Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei V. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. K., dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas E. B. ieškiniu (1-7 b. l.) ir teismo posėdyje prašė pripažinti, kad atsakovės V. K. teiginiai:

3. „...B. išvogė iš šaldytuvo kiaušinius, marinuotus grybus, išlaužė sandėliuko spynas, pavogė plaktukus, pjūkliukus...“,

yra neetiški, nesąžiningi, neturi faktinio pagrindo ir neatitinka tikrovės bei pažeidė ieškovo garbę ir orumą. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovė V. K. yra jų kaimynė, kad jie su sutuoktine į Kuršėnus iš Kauno atsikraustė gyventi prieš 10 metų. Kurį laiką santykiai su kaimyne V. K. buvo geri, draugiški, jis davė atsakovei raktus nuo savo namo, leido naudotis pirtimi. Tačiau ieškovui prieš 2,5-3 metus nepatikėjus atsakovės teiginiais apie tai, kad kaimynai A. Č. ir J. G. pavogė atsakovės pinigus, ir atsisakius duoti melagingus parodymus policijai, atsakovė pradėjo skleisti tikrovės neatitinkančias žinias apie ieškovą ir jo sutuoktinę B. B. Atsakovė minėtus teiginius ne kartą išsakė garsiai ne tik ieškovui ir jo sutuoktinei, bet ir kitiems asmenims (kaimynams, ieškovą ir jo sutuoktinę pažįstantiems asmenims) kieme, bažnyčioje, kapinėse, be to, šiuos teiginius girdėjo A. Č. ir J. G., P. G. Pirmąjį teiginį atsakovė sakė garsiai kieme, jį girdėjo tuo metu kieme buvę asmenys, antrąjį teiginį atsakė sakė kapinėse, juos girdėjo kiti asmenys, trečiąjį teiginį atsakovė sakė kieme, jį girdėjo šalia buvę asmenys, kaimynai A. Č. ir J. G., ieškovo sutuoktinės brolis, o ketvirtąjį teiginį atsakovė sakė kieme ir prie bažnyčios, jį girdėjo liudytojai A. Č. ir J. G. bei ieškovo sutuoktinės brolis. Šiuos atsakovės kaltinimus žino visas miestelis, ne kartą kaimynai klausė, ar atsakovė tiesą kalbėjo. Be to, šie teiginiai yra užfiksuoti garso įraše, juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Anot ieškovo, atsakovė minėtas tikrovės neatitinkančias žinias skleidžia nuolat, bent po 1 kartą per savaitę. Šios žinios ieškovą skaudina, sudaro didelį diskomfortą, žemina, dėl šių teiginių ieškovas ir jo sutuoktinė iki šiol patiria dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, reputacijos tarp kaimynų pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, kaimynai ir kiti pažįstami žmonės klausia, ar atsakovė kalbėjusi tiesą. Dėl šių priežasčių ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ši neturtinės žalos suma yra simbolinė, prevencinio pobūdžio, jos dydį ieškovas nustatė atsižvelgdamas į atsakovės garbingą amžių.

Atsakovė V. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinys su priedais buvo įteiktas asmeniškai atsakovei (22 b. l.), apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovei pranešta viešo paskelbimo būdu (56-57 b. l.). Ji teismo posėdyje nedalyvavo, atidėti teismo posėdžio neprašė, atsakovės neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla išnagrinėta iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles atsakovei nedalyvaujant teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 246 str. 2 d.).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. K. atsiliepimo į ieškinį, nors ieškinys su priedais jai buvo įteiktas asmeniškai (36 b. l.). Apie teismo posėdžio laiką ir vietą trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, pranešta viešo paskelbimo būdu (56-57 b. l.). Ji teismo posėdyje nedalyvavo, atidėti teismo posėdžio neprašė, trečiojo asmens neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla išnagrinėta iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, nedalyvaujant teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje nustatyta, kad B. B. vardu yra registruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiti statiniai, esantys žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (10-11 b. l.). Iš 2016-08-09 liudijimo (12 b. l.), 2016-07-12 pareiškimo (13 b. l.), 2016-07-08 prašymo (14 b. l.), ieškovo paaiškinimų, liudytojų A. Č. ir J. G. parodymų, duotų teisme matyti, kad E. B. yra atsakovės V. K. kaimynas. Ieškovas teigia, kad jo kaimynė atsakovė V. K. paskleidė apie jį ir jo sutuoktinę tikrovės neatitinkančias žinias, dėl ko buvo pažeista jo garbė ir orumas, todėl ieškovas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nustatytas įpareigojimas asmeniui, besinaudojančiam teise skleisti informaciją, laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, nevaržyti kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises bei teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. CK 1.114 straipsnis saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, taip pat asmens garbę ir orumą. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. O. ir A. O. v. UAB „Didelis pliusas“, bylos Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. ir Ž. P. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-97/2011; kt.).

Be to, CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta teisė reikalauti paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie žemina asmens garbę ir orumą, yra asmeninė teisė, t.y., dėl pažeistos garbės ir orumo gynimo turi teisę kreiptis tik tas asmuo, apie kurį paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys. Po asmens mirties tokią teisę turi šio asmens sutuoktinis, tėvai ir vaikai ir tik tokiu atveju, jei tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimas apie mirusįjį kartu žemina ir jų garbę bei orumą (CK 2.24 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo pripažinti, kad atsakovės paskleisti duomenys apie jį ir jo sutuoktinę neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą, tačiau ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad jo sutuoktinė B. B. yra mirusi, B. B. nagrinėjant bylą teisme nedalyvavo. Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.). CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Sisteminis nurodytų procesinės teisės normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatyminės sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-159-2007). Todėl atsižvelgiant į nurodytas teisės normas bei teismų praktiką, teismas pasisako tik dėl tų atsakovės teiginių, kuriuose nurodytas ieškovas, t.y., dėl 1 teiginio, nevertinant šio teiginio B. B. atžvilgiu, bei dėl 3 ir 4 teiginių.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką būtina nustatyti, ką asmuo paskleidė – žinią ar nuomonę. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

2016-08-09 liudijime nurodyta, kad P. G. liudija, jog jis ne kartą apsilankęs pas seserį Kuršėnuose girdėjo, kad kaimynė, kurią vadina V., kaltina sesers vyrą E. vagystėmis, kad neva šis prisivogęs Kaune, dabar vagia čia, kad pavogė iš jos pjūklus, grėblius, kirvius, kiaušinius iš šaldytuvo ir taip toliau. Dabar vaikšto ir apvaginėja kaimynus (12 b. l.). 2016-07-12 A. Č. pareiškime nurodyta, kad jis yra E. B. ir V. K. kaimynas ir ne kartą girdėjo, kaip V. kaltino E.vagystėmis, kad jis išlaužęs sandėliuką ir išnešęs konservuotus produktus, kad E. K. prisivogė, o dabar atvažiavo į Kuršėnus vogti (13 b. l.). 2016-07-08 J. G. prašyme užfiksuota, kad ji ne kartą girdėjo kaip V. K. kaltino savo kaimynus B. įvairių jos daiktų pavogimu: pjūkliukų, raktų, kuriais atrakindavo namo lauko duris ir išnešdavo kiaušinius iš šaldytuvo, iš sandėliuko žiemai paruoštas daržoves, grybus ir kitus daiktus. Be to, B. patys blogiausi kaimynai, atvažiavo iš Kauno čia gyventi, nes apsivogę ten nebegalėjo gyventi, ir čia vagia viską iš aplinkinių (14 b. l.). Iš CD įrašyto pokalbio turinio matyti, kad V. K. teigia E. B. paėmus kūjus ir viską, kad jis yra vagis, kad pavogė viską ir raktą pavogė, iš durų ištraukė ir iš rankinės paėmė, ir karutį norėjo atimti, vagis yra, vagis amžinas. Kad E. B. prisidirbo Kaune, kad neturi sąžinės, kad eina pakiemiais vogdamas, šešias spynas atrakino, šešias spynas sugadino, buvo nulėkęs A. ir norėjo kartu išplėšti sandėliuką, duris iškėlė, tačiau neįveikė jų, iš šaldytuvo du kartus kiaušinius pavogė, prisidirbo Kaune ir lekia kiekvieną dieną pas A. ir ateina kartu spynas atrakinėja (16 b. l.). Šiuose rašytiniuose įrodymuose nurodytas aplinkybes, taip pat patvirtino teisme apklausti ieškovas ir liudytojai A. Č. bei J. G.

Vertinant atsakovės pirmąjį teiginį, kad B. E. yra apsivogęs Kaune, o dabar atvažiavo vogti į Kuršėnus, nustatyta, kad šis teiginys išreikštas siekiant konstatuoti objektyviai egzistuojantį faktą apie tai, kad ieškovas įvykdė nusikalstamas veikas Kaune, t.y., neteisėtai pasisavino svetimą turtą, ir kad dabar atvykęs į Kuršėnus turi tikslą toliau vykdyti analogiškas nusikalstamas veikas. Nurodytas teiginys išsakytas garsiai kieme, tikėtina atsakovei tokiu būdu išreiškiant pyktį ieškovo atžvilgiu už tai, kad šis nesutiko duoti melagingų parodymų, apkaltinančių kitus kaimynus įvykdžius nusikalstamas veikas. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų išreiškusi abejonę dėl minėto teiginio tikrumo ar būtų nurodžius, kad tai yra jos nuomonė, byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad nurodytas teiginys galėtų būti suprastas kaip atsakovės subjektyvus atitinkamų aplinkybių ar įvykių vertinimas. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė nesuprato savo veiksmų ar žodžių prasmės ar kad atsakovės veiksmai turi kitokių valios trūkumų (49 b. l.). Taigi šis atsakovės teiginys yra žinia.

Antruoju teiginiu, kad [E.] B. išvogė iš šaldytuvo kiaušinius, marinuotus grybus, išlaužė sandėliuko spynas, pavogė plaktukus, pjūkliukus, taip pat siekiama konstatuoti, jog ieškovas įvykdė nusikalstamą veiką, tik šįkart atsakovės atžvilgiu. Nurodytas teiginys išsakytas garsiai kieme, jį girdėjo ieškovas, liudytojai, kiti asmenys. Tikėtina, kad atsakovė tokiu būdu reiškė pyktį ieškovo atžvilgiu už tai, kad šis nesutiko duoti melagingų parodymų apkaltinančių kitus kaimynus įvykdžius nusikalstamas veikas. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų išreiškusi abejonę dėl minėto teiginio tikrumo ar būtų nurodžius, kad tai yra jos nuomonė, byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad nurodytas teiginys galėtų būti suprastas kaip atsakovės subjektyvus atitinkamų aplinkybių ar įvykių vertinimas. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė nesuprato savo veiksmų ar žodžių prasmės ar kad atsakovės veiksmai turi kitokių valios trūkumų (49 b. l.). Todėl įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, spręstina, kad šis atsakovės teiginys yra žinia.

Ketvirtasis atsakovės teiginys - „...esi vagis, išvogei viską ir raktą pavogei, iš durų ištraukei ir iš tašės paėmei... Vagis esi, vagis – amžinas...“ – taip pat yra konstatuojamosios konstrukcijos, atsakovė kaltina ieškovą neteisėtai pasisavinus viską, taip pat raktą, kurį jis neva ištraukęs iš durų ir iš rankinės, be to, atsakovė nurodo, kad ieškovas nuolat neteisėtai pasisavina svetimą turtą. Anot ieškovo, šį atsakovės teiginį girdėjo byloje apklausti liudytojai, ieškovo sutuoktinės brolis, jis taip pat buvo pasakytas garsiai kieme, bažnyčioje. Liudytojai A. Č. ir J. G. patvirtino girdėję šį atsakovės teiginį. Tikėtina, kad atsakovė tokiu būdu reiškė pyktį ieškovo atžvilgiu už tai, kad šis nesutiko duoti melagingų parodymų apkaltinančių kitus kaimynus įvykdžius nusikalstamas veikas. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų išreiškusi abejonę dėl minėto teiginio tikrumo ar būtų nurodžius, kad tai yra jos nuomonė, byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad nurodytas teiginys galėtų būti suprastas kaip atsakovės subjektyvus atitinkamų aplinkybių ar įvykių vertinimas. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė nesuprato savo veiksmų ar žodžių prasmės ar kad atsakovės veiksmai turi kitokių valios trūkumų (49 b. l.). Šį atsakovės teiginį taip pat galima patikrinti taikant objektyvumo ir tiesos kriterijų, todėl jis pripažintinas žinia.

Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. V. P. teisių perėmėjai L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011).

Nagrinėjamoje byloje rašytiniai įrodymai, ieškovo, liudytojų A. Č. ir J. G. parodymai neabejotinai patvirtina, kad aukščiau nurodyti atsakovės teiginiai buvo perduoti žodžiu mažiausiai 3 asmenims (ieškovui, liudytojams A. Č. ir J. G.), bei juos galėjo girdėti kiti šalia buvę asmenys, kadangi atsakovė šias žinias skleidė garsiai kalbėdama kieme, taip pat bažnyčioje, kapinėse. Atsakovė skleidžiamose žiniose aiškiai įvardino asmenį, kurį kaltina pavogus jos daiktus ir vykdant kitas vagystes, nurodydama, kad tas asmuo yra jos kaimynas E. B. Kitiems asmenims, o taip pat ir ieškovui nekilo abejonių, kad minėti teiginiai yra apie ieškovą ir jo neva atliekamus neteisėtus veiksmus.

Teismų praktikoje nurodyta, kad informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. V. P. teisių perėmėjai L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006). Tačiau bet kokiu atveju, faktą, kad nurodyta informacija atitinka tikrovę privalo įrodyti atsakovas (CK 2.24 str. 1 d.).

Ieškovas šioje byloje teigia, kad atsakovės paskleistos žinios neatitinka tikrovės, nes jis niekada nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka už svetimo turto pasisavinimą, jo atžvilgiu niekada nebuvo pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai. Duomenų, kad ieškovo atžvilgiu, atsakovės iniciatyva būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai, nenurodė ir liudytojai A. Č. bei J. G. Todėl, atsakovei nepateikus įrodymų, kad jos išsakyti teiginiai atitinka tikrovę, taikoma CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija ir atsakovės teiginiai vertinami kaip išgalvoti, melagingi, netikri, t.y., neatitinkantys tikrovės.

Paminėtina, kad ieškovas taip pat prašo nurodytus teiginius pripažinti neetiškais, nesąžiningais, neturinčiais faktinio pagrindo. Teismo nuomone, šie ieškovo reikalavimai yra pertekliniai, nes pakanka konstatuoti, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Teismų praktikoje dažniausiai ne žiniai, o nuomonei yra taikomi etiškumo ir sąžiningumo kriterijai (pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1228-392/2016; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2230-392/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir kt.), o byloje konstatavus, kad atsakovės išsakyti teiginiai yra žinia, pakanka nustatyti jų atitikimą ar neatitikimą tikrovei. Be to, jei žinia neatitinka tikrovės, ji savaime neturi faktinio pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012, pasisakyta, kad tuo atveju, kai paskleidžiami duomenys, jog asmuo padarė nusikaltimą, nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio nereikia įrodinėti, tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys asmenį. EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama, kad žodžio „vagys“, skirto apibūdinti žmones, pripažintus kaltais dėl nusikalstamai gautų daiktų įgijimo, vartojimas gali įžeisti asmenis, kurie nebuvo dėl to nuteisti (žr., pvz., mutatis mutandis cituotą Constantinescu prieš Rumuniją,par. 73).

Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančius duomenis, apie tai, kad neva jis įvykdė nusikalstamas veikas (nusikaltimus) - vagystes, t.y., neteisėtai pasisavino svetimą turtą (BK 178 str.), todėl savaime yra įžeidžiantys bet kokį asmenį, kurio atžvilgiu nebuvo priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis. Atsakovės teiginiai, skirti ieškovui, yra šokiruojantys, nemalonūs, užgaulūs, įžeidūs ir grubūs, jie perteikti gana įtaigiu tonu. Todėl, teismo vertinimu, atsakovės paskleisti duomenys apie ieškovą sumenkino jo savivertę, tai yra orumą, be to, žvelgiant iš pasyvaus (pašalinio) stebėtojo perspektyvos, sudarė pagrindą suabejoti jo veiksmų teisėtumu, tai yra, pažemino ir jo garbę. Taigi šioje byloje nustatyti visi pagrindai, būtini civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį taikyti. Todėl atsižvelgiant į ieškovo pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą, spręstina dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.).

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja.

Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3k-3-394/2006; kt.).

Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje pateiktas neišsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvieji kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

Šioje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad, atsakovei paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis apie jį, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos tarp kaimynų pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, nes jo atžvilgiu priimtų įsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių nėra, jis buvęs karininkas, vėliau dirbęs langų keitimu užsiimančioje įmonėje, todėl jam garbė ir orumas yra itin svarbios teisinės vertybės. Anot ieškovo, atsakovė tikrovės neatitinkančias žinias skleidė ieškovą pažįstantiems asmenims, kaimynams, šios žinios buvo skleidžiamos mažame miestelyje, kuriame visi vienas kitą pažįsta. Jos buvo skleidžiamos bent 1 kartą per savaitę, o pradėtos skleisti prieš 2,5-3 metus. Ieškovo ir liudytojų teigimu, kiti asmenys klausdavo ieškovo ir jo šeimos narių nemalonius klausimus, t.y., ar paskleistos žinios atitinka tikrovę. Atsakovės skleidžiamų žinių intensyvumą patvirtina ir tai, kad ieškovas kreipėsi į teisėsaugos institucijas, prašydamas atsakovės atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau ikiteisminis tyrimas nepradėtas, nes nurodyti atsakovės veiksmai nekvalifikuotini kaip nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Įvertinus šias aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, spręstina, kad ieškovas dėl atsakovės veiksmų patyrė neturtinę žalą (CK 6.250 str.), tik dėl atsakovės veiksmų, ieškovas patyrė neturtinę žalą (CK 6.247 str.), nes kiekvienas asmuo turi laikytis įstatymuose nustatytos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, neskleisti apie kitus asmenis tikrovės neatitinkančių duomenų, ir tokiais savo veiksmais nepadaryti kitiems asmenims žalos (CK 6.246 str.).

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas siekia prevencinio poveikio atsakovei, kad ši ateityje neskleistų apie ieškovą tikrovės neatitinkančių žinių. Nenustatyta, kad, bylą nagrinėjant teisme, atsakovė skleistų apie ieškovą tikrovės neatitinkančias žinias, todėl vien bylos nagrinėjimas teisme turi prevencinį poveikį atsakovei. Be to, atsižvelgtina į tai, kad atsakovė yra garbaus amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), senatvės pensininkė, duomenų apie jos turtą byloje nėra, o 2016 m. gruodžio mėnesį vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija buvo 255,44 Eur (http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai), kuri pagal 2016-12-22 patvirtintą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą (TAR, 2016-12-28, Nr. 29796) nuo 2017 m. sausio 1 d. siekia 287,57 Eur. Taigi įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendžia, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 300,00 Eur, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nors ieškovas ieškinyje teigė, kad atsakovė pažeidė ir jo teisę į privatų gyvenimą (CK 2.23 str.), tačiau plačiau apie šios teisės pažeidimą nepasisakė nei ieškinyje, nei teismo posėdyje. Paminėtina, kad ieškovas nepagrįstai sutapatina tikrovės neatitinkančių žinių apie asmens teistumą paskleidimą su teisės į asmens privatų gyvenimą pažeidimu, nes teismų praktikoje privatus gyvenimas apibrėžiamas kaip asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias fizinis asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat fizinio asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus (pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-318-580/2016). Šioje byloje ieškovas nenurodė aplinkybių bei nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kad buvo pažeistas jo gyvenimo privatumas. Dėl šios priežasties teismas daugiau apie teisės į privatų gyvenimą pažeidimą nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Šioje byloje ieškovas sumokėjo 46,00 Eur žyminį mokestį (8 b. l.), jam teisme atstovavo ir teisines konsultacijas teikė advokatė Inga Mekienė, kuriai ieškovas sumokėjo iš viso 600,00 Eur (18, 19, 39, 40 b. l.). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8. p. nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (iš esmės visi teiginiai pripažintini neatitinkantys tikrovės, tačiau priteistinos neturtinės žalos dydis nustatytas mažesnis, vietoje 500,00 Eur priteistina 300,00 Eur), t.y., 80 procentų, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 37,00 Eur žyminio mokesčio ir 480,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t.y., iš viso 517,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1, 5 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d.).

Teismas turėjo 7,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovės V. K., gim. (duomenys neskelbtini), teiginiai:

3. „...B. išvogė iš šaldytuvo kiaušinius, marinuotus grybus, išlaužė sandėliuko spynas, pavogė plaktukus, pjūkliukus...“,

4. „...esi vagis, išvogei viską ir raktą pavogei, iš durų ištraukei ir iš tašės paėmei... Vagis esi, vagis – amžinas...“

neatitinka tikrovės ir pažeidė ieškovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) garbę ir orumą.

Priteisti iš atsakovės V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir 517,00 Eur (penkių šimtų septyniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės V. K., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 7,92 Eur (septynių eurų, 92 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.