Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-318-580/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-02-17
Bylos Nr.: e2A-318-580/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-38818-2014-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Jūra Marija Strumskienė, Andrutė Kalinauskienė
Ieškovas: K. K.
Atsakovas: UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, UAB „Be tabu“, Ko

Kategorijos

2.6.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-318-580/2016Proceso Nr. 2-68-3-38818-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.7; 3.3.1.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovams UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „Be tabu“ ir Ko dėl paskelbtos informacijos pripažinimo pažeidžiančia asmens teisę į privataus gyvenimo slaptumą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas K. K. prašė konstatuoti, kad atsakovės UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „Be tabu“ ir Ko 2014-11-14 laidoje „KK2 penktadienis“ paskelbusios šią informaciją apie privatų K. K. gyvenimą: „<...> K. K., kolega jūsų. Našlys, turi ir santuokinių ir nesantuokinių, <...>.“; „<...> Tos tendencijos, susijusios su potencija, akivaizdžiausias įsikūnijimas Seimo v. K. K..“; „<...> K. turi keturis nesantuokinius vaikus. Paskutinis sūnus prieš dvejus metus gimė Žemaitijoje, o šiemet Panevėžy – graži mergaitė.“; „<...> traukis, K. išpera, <...>.“; „<...> šios ponios dukra susilaukė vaiko nuo K. K.. <...> Jis yra vaiko tėvas ir viskas.“; „<...> Nelegali Seimo v. uošvienė labai džiaugiasi tokiu nesantuokiniu žentu: dažnai atvažiuoja, aplanko moteriškę, pasisvečiuoja, viską...“; „<...> Seimo v. K. K. turi net keturias nesantuokines atžalas.“; <...> ar tuos paslapčiomis pagamintus vaikus ir jų motinas K. prižiūri, juos lepina?“, taip pat grupės „Baika“ dainą „Oi liuks liuks liuks tas K. pimpaliuks“, kurios tekste skamba tokie žodžiai: „Einu naktį per (duomenys neskelbtini), žiūriu dega žiburys, pasižiūriu per langelį, tai – mergaičių kambarys. Oi liuks liuks liuks tas K. pimpaliuks, jei ne pimpa, nebūt balių, nei krikštynų, nei veselės. Paprašiau aš mergužėlės, paprašiau jos iš širdies, liepė kelnes nusimauti ir darbuotis iš peties. Oi liuks liuks...“, pažeidė ieškovo K. K. teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, jo garbę ir orumą, kaip teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, dalį. Taip pat prašė priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2014-10-27 Informacijos Analizės asociacijos valdomame interneto tinklalapyje www.meslaisvi.lt buvo paskelbtas pranešimas, kad UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdomo televizijos kanalo LNK laidoje „KK2“ ir/arba „KK2 penktadienis“, kurią rengia UAB „Be tabu“ ir Ko, bus paskelbta privataus pobūdžio informacija, susijusi su K. K. šeiminiais ryšiais ir tariamai turimais nesantuokiniais vaikais. Pranešime taip pat buvo anonsuojama, jog laidoje „KK2“ ir/arba „KK2 penktadienis“ nuskambės grupės „Baika“ sukurta daina „Oi liuks liuks liuks tas K. „pimpaliuks“. Ieškovo atstovė 2014-11-07 kreipėsi į atsakoves su prašymu užtikrinti, kad LNK televizijoje transliuojamoje laidoje „KK2“ ir/arba „KK2 penktadienis“ nebūtų skelbiama informacija apie ieškovo privatų gyvenimą, nes informacija yra įžeidžianti ir neatitinkanti Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų kriterijų, tačiau į prašymą nereaguota. 2014-11-14 UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ LNK televizijoje transliavo UAB „Be tabu“ ir Ko parengtą laidą „KK2 penktadienis“. Šioje laidoje buvo paskelbta informacija apie ieškovo privatų gyvenimą, kuriai skelbti neduotas sutikimas. Laidoje viešai paskelbta ir įžeidžiančio pobūdžio grupės „Baika“ daina „Oi liuks liuks liuks tas K. „pimpaliuks“. 2014-11-14 LNK televizijoje transliuotoje laidoje „KK2 penktadienis“ buvo tendencingai ir įžeidžiančia forma paskelbti šie teiginiai, pažeidžiantys K. K. garbę ir orumą: „<...> K. K., kolega jūsų. Našlys, turi ir santuokinių ir nesantuokinių, <...>.“; „<...> Tos tendencijos, susijusios su potencija, akivaizdžiausias įsikūnijimas Seimo v. K. K.“ (Skamba daina „Oi liuks liuks liuks tas K. „pimpaliuks“); „<...> K. turi keturis nesantuokinius vaikus. Paskutinis sūnus prieš dvejus metus gimė Žemaitijoje, o šiemet Panevėžy – graži mergaitė.“ (skamba daina „Einu naktį per (duomenys neskelbtini), žiūriu dega žiburys, pasižiūriu per langelį, tai – mergaičių kambarys. Oi liuks liuks liuks tas K. pimpaliuks, jei ne pimpa, nebūt balių, nei krikštynų, nei veselės. Paprašiau aš mergužėlės, paprašiau jos iš širdies, liepė kelnes nusimauti ir darbuotis iš peties. Oi liuks liuks...“) ; „<...> traukis, K. išpera, <...>.“; „<...> šios ponios dukra susilaukė vaiko nuo K. K. <...> Jis yra vaiko tėvas ir viskas.“; „<...> Nelegali (duomenys neskelbtini) uošvienė labai džiaugiasi tokiu nesantuokiniu žentu: dažnai atvažiuoja, aplanko moteriškę, pasisvečiuoja, viską...“; „<...>(duomenys neskelbtini) K. K. turi net keturias nesantuokines atžalas.“; <...> ar tuos paslapčiomis pagamintus vaikus ir jų motinas K. prižiūri, juos lepina?“. Nurodė, jog teiginiuose paskelbta informacija yra apie K. K. privatų gyvenimą, t. y. nesantuokinius vaikus, šeiminius santykius, intymų gyvenimą ir lytinę sveikatą. Tokio pobūdžio informacija galėjo būti paskelbta tik ieškovui sutikus, tačiau sutikimo ieškovas nėra davęs. Be to, paskelbta įžeidžianti informacija – grupės „Baika“ daina, kurios turinys yra akivaizdžiai žeminantis, pajuokiantis K. K. Laidoje paskelbta privataus pobūdžio informacija pateikta akivaizdžiai įžeidžiančia ir žeminančia forma, teiginiai yra neetiški, įžeidžiantys ir pažeidžiantys K. K. garbę ir orumą.

