno apylinkės teismo Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-16539-1088/2025, kuria atsisakyta priimti ieškovo N. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties, panaikinti ir klausimą dėl atskirojo skundo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.