Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. P. ir atsakovės N. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-32819-608/2014 pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei N. M. dėl tikrovės neatitinkančių ir asmens garbę bei orumą žeminančių žinių paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniu skundu atsakovė N. M. teismo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-05 sprendimą – panaikinti sprendimo dalį, kuria dalinai patenkintas ieškovo D. P. ieškinys, ir ieškinį atmesti visiškai bei iš ieškovo priteisti atsakovei visas bylinėjimosi išlaidas, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad teiginys „kiek žinoma, kad P. gaudavo pinigų nedirbdamas“ yra faktas, o ne nuomonė. Kauno apygardos teismo 2013-01-07 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. PK-88-660/2012 konstatuota, kad šis yra ne informacija apie faktus, o atsakovės nuomonė, todėl atsakovei negali kilti pareiga savo nuomonę paneigti. Kauno apygardos teismas, nuosprendyje argumentuodamas išvadą, jog paminėtas teiginys buvo tik atsakovės nuomonė, paremta faktu, jog ieškovas vienu metu dirbo aštuoniuose darbovietėse ir kad tai objektyviai sukelia abejones dėl jo gaunamo atlyginimo pagrįstumo, konstatavo ir kitą esminę reikšmę ginčo išsprendimui turinčią aplinkybę, jog šis faktas atsakovei tapo žinomu jį paskelbus visuomenės informavimo priemonėse (www.respublika.lt straipsnyje „Devyniose darbovietėse dirbantis teisininkas įtariamas sukčiavimu“, www.balsas.lt straipsnyje „9 darbovietėse dirbantis teisininkas atsidurs teisme“, trijose televizijos laidose „Kakadu“, 2011-03-29 laikraštyje „Kauno diena“ straipsnyje „Į ligoninės direktorius taiko ir darbštusis D. P.“). Taigi, paskelbdama savo nuomonę, atsakovė rėmėsi prieš tai apie ieškovą viešai skelbta informacija, todėl jos komentaras „kiek žinoma, kad P. gaudavo pinigų nedirbdamas“ negali būti laikomas neatitinkančiu tikrovės, net jeigu ir būtų pripažintas žinia (faktu). Be to, atsakovei buvo žinomas LR Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus 2009-11-18 rašto Nr. SD-25175 turinys, kuriame konstatuota, kad pagal sudarytas darbo sutartis ieškovas, norėdamas uždirbti jose numatytą darbo užmokestį, per parą jis turėjo dirbti po 22 valandas, ko objektyviai negalėjo būti, todėl tikėtina, jog bent dalį atlyginimo ieškovas galimai gaudavo ir nedirbdamas. Dėl to, net vertinant paminėtą komentarą kaip faktą, priešingai nei nustatė teismas, negalima teigti, kad jis neatitinka tikrovės, juolab, jog sakinyje nėra nurodyta, kad pinigus ieškovas gaudavo iš viso nedirbdamas. Be to, būtent remdamasi viešai paskleista informacija apie ieškovą, atsakovė komentaro pradžioje parašė „kiek žinoma“, kas teismo nepagrįstai buvo įvertinta žinių paskleidimo įrodymu. Teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, jog parašydama „Pats smirda ant visos Lietuvos, tad bando ir kitus apšikalioti“ atsakovė apie ieškovą paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Prieš žodžių junginį, kurį atsakovė įpareigota paneigti, buvo parašytas sakinys: „<...> nuo to P., aptriedė jis mus skundais, raštais, gramatomis, pisulkomis.“. Apie tai, kad ieškovas rašė skundus, atsakovei buvo žinoma iš viešai prieinamos informacijos ir kitų šaltinių. Todėl, jeigu teismas būtų vertinęs teiginio, kurį atsakovė įpareigota paneigti, prasmę bendrame kontekste su prieš tai esančiu sakiniu, tai akivaizdu, kad sakiniu „Pats smirda ant viso Lietuvos, tad bando ir kitus apšikalioti“, ieškovas nebuvo vertinamas kaip nesąžiningas, visoje Lietuvoje susikompromitavęs asmuo, bet šiuo sakiniu atsakovė emocionaliai norėjo išreikšti neigiamą požiūrį į ieškovo parašytus skundus. O įvertinant tai, kad teismas visos konstrukcijos pirmojo sakinio „<...> nuo to P., aptriedė jis mus skundais, raštais, gramatomis, pisulkomis.“ nepripažino neatitinkančiu tikrovės, nėra pagrindo teigti priešingai, t. y. kad ieškovas nerašė skundų, raštų, prašymų ir pan. Taigi, atsakovės nuomonės pareiškimas bei ieškovo veiksmų (skundų rašymo) neigiamas vertinimas negali būti pripažintas ieškovo garbės ir orumo įžeidimu. Be to, kaip ir prieš tai paminėtu atveju, teismas neatsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2013-01-07 nuosprendžio išvadas, kad net visa ketvirtoji komentaro konstrukcija, kurią ieškovas prašė įpareigoti paneigti, buvo įvertinta kaip atsakovės nuomonė ir ieškovo veiksmų vertinimas, galimai pasirenkant per daug emocionalią leksiką. Prijungtoje baudžiamojoje byloje ieškovas atsakovės veiksmus taip pat prašė vertinti pagal BK 155 straipsnį, t. y. kaip jo įžeidimą. Iš tikrųjų, žodžiai „smirda“ ir „apšikalioti“ negali būti vertinami kaip tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas, nes jais nėra paskleidžiamos žinios. Kauno apygardos teismo 2013-01-07 nuosprendžiu buvo nustatyta, kad atsakovė neįvykdė veikos, numatytos BK 155 straipsnyje. Todėl darytina išvada, kad atsakovės veiksmai dėl šio teiginio įstatymo nustatyta tvarka jau yra įvertinti. Atsakovė taip pat nurodo, kad teismo sprendimas pripažintinas neteisėtu ir esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui. Atsakovė neva tikrovės neatitinkančią informaciją paskelbė dienraščio „Kauno diena“ interneto svetainėje www.kaunodiena.lt, t. y. viešojo informavimo priemonėje. Todėl ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą dėl įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, privalėjo pasinaudoti įstatyme numatyta išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, tačiau to nepadarė. Dėl to ieškovo ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Atsakovės nuomone, priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos ir interneto svetainės www.kaunodiena.lt, kurioje atsakovė yra įpareigota paneigti informaciją, savininko teisėms, tuo labiau, jog priimto sprendimo įvykdymas tam tikra prasme priklauso ne tik nuo atsakovės, bet ir nuo interneto svetainės savininko valios, todėl jis turėjo būti traukiamas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu arba atsakovu (b.l. 143-146).

Ieškovas D. P. atsiliepimu teismo prašo atsakovės N. M. apeliacinį skundą atmesti. Ieškovo teigimu, atsakovė iš Kauno apygardos teismo 2013-01-07 nuosprendžio konteksto išrinkdama tam tikrus fragmentus, sąmoningai nutyli esmę ir neatsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Priešingai nei teigia atsakovė, Kauno apygardos teismas 2013-01-07 nuosprendyje konstatavo, kad atsakovės visi išsakyti teiginiai žemina ieškovo garbę ir orumą, tačiau atsakovei nekyla tik baudžiamoji atsakomybė ir tik todėl, kad teiginiai „nelaikytini tiek užgauliais, šiurkščiai pažeidžiančiais kito asmens orumą, kad tai užtrauktų baudžiamąją atsakomybę...“. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad: „asmens garbė ir orumas, reputacija gali būti pažeisti tiek paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis (žinias), tiek subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), kai jie yra nesąžiningi, neturi objektyvaus faktinio pagrindo.“. Ieškovas sutinka su teismo išvada, kad atsakovės komentaro konstrukcija „kiek žinoma, kad p. gaudavo pinigus nedirbdamas“ patvirtina, jog šiuo komentaru pateikiama ne atsakovės nuomonė apie ieškovą, o faktas, teiginys, kurį galima patikrinti tiesos kriterijaus aspektu. Iš tokio sakinio formuluotės akivaizdu, jog juo atsakovė išreiškė ne savo nuomonę, abejonę, o tvirtino, teigė, jog yra žinoma, kad ieškovas gauna pinigus nedirbdamas. Toks atsakovės teiginys žemina ieškovo garbę ir orumą, nes apibūdina ieškovą kaip nesąžiningą darbuotoją, visiškai neatliekantį savo darbo pareigų ir gaunantį darbo užmokestį veltui. Tokio atsakovės teiginio atitikimas tikrovei neįrodytas. Teismas padarė pagrįstą išvadą ir dėl kito atsakovės parašyto komentaro „Pats smirda ant visos Lietuvos, tad bando ir kitus apšikalioti.“. Iš komentaro konstrukcijos matyti, jog tai yra ne atsakovės nuomonė, o teiginys, nurodomas faktas. Toks teiginys apibūdina ieškovą kaip nesąžiningą, visoje Lietuvoje susikompromitavusį asmenį, bandantį apšmeižti kitus. Tai, kad minėtame komentare tikrovės neatitinkantys ir ieškovą žeminantys teiginiai pateikiami perkeltine prasme, nekeičia esmės. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovo atliktus neteisėtus, jį kompromituojančius veiksmus, taip pat kad ieškovas šmeižė kitus asmenis, skleidė apie juos melagingas, tikrovės neatitinkančias žinias. Atsižvelgiant į tai, kad nei vienas iš atsakovės parašytų komentarų (teiginių) neturi objektyvaus faktinio pagrindo, t. y. nesąžiningi, tenkinti atsakovės apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo. Atsakovės visuose trijuose komentaruose vartotos sąvokos ar ieškovą apibūdinantys posakiai (teiginiai) visiškai nesuderinami su pagrįsta kritika, bet priešingai yra akivaizdžiai ieškovą įžeidžiančios formuluotės: „aferų darymas“, „loja p.“, „putos drimba“, „sūbinė svyla“, „aptriedė jis mus“, „pats smirda ant visos Lietuvos“, „bando ir kitus apšikalioti“. Be to, nors šioje byloje įrodinėjimo pareigos našta tenka atsakovei, siekdamas paneigti atsakovės prasimanymus apie pinigų gavimą nedirbant, apie aferas viešųjų pirkimų srityje, ieškovas į bylą pateikė VšĮ Kauno klinikinės ligoninės 2012-01-05 raštą, kuris patvirtina, kad už viešųjų pirkimų procedūras VšĮ Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje ieškovas apskritai niekada nebuvo atsakingas, o juolab ieškovo jokios aferos niekada nebuvo fiksuotos. Tas pats raštas patvirtina, kad per visą ieškovo darbo laikotarpį jokių pretenzijų dėl ieškovo nebuvimo darbe darbo metu fiksuota nebuvo, drausminių nuobaudų ir/ar įspėjimų jam skirta nebuvo. Atsakovė, rašydama komentarus, naudodama tokias neetiškas formuluotes, turėjo vienintelį tikslą, t. y. ieškovą žeminti ir menkinti. Ieškovo teigimu, visiškai nepagrįsti atsakovės argumentai neva ji rėmėsi jau anksčiau visuomenės informavimo priemonėse paskelbta informacija. Straipsnis buvo apie konkrečią ligoninę, t. y. Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę. Būtent apie ieškovo darbą šioje ligoninėje, apie jo tariamus pažeidimus (nedirbamą darbo laiką ir už tai gaunamą atlyginimą) komentarus rašė atsakovė. Tačiau nei vienoje visuomenės informavimo priemonėje anksčiau niekada nebuvo paskelbta informacija, kad ieškovas šioje gydymo įstaigoje nedirbdamas gaudavo atlyginimą ar kad darė aferas viešųjų pirkimų srityje (net ir komentuojamame straipsnyje). Ieškovas nesutinka su atsakovės teiginiu, kad neva prieš kreipdamasis į teismą dėl įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją jis privalėjo pasinaudoti įstatyme numatyta išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, tačiau to nepadarė. Į bylą yra pateikti įrodymai, kad į atsakovę ieškovas kreipėsi ikiteismine tvarka su reikalavimu paneigti tikrovės neatitinkančias ir ieškovo garbę bei orumą žeminančias žinias. Kreipimasis į visuomenės informavimo priemonę – interneto portalą www.kaunodiena.lt valdantį asmenį nebuvo būtinas, kadangi šiame interneto portale buvo tik sudaryta galimybė kitiems asmenims rašyti komentarus, o interneto portalo valdytojas įtakoti komentarų turinio neturėjo galimybės, taip pat ir neatsakė už komentarų turinį. Visuomenės informavimo priemonei nekyla civilinė atsakomybė, o pareiga atlyginti turtinę ir neturtinę žalą kyla būtent atsakovei, nes ji yra komentarų autorė. Dėl to atsakovės apeliacinio skundo argumentai neva svetainės www.kaunodiena.lt savininkas (valdytojas) turėjo būti traukiamas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu arba atsakovu yra visiškai nepagrįsti. Ieškovo reikalaujamas tikrovės neatitinkančių ir ieškovo garbę bei orumą žeminančių žinių paneigimo būdas yra analogiškas jų paskelbimo būdui. Atsakovė neįrodė, jog nėra galimybės paneigti minėtų žinių ieškovo reikalaujamu būdu (b.l. 156-159).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo D. P. ir atsakovės N. M. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. PK-88-660-2012 medžiaga patvirtina, kad 2011-04-22 interneto portale www.kaunodiena.lt publikuoto straipsnio „VPT: Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje – pirkimų su pažeidimais už 1,8 mln. litų“ komentarų srityje atsakovė N. M. paskelbė tokius komentarus, susijusius su ieškovu D. P.:

„kiek žinoma. kad p. gaudavo pinigus nedirbdamas, tai ir gerai, kad pasamdė gerus teisininkus ir moka už darbą, o ne už aferų darymą, ką ir nustatė vieš. prikimų tarnyba.“,

„Straipsnis tai ne apie buvusį Raudonąjį Kryžių, o kaip loja p., kad net putos drimba, turbūt subinė svyla, barbei devindarbei...“,

„<...> NUO TO P., APTRIEDĖ JIS MUS SKUNDAIS, RAŠTAIS, GRAMATOMIS, PISULKOMIS. PATS SMIRDA ANT VISOS LIETUVOS, TAD BANDO IR KITUS APŠIKALIOTI. NA, MEDICINA TOLI PAŽENGUSI. GAL GALI ŽMOGUI PADĖTI, O TAI KAŽKAIP TAI, NE SVEIKATA ATSIDUODA, GAL UŽVALGĖ KO“ (baudžiamosios b.l. 132-135, t. I).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar aukščiau nurodytais veiksmais atsakovė paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančius ir žeminančius jo garbę bei orumą duomenis, taip pat ar ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti tokiais neteisėtais atsakovės veiksmais padarytą neturtinę žalą.

LR Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nustatytas įpareigojimas asmeniui, besinaudojančiam teise skleisti informaciją, laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, nevaržyti kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises bei teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė. Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. CK 1.114 straipsnis taip pat saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, tame tarpe asmens garbę ir orumą. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. CK 2.24 straipsnio pagrindu asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą, 3) faktas, jog paskleistos žinios žemina ieškovo garbę ir orumą, 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2013-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

Taigi, CK 2.24 straipsnio 1 daliai taikyti pirmiausia turi būti nustatyta, kad apie asmenį (ieškovą) yra paskleistos žinios (duomenys ir faktai), o ne subjektyvi nuomonė, kurios, priešingai nei žinių, negalima ginčyti, prašant ją paneigti kaip neatitinkančią tikrovės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia ar išsakyta nuomonė, turi būti vadovaujamasi tuo, jog žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, kuriai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Tuo tarpu nuomonė, nors ir turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą, ar atsakovės išsakyti teiginiai apie ieškovą yra žinia ar nuomonė, negali būti vertinami tik atskiri atsakovės teiginiai, apsiribojant pažodiniu kiekvieno teiginio vertinimu, o turi būti atsižvelgiama į atsakovės išsakytų teiginių visumą, jų pateikimo būdą, taip pat situacijos, kurioje teiginiai buvo išsakyti, kontekstą.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su nagrinėjamos civilinės bylos ir prie jos prijungtos baudžiamosios bylos medžiaga, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo prašomos paneigti atsakovės komentarų dalys „kiek žinoma. kad p. gaudavo pinigus nedirbdamas <...>“, „PATS SMIRDA ANT VISOS LIETUVOS, TAD BANDO IR KITUS APŠIKALIOTI.“ yra ne atsakovės nuomonė, o teiginiai, nurodomi faktai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek šios atsakovės komentarų dalys, tiek ir visi kiti aukščiau nurodyti atsakovės komentarai, susiję su ieškovo asmeniu, vertintini tik kaip jos subjektyvi nuomonė, o ne teiginiai (duomenys, žinia). Šiuo atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į Kauno apygardos teismo 2013-01-07 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-16-397/2013 (baudžiamosios b.l. 177-182, t. II), kuriame teismas, pasisakydamas dėl atsakovės komentaro „kiek žinoma. kad p. gaudavo pinigus nedirbdamas, tai ir gerai, kad pasamdė gerus teisininkus ir moka už darbą, o ne už aferų darymą, ką ir nustatė vieš. prikimų tarnyba.“, įvertino atsakovės paaiškinimus, kaip ir kokiu būdu jai tapo žinoma informacija apie ieškovo darbą Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje ir kitose darbovietėse, kaip šie faktai buvo tikrinami, kaip ieškovė rašė savo samprotavimus komentaruose po aktualaus straipsnio pasirodymo, teismas taip pat įvertino nustatytas aplinkybes, kad ieškovas dirbo vienu metu devyniose darbovietėse ir taip pažeidė reikalavimą dirbti ne ilgiau nei dvylika valandų per parą, dėl to fakto buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau nutrauktas nenustačius sukčiavimo požymių, kad tos aplinkybės dar iki atsakovės komentarų paskelbimo buvo paskelbtos interneto portale www.respublika.lt straipsnyje „Devyniose darbovietės dirbantis teisininkas įtariamas sukčiavimu“ bei interneto portale www.balsas.lt straipsnyje „9 darbovietėse dirbantis teisininkas atsidurs teisme“, kad apie tai buvo skelbiama ir 2009-08-26, 2009-09-16, 2009-10-28 televizijos laidose „Kakadu“. Teismas, įvertinęs visas šias baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad komentaru „kiek žinoma. kad p. gaudavo pinigus nedirbdamas, tai ir gerai, kad pasamdė gerus teisininkus ir moka už darbą, o ne už aferų darymą, ką ir nustatė vieš. prikimų tarnyba.“ atsakovė paskleidė ne žinias (duomenis) apie ieškovą, bet tik išsakė savo vertinamąją nuomonę apie jai iš kitų šaltinių žinomą ieškovo darbą Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje ir kitose darbovietėse. Teismas tuo pačiu pažymėjo, kad visiškai tikėtinas atsakovės paaiškinimas, jog šie konkretūs teiginiai buvo skirti apibūdinti neįmanomą ieškovą darbą 22 val. per parą ir palyginti jį su kitų pasamdytų teisininkų darbu, įvertinant straipsnyje paskelbtą informaciją apie negeroves Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje vykdant viešuosius pirkimus, taip pat po šiuo straipsniu sekusius komentarus, kuriuose išsakyta kitų internetinio portalo skaitytojų nuomonė. Teismas taip pat nenustatė, kad atsakovė, skleisdama tokią nuomonę, žinojo jos galimą neatitikimą tikrovei, kad tokią nuomonę įtakojo atsakovės sutuoktinio, buvusio ligoninės vadovo, paaiškinimai.

Nurodytame nuosprendyje Kauno apygardos teismas, pasisakydamas dėl kitų atsakovės komentarų „Straipsnis tai ne apie buvusį Raudonąjį Kryžių, o kaip loja p., kad net putos drimba, turbūt subinė svyla, barbei devyndarbei...“, „NUO TO P., APTRIEDĖ JIS MUS SKUNDAIS, RAŠTAIS, GRAMATOMIS, PISULKOMIS. PATS SMIRDA ANT VISOS LIETUVOS, TAD BANDO IR KITUS APŠIKALIOTI. NA, MEDICINA TOLI PAŽENGUSI. GAL GALI ŽMOGUI PADĖTI, O TAI KAŽKAIP TAI, NE SVEIKATA ATSIDUODA, GAL UŽVALGĖ KO“ nustatė, kad po aktualaus straipsnio publikavimo skaitytojai komentarų skiltyje reiškė savo nuomonę apie straipsnyje keliamas problemas dėl Kauno 2-osios klinikinės ligoninės darbo bei pradėjo diskusijas tarpusavyje, komentuodami ne tik straipsnyje nurodytas aplinkybes, bet ir vieni kitų atskirus pasisakymus komentaruose. Teismas taip pat nustatė, kad šiuose komentaruose be kitų asmenų dalyvavo atsakovė ir ieškovas. Iš aukščiau nurodytų ir iš kitų po straipsnio sekusių komentarų turinio teismas nustatė, kad juose buvo išsakoma nuomonė ir kritika viena ar kita institucija, vienais ar kitais ligoninės darbuotojais. Atsakovė nurodė, kad jai iš sutuoktinio, buvusio ligoninės vadovo, pasakojimų buvo žinoma, jog ieškovas dėl ligoninės darbo rašo daug skundų, taip pat jai buvo žinomi faktai apie ieškovo darbą 22 val. per parą, ką ji laikė „afera“, todėl, suprasdama, kad eilę komentarų po straipsniu galimai rašo pats ieškovas, jo komentarai tendencingi, šmeižiantys Raudonojo kryžiaus ligoninę, jos kolektyvą, atsakovė atsakė į šiuos komentarus, parašydama teiginius „barbė devyndarbė“, „subinė svyla“, „loja p.“, „putos drimba“, „aptriedė“, tuo norėdama atsakyti į tendencingus ankstesnius komentarus ir dėl sukilusių emocijų panaudodama perkeltine prasme aštresnius žodžius, kuriuos įtakojo ir galimai nepagrįsta jos sutuoktinio kritika. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad paskutiniais dvejais komentarais atsakovė išsakė kritiką ieškovo, kaip buvusio ligoninės darbuotojo, jo darbinių ir asmeninių, susijusių su ligoninės darbu bei personalu, veiksmų atžvilgiu. Atsakovė galėjo sąžiningai klysti ir susidaryti neadekvačią nuomonę dėl ieškovo darbo vienu metu eilėje darboviečių, tuo pačiu ir apie paties ieškovo asmenybę, apie pastarojo polinkį skųsti aukštesnės ligoninės administracijos veiksmus, nes tokia atsakovės nuomonė susiformavo iš jos sutuoktinio, buvusio ligoninės vadovo, paaiškinimų.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti aukščiau nurodytoms Kauno apygardos teismo 2013-01-07 nuosprendžiu konstatuotoms ir nagrinėjamai civilinei bylai teisiškai reikšmingoms aplinkybėms ir išvadoms, kurias patvirtina prijungtos baudžiamosios bylos medžiaga. Šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad nei viena iš ginčo šalių iš esmės neginčijo Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių ir šio teismo padarytų išvadų.

Taigi, teisėjų kolegijai pripažinus, kad interneto portale po publikuotu straipsniu „VPT: Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje – pirkimų su pažeidimais už 1,8 mln. Litų“ komentarų srityje atsakovės paskelbti komentarai, susiję su ieškovo asmeniu, – „kiek žinoma. kad p. gaudavo pinigus nedirbdamas, tai ir gerai, kad pasamdė gerus teisininkus ir moka už darbą, o ne už aferų darymą, ką ir nustatė vieš. prikimų tarnyba.“, „Straipsnis tai ne apie buvusį Raudonąjį Kryžių, o kaip loja p., kad net putos drimba, turbūt subinė svyla, barbei devindarbei...“, „<...> NUO TO P., APTRIEDĖ JIS MUS SKUNDAIS, RAŠTAIS, GRAMATOMIS, PISULKOMIS. PATS SMIRDA ANT VISOS LIETUVOS, TAD BANDO IR KITUS APŠIKALIOTI. NA, MEDICINA TOLI PAŽENGUSI. GAL GALI ŽMOGUI PADĖTI, O TAI KAŽKAIP TAI, NE SVEIKATA ATSIDUODA, GAL UŽVALGĖ KO“ – yra tik jos subjektyvi nuomonė, o ne duomenys (žinia), ieškovas neturi teisės CK 2.24 straipsnio 1 dalies pagrindu reikalauti atsakovės paneigti tokią jos nuomonę.

Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad visas atsakovės komentaras „kiek žinoma. kad p. gaudavo pinigus nedirbdamas, tai ir gerai, kad pasamdė gerus teisininkus ir moka už darbą, o ne už aferų darymą, ką ir nustatė vieš. prikimų tarnyba.“ yra susijęs su ieškovu, kadangi juo lyginama ieškovo ir kitų teisininkų, kurie, priešingai nei ieškovas, gerai dirba, o ne „daro aferas“, veikla.

Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek tarptautinė, tiek nacionalinė teisė pripažįsta, jog asmens garbė ir orumas ginami ne tik nuo juos žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo ar neetiškai išreikštos kritikos, nuomonės ar vertinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų. Pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais asmens garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014). Neetiškai, nesąžiningai, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą. Nuomonės pagrįstumas ir atitiktis etikos normų reikalavimams, kaip ir žinios bei nuomonės atskyrimas, yra fakto klausimas, todėl kilus ginčui atsakovas privalo įrodyti, kad turėjo duomenų, kurie leido jam susidaryti viešai išreikštą nuomonę ir jos išraiška nepažeidė visuomenėje susiformavusių etikos normų. Savo ruožtu teismas, nagrinėdamas ieškinį, privalo tirti ir vertinti, ar tekste, kuriame pateikta nuomonė, esantys duomenys ir teismui pateikti įrodymai yra pakankamai patikimi atsakovo išreikštai nuomonei susiformuoti, ar nuomonė išreikšta etiškai ir ar nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieškovo garbės ir orumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nors atsakovės išreikšta nuomonė (kritika) ieškovo atžvilgiu turėjo objektyvų faktinį pagrindą, apie ką išsamiai pasisakyta aukščiau, tačiau komentaruose – „kiek žinoma. kad p. gaudavo pinigus nedirbdamas, tai ir gerai, kad pasamdė gerus teisininkus ir moka už darbą, o ne už aferų darymą, ką ir nustatė vieš. prikimų tarnyba.“, „Straipsnis tai ne apie buvusį Raudonąjį Kryžių, o kaip loja p., kad net putos drimba, turbūt subinė svyla, barbei devyndarbei...“, „NUO TO P., APTRIEDĖ JIS MUS SKUNDAIS, RAŠTAIS, GRAMATOMIS, PISULKOMIS. PATS SMIRDA ANT VISOS LIETUVOS, TAD BANDO IR KITUS APŠIKALIOTI. NA, MEDICINA TOLI PAŽENGUSI. GAL GALI ŽMOGUI PADĖTI, O TAI KAŽKAIP TAI, NE SVEIKATA ATSIDUODA, GAL UŽVALGĖ KO“ – išsakyta atsakovės nuomonė (kritika) buvo išreikšta neadekvačiu, ieškovą įžeidžiančiu ir žeminančiu būdu, nesilaikant bendrųjų etikos normų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė tokią pačią nuomonę apie ieškovą galėjo ir privalėjo viešai išsakyti švelnesne, pagarbesne forma, juolab kad komentarų rašymo metu ginčo šalys viena kitos asmeniškai nepažinojo ir tarpusavio konfliktų neturėjo. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovė, viešai paskelbdama nurodytus komentarus, pažeidė ieškovo garbę ir orumą, tačiau tai nesudaro pagrindo priteisti ieškovui prašomos neturtinės žalos atlyginimo, nes vien pats pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu šiuo atveju yra pakankamas ieškovo garbės ir orumo gynimo būdas. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad dar iki atsakovės neigiamų komentarų (kritikos) ieškovo atžvilgiu viešo paskelbimo 2011-04-22, apie tuos pačius su ieškovo asmeniu susijusius aspektus jau buvo neigiamai pasisakyta 2009-10-26 interneto portale www.respublika.lt straipsnyje „Devyniose darbovietės dirbantis teisininkas įtariamas sukčiavimu“, 2009-10-26 interneto portale www.balsas.lt straipsnyje „9 darbovietėse dirbantis teisininkas atsidurs teisme“, 2009-08-26, 2009-09-16, 2009-10-28 televizijos laidose „Kakadu“ (baudžiamosios b.l. 28-30, 177-182, t. II). Taigi, atsakovės neigiami komentarai (kritika) ieškovui neturėjo būti netikėti ir sukelti stiprias neigiamas emocijas ar neigiamai paveikti jo profesinę veiklą. Tuo tarpu vien tai, kad ieškovui teko sugaišti daug laiko ginant savo garbę ir orumą, taip pat atsakovės gera turtinė padėtis, nėra pakankamas pagrindas priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą.

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino atsakovės viešai paskelbtų komentarų apie ieškovą turinį, pripažindamas juos žiniomis, o ne nuomone bei įpareigodamas atsakovę šiuos komentarus paneigti. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pripažįstant, kad visi aukščiau nurodyti atsakovės komentarai, kurie laikytini atsakovės nuomone, pažeidžia ieškovo garbę ir orumą, tačiau atsakovė neįpareigotina jų paneigti ir ieškovui neturinė žala neatlygintina.

Ieškovo reikalavimas dėl interneto portalo įtraukimo dalyvauti byloje teisėjų kolegijos vertinimu yra nepagrįstas ir, nes teismo sprendimas jo teisių ir pareigų neįtakos.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų neaptartų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, kaip nereikšmingų, kadangi dėl jų negali būti priimtas kitoks procesinis sprendimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti jam 3.000 Lt teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 500 eurų už apeliacinio skundo surašymą, kadangi teisinę pagalbą ieškovui šioje byloje teikė ne advokatas ar advokato padėjėjas, o mažoji bendrija „VGV Sprendimai“ (b.l. 83-83). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų teisinės pagalbos civiliniame procese išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai šios išlaidos susijusios su advokato arba advokato padėjėjo pagalba. Kitokios fizinio asmens patirtos teisinės pagalbos išlaidos, tame tarpe ir išlaidos teisines paslaugas teikiantiems asmenims, kurie nėra advokatai ar advokato padėjėjai, civiliniame procese negali būti priteistos. Šios išlaidos negali būti priteistos ir pagal CKP 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos, nes teisinės pagalbos išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).

Kadangi abejų šalių apeliaciniai skundai ir ieškinys patenkinti tik iš dalies, atmetant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, o abi šalys turėjo ir kitų bylinėjimosi išlaidų, kurių dydis turi būti adekvatus, šalims bylinėjimosi išlaidos viena kitai neatlygintinos / įskaitytinos.

Kadangi ieškinys patenkintas tik neturtinio reikalavimo dalyje, ieškovui iš atsakovės priteistinas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sumokėtas 31 € dydžio žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-05 sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad 2011-04-22, 16:50 val. interneto portale www.kaunodiena.lt paskelbto straipsnio „VPT: Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje – pirkimų su pažeidimais už 1,8 mln. litų“ komentarų srityje patalpinti N. M. komentarai, kurie laikytini atsakovės nuomone, – „kiek žinoma. kad p. gaudavo pinigus nedirbdamas <...> už aferų darymą, ką ir nustatė vieš. pirkimų tarnyba.“, „<...> kaip loja p., kad net putos drimba, turbūt subinė svyla, barbei devindarbei...“, „<...> NUO TO P., APTRIEDĖ JIS MUS SKUNDAIS, RAŠTAIS, GRAMATOMIS, PISULKOMIS. PATS SMIRDA ANT VISOS LIETUVOS, TAD BANDO IR KITUS APŠIKALIOTI. NA, MEDICINA TOLI PAŽENGUSI. GAL GALI ŽMOGUI PADĖTI, O TAI KAŽKAIP TAI, NE SVEIKATA ATSIDUODA, GAL UŽVALGĖ KO“ – žemina D. P. garbę ir orumą.

Priteisti iš N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 31 € sumokėto žyminio mokesčio.