- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2016-04-05
- Bylos Nr.
- e2S-623-264/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14829-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Suinteresuotas asmuo
- T. V.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens T. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-20148-584/2015 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo T. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos prašė atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti 2013-06-19 mirusio J. A. V. palikimą priėmusiai įpėdinei T. V.. Nurodė, kad buvo patvirtintos J. A. V. patikrinimo metu papildomai apskaičiuotos mokesčių, baudų ir delspinigių sumos, iš viso 65 021 Eur. Valstybinė mokesčių inspekcija 2009-11-12 areštavo J. A. V. priklausantį turtą (turto arešto registro Nr. (duomenys neskelbtini)): 1/3 pastatų unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių apskaitos duomenų bazės 2015-07-23 dienos balanso duomenimis J. A. V. mokestinė nepriemoka yra 78 584,51 Eur. J. A. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Įpėdiniai - sūnūs A. V. ir Š. V. savo paveldėjjmo teises padovanojo motinai, palikėjo sutuoktinei T. V., kuriai 2014-04-23 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Praleistas 3 mėnesių terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti turėtų būti atnaujintas, kadangi 2009-11-12, t.y. dar prieš palikėjo mirtį, buvo uždėtas jo turtui areštas, kas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką laikoma tinamu kreditorinių reikalavimų pareiškimu LR CK 5.63 str. prasme.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo T. V. atsiliepime į prašymą prašė teismo pareiškėjos prašymą atmesti, nes prašymas dėl įstatymų nustatyto termino pareikšti kreditorinius reikalavimus atnaujinimo yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodė, kad pareiškėjui buvo žinomi J. A. V. kreditorinai įsiskolinimai. Mirus J. A. V., individuali veikla buvo nutraukta dėl jo mirties, tai Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo žinoma. T. V. ir J. A. V. buvo sudarę povedybinę sutartį, kurioje numatyta, kad kiekvienas sutuoktinis atsako už savo prievoles, todėl T. V. buvo įsitikinusi, kad J. A. V. atsako už savo prievoles. T. V. tik po vyro J. A. V. mirties sužinojo, kad jis buvo įregistravęs individualią veiklą apie kurios pajamas bei skolas ji nežinojo. Po J. A. V. mirties, sužinojusi apie sutuoktinio įsiskolinimus, ji kreipėsi į notarą dėl turto apyrašo sudarymo ( CK 5,.53 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Atnaujino pareiškėjai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos praleistą 3 mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti 2013-06-19 mirusio palikėjo J. A. V. palikimą priėmusiems įpėdiniams. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nekilnojamojo turto registre 2009-11-12 įregistravo J. A. V. priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), areštą, todėl teismas sprendė, kad palikimo atsiradimo metu esant išviešintam turto arešto aktui viešame registre buvo sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas. Įpėdiniai turėjo galimybę apsispręsti ar priimti palikimą, o jeigu priimti, tai pasirinkti jo priėmimo būdą. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja tinkamai informavo įpėdinius apie kreditorinius reikalavimus, todėl pareiškimas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 5.63 str. 1 d., 4 d., CPK 177 str., 178 str., 185 str., 578 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo T. V. atskirajame skunde prašo panaikinti 2015-12-17 Kauno apylinkės teismo nutartį ir spręsti klausimą iš esmės. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
1. Teismas nevisiškai išsiaiškino bylos aplinkybes, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisingą nutartį.
2. Pareiškėja neįrodė, kad ji CK 5.63 str. 1 d nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių ( CPK-178 str.). Pareiškėja yra valstybinė institucija, joje dirba pakankamai darbuotojų, kurie privalėjo sekti mokesčių mokėjimo eigą ir kreiptis įstatymų nustatyta tvarka dėl skolų išieškojimo. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad tokie veiksmai būtų buvę atlikti mokesčių mokėtojo J. A. V. atveju.
3. CK 1.124 str. nustato, kad ieškinio senatis-tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas) per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.131 str. 1 d. numato, ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškimo padavimo yra pagrindas pareiškimą atmesti.
4. Pareiškėjai buvo žinomi J. A. V. kreditoriniai įsiskolinimai, priteisti teismo. Pareiškėja pati areštavo J.A. V. priklausantį turtą. Mirus J. A. V., individuali veikla buvo nutraukta sąryšyje su mirtimi, Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo žinoma. Pareiškėja privalo tikrinti deklaruotas pajamas - mokesčių įplaukas, todėl ji žymiai ankščiau turėjo pastebėti, kad nėra