Atsakovė UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ rėmėsi tuo, kad ieškovas yra viešasis asmuo. Jis – valstybės politikas, tiesiogiai tautos renkamos įstatymų leidžiamosios valdžios atstovas, tiesiogiai išrinktas (renkamas) piliečių Lietuvos Respublikos Seimo narys, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo (duomenys neskelbtini) pavaduotojas, Lietuvos Respublikos Seimo (duomenys neskelbtini) narys. Demokratinės teisinės valstybės visuomenė turi būti informuota apie ją pagrįstai dominančias viešojo asmens privataus gyvenimo aplinkybes. Paskleista informacija yra susijusi su ieškovo nesantuokiniais vaikais ir ieškovo ryšiais su tų vaikų mamomis. Tokia informacija, atsižvelgiant į ieškovo einamas pareigas ir jo padėtį visuomenėje, atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti, ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias ieškovo privataus gyvenimo aplinkybes ir asmenines savybes. Laidoje nagrinėjama tema – Lietuvos Respublikos Seimo nario elgesys su galimai savo vaikais, jų motinomis, atskleidžia asmenines savybes, kurios lemia Lietuvos piliečių pasirinkimą balsuojant, vertinant politiko elgesį, veiklą, gebėjimą atstovauti rinkėjų interesams. Katalikų tikėjimas ypatingą reikšmę skiria santuokai, pareigai rūpintis vaikais, smerkia nesantuokinius lytinius santykius, daugiapartnerystę. Ieškovas aktyviai dalyvauja katalikų bendruomenės veikloje, savo įvaizdį siekia kelti ir populiarinti katalikų tarpe, pasisako apie savo požiūrį į šeimą net bažnyčiose. Daina buvo muzikantų pakeista, įterpiant ieškovo pavardę, tačiau tai nelaikytina savarankišku informacijos apie ieškovo privatų gyvenimą paskleidimu. Tai liaudies daina, iliustruojanti ir pagyvinanti televizijos laidą.

Atsakovė UAB „Be tabu“ ir Ko pažymėjo, kad oficialiai skelbiamoje biografijoje (www.lrs.lt), Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktoje biografijoje bei 2012 m. interesų deklaracijoje K. K. nurodo turintis tris vaikus, tačiau savo tėvystės keturiems nesantuokiniams vaikams neginčija. Duomenys apie politiko šeimos sudėtį, šeimos santykius nėra privati informacija. Atskleisti duomenis apie savo artimus giminaičius yra politiko pareiga, o ne teisė. Laidoje nėra duomenų, leidžiančių identifikuoti nesantuokinius vaikus. Ieškovui pateikiant informaciją apie turimus tris vaikus klaidinami rinkėjai, valdžios institucijos bei susidaro galimybė kilti interesų konfliktui politiko veikloje. K. K. diskriminuoja savo vaikus, skirstydamas juos į gimusius santuokoje ir ne santuokoje. Etikos normas pažeidęs viešasis asmuo sukelia teisėtą visuomenės interesą žinoti, koks jis yra iš tikrųjų. Grupės „Baika“ daina yra „piratizuota“ liaudies laida, plačiai žinoma visuomenėje. Daina neįžeidžianti, joje nėra ieškovo asmeninio gyvenimo detalių. Ieškovo rūpestis daugiavaikėmis šeimomis ir vaikų teisėmis, nėra nuoširdus, kadangi jo paties turimo vaikų skaičiaus paviešinimas, kelia jo nepasitenkinimą. UAB „Be tabu“ ir Ko sukūrusi laidą, sutartimi perduoda ją televizijos programų transliuotojui, tačiau pati netransliuoja, todėl jai negali kilti atsakomybė už ieškovo privataus gyvenimo detalių paskleidimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad teisė į privatų gyvenimą ginama Konstitucijos 22 straipsnyje, šio straipsnio 4 dalyje suformuluotas bendrasis privataus gyvenimo gynimo principas, pagal kurį įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Privataus gyvenimo neliečiamumas reiškia tai, kad informaciją apie asmens privatų gyvenimą galima skelbti tik jo sutikimu. Teismas nustatė, kad ieškovas yra valstybės politikas, tiesiogiai tautos renkamos įstatymų leidžiamosios valdžios atstovas, tiesiogiai išrinktas (renkamas) piliečių Lietuvos Respublikos Seimo narys, Lietuvos Respublikos Seimo (duomenys neskelbtini) pavaduotojas, Lietuvos Respublikos Seimo (duomenys neskelbtini) narys ir atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje pateiktą viešojo asmens apibrėžimą.

Analizuodamas visuomenės teisę žinoti su ieškovo sveikata susijusius duomenis, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Sveikatos sistemos įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu draudimu skelbti visuomenės informavimo priemonėse informaciją apie asmens sveikatą be rašytinio jo sutikimo bei sveikatos apsaugos ministro 1999-12-16 įsakymu Nr. 552 patvirtintais Asmens sveikatos paslapties kriterijais. Teismas nenustatė, jog laidoje būtų kalbama apie ieškovo sveikatą, kaip apie organizmo būseną, todėl laikė, kad laidoje nebuvo atskleisti su ieškovo sveikata susiję duomenys.

Pasisakydamas dėl visuomenės poreikio žinoti ieškovo asmeninio gyvenimo detales, susijusias su ieškovo turimais nesantuokiniais vaikais, teismas rėmėsi viešojo asmens privataus gyvenimo apsaugos koncepcija. Įvertinęs įrodymus apie ieškovo aktyvų dalyvavimą (duomenys neskelbtini) veikloje, apdovanojant darnias šeimas, susitikimą su vaiko teisių apsaugos kontroliere, sprendžiant klausimus dėl be priežiūros paliktų vaikų, teismas pripažino, kad ieškovas tokia veikla viešoje erdvėje kuria savo įvaizdį. Laidoje visuomenei buvo parodytas kitokios politiko asmeninės savybės, apie kurias visuomenė turi teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti. Teismas atkreipė dėmesį, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4, 5 straipsniai numato pareigą valstybės tarnautojams (taip pat ir Seimo nariams) deklaruoti privačius interesus teisės aktų nustatyta tvarka pateikiant privačių interesų deklaraciją, kuri turi būti visiems viešai prieinama. Deklaracijoje, be kita ko, turi būti pateikta informacija apie deklaruojančio asmens artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių, deklaruojančiojo nuomone, gali kilti interesų konfliktas. Ieškovas viešai deklaruoja turįs 3 santuokinius vaikus, kad turi ir nesantuokinių vaikų, ieškovas neginčijo, tačiau jų deklaracijoje nenurodė.

Grupės „Baika“ daina pripažinta lietuvių liaudies daina „Bus balius bus baliukas“. Lietuvių liaudies daina suprantama, kaip lietuvių liaudies muzikinės kultūros dalis, liaudies muzikos žanras, būdingas etninei tam tikro krašto kultūrai. Tai, kad į dainos tekstą įterpta ieškovo pavardė, nereiškia, jog dėl to buvo atskleistos privataus ieškovo gyvenimo detalės ar kad dainos žodžiai yra žeminantys.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1. Apeliantas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai informacijos apie privačius apelianto gyvenimo aspektus, t. y. lytinį gyvenimą, "pimpaliuko" pajėgumą, lytinę potenciją, tariamų apelianto sugulovių skaičių bei tariamai turėtus lytinius santykius, vertino tik medicininių duomenų paskleidimo aspektu. Tai, kad nebuvo paskleisti konkretūs medicininiai duomenys, t. y. diagnozė, gydymas, medicininių dokumentų įrašai, nereiškia, jog nebuvo paskleisti duomenys apie privatų gyvenimą. Lytinis pajėgumas, potencija yra sudedamoji vyro sveikatos bei privatumo dalis ir jiems taikytina įstatymo numatyta apsauga. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad minėta informacija nepriskirtina duomenims apie sveikatą, nenurodė, kokiai kategorijai ši informacija priskirtina.

2. Pirmosios instancijos teismas įvertino tik viešai paskleistą informaciją apie apelianto neva turimus nesantuokinius vaikus, tuo pateisindamas kitos privačios informacijos apie apeliantą viešą paskleidimą žeminančiu būdu. Teismas nesprendė tinkamo balanso tarp saviraiškos laisvės ir privataus gyvenimo apsaugos. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taikomas trijų pakopų testas, pagal kurį nustatoma, ar: a) apribojimas numatytas įstatyme; b) apribojimas nukreiptas ginti Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje arba Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnio 2 dalyje numatytą vertybę ir c) apribojimas yra būtinas demokratinėje valstybėje. CK 2.23 straipsnis bei Visuomenės informavimo įstatymas numato draudimą platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, draudimą skelbti informaciją apie privatų asmens gyvenimą be asmens sutikimo. Draudimas nustatytas, siekiant užkirsti kelią konfidencialios informacijos atskleidimui ir apsaugoti žmonių orumą ar teises. Draudimus buvo būtina taikyti, nes paskleista informacija buvo pramoginio pobūdžio, ja atsakovės siekė sužadinti žiūrovų smalsumą ir pralinksminti auditoriją, ši informacija nesukėlė jokios visuomeninės diskusijos, o atsakovės veikė nesilaikydamos žurnalisto profesinės veiklos standartų ir nesiekė pateikti informacijos, kuri yra verta pasitikėjimo.

3. Teismas nesant teisinio pagrindo susiaurino ieškinyje reiškiamus reikalavimus, vertindamas tik vieną iš daugelio apie apeliantą viešai paskleistų tariamų faktų, t. y. duomenis apie tariamus nesantuokinius vaikus. Teismas nevertino su vaikais nesusijusių ginčo teiginių, nenagrinėjo įžeidžiančios, vulgarios, menkinančios ir žeminančios jų pateikimo formos, neatsižvelgė į laidos kontekstą.

Šalies argumentai

4. Faktas, jog apeliantas neva turi nesantuokinių vaikų, buvo tik šalutinė informacija, kylanti iš viešo atsakovių deklaravimo, kad bus lendama į apelianto lovą, aptarinėjamas jo lytinis pajėgumas, aistringumas, skaičiuojamos tariamos apelianto meilužės ir vertinamos jų kūno formas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad tariamo fakto apie apelianto nesantuokinius vaikus atskleidimas automatiškai pateisina ir visos kitos privačios informacijos apie apeliantą viešą paskleidimą bei menkinančią ir žeminančią jos paskleidimo formą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas formuoja itin ydingą praktiką, iš esmės visuomenės informavimo priemonėse legitimizuodamas plataus masto patyčias viešo asmens atžvilgiu.

5. Apeliantas nemato pagrindo atskleisti visuomenei savo lytinį pajėgumą ir su juo susijusius itin asmeninio pobūdžio klausimus. Apeliantas yra įsitikinęs, kad penktadienio vakarą televizijos eteryje transliuojamos kalbos apie apelianto lovos ypatingumą, apelianto aistringumą, apdainuojant jo lytinius organus ir potenciją, buvo skirtos ne visuomenės interesui tenkinti, o auditorijos smalsumui sužadinti ir privatumo sąskaita, pritraukti kuo daugiau žiūrovų bei gauti iš to komercinės naudos. Laidos dalyvių (R. Š. (dainininko R. gerbėja), ūkininkės B. ir kt.) nepagrįsti svarstymai apie asmeninį apelianto gyvenimą ir laidos vedėjų nuolatinis kurstymas iš apelianto šaipytis ir jį menkinti negali būti laikomas visuomenei svarbia viešąja diskusija. Visuomenės interesas įsibrauti į vieno ar kito Seimo nario privataus gyvenimo neliečiamumą būtų pateisinamas tik tuomet, kai viešai yra diskutuojama dėl visai visuomenei svarbių, pvz., įstatymų priėmimo klausimų, ir jeigu tokios aplinkybės atskleistų neteisėtus įstatymų priėmimo būdus bei motyvus. Nustačius bulvarinį visuomenės informavimo priemonės pobūdį bei interesą patenkinti visuomenės smalsumą, net ir viešojo asmens privataus gyvenimo neliečiamumo apribojimų vertinimo kriterijus yra žymiai griežtesnis. Žiniasklaidos atstovas turi veikti sąžiningai, laikydamasis profesinės veiklos standartų.

Šalies argumentai

6. Ginant asmens teises pagal CK 2.23 straipsnį duomenų atitikimas tikrovei nėra įrodinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grįsdamas tuo, jog apeliantas neįrodinėjo paskleistos informacijos neatitikimo tikrovei, netinkamai taikė ir aiškino privataus asmens gyvenimo apsaugą reglamentuojančias teisės normas.

7. Grupės „Baika“ dainos tekstas absoliučiai skiriasi nuo dainos, su kuria ji tapatinta. Tokios lietuvių liaudies dainos nėra. Liaudis nėra sukūrusi teksto apie iš (duomenys neskelbtini) kilusį K. K. Transliuotoje dainoje apeliantas yra aiškiai atpažįstamas, šia daina siekta apeliantą pašiepti ir sumenkinti.

8. Apeliantas neprašė teismo konstatuoti, kad pagal CK 2.24 straipsnį buvo pažeista jo garbė ir orumas, o prašė pripažinti, kad neteisėtai skelbiant informaciją apie privatų K. K. gyvenimą pažeistas CK 2.23 straipsnis. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ginčo informacija yra žeminanti ir menkinanti, bet tuo pačiu teigdamas, kad šiuo atveju negalima konstatuoti apelianto garbės ir orumo, kaip privataus gyvenimo dalies, pažeidimo, sukuria teismų praktikai prieštaraujančią ir teisės logikos prasme nepateisinamą situaciją. Teismas, vadovaudamasis viena specialiąja norma (CK 2.24 straipsniu) ir apribojo apelianto galimybę pažeistas teises ginti, vadovaujantis tiesiogiai taikomais teisės aktais – Konstitucija ir Konvencija. Teismas neįvertino, kad atsakovės akivaizdžiai pažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą savo veiksmais nepadaryti kitam asmeniui žalos, nes viešos patyčios neabejotinai kenkia apelianto, kaip valstybės politiko, reputacijai, ir pažeidžia jo asmens teisę į privatumą bei garbę ir orumą, kaip privataus gyvenimo dalį.

Atsakovas UAB „Be tabu“ prašė apeliacinį skundą atmesti. Pažymėjo, kad apeliaciniame skunde, nenurodant jokių faktinių ar teisinių argumentų žeminama laida, įvardijant ją kaip vulgarią ir bulvarinę. K. K. nesantuokinių vaikų neginčija, kaip ir neginčija nesantuokinių ryšių bei jų slėpimo fakto, tačiau ginčija šių faktų paviešinimo teisėtumą.

Atsiliepimas

UAB „Be tabu“ ir Ko pagal veiklos pobūdį atitinka viešosios informacijos rengėjo apibrėžimą. Kurdama laidas „KK2“ ir „KK2 penktadienis“ įmonė laikosi tų pačių humoristinės laidos taisyklių, nesvarbu kas yra šios laidos herojai ir kokie asmenys dalyvauja laidoje. Laidos kūrėjai specialiai iš ieškovo nesišaipė ir sąmoningai jo nežemino. UAB „Be tabu“ ir Ko kuriamose laidose, kaip taisyklė, humoro forma žiūrovams pateikiami ir rimti įvykiai. Ieškovo priekaištai dėl jo padaryto moralės pažeidimo paviešinimo būdo nėra nuoširdūs. Ieškovo nepasitenkinimą sukėlė ne jo moralės pažeidimų pateikimo forma, o pačių pažeidimų paviešinimas. Ieškovo bandymai garbės ir orumo pažeidimą tapatinti su asmens privataus gyvenimo paviešinimu yra neteisingi. Garbės ir orumo bylose svarbią reikšmę turi atitikimo tikrovei faktas, o asmens duomenų paviešinimo bylose šis kriterijus netaikomas. Reikšdamas nepasitenkinimą humoristine laidos forma, ieškovas sąmoningai vengia įvardinti konkrečius jo privataus gyvenimo duomenis, kurie buvo paskleisti, nes jo privataus gyvenimo detalių paviešinimas reikštų kartu ir ieškovo nusižengimų moralei bei teisei paviešinimą. Kalbant apie reputaciją ir garbę, kai kuriais atvejais, privataus gyvenimo detalių paviešinimas, įvairių pomėgių atskleidimas, neabejotinai turi įtakos asmens garbei ir reputacijai. Šiuo atveju, garbę ir reputaciją žemina tikri įvykiai ir poelgiai, kurie visuomenės informavimo priemonių pagalba tapo vieši ir visiems žinomi. Tikrų įvykių paviešinimas dirbtinai sukurtai gerai reputacijai ir garbei daro įtaką, tačiau tokia įtaka negali būti laikoma žala.

Laidos „KK2 penktadienis“ metu nebuvo paskleisti duomenys apie ieškovo lytinę sveikatą, Teismas šią problemą išsprendė teisingai, kadangi vadovaujantis ieškovo logika, net ir plaukų spalvos aprašymas būtų laikomas duomenų apie jo sveikatą paskleidimu, nes plaukai yra kūno dalis. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad duomenis apie asmens sveikatos būklę, diagnozę, prognozę, gydymą ir kita gali tvarkyti įgaliotas sveikatos apsaugos sistemos darbuotojas. Asmens sveikatos paslaptis turi būti saugoma pagal Civilinį kodeksą, pacientų teises reguliuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. Sveikatos duomenimis laikomi duomenys apie konkrečią fizinę ar psichinę asmens ar jo organizmo būseną. Praktikoje tai suprantama kaip asmens sveikatos duomenys fiksuoti medicininio pobūdžio dokumentuose (ligos istorijose, paciento kortelėse, registratūrų dokumentuose, gydymo įstaigų pažymose ir kt.). Palaikė apylinkės teismo poziciją dėl viešojo asmens privataus gyvenimo apsaugos. Prieštaravo apelianto argumentams dėl grupės „Baika“ dainos. Nurodė, kad apelianto pateiktas dainų sugretinimas vertintinas kritiškai, kadangi autentiškos liaudies kūrybos dainos etalono surasti ir pateikti neįmanoma. Liaudies kūryba niekada negali būti autentiška, kadangi skirtinguose kraštuose, skirtingomis progomis ir aplinkybėmis tie patys liaudies kūriniai atliekami skirtingai. Grupė „Baika“ daina tik papildė humoristinę laidos formą ir jokių ieškovo privataus gyvenimo detalių nepaskleidė.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ pažymėjo, kad ieškovas savo poziciją grindė teiginiu, kad jo nesantuokiniai lytiniai santykiai ir nesantuokiniai vaikai yra privataus gyvenimo dalis, apie kurią visuomenė neturi teisės žinoti. Iš fakto apie nesantuokinių vaikų turėjimą išplaukia daug kitos informacijos apie jo privatų gyvenimą, įskaitant ir sveikatą. Teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad nėra pagrindo atskirai vertinti medicininių duomenų paskleidimo teisėtumą, kaip savarankišką privataus gyvenimo dalies atskleidimą.

Atkreipė dėmesį, kad apeliantas skunde jau nekelia klausimo ir neprieštarauja, kad informacija apie ieškovo nesantuokinius vaikus atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias ieškovo privataus gyvenimo aplinkybes, tačiau nesutinka, kad teismas šiuo pagrindu pateisino visos kitos privačios informacijos apie apeliantą viešą paskleidimą. Pažymėjo, kad ši išvada skundžiamame sprendime patvirtinta teisės aktais, įpareigojančiais Seimo narį tokią informaciją viešinti, taip pat rinkėjų interesu žinoti „tikrąjį tiesiogiai renkamo politiko veidą“. Apeliaciniame skunde akcentuojamas apelianto lytinis pajėgumas atsiskleidžia tik kaip išvestinė informacija iš jau aptartos informacijos visumos, kurią buvo viešas interesas skleisti: daugiavaikis tėvas, vyras, atitinkamame amžiuje susilaukęs vaikų ir pan. Pozicija, kad iš dalies bulvarinis ir (ar) pramoginis ginčo TV laidos pobūdis automatiškai lemia visuomenės smalsumo tenkinimą, neteisinga. Teisėtas visuomenes interesas gauti tam tikrą informaciją gali būti tenkinamas įvairaus formato, žanro ir pobūdžio visuomenės informavimo priemonėse, programose.

Dainoje pakeistą (įterptą) vardą ar pavardę žiūrovai galėjo suprasti kaip juoką, o ne informacijos skleidimą apie privatų apelianto gyvenimą. Pirmosios instancijos teisme klausimas dėl dainos atitikimo liaudies dainai, nebuvo keltas. Liaudies dainos (ypač vestuvinės) skiriasi įvairiuose kraštuose, įvairiai interpretuojamos ir atlikėjų.

Pagal apelianto teisės interpretavimo logiką atsakovas, pažeisdamas ieškovo privatumą, automatiškai pažeidžia ir jo teisę į vardą, teisę pakeisti lytį net nesigilinant, kokios šių teisių pažeidimo sąlygos nustatytos CK 2.20, 2.21 ir 2.27 straipsniuose. Apelianto nuolat akcentuojamas „įžeidimas“, “įžeidžiančias frazės“, „šaipymasis“, ,,garbę žeminantys pasisakymai“ teisės į privataus gyvenimo slaptumą pažeidimo kontekste nėra lemiantys, o atvirkščiai - dažnai teisiškai nereikšmingi. Paskleistos informacijos žeminantis pobūdis yra faktas, kuris įrodinėjamas ginčuose (bylose) dėl garbės ir orumo gynimo civiliniais teisių gynimo būdais, kaip tai reglamentuota CK 2.24 straipsnyje. Apeliantas šiuos dalykus sąmoningai ar nesąmoningai painioja, keldamas klausimus dėl garbės pažeidimų, įžeidžiančio pobūdžio teiginių, nors ieškinio reikalavimai atsakovams buvo pareikšti dėl privataus gyvenimo slaptumo pažeidimo CK 2.23 straipsnio pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl viešojo asmens privataus gyvenimo apsaugos ir visuomenės intereso žinoti viešojo asmens privataus gyvenimo detales teisėtumo bei pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog ieškovas K. K. dėl jo užimamų pareigų bei vaidmens visuomenėje yra viešuoju asmeniu. Tai patvirtina jo užimamos pareigos – ieškovas yra valstybės politikas, tiesiogiai tautos renkamos įstatymų leidžiamosios valdžios atstovas, tiesiogiai išrinktas (renkamas) piliečių Lietuvos Respublikos Seimo narys, Lietuvos Respublikos Seimo (duomenys neskelbtini) pavaduotojas, Lietuvos Respublikos Seimo (duomenys neskelbtini) narys, todėl jis atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio (taikoma įstatymo redakcija, galiojusi laidos paskelbimo metu, nuo 2014-07-19 iki 2015-01-01) 73 dalyje pateiktą viešojo asmens apibrėžimą.

Teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, jog viešojo asmens privataus gyvenimo apsauga yra mažesnio laipsnio nei kitų visuomenės narių, tačiau viešieji asmenys taip pat turi teisę į jų privataus gyvenimo apsaugą. Visų pirma, privataus gyvenimo apsauga laiduojama Konstitucijos 22 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad valstybė turi pozityviąją pareigą užtikrinti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Privataus gyvenimo apsauga pabrėžiama ir Konvencijos 8 straipsnyje, nurodančiame, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti.

Žemesnės instancijos teismas

Asmens privataus gyvenimo apsauga pagal cituojamas teisės aktų nuostatas nagrinėtina atsižvelgiant į Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintą teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, kuri negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Taip pat įvertintinas santykis su Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta analogiška teise bei jos ribojimu. Pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalį teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kadangi tai susiję su pareigomis bei atsakomybe, gali būti sąlygojamas tokių formalumų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kurias numato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar viešosios tvarkos interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, žmonių sveikatai bei moralei, taip pat kitų asmenų orumui ar teisėms apsaugoti, užkirsti kelią konfidencialios informacijos atskleidimui ar teisminės valdžios autoritetui ir nešališkumui garantuoti.

Apibendrintai vertinant UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „Be tabu“ ir Ko 2014-11-14 laidoje „KK2 penktadienis“ paskelbtą informaciją, matyti, jog paskleistais teiginiais kalbama apie ieškovo K. K. galimai turimus nesantuokinius vaikus. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio dalyse privataus pobūdžio informacija laikoma žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija apie žmogaus asmeninį ir jo šeimos gyvenimą, jo sveikatą ir kt. Privatus gyvenimas apibrėžiamas kaip asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias fizinis asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat fizinio asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus. Žinių apie galimai turimus nesantuokinius vaikus skleidimas pripažintinas informacijos apie asmens privatų gyvenimą skleidimu.

Ieškinys pareikštas CK 2.23 straipsnio, užtikrinančio teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, pagrindu. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. Pagal to paties straipsnio 3 dalį draudžiama skleisti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, nebent, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti.

Kaip jau minėta, teisė į privatų gyvenimą nėra absoliuti ir gali būti ribojama teisės aktuose nustatytais pagrindais. Tokie ribojimai numatyti ir Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalyje, ir Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis nustato papildomą ribojimą, nurodydama, kad informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus atvejus, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies atitikimas Konstitucijai buvo patvirtintas Konstitucinio Teismo 2002-10-23 nutarimu. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad "visuomeninėje ir politinėje veikloje dalyvaujančių asmenų asmeninės savybės, jų elgesys bei kai kurios privataus gyvenimo aplinkybės gali turėti reikšmės viešiesiems reikalams. Visuomenės interesas apie šiuos asmenis žinoti daugiau negu apie kitus yra konstituciškai pagrįstas. <...> Vadinasi, žiniasklaida gali be asmens sutikimo informuoti visuomenę apie tokio asmens privatų gyvenimą tokiu mastu, kokiu to asmens asmeninės savybės, elgesys, kitos privataus gyvenimo aplinkybės gali turėti reikšmės viešiesiems reikalams ir dėl to skelbiama informacija turi visuomeninę reikšmę. Visuomeninėje ir politinėje veikloje dalyvaujantis asmuo negali nesitikėti didesnio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio."

Nustačius viešojo asmens statusą reikalinga įvertinti, ar visuomenės interesas žinoti viešojo asmens privataus gyvenimo detales yra teisėtas (teisėtumo kriterijus) bei įvertinti kontekstą, kuriame buvo paskleistos žinios, diskusijos visuomenėje kilimą (pagrįstumo kriterijus). Teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti viešojo asmens privataus gyvenimo detales lemia viešojo asmens įtakos visuomeniniam gyvenimui mastas bei būtinumas nuo neigiamų padarinių apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves. Teisės aktai nenustato šio visuomenės intereso nustatymo kriterijų, todėl kiekvienoje byloje visuomenės intereso žinoti teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Europos Žmogaus Teisių Teismas eilėje sprendimų, kuriuose analizavo Konvencijos 8 ir 10 straipsnių pusiausvyros nustatymo taisykles, suformavo aiškią praktiką dėl viešojo asmens privataus gyvenimo apsaugos, kuri turi būti taikomas ir Lietuvos Respublikos teismuose. Byloje Couderc ir Hachette Filipacchi associes v. Prancūzija, 103 paragrafe Europos Žmogaus Teisių Teismas pateikė viešojo intereso apibrėžimą, nurodydamas, kad viešasis interesas yra susijęs su klausimais, kurie turi įtakos visuomenei tokiu mastu, kad jis gali teisėtai kelti susidomėjimą, ypač dėl to, kad daro įtaką piliečių gerovei ar bendruomenės gyvenimui. Taip pat tuo atveju, kai klausimai gali lemti nemažai prieštaravimų, arba kurie susiję su svarbiais klausimais, apie kuriuos visuomenė turi būti informuota.

Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Ojala ir Etukeno OY v. Suomija, 48 paragrafas, kurioje buvo sprendžiamas ministro pirmininko nesantuokinių ryšių klausimas, nustatė pagarbos viešojo asmens privataus gyvenimo gerbimo ir laisvės skleisti informaciją vertinimo kriterijus: (i) paskleistos informacijos įnašas į viešąsias diskusijas; (ii) viešojo asmens žinomumas ir informacijos pobūdis; (iii) ankstesnis asmens elgesys; (iv) informacijos gavimas būdas; (v) informacijos turinys, forma ir publikacijos pasekmės; (vi) taikytų sankcijų griežtumas.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovas dėl savo užimamų pareigų ir visuomeninę reikšmę turinčios Seimo nario veiklos yra plačiai žinomas asmuo ir daro didelę įtaką viešajam gyvenimui. Paskleistos informacijos pobūdis, kad ieškovas galimai turi nesantuokinių vaikų, kurių nenurodo jam pagal pareigas privalomose pateikti deklaracijose, taip pat yra visuomeniškai reikšmingas klausimas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4, 5 straipsniai numato pareigą valstybės tarnautojams deklaruoti privačius interesus teisės aktų nustatyta tvarka pateikiant privačių interesų deklaraciją. Deklaracijoje turi būti pateikta informacija apie deklaruojančio asmens artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių, deklaruojančiojo nuomone, gali kilti interesų konfliktas. Tuo atveju, jei ieškovas galimai turi labai jam artimų žmonių – savo vaikų motinų, ir jų nenurodo pateikiamose deklaracijose, gali būti pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo saugomos vertybės.

Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu, kad paskleista informacija atskleidžia kitas ieškovo asmenines savybes, nei jis deklaruoja rinkėjams. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs faktus, kad ieškovas dalyvauja (duomenys neskelbtini) veikloje, apdovanoja darnias, pavyzdingas šeimas, susitinka su vaiko teisių apsaugos kontroliere sprendžiant klausimus dėl be priežiūros paliktų vaikų. Tokia ieškovo veikla nerodo, jog jis būtų pasisakęs prieš vaikų gimimą ne santuokoje ar deklaravęs, kad pats neturi ne santuokoje gimusių vaikų. Dabartiniu metu visuomenėje, tame tarpe ir tikinčiųjų bendruomenėse, nesantuokinių vaikų turėjimas yra pakankamai plačiai paplitęs, todėl anksčiau vyravę religiniai požiūriai negali būti laikomi elgesio taisykle. Taigi, ieškovo ankstesnė veikla negali būti laikoma prieštaraujančia ne santuokoje gimusių vaikų turėjimui.

Šiuo metu nuo ginčijamos informacijos paskleidimo praėjo daugiau nei metai, tačiau jokios visuomeninės diskusijos paskleistos informacijos klausimu nebuvo. Diskusijos visuomenėje kilimo klausimas iš esmės yra susijęs ir su ginčijamos informacijos pateikimo forma. Informacija paskleista neaiškiai tiek turinio, tiek formos prasme. Apie galimus nesantuokinius vaikus kalbama humoristine forma, todėl susidaro įspūdis, kad ši informacija nėra pakankamai patikima. Žinių paskleidimo būdas rodo, jog informacija buvo siekiama ne sukelti viešąją diskusiją ir išanalizuoti klausimus, susijusius su galimais viešųjų ir privačių interesų konfliktais, tačiau pateikti neįprastą pikantišką informaciją apie asmens privatų gyvenimą. Byloje Couderc ir Hachette Filipacchi associes v. Prancūzija (2015-11-10 sprendimas) Europos Žmogaus Teisių Teismas 100-102 paragrafuose detalizavo visuomenės poreikio žinoti viešojo asmens privataus gyvenimo detales koncepciją. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl informacijos apie viešojo asmens nesantuokinį vaiką paskelbimo, pažymėjo, kad tam tikrais atvejais teisė būti informuotam apima ir teisę žinoti viešojo asmens privataus gyvenimo detales, tačiau straipsniai skirti vien tik smalsumui patenkinti, nepriklausomai nuo asmens žinomumo lygio, negali būti suprantami, kaip prisidedantys prie viešųjų reikalų diskusijų. Net ir aukšto rango viešųjų asmenų nesantuokinio gyvenimo detalės gali būti pripažįstamos gandų skleidimu, skirtu vien tam tikro skaitytojų rato smalsumui patenkinti. Teismas pažymėjo, kad viešojo intereso buvimas negali būti sumažintas iki visuomenės troškimo žinoti apie kitų asmenų privatų gyvenimą, sensacijų troškimo ar vojerizmo. Siekiant įvertinti, ar informacija apie privatų gyvenimą nėra pateikiama smalsumui patenkinti, reikalinga vertinti informacijos pateikimo kontekstą.

Laidos „KK2 penktadienis“ turinys, laidos vedėjo skatintų diskusijų pobūdis rodo, jog informacijos skleidimo metu buvo stengiamasi ne informuoti visuomenę apie galimai netinkamai vykdomas ieškovo pareigas bei įstatymų pažeidimus, tačiau pasišaipyti iš nesantuokinių vaikų galimo turėjimo aplinkybės. Tai rodo laidos vedėjų replikos, kaip kad „pareigos – Seimo narys ar politikas – moteris veikia kaip neįtikėtinas afrodiziakas. Tos tendencijos, susijusios su potencija, akivaizdžiausiais įsikūnijimas – Seimo v. K. K.“, „Ir dabar mes visi kartu lįskime į Seimo v. K. K. lovą.“, „tas paminklas ((duomenys neskelbtini) mieste stovintis paminklas motinai) yra nulietas pagal K. K. meilužės kūno formas. Ar tai tiesa?“, „Ką jūs manote apie tai, kad K. taip aistringai myli savo rinkėjas?“, anonsas „Sąmyšis dėl K. populiacijos (duomenys neskelbtini).“ bei kita. Ypatingai žeminanti ir besityčiojanti iš ieškovo yra grupės „Baika“ daina. Šioje dainoje tiesiogiai nurodoma ieškovo pavardė, gyvenamoji vietovė, sudaromas įspūdis, kad jo seksualinis gyvenimas yra neatsakingas. Nors šios dainos paplitimas tarp vestuvių muzikantų atliekamų dainų yra galimas, tačiau laidoje transliuota daina buvo pakeista tokiu būdu, kad leistų joje atpažinti ieškovą. Nors šioje dainoje ir nebuvo atskleistos privataus gyvenimo detalės, nes iš turinio galima suprasti, jog tai savarankiškas atlikėjo kūrinys, tačiau daina pagilino žeminantį informacijos pateikimo kontekstą.

Įvertinus informacijos turinį bei jos pateikimo kontekstą, darytina išvada, kad esant visuomeniškai svarbioms aplinkybėms informacijos apie viešojo asmens turimus nesantuokinius vaikus pateikimas gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu visuomenės interesu žinoti apie renkamo politiko asmenines savybes, tačiau nagrinėjamoje byloje informacija buvo teikiama ne visuomeninės diskusijos skatinimui, galimų pažeidimų nustatymui, o išimtinai smalsumui patenkinti ir pasišaipyti iš ieškovo. Informacijos apie galimai turimus nesantuokinius vaikus kontekstas yra akivaizdžiai pašaipus ir žeminantis. Atsakovai teigė, jog tokią aplinką lemia laidos koncepcija, kai net ir apie svarbius klausimus kalbama humoristine forma. Laidos koncepcija žinių skleidimo būdo vertinimui įtakos negali turėti, kadangi visai informacijos sklaidai taikomos tokios pačios taisyklės, atskirų laidų kategorijoms teisės aktai išimčių nenumato. Toks informacijos pateikimo būdas daro pačios informacijos pateikimą neteisėtu.

Aiškinantis su viešojo asmens privataus gyvenimo apsauga susijusius klausimus, svarbus ir informacijos skleidėjo profesinės veiklos vertinimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Ojala ir Etukeno OY v. Suomija, 44 paragrafas, buvo išaiškinta, jog nepaisant esminės žiniasklaidos funkcijos demokratinėje visuomenėje, žiniasklaidos atstovai negali peržengti tam tikrų ribų, ypatingai, kiek tai liečia kitų reputaciją ir teises ir būtinybę atskleisti konfidencialią informaciją. Teismas pažymėjo, jog žiniasklaidos atstovas turi pareigą skleisti informaciją laikantis jam nustatytų įpareigojimų ir atsakomybės. Sekančiame 45 paragrafe Europos Žmogaus Teisių Teismas pastebėjo, jog naudodamiesi Konvencijos 10 straipsnio apsauga žurnalistai, pateikdami visuomeniškai svarbią informaciją turi veikti sąžiningai, tam, kad pateiktų tikslią ir patikimą informaciją, atitinkančią žurnalistinės etikos taisykles. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikiant informaciją apie ieškovo privatų gyvenimą buvo pažeisti Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pagarbos žmogui principas bei to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas viešąją informaciją pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai. Šių aplinkybių detalus vertinimas pateiktas ankstesnėje sprendimo dalyje.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčijamame sprendime padarytu vertinimu dėl asmens sveikatos informacijos paskleidimo. Kaip matyti iš Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies apibrėžimo, asmens sveikatos informacija – tai teisės aktų nustatyta informacija apie fizinio asmens sveikatą. Taigi, bet koks užsiminimas apie asmens savybes, kurios gali turėti išvestinį ryšį su asmens sveikata, nelaikytinas asmens sveikatos informacijos paskleidimu.

UAB „Be tabu“ ir Ko neigė savo atsakomybę tuo, kad ji nėra informacijos skleidėja, nes sukūrusi laidą, sutartimi perduoda ją televizijos programų transliuotojui. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnis reglamentuoja, jog žmogaus teisė į privataus pobūdžio informacijos apsaugą privalo būti užtikrinama tiek rengiant, tiek platinant viešąją informaciją, todėl atsakomybės subjektais yra ir informacijos rengėjas UAB „Be tabu“ ir Ko), ir informacijos skleidėjas (UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“).

Ieškovas patikslintame skunde buvo konkrečiai nurodęs teiginius, kurie buvo paskleisti apie jo privatų gyvenimą. Išanalizavus pateiktą sąrašą darytina išvada, kad kai kuriuose išvardintuose teiginiuose nėra informacijos apie asmens privatų gyvenimą. Grupės „Baika“ daina teismo jau buvo įvertinta ne kaip informacijos apie privatų gyvenimą sklaida, bet kaip žeminantis laidos kontekstas. Taip pat kai kurie nurodomi teiginiai nelaikytini informacija apie ieškovo sveikatą. Atsižvelgdamas į išdėstytą teismas dalies teiginių paskleidimą nepripažįsta pažeidžiančiu asmens teises į privatų gyvenimą. Dėl paminėto ieškinys tenkinamas iš dalies.

Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino informacijos paskleidimo tikslus bei kontekstą ir dėl to padarė klaidingą išvadą dėl informacijos skleidimo teisėtumo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas dėl materialinės teisės normų pažeidimo (CPK 330 straipsnis) ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti dalyje dėl informacijos apie asmens privatų gyvenimą paskleidimo.

Patenkinus ieškinį turi būti keičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškus ieškinį pirmosios instancijos teisme sumokėta 217 Lt (62,85 Eur) žyminio mokesčio, kuris patenkinus ieškinį, priteistinas iš atsakovių. Ieškovas taip pat patyrė išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Advokatės K. Č. įgaliojimus patvirtina 2014-11-02 Teisinių paslaugų sutartis. Patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti ieškovo atstovė pateikė 5 PVM sąskaitas-faktūras Nr. 44-2-2014, Nr. 47-2-2014, Nr. 2-2-2015, Nr. 6-2-2015 ir Nr. 14-2-2015, bendrai 4 000 Lt ir 1 712,52 Eur sumai. Sąskaitos apmokėtos 2014-11-18 (2 000 Lt), 2014-12-23 (2 000 Lt), 2015-02-03 (579,24 Eur), 2015-03-02 (579,24 Eur) ir 2015-03-19 (554,04 Eur). Nurodyta, kad atstovavimo išlaidos susidarė teikiant šias paslaugas: konsultacijos 2 val., 2014-11-17 reikalavimų atsakovėms neskelbti informacijos surašymas, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimas, laidos stenogramos paruošimas, laidos peržiūrėjimas, ieškinio parengimas, patikslinto ieškinio parengimas, susipažinimas su atsakovių atskiraisiais skundais, atsiliepimo į atskiruosius skundus parengimas, dubliko parengimas, susipažinimas su triplikais, atstovavimas teisme (3 val.).

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme galiojo teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kurios dydis 2012-12-19 Vyriausybės nutarimu Nr. 1543 buvo 1 000 Lt, o nuo 2014-10-01 2014-09-24 Vyriausybės nutarimu Nr. 972 buvo pakeltas iki 1 035 Lt. Rekomendacijų 8.1 punkte įtvirtinta, kad už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, – taikomas koeficientas 0.35; Rekomendacijų 8.2 punkte, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – taikomas koeficientas 3; Rekomendacijų 8.3 punkte, kad už dubliką, tripliką – taikomas koeficientas 1,75; Rekomendacijų 8.16 punkte, kad už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – taikomas koeficientas 0.12; Rekomendacijų 8.18. punkte, kad už vieną atstovavimo valandą teisme – taikomas koeficientas 0.15. Byla išnagrinėta 2015-03-23 teismo posėdyje, trukmė 1 val. 46 min., ir 2015-04-03 teismo posėdyje, trukmė 2 val. 55 min.

Ieškovo atstovas yra atlikęs jo nurodytus teisinių paslaugų veiksmus, todėl jam priklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už reikalavimus neskelbti informacijos (2x0,35), už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiliepimo į atskiruosius skundus parengimą po 0,12, už ieškinį – 3, už dubliką – 1,75, už 3 val. atstovavimo teismo posėdyje (3x0,15). Kiti veiksmai įeina Rekomendacijoje numatytų paslaugų turinį ir atskirai nekompensuojami. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, bei sprendžiamų klausimų pobūdį ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos kompensuotinos, taikant koeficientą 6,14, viso 1 840 Eur sumai (1 035 Ltx6,14). Patenkinus apeliacinį skundą, paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 41 Eur dydžio žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis. Kadangi ieškinys dalyje dėl aukščiau išvardintų žinių nepripažinimo informacija apie asmens privatų gyvenimą, tenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos tenkinamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, nustatant proporciją 80:20.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nusprendė:

Ieškovo K. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„K. K. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „Be tabu“ ir Ko 2014-11-14 laidoje „KK2 penktadienis“ paskelbusios informaciją apie privatų K. K. gyvenimą: „<...> K. K., kolega jūsų. Našlys, turi ir santuokinių ir nesantuokinių, <...>.“; „<...> K. turi keturis nesantuokinius vaikus. Paskutinis sūnus prieš dvejus metus gimė Žemaitijoje, o šiemet Panevėžy – graži mergaitė.“; „<...> šios ponios dukra susilaukė vaiko nuo K. K.. <...> Jis yra vaiko tėvas ir viskas.“; „<...> Nelegali Seimo v. uošvienė labai džiaugiasi tokiu nesantuokiniu žentu: dažnai atvažiuoja, aplanko moteriškę, pasisvečiuoja, viską...“; „<...> Seimo v. K. K. turi net keturias nesantuokines atžalas.“ ...“, pažeidė ieškovo K. K. teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, jo garbę ir orumą, kaip teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, dalį.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.“

Priteisti iš UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, juridinio asmens kodas 123026090, ir UAB „Be tabu“ ir Ko, juridinio asmens kodas 135268055, K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai po 777,54 (septynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus, penkiasdešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėVilija MikuckienėJūra Marija Strumskienė