- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-08
- Bylos Nr.
- e2A-258-390/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19131-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- UAB „Baltvėja“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Gigasta“
- Kategorijos
- 3.3.1.13Apeliacijos dalykas ir ribos
- 2.6.18.2Vartojimo ranga
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1979-584/2018 pagal ieškovės UAB „Baltvėja“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Gigasta“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškiniu ieškovė iš atsakovo prašė priteisti 1 862,19 Eur skolą, 13,01 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės atstovas paaiškino, kad šalys 2017 m. vasario 2 d. žodžiu sutarė dėl segmentinės tvoros dalies pastatymo iki 2017 m. gegužės 30 d., atsakovas sumokėjo 1 000 Eur. Sudarius sutartį atsakovas 2017 m. balandžio 7 d. papildomai paprašė sumontuoti telefonspynę, pašto dėžutę, ko pasėkoje sutartų darbų kaina su PVM sudaro iš viso 2862,19 Eur. 2017 m. birželio 1 d. tvoros darbai buvo baigti. 2017 m. birželio 13 d. atsakovas parašė pretenziją, kuria prašė ieškovės grąžinti sumokėtą avansą ir sumokėti žalos atlyginimą, kadangi darbai atlikti netinkamai. Atsakovas atsisakė apmokėti už atliktus darbus motyvuodamas, kad tvoros tarpai yra per dideli, tačiau iš ekspertizės akto nematyti, kad ieškovė būtų pažeidusi kurią nors sutarties dalį. Atstovams, kurie sudarė atsakovui aktą dėl tvoros kokybės, nebuvo pateikta sąmata. Šalys susitardamos neužfiksavo tvoros tarpų dydžio, todėl negalima sakyti, kad tvoros tarpai yra per dideli. Po atsakovo pranešimo dėl sutarties nutraukimo, ieškovės direktorė raštu pasiūlė susitikti ir sutarti dėl defektų užfiksavimo, tačiau atsakovas nebendradarbiavo.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė atsisakė sudaryti rašytinę sutartį, nedavė jokių čekių, sąskaitų. Sumontavus tvoros dalis, atsakovas ieškovei pasakė, kad tarp jų yra tarpai, o kai kurios dalys sulankstytos. Tvoros darbai vyko tuo metu, kai atsakovas buvo sanatorijoje, ir tik grįžęs pamatė, kad tvora sumontuota nekokybiškai. Ieškovė laiku darbų neatliko, jų pridavimo aktų neturėjo, nors atsakovas domėjosi kada jie bus pateikti. Atsakovas sutartį prašė nutraukti dėl to, kad ieškovė sutarties nevykdė, darbus darė nekokybiškai. Ieškovė neatliko pusės darbų, nurodytų sąmatoje: nesumontavo telefonspynės, nepastatė variklio – vartų stumdymo mechanizmo. Po ieškovės tvoros pastatymo buvo lyginami tvoros tarpai. Atsakovo prašymu 2017 m. birželio 20 d. ekspertai apžiūrėjo tvorą ir nustatė pažeidimų. Atsakovo manymu, už padarytus darbus ieškovei pakaktų sumokėti 500 Eur, o ieškovė turėtų atsakovui grąžinti 500 Eur. Nurodo, kad jis pats perdėjo trinkeles, už kurias sumokėjo 120 Eur, tvoros tarpus taisė pridėdamas gumas. Ieškovės darbų nekokybiškumą įrodo sąmata, apžiūros aktas. Trišalį defekto aktą ieškovė žadėjo sudaryti, tačiau nesudarė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino. Iš atsakovo ieškovei priteisė 1 862,19 Eur skolą, 13,01 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1227,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. Grąžino ieškovei 50 Eur užstatą, sumokėtą 2018 m. balandžio 19 d. į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.
5. Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl vadovavosi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672-6.680 straipsniais), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681-6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644-6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.
6. Nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl skolos priteisimo už atliktus darbus, kai ieškovė teigia, jog visus darbus atliko, o atsakovas, jog rangovas darbus atliko nekokybiškai.
Atsiliepimas
7. Teismas nustatė, kad 2017 m. birželio 27 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, ieškovės atstovų paaiškinimais, liudytojų L. D., K. L. parodymais ieškovė įrodė, jog pagal sutartį visus darbus atliko, atsakovas atsiliepime ir teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovė atliko visus darbus, kurie nurodyti sąmatoje, tačiau nekokybiškai, bei jos montuoti mechanizmai: telefonspynė ir vartų automatika– neveikė.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas vertino kritiškai atsakovo įrodymus - „UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ apžiūros aktą 2017-06-20 Nr-l“ ir 2017-12-20 pažymą Nr. 1/12/20, kuriais nustatyti tvoros trūkumai, kadangi atsakovas į apžiūrą dėl tvoros trūkumų ieškovės atstovų nekvietė, konkrečių aplinkybių kuo tvora netenkina atsakovo, ieškovei nei prieš apžiūrą, nei po jos nenurodė, termino ištaisyti defektus nenustatė. Tačiau teismas pažymėjo, kad net ir esant atliktų darbų trūkumams, atsakovas privalėjo priimti atliktus darbus ir pareikšti ieškovei pretenziją dėl netinkamos darbo rezultato kokybės.
9. Teismas laikė įrodytu, kad ieškovė sumontavo atsakovui telefonspynę ir vartų automatiką, o pats atsakovas savo veiksmais nesuteikė ieškovei termino defektams taisyti, šalino juos savo nuožiūra, todėl atsakovui tenka pareiga atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus.
10. Teismas iš šalių elektroninio susirašinėjimo nustatė, kad atsakovas elektroniniu laišku yra gavęs 2017 m. liepos 4 d. darbų perdavimo-priėmimo aktą, kurio nėra pasirašęs, trūkumų jame nenurodęs, todėl teismas laikė, kad atsakovas prarado galimybę remtis trūkumų buvimo faktu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas A. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1 .Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas yra gavęs darbų priėmimo - perdavimo aktą, nors atsakovas neigė jo gavimo faktą. Teismas neteikė reikšmės atsakovo pateiktiems įrodymams ir paaiškinimams dėl darbų netinkamumo, nepagrįstai susiejo ieškovės teisę gauti atlyginimą už atliktus darbus vien tik su vienašaliu darbų perdavimu iš ieškovės pusės. Aplinkybė, kad priimdamas darbus užsakovas turi pasirašyti aktą (su pastabomis ar be jų) arba atsisakyti jį pasirašyti, nereiškia, kad atsakovas tokiu būdu prisiėmė apžiūros metu nenustatytų, tačiau vėliau paaiškėjusių trūkumų riziką ar atsisakė teisės reikšti pretenzijas dėl vėliau paaiškėjusių trūkumų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ieškovės tariamai siųstą aktą gavo.
11.2 .Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas pripažino, jog ieškovė atliko visus darbus. Taip pat nesiaiškino neatliktų darbų įtakos kainos mažinimui. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad darbai atlikti su trūkumais - teismui yra pateikti UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ apžiūros aktas 2017-06-20 Nr-1 ir 2017-12-20 pažyma Nr. 1/12/20, kuriais yra nustatyti tvoros trūkumai, tačiau kodėl šiuos įrodymus teismas vertino kritiškai, nėra aišku.
11.3 .Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas ieškovei būtinai privalėjo suteikti terminą ištaisyti defektus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo vartojimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo taisyklę, pagal kurią užsakovo teisių apsaugos lygis vartojimo rangos santykiuose neturi būti žemesnis negu vartojimo pirkimo - pardavimo atveju. Kai darbo rezultato trūkumai nustatomi darbą atlikus - jo (rezultato) priėmimo ar naudojimo metu, užsakovo teises reglamentuoja CK 6.678 straipsnis. Palyginus su bendruoju rangos santykių reglamentavimu, užsakovui suteikiamas platesnis gynybos būdų pasirinkimas - užsakovo teisė pašalinti trūkumus savo jėgomis ir pareikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas nesaistoma sąlygos, kad ji būtų numatyta rangos sutartyje; teisę vienašališkai spręsti, ar atlikti darbą iš naujo, vartojimo rangos atveju priklauso ne rangovui, o užsakovui.
11.4 .Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad darbai nebuvo atlikti laiku, t. y. nebuvo baigti iki 2017 m. gegužės 30 d., o atsakovas sutartį nutraukė ir dėl vėlavimo. Teismas nevertino, kokia gali būti vėlavimo įtaka darbų kainai.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, ieškovė UAB „Baltvėja“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1 .Pirmosios instancijos teismas ginčą nagrinėjo nuosekliai ir sistemiškai, tinkamai taikė įrodinėjimo naštos taisykles, teisingai vertino tam tikrų situacijų (pvz. vienašalio akto) sukeliamas teisines pasekmes, tuo tarpu apeliantas apeliaciniu skundu kvestionuoja atskirus iš teismo sprendimo išrinktus momentus.
12.2 .Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo pateiktus įrodymus - UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2017-06-20 apžiūros aktą Nr. 1 ir 2017-12-20 pažymą Nr. 1/12/20 vertino kritiškai. Apeliantas neįrodė, kad ieškovo sumontuota automatika buvo neveikianti, UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“2017-06-20 apžiūros akte Nr. 1 apie tai nekalbama, todėl apeliantas privalėjo sumokėti už ieškovo sumontuotą vartų automatiką. Nors apeliantas teismui teigė, kad perdarė tvorą, tačiau visos bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės UAB „Baltvėja“ ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo
15. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis).
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė aukščiau išdėstytas procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).
18. Byloje nustatyta, kad šalys 2017 m. vasario 2 d. žodžiu susitarė dėl segmentinės tvoros dalies pastatymo pagal 2017 m. vasario 2 d. ieškovės sudarytą sąmatą Nr. 2017-006. Atsakovas 2017 m. vasario 27 d. ieškovei sumokėjo 1 000 Eur. 2017 m. balandžio 4 d. atsakovas papildomai pas ieškovę užsakė pagaminti pašto dėžutę, jos montavimo darbus bei atsakovui priklausančios telefonspynės montavimo darbus. 2017 m. birželio 13 d. atsakovas parašė ieškovei pretenziją, kuria atsisakė ieškovės paslaugų dėl nekokybiškai atliekamų darbų ir terminų nesilaikymo, prašė grąžinti avansą ir 3 800 kompensacijos. Antstolio 2017 m. birželio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuota, kad apžiūrėjus tvorą matyti, jog ji yra keturių vienodų dalių su skardinėmis tvoralentėmis, antracito spalvos, taip pat yra automatiniai vartai bei varteliai. 2017 m. liepos 3 d. buvo surašytas atliktų darbų perdavimo aktas, kurį ieškovė atsakovui išsiuntė el. paštu 2017 m. liepos 4 d. ir registruotu paštu 2017 m. liepos 5 d. Vienbučio gyvenamojo name Įgulos g. 5B-1, Sargėnai, sklypo statinio: tvoros ir vartų, ribojančių teritoriją konstrukcijų 2017 m. birželio 20 d. apžiūros aktu Nr-l nustatyti tvoros, vartų, vartelių ir atskirų konstrukcijų trūkumai ir darbai defektams pašalinti. 2018 m. birželio 28 d. atsakovas ir UAB „Eltona“ sudarė sutartį dėl praėjimo kontrolės sistemos įrengimo, kurie kainavo 181,02 Eur. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2017 m. gruodžio 20 d. pažymoje Nr. 1/12/20 „Prie vienbučio gyvenamojo name Įgulos g. 5B-1, Sargėnai, sklypo statinio: tvoros ir vartų, ribojančių teritoriją konstrukcijų apžiūros akto 2017-06-20 Nr-l“, kuria 2328,20 Eur įvertinti ieškovės neatlikti ir nekokybiškai atlikti darbai. Pagal ieškovės PVM sąskaitą-faktūrą BEL Nr. 5718 atsakovas skolingas ieškovei 1 862,19 Eur.
19. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, sprendė, kad tarp ginčo šalių buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai (ieškovė teigia, kad visus tvoros darbus atliko, o atsakovas, jog rangovas darbus atliko nekokybiškai), kurių pagrindu ieškovė reikalavo, kad atsakovas atsiskaitytų už atliktus darbus. Nesant rašytinės sutarties, teismas byloje esančiais įrodymais: 2017 m. birželio 27 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, ieškovės atstovų paaiškinimais, liudytojų L. D., K. L. parodymais sprendė, kad ieškovė įrodė, jog pagal sutartį visus darbus atliko. Tuo tarpu atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovės atlikti darbai nekokybiški – neatlikti iki galo, t. y. telefonspynė ir vartų automatika– neveikė. Atsakovas šį faktą įrodinėja „UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ apžiūros aktu 2017-06-20 Nr. -l“ ir 2017-12-20 pažyma Nr. 1/12/20, kuriais nustatyti tvoros trūkumai. Atsakovas taip pat įrodinėja, kad UAB „Eltona“ pajungė telefonspynę, o liudytojas S. P. išmontavo ieškovės statytą vartų automatiką ir sumontavo kitą. Pirmosios instancijos teismas nustatęs aptartas aplinkybėmis sprendė, kad šiais veiksmais atsakovas nesuteikė ieškovei termino tvoros defektams pašalinti, o taisė juos savo nuožiūra, todėl atsakovui tenka pareiga atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir sprendime pateikta motyvacija.
20. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė atliko visus darbus, nors atsakovas teigė priešingai. Pasak apelianto, ieškovė neatliko telefonspynės montavimo, vartų automatikos montavimo ir kitų darbų. Apeliantas teigia, kad atsakovas teismui pateikė įrodymus, kad atlikti darbai yra su trūkumais, tačiau neaišku, kodėl teismas juos vertino kritiškai.
21. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas šį apeliacinio skundo argumentą pažymi, kad esant atliktų darbų trūkumams, atsakovas privalėjo priimti atliktus darbus ir, vadovaudamasis CK 6.662 straipsnio 4 dalimi, pareikšti ieškovei pretenziją dėl netinkamos darbo rezultato kokybės ir savo pasirinkimu reikalauti iš ieškovės neatlygintinai pašalinti darbo trūkumus per protingą terminą arba sumažinti darbų kainą, tačiau to nepadarė, o priešingai, trūkumus taisė savo nuožiūra.
22. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl darbų priėmimo – perdavimo akto gavimo teigia, jog teismas nepagrįstai susiejo ieškovės teisę gauti atlyginimą už atliktus darbus vien tik su vienašaliu darbų perdavimu iš ieškovės pusės. Aplinkybė, kad priimdamas darbus užsakovas turi pasirašyti aktą (su pastabomis ar be jų) arba atsisakyti jį pasirašyti, nereiškia, kad atsakovas tokiu būdu prisiėmė apžiūros metu nenustatytų, tačiau vėliau paaiškėjusių trūkumų riziką ar atsisakė teisės reikšti pretenzijas dėl vėliau paaiškėjusių trūkumų. Taip pat nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas ieškovės tariamai siųstą aktą būtų gavęs.
23. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas šį apelianto argumentą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas darbų priėmimo – perdavimo aktą, siųstą ieškovės 2017 m. liepos 4 d. elektroniniu paštu yra gavęs. Nustatyta, kad minėtas aktas buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu alvydas3371@gmail.com, kuris atsakovo buvo naudojamas (tai patvirtina byloje esantys elektroniniai laiškai siųsti iš minėto el. pašto).
24. Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kurio esmė – užsakovo patvirtinimas (su išlygomis ar be jų), kad jis darbą priėmė, ir atitinkamas rangovo patvirtinimas, kad jis darbus pridavė. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas bei darbų kokybei keliamus reikalavimus. Taigi, paprastai darbų priėmimo-perdavimo aktas yra dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Pagal CK 6.662 straipsnio 2 dalį užsakovas, priimdamas atliktą darbą ir pastebėjęs trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pareikšti vėliau. Nagrinėjamu atveju, atsakovas ieškovės siųsto darbų priėmimo – perdavimo akto nepasirašė, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad šiuo atveju atsakovas praranda galimybę remtis trūkumų buvimo faktu.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad ieškovė įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, yra motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino ieškovės bei atsakovo pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl tarp šalių susiklosčiusių vartojimo rangos teisinių santykių suformuluota taip pat nepaneigiant ir bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi tiesioginę įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovė prašo priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas – teismo žyminį mokestį ir išlaidas už teisines paslaugas - 380 Eur + 21 % PVM, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
28. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) sprendžia, kad ieškovo prašoma priteisti išlaidų suma yra tik iš dalies pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas byloje nenustatė, kad suteiktų paslaugų ataskaitoje įvardintos išlaidos „Situacijos koordinavimas dėl L. ieškinio (skambinimas į teismą, liteko paieška, referavimas apie rezultatą)“ yra susijusios su nagrinėjama byla, todėl sprendžia, kad jos yra nepagrįstos, nebuvo būtinos ir todėl negali būti priteisiamos. Sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio priteisimo, nustatyta, kad žyminis mokestis už ieškinį, kuris sudarė 42 Eur, skundžiamame sprendime jau buvo priteistas iš atsakovo, kito žyminio mokesčio ieškovė byloje nėra mokėjusi, todėl jis nepriteisiamas. Be to, apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nėra pateikta jokių duomenų kuo yra grindžiamas žyminio mokesčio priteisimo klausimas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš atsakovo ieškovei priteistinos tik 435,60 Eur (360 Eur + 21% PVM) išlaidos už teisines paslaugas turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Baltvėja” (kodas 302534205) 435,60 Eur išlaidas už teisines paslaugas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.