- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-09
- Bylos Nr.
- e2S-1445-1043/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06879-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialui Panemunės
- Ieškovas
- N. Š.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16539-1088/2025 pagal ieškovo N. Š. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialui Panemunės seniūnija, dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas N. Š. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Panemunės seniūnijos 2025 m. kovo 24 d. raštą Nr. 11-2-154 „Dėl valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini) gatvės ribose, esančių tvoros, vartų, dekoratyvinių medžių pašalinimo prie namų valdos (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Raštas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas pareikšto reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėtas ieškinys sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Panemunės seniūnija 2025 m. kovo 24 d. rašte Nr.11-2-154 „Dėl valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini) gatvės ribose, esančių tvoros, vartų, dekoratyvinių medžių pašalinimo prie namų valdos (duomenys neskelbtini)“ nurodyto reikalavimo pašalinti iš (duomenys neskelbtini) g. ribų dekoratyvinius medelius, statinius – tvorą ir vartus, vykdymą ir uždrausti Kauno miesto savivaldybės administracijai ir jos filialui Panemunės seniūnijai patiems šalinti iš (duomenys neskelbtini) g. ribų dekoratyvinius medelius, statinius – tvorą ir vartus, įrengtus prie mano namų valdos (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Panemunės seniūnijos 2025 m. kovo 24 d. rašte Nr.11-2-154 „Dėl valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini) gatvės ribose, esančių tvoros, vartų, dekoratyvinių medžių pašalinimo prie namų valdos (duomenys neskelbtini)“ nurodyto reikalavimo pašalinti iš (duomenys neskelbtini) g. ribų dekoratyvinius medelius, statinius – tvorą ir vartus, įrengtus prie namų valdos (duomenys neskelbtini), Kaune, vykdymą ir uždraudė Kauno miesto savivaldybės administracijai ir jos filialui Panemunės seniūnijai patiems šalinti iš (duomenys neskelbtini) g. ribų dekoratyvinius medelius, statinius – tvorą ir vartus, įrengtus prie namų valdos (duomenys neskelbtini).
4. Teismas nurodė, kad atlikęs ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimą, duomenų dėl ieškinio akivaizdaus nepagrįstumo nenustatė. Teismas pažymėjo, kad ieškovas savo reikalavimus pagrindė ieškinyje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat pateikė, jo nuomone, šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Teismas vertino, kad faktinį reikalavimo pagrindą sudarančių argumentų nurodymas ir juos grindžiamų įrodymų pateikimas, nevertinant reikalavimų pagrįstumo materialiniu teisiniu aspektu šio klausimo nagrinėjimo metu, yra pakankama sąlyga preliminariam ieškinio pagrįstumui konstatuoti.
5. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo dalyką sudaro skundžiamo rašto, įpareigojančio ieškovą atlikti tam tikrus veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, dėl ko yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi galimai tenkinus ieškovo ieškinio reikalavimus, toks sprendimas sukeltų teisines pasekmes, t. y. išnyktų pagrindas atlikti rašte nurodytus įpareigojimus. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su esamos padėties (status quo) išsaugojimu, o nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra numatyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų, kuri, teismo vertinimu, atsižvelgus į bylos esmę ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, padės išsaugoti šalių faktinę ir teisinę padėtį iki teismas išnagrinės tarp šalių kilusį ginčą. Teismas sprendė, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas, todėl prašymą tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas įrodė abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numatytas sąlygas, tačiau teismas neįvertino visų svarbių šiai bylai ir ieškovo prašymo nagrinėjimui aplinkybių.
6.2. Teismas nevertino, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą tiek surašyti Raštą tiek kaip valstybinės žemės patikėtinio vardu veikiantis subjektas, tiek kaip (duomenys neskelbtini) gatvės savininkas, privalantis užtikrinti saugų eismą.
6.3. Ieškovo ieškinys nėra grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir argumentai nėra grindžiami įrodymais. Apeliantė pabrėžė, kad teismas tik įsitikinę ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar taps neįmanomu.
6.4. Žemė, kurioje yra pasodinti dekoratyviniai augalai ir jais yra užimta valstybinė žemė (duomenys neskelbtini) gatvėje, tiek (duomenys neskelbtini) gatvėje, statiniu – tvora yra užimta (duomenys neskelbtini) gatvė ir ja naudojamasi kaip savo nuosavu kiemu, buvo ir yra Kauno miesto savivaldybės turtas, kuris yra skirtas Kauno miesto savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms vykdyti, tik jis yra neteisėtai nusavintas ieškovo, o ieškiniu yra siekiama neteisėtą situaciją legalizuoti imituojant neva ieškovo turimas teises, kurios realiai neegzistuoja. Atitinkamai, kadangi nėra jokios ieškovo teisės nei į valstybinės žemės, nei į (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos naudojimą išimtinai ieškovo poreikiams, ieškovas, pagal CPK 5 straipsnio nuostatas, neturi jokios teisės reikšti jokio ieškinio ir juo labiau reikalauti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6.5. Laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimai, t. y. ieškinio dalyku.
6.6. Bylose, kuriose vyrauja viešasis interesas, turi būti nustatoma, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neprieštaraus viešajam interesui. Nagrinėjamu atveju, nesutiktina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikumas atitinka proporcingumo principą bei nepažeidžia viešojo intereso.
Atsiliepimas
7. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą bei prašo priteisti ieškovui iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, kaip tik ir užtikrino ginčo šalių interesų pusiausvyrą, taigi teisingumo principu akivaizdžiai vadovavosi. Teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų paneigta teisė kreiptis į teismą ginti pažeista teises, kas prieštarautų teisingumo principui.
Šalies argumentai
7.2. Apeliantė pripažįsta, kad Rašte yra nurodytas reikalavimas nugriauti (pašalinti) dekoratyvinius medelius, statinius – tvorą ir vartus, įrengtus prie namo valdos (duomenys neskelbtini) iki nurodyto termino ir įspėjimas, kad jei nurodytu terminu to nepadarysiu, tą padarys mano lėšomis pati atsakovė. Tokį reikalavimą, kuri yra vietos savivaldos subjekto administracinis sprendimas, turiu teisę ginčyti teisme, todėl visiškai nepagrįstai apeliantė teigia, kad ieškovas neturi subjektinės teisės ginčyti reikalavimo.
7.3. Ieškinyje nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas ieškinys turėtų pilnai pakakti, kad teismas preliminariai įvertintų, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, kas yra būtina taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas tą ir konstatavo priimdamas skundžiamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2025 m. kovo 24 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Panemunės seniūnijos raštą Nr. 11-2-154 „Dėl valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini) gatvės ribose, esančių tvoros, vartų, dekoratyvinių medžių pašalinimo prie namų valdos (duomenys neskelbtini)“.
11. Ieškovas kartu su atsiliepimu pateikė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pasiūlymo schemą.
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad apeliantės pateiktas rašytinis įrodymas yra civilinėje byloje, todėl šis įrodymas nėra naujas CPK 314 straipsnio prasme, jį pakartotinai priimti į bylą nėra jokio poreikio, todėl atsisako priimti apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktą įrodymą. Pasisakant dėl ieškovo kartu su atskiruoju skundu pateikto naujo įrodymo, pažymėtina, kad visų pirma, ieškovas neprašo šio įrodymo priimti, visų antra, pateiktas įrodymas nėra tiesiogiai susijęs su ginčo klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neturi esminės reikšmės tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir ieškovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktą įrodymą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Panemunės seniūnijos 2025 m. kovo 24 d. raštą Nr. 11-2-154 „Dėl valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini) gatvės ribose, esančių tvoros, vartų, dekoratyvinių medžių pašalinimo prie namų valdos (duomenys neskelbtini)“.
15. Ieškovas jo ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėtas ieškinys sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Panemunės seniūnija 2025 m. kovo 24 d. rašte Nr.11-2-154 „Dėl valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini) gatvės ribose, esančių tvoros, vartų, dekoratyvinių medžių pašalinimo prie namų valdos (duomenys neskelbtini)“ nurodyto reikalavimo pašalinti iš (duomenys neskelbtini) g. ribų dekoratyvinius medelius, statinius – tvorą ir vartus, vykdymą ir uždrausti Kauno miesto savivaldybės administracijai ir jos filialui Panemunės seniūnijai patiems šalinti iš (duomenys neskelbtini) g. ribų dekoratyvinius medelius, statinius – tvorą ir vartus, įrengtus prie mano namų valdos (duomenys neskelbtini).
16. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi prašymą tenkino, ieškovo reikalavimo įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Panemunės seniūnijos 2025 m. kovo 24 d. rašte Nr.11-2-154 „Dėl valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini) gatvės ribose, esančių tvoros, vartų, dekoratyvinių medžių pašalinimo prie namų valdos (duomenys neskelbtini)“ nurodyto reikalavimo pašalinti iš (duomenys neskelbtini) g. ribų dekoratyvinius medelius, statinius – tvorą ir vartus, įrengtus prie namų valdos (duomenys neskelbtini), vykdymą ir uždraudė Kauno miesto savivaldybės administracijai ir jos filialui Panemunės seniūnijai patiems šalinti iš (duomenys neskelbtini) g. ribų dekoratyvinius medelius, statinius – tvorą ir vartus, įrengtus prie namų valdos (duomenys neskelbtini).
17. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko, pateikė atskirąjį skundą, kuriame iš esmės skundžia ieškovo ieškinio preliminarų pagrįstumą, nurodydama, kad ieškovas neturi daiktinių teisių nei į valstybinę žemę nei į (duomenys neskelbtini) gatvę, kas suponuoja vienintelę išvadą, kad ieškovas neturi subjektinės teisės ginčyti reikalavimo ir reikalauti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie yra prima facie pagrįsti, įvykdymą tuo atveju, jei bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę, kad galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas.
20. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
21. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
22. Susipažinus su ieškovo pateiktu ieškiniu bei pateiktais įrodymai, apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo teigti, jog ieškinyje reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, ar kad ieškovas pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą gynybos būdą. Ieškinyje yra nurodytas ieškinio dalykas, išvardintos aplinkybės, kurios ieškovo vertinimu, pagrindžia pareikštus reikalavimus, pateikti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – tikėtinas ieškinio pagrįstumas.
23. Apeliantės atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės ir motyvai dėl ieškovo ieškinio preliminaraus nepagrįstumo, nurodant, kad ieškovas neturi subjektinės teisės ginčyti reikalavimo ir reikalauti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės laikytini argumentais dėl ginčo esmės, kurie nenagrinėtini sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ieškovo prima facie sąlygą.
24. Atskirajame skunde apeliantė neginčija antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad yra saistomas atskiruoju skundu nustatytų bylos nagrinėjimo ribų (CPK 320, 338 straipsniai), nepasisako dėl antrosios laikinų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
25. Atskirasis skundas grindžiamas ir tuo, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet negali sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku. Atsakydamas į šį argumentą apeliacinės instancijos teismas, paaiškina, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra prevencinė priemonė, užkertanti kelią žalai atsirasti ar padidėti, o ieškinio reikalavimo sutapimas su ginčijama laikinųjų apsaugos priemonių rūšimi ad hoc nekliudo taikyti tą laikinąją apsaugos priemonę, nes ji padės įgyvendinti laikinųjų apsaugos priemonių tikslus, bus laikino pobūdžio (taikoma tol, kol byla bus baigta nagrinėti iš esmės), be to, negalės turėti jokios įtakos galutiniam teismo sprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-908/2008, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-534-360/2010, Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1844-555/2019). Šiuo atveju byloje pritaikyta laikinąja apsaugos priemone ginčo nagrinėjimo metu bus išsaugota esama faktinė padėtis (status quo), taip užkertant faktiniams pokyčiams, kurie galėtų apsunkti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
26. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Kiti atskirojo skundo argumentai yra susiję su ieškovo pareikšto reikalavimo (ne)pagrįstumu. Ar reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, bus įvertinta teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, byloje sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra ir negali būti atliekamas pareikšto reikalavimo pagrįstumo vertinimas. Pažymėtina, kad išsamus ieškinio pagrįstumo vertinimas atliekamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. teismui vertinant bylos faktus, įrodymus, teisės normas ir priimant galutinį sprendimą dėl pareikšto ieškinio. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliantės atskirajame skunde nurodytų argumentų susijusių su ieškovo pareikšto reikalavimo (ne)pagrįstumu, nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą yra pateikęs prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo nesprendžia, nes šalių ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės. Pirmosios instancijos teismui priėmus procesinį sprendimą dėl bylos baigties, bus paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.