Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį ir ieškinį atmesti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą 2017 m. vasario 28 d. taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Taikos sutartimi atsakovas (pareiškėjas) E. K. įsipareigojo sumokėti 195 888,64 Eur skolą ieškovams R. B. ir I. B., mokant ją dalimis taikos sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovas (pareiškėjas) taip pat įsipareigojo nuo 2017 m. liepos 31 d. mokėti ieškovams 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo likusios mokėti skolos dalies iki visiško skolos grąžinimo. Vis dėlto pareiškėjas E. K. taikos sutartį sudarė dėl ieškovų apgaulės, todėl minėtas sandoris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio 1 dalimi, laikytinas negaliojančiu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Poilsis pajūryje“ steigėjas, vadovas ir akcininkas, turintis 80 proc. šios įmonės akcijų. UAB „Poilsis pajūryje“ yra kelionių agentūra, kuri bendradarbiavo su ieškovams R. B. ir I. B. priklausančia įmone – restruktūrizuojama akcine bendrove (toliau – RAB) „Balturas“. 2013 m. vasario 1 d. tarp RAB „Balturas“ ir UAB „Poilsis pajūryje“ buvo sudaryta Užsienio kelionių operatoriaus kelionių realizavimo agentavimo sutartis (toliau – sutartis, bendradarbiavimo sutartis), ja RAB „Balturas“ įsipareigojo turistams iš Rusijos pardavinėti UAB „Poilsis pajūryje“ organizuojamas keliones Lietuvoje. RAB „Balturas“ turėjo skolinių įsipareigojimų UAB „Poilsis pajūryje“, tačiau pati įmonė piniginių lėšų neturėjo, todėl RAB „Balturas“ savininkė I. B. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2015 m. sausio 8 d. iš savo ir sutuoktinio R. B. banko sąskaitų pervedė apie 285 000 Eur į pareiškėjo E. K. banko sąskaitą, o jis šias lėšas pervedė į UAB „Poilsis pajūryje“ banko sąskaitą, minėtos lėšos buvo naudojamos UAB „Poilsis pajūryje“ veikloje. Taigi ieškovų R. B. ir I. B. atlikti mokėjimai buvo skirti ne pareiškėjui, o UAB „Poilsis pajūryje“, ieškovų ir pareiškėjo paskolos teisiniai santykiai nesiejo. Dėl šios priežasties taikos sutartyje nurodytas pareiškėjo įsipareigojimas grąžinti skolą ieškovams, nesudarė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui buvo suteikta paskola. Šiuo atveju pareiškėjas piniginės prievolės ieškovams neturi.