- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-20
- Bylos Nr.
- 2A-1624-657/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00490-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Žibutė Budžienė, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- J. V., Ž. V.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriui, Valstybės įmonės Registro centras Alytaus filialui, sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-267-47/2015 pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovams J. V., Ž. V., tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriui, Valstybės įmonės Registro centras Alytaus filialui, sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl kadastro duomenų panaikinimo ir žemės sklypo ribos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. M. kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovų Ž. V. ir J. V. dviejų žemės sklypų - 0,0768 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0865 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2011-10-01 nustatytus ir įregistruotus nekilnojamojo turto registre kadastrinius duomenis; nustatyti ieškovės 0,4500 ha miško žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribą su minėtais atsakovų žemės sklypais pagal 2013-12-05 (duomenys neskelbtini) individualios įmonės 0,4480 ha miško žemės sklypo kadastrinių matavimų plano 7, 8, 9, 10 X ir Y koordinates, bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 129-135). Nurodė, kad ieškovė nuosavybės teise valdo 0,4500 ha miško paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį įgijo 2005-05-12 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovės sklypas pietinėje pusėje ribojasi su atsakovų Ž. ir J. V. dviem privačių sodininkų žemės sklypais. Ieškovė 2008 metais dalyvavo atliekant atsakovų sodo sklypo Nr. 40 kadastrinius matavimus, sklypų ribos buvo pažymėtos tinkamai, įkaltas ribą žymintis kuolas. Tačiau 2011-06-16 ieškovė pastebėjo, kad išversta sodininkų bendrijos žemę ir jos miško paskirties žemę atribojusi tvora. Ją išvertė atsakovai ir ribos vietoje išsikasė tvenkinį. Be to, atsakovai pradėjo pjauti ieškovei priklausančius medžius, kasdami tvenkinį gruntą suvertė į jos mišką. Ieškovės užsakymu buvo atlikti kadastriniai matavimai, po kurių tapo aišku, kad J. Ir Ž. V. žemės sklypų šiaurinė riba yra apie 9 m toliau į šiaurę, nei jų sklypų Nr. 36 ir Nr. 40 riba buvo prieš atliekant jų kadastrinius matavimus. Tokiu būdu atsakovai pasididino jiems priklausančio sklypo Nr. 40 plotą, užimdami 0,0403 ha ieškovės miško žemės.
Atsakovai Ž. ir J. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 20-22). Nurodė, kad jų įsigyti 0,0869 ha ir 0,0746 ha ploto žemės ūkio (sodų) paskirties sklypai sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), yra kraštiniai ir ribojasi su bendrijos apsaugine juosta, už kurios yra ieškovei priklausantis miško paskirties sklypas. Įsigiję pirmąjį sklypą atsakovai atliko jo kadastrinius matavimus, buvo sudarytas geodezinis žemės sklypo planas, kuri suderintas su NŽT specialistais ir su ieškovės atstovu, kuris pasirašė 2008-11-21 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, įregistruotos nekilnojamojo turto registre. 2011 m. spalio mėnesį, atsakovų užsakymu atliekant antrojo žemės sklypo geodezinius matavimus, buvo pakviesti gretimų žemės sklypų savininkai, tame tarpe ir ieškovė. Ieškovės atstovas atsisakė pasirašyti sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Šio sklypo ribos buvo nustatytos pagal sodininkų bendrijos užtvertos tvoros ribas. NŽT Alytaus skriaus specialistams patikrinus sudarytą žemės sklypo kadastro duomenų bylą buvo konstatuota, kad sklypo plotas viršija įsigyto sklypo plotą, tačiau skirtumas neviršija maksimalaus leistino dydžio, todėl leista kadastrinius duomenis registruoti nekilnojamojo turto registre. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių susirinkimui leidus, atsakovai savo sklypą apsitvėrė medine tvora, ją dar atitraukę į savo sklypo vidų apie 20-30 cm, nes norėjo išvengti galimų konfliktų su atsakovės sutuoktiniu. Ieškovei priklausančio 0,4500 ha miško ploto ribos derinasi su atsakovų ribomis, pažymėtomis kadastro žemėlapyje, todėl jos teisų atsakovai nepažeidė.
Tretieji asmenys sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (T.2, b.l. 4-9; 53-56). Nurodė, jog atsakovų sklypai Nr. 36 ir Nr. 40 naudojami pagal žemės sklypų kadastrinių matavimų planuose nurodytas koordinates. Pagal SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos išplanavimo planą žemės sklypai Nr. 36 ir Nr. 40 (dabar V. sklypai) ribojasi ne su ieškovės miško paskirties žemės sklypu, bet su SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančia valstybine žeme, t.y. žaliąja zona, kurios plotis nužymėtas 7 m ir 4 m.. Ieškovės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plane ir abrise taip pat nurodyta, kad sklypas ribojasi su SB „(duomenys neskelbtini)“, tokie duomenys įrašyti nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančioje dokumentacijoje. 2012 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo vietoje metu tarnybos specialistai nenustatė, kad ieškovės miško sklypo ribos būtų pažeidžiamos. Dar 1989 metais parengtame SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos išplanavimo plane sodo teritorijos riba ties sodo sklypu Nr. 40, kuris dabar yra V., ir keliu (dabar (duomenys neskelbtini) gatvė) buvo pažymėta nuo elektros stulpo. Šiuo metu po atsakovams priklausančių žemės sklypų kadastrinių matavimų dalis šios juostos buvo įmatuota atsakovams, tačiau riba nepažeidė ieškovės miško sklypo ribos, kadangi ji iš dalies sutapo su sodininkų bendrijos apsauginės juostos riba, be to, yra pamatuota nuo aiškaus orientyro – elektros stulpo, kurio dislokacija per daugelį metų nesikeitė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 136-140). Teismas sprendė, kad Ž. V. ir J. V. nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai įregistruoti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovams priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), buvo ženklinamas dalyvaujant ieškovės atstovui. Šiam nekilo abejonių dėl žemės sklypo ribų paženklinimo, pastabų nei raštu, nei žodžiu jis neišreiškė, sutikimą su nustatytomis ribomis patvirtino savo parašu. Teismas konstatavo, kad toks ieškovės atstovo veiksmas laikytinas vienašaliu sandoriu, jis yra galiojantis, bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nekėlė reikalavimo šį sandorį naikinti ir neteikė įrodymų dėl jo neteisėtumo. Ieškovė taip pat buvo kviečiama dalyvauti nustatant antrojo atsakovams priklausančio žemės sklypo ribas vietoje, savo pastabų per įstatymo nustatytą penkių dienų laikotarpį nepareiškė, kadastriniai matavimai yra atlikti ir įrodymų dėl matavimo neteisėtumo į bylą nepateikta. Vėliau sekusi kadastrinių matavimų įteisinimo procedūra, žemės sklypo dokumentuose esantys duomenys buvo įvertinti, patikrinti ir pripažinti teisingais bei atitinkančiais teisės aktų reikalavimus. Ieškovė kelia reikalavimą dėl kadastrinių matavimų panaikinimo, žemės sklypo ribų nustatymo, tačiau neginčija administracinių aktų, kuriais buvo patikslinti atsakovams priklausančių žemės sklypų kadastro duomenys. Teismas sprendė, kad šie duomenys, iki jie yra nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, laikomi teisėtais ir teisingais, o tai sudaro pagrindą ieškovės ieškiniui atmesti. Teismas pažymėjo, kad ieškovei priklausantį miško sklypą nuo gretimų žemės sklypų ilgą laiką skyrė sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apsauginė juosta – valstybinio fondo žemė. Matuojant sklypus atsakovams ši žemė iš dalies buvo įmatuota į jiems priklausančius sklypus, tačiau net ir po kadastrinių matavimų ši juosta iš dalies išliko, kas matyti iš kadastrinių duomenų, kur įrašyta, kad atsakovų sklypas sudaro gretimybę su SB „(duomenys neskelbtini)“ žeme. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovės miško sklypas iš dalies ribojasi ne su atsakovų žeme, bet su valstybinio fondo žeme ir darė išvadą, kad atsakovų kadastriniai matavimai nepažeidžia ieškovės teisių. Be to, iš pateiktų į bylą fotonuotraukų matomi SB „(duomenys neskelbtini)“ išlikusios tinklinės tvoros fragmentai, kaip akivaizdus orientyras vietovėje, ir jie akivaizdžiai yra ne atsakovų naudojamame sklype, bet mišku apaugusioje žemėje, kas taip pat patvirtina, kad išlikusi sodininkų bendrijos, o ne atsakovų riba skiria sodininkų bendrijos žemę nuo ieškovės miško. Teismo vertinimu iš pačios ieškovės pateiktos UAB „Pasoda“ žemės sklypų išdėstymo schemos, atliktos ortofotografiniame vietovės žemėlapyje, akivaizdžiai matyti, kad kadastro žemėlapyje įregistruotos žemės sklypo ribos (geltona linija) neatitinka V. M. parodytų ribų (raudona linija), nes jos parodyta riba užeina ant atsakovams priklausančių sklypų, kuriems atlikti kadastriniai matavimai, o pietinėje pusėje ieškovei lieka laisvos žemės, kuri turėtų būti priskiriama ieškovei. Šį faktą taip pat patvirtino ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė D. Š., nurodžiusi, kad ieškovei yra pakankamas kiekis žemės, kuriai neatlikti kadastriniai matavimai ir kurios dislokavimas vietoje atitinka abrisą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė L. M. prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti (T.3, b.l. 1-9). Apeliantės teigimu, sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovų kadastriniai matavimai nepažeidžia jos teisių. Teigia, kad teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir netinkamai vertino bylos rašytinius įrodymus. Teismo išvados nepagrįstas bylos įrodymais. Nuo 2008-11-21 iki 2011-09-16 apeliantė nežinojo, kad jai dalyvaujant ženklintos ribos buvo pakeistos. Atsakovai pasisavino dalį ieškovės miško žemės ir pakeitė jos paskirtį, kadastro bylos dokumentų duomenyse sąmoningai nurodę kitus, sau patogius, sklypo posūkio taškus. Atsakovų iškastos kūdros dalis patenka į apeliantės sklypo ribas, užimtas jos sklypo 0.0733 ha miško žemės plotas. Atsakovų sklypų kadastriniai planai neatitinka teritorijų planavimo dokumentams: 1989 m. Alytaus medvilnės kombinato kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ planui bei V. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtintam 2000 m. sausio 5 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 33-02, o (duomenys neskelbtini) IĮ 2013-12-05 0.4500 ha miško žemės sklypo kadastrinių matavimų planas atitinka šiuos teritorijos planavimo dokumentus. 2008-11-21 atsakovų sklypo projektinis Nr. 40 ženklinimas atitiko ženklinimą nuosavybės teisių atkūrimo metu, t.y. 2003-03-05. Tuo tarpu atsakovų 0.0865 ha sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 1, 2 ir 3 kordinatės neatitinka sklypo ženklinimo vietovėje, atlikto 2008-11-21. Iš apeliantės užsakymu UAB „PASODA“ parengtos schemos aišku, kad J. ir Ž. V. savo sklypų projektiniai Nr. 36 ir Nr. 40 riba pažeidžia apeliantės sklypo ribas. 2011 m. spalio mėn. vykusiame sklypo ženklinime apeliantė nedalyvavo, į ženklinimą kviesta nebuvo. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad apeliantės sklypas nesiriboja su atsakovų sklypais. Teismas sprendime minimą pietinę pusę supainiojo su šiaurine puse. Pietinėje nuo apeliantės sklypo pusėje yra atsakovų V. sklypai ir vyksta ginčas dėl ribų, todėl šioje pusėje laisvos žemės nėra. Teismo išvada, kad ieškovei lieka laisvos žemes, kuri turėtų būti priskiriama ieškovei, yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai Ž. ir J. V. ir trečiasis asmuo Sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovai, be to, prašo jiems iš apeliantės priteisti 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (T.3, b.l. 17-19, 29-34). Nurodė, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir visus byloje pateiktus įrodymus, teismas materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė. Atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) planas yra suderintas ir atitinkantis Nekilnojamo turto kadastro įstatymo, Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr.534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių nuostatas, jų žemės sklypų Nr. 36 ir Nr. 40 kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Faktinio žemės sklypų ribų pažeidimo nebuvo. Byloje nėra duomenų, jog SB „(duomenys neskelbtini)“ nariai Ž. V. ir J. V. užėmė dalį apeliantei priklausančio žemės sklypo ir pakeitė žemės naudojimosi paskirtį.
Kitų atsiliepimų įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad apeliantei L. M. nuosavybės teise priklauso 0,4500 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 19). Žemės sklypo Nr. 40, kurio plotas 0,0869 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 36, kurio plotas 0,0746 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esačių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) savininkai yra atsakovai Ž. V. ir J. V., valdantys sklypus bendrosios jungtinės nuosavybės teise (T.1 b.l. 35-36, 46-47).
CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.). Savininkas savo teises gali ginti ir reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą nustatyti ieškovei ir atsakovams nuosavybės teise priklausančių sklypų ribas pagal pateikto (duomenys neskelbtini) IĮ parengto žemės sklypo plano duomenis (T.1, b.l. 25). Taigi šis ieškovės pareikštas reikalavimas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jiems priklausančiu daiktu, kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, tokiu atveju ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Atsakovų ir trečiųjų asmenų teigimu, atsakovų sklypai ribojasi su valstybinė žeme ir neišeina už sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos ribų, todėl nėra pagrindo nustatyti kitokią ieškovės ir atsakovų sklypus skiriančią ribą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką, aiškinant šią teisės normą, pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo, nes ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2014; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488-219/2015; kt.).
Sprendžiant, ar yra kilęs ginčas dėl gretimų sklypų ribos ir dėl jos nustatymo, aktualu nustatyti, ar sklypų savininkai susitarė ir kada dėl sklypus skiriančios ribos; kokiu būdu ši riba pažymėta; jei tai įvyko iki valstybinės žemės privatizavimo ar ją privatizuojant, tai ar susitarimas atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės pardavimą, reikalavimus; ar ankstesni žemės sklypų savininkai pripažino (neginčijo) nusistovėjusios ar sutartos ribos; ar vėlesni žemės sklypų savininkai, įgydami sklypus, matė ir suprato įgyjamų sklypų ribas ir pan.
Ieškovė nuosavybės teise valdomą sklypą įgijo 2005 m. gegužės 12 d. iš buvusios savininkės R. T. (T.1, b.l. 15-18). Sutartyje nurodyta, jog žemės sklypas suformuotas pagal preliminarius matavimus (sutarties 2.1.1). Ieškovė jokių papildomų matavimų neatliko, todėl žemės sklypo kadastriniai matavimai nekilnojamojo turto registre neįregistruoti (pažymėta matavimai preliminarūs). Iš byloje esančio 2003-03-05 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, žemės sklypo plano nustatyta, jog R. T. grąžintinas sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ sklypu, R. T. su sklypo ribomis sutiko (T.1, b.l. 22-24).
Atsakovai nuosavybės teise valdomą sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) įgijo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iš buvusios savininkės V. G. (T.1, b.l. 41-44), o sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) įgijo 2008 m. rugpjūčio 15 d. iš buvusios savininkės O. M. K. (T.1, b.l. 49-54). Abi buvusios savininkės žemės sklypus žemę pirko (privatizavo) iš valstybės 1993 m. vasario mėnesį. Sandorių sudarymo metu mėgėjiško sodo teritorijoje naudojami valstybinės žemės sklypai buvo parduodami ir išnuomojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintais išplanavimo, sodo suplanavimo projektą, žemėtvarkos projektą (sandorių sudarymo metu galiojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89 Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos). Iš byloje esančių Alytaus medvilnės kombinato kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ plano ištraukų, bei sodo žemės sklypų planų matyti (T.1, b.l. 3, 38, 49), jog V. G. ir O. M. K. buvo parduoti sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esantys sklypai. Atsakovai Ž. V. ir J. V. atliko sklypo matavimus. Iš 2008 m. lapkričio 21 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, kurį yra pasirašęs ir ieškovės atstovas (T.1, b.l. 55-56) bei iš žemės sklypo plano parengto UAB „MTL servisas“ (T.1, b.l. 48) nustatyta, jog atsakovams priklausantis žemės sklypas Nr. 40 ribojasi su keliais, sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorija ir sodo sklypu Nr. 41. Alytaus apskrities viršininko 2009-07-24 įsakymu Dėl nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo buvo nuspręsta VĮ Registrų centre įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastro duomenų pakeitimus (T.2, b.l. 35). Iš 2011 m. spalio mėn. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto (T.2, b.l. 42) bei žemės sklypo plano parengto S. D. individualios įmonės (T.1, b.l. 39) nustatyta, jog atsakovams priklausantis žemės sklypas Nr. 36 ribojasi su keliu, sodininkų bendrijosi „(duomenys neskelbtini)“ teritorija (įrašas „bloko riba“) ir sodo sklypais Nr. 32, Nr.33, Nr. 37. Pakeitimai įregistruoti VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto kadastro duomenų registre. Iš kadastro žemėlapio ištraukos (T.1, b.l. 28-30), UAB „Pasoda“ parengtos žemės sklypų išdėstymo schemos (T.1, b.l. 34), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2013-05-13 rašto Nr. 250-(14.2.104)-1096 (T.1, b.l. 31), fotonuotraukų, kuriose matyti išlikusi sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ tinklinės tvoros fragmentai (T.1, b.l. 76; T.2. b.l. 105-109) nustatyta, kad ieškovei priklausančio miško žemės sklypo ir atsakovams priklausančių žemės sklypų skiriamoji riba yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ aplinkinė riba, t.y. riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenų registro duomenis ir kadastro žemėlapį (T.1, b.l. 28-30) ieškovės miško sklypas iš dalies ribojasi ne su atsakovams priklausančiais žemės sklypais, bet su valstybinio fondo žeme.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojanti nuo 2007-01-11) nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis rengiamas ir tikslinamas naudojantis georeferencinių duomenų bazėmis, Nekilnojamojo turto registro duomenimis bei vadovaujantis žemės sklypo planu ir kitais nekilnojamojo daikto formavimo procese sudarytais dokumentais, kurie yra pateikti nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, kadastro tvarkytojas kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas Įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas patikrinama, ar: 1) nekilnojamojo daikto planai parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą ir ribas Lietuvos teritorijoje; 2) žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja, išskyrus atvejus, kai šių žemės sklypų ribos Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atliekant kadastrinius matavimus nustatytos tiksliau; 3) žemės sklypo ribos nekerta administracinių vienetų, kadastro vietovių ir blokų ribų dėl priežasčių, nesusijusių su nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiui naudojamos kartografinės medžiagos tikslumu ar administracinių vienetų, kadastro vietovių ir blokų ribų tikslumu; 4) žemės sklypo ribos nekerta su šio sklypo ribomis besiribojančių kelių ar hidrografijos objektų ribų dėl priežasčių, nesusijusių su nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiui naudojamos kartografinės medžiagos tikslumu. Be to, šio straipsnio 5 dalis numato, kad nenustačius aplinkybių, trukdančių pažymėti nekilnojamąjį daiktą, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi jį nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Kad nekilnojamasis daiktas yra pažymėtas kadastro žemėlapyje, rodo kadastro tvarkytojo žyma – spaudas nekilnojamojo daikto plane. Atsakovų žemės sklypuose esančios Valstybės įmonės registrų centro Alytaus filialo sklypo ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje 2012 m. kovo12 d. bei 2011 m. rugpjūčio 3 d. žymos rodo, jog aplinkybių trukdančių pažymėti nekilnojamąjį daiktą (t.y. atsakovų žemės sklypus) nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nebuvo, kas leidžia daryti išvadą, jog ginčo sklypų riba buvo nustatyta tinkamai.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Įstatymo 3 str. 4 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad atskirų nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovė keldama ginčą dėl kadastrinių matavimų panaikinimo, žemės sklypo ribų nustatymo, neginčijo administracinių aktų, kuriais buvo patikslinti atsakovams priklausančių žemės sklypų kadastro duomenys ir sprendė, jog kadangi šie duomenys, įstatymų nustatyta tvarka nepanaikinti, laikomi teisėtais ir teisingais, ir todėl nėra pagrindo ieškinio tenkinti.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Pažymėtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo remtis įrodymų visuma bei vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą, o vertindamas įrodymus laikėsi pagrindinių įrodymų vertinimo principų ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos apskųsto teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovai prašė iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus (T.3, b.l. 30). Trečiasis asmuo sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ byloje dalyvavo atsakovų pusėje ir taip pat prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 405,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtina pateikti įrodymai (T.3, b.l. 36-37). Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės atsakovams priteistina po 150,00 Eur kiekvienam advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Iš ieškovės taip pat priteistina 405,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme trečiajam asmeniui sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini) (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330-331 straipsniais teisėjų kolegija
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (po vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 190949894, 405,00 Eur (keturis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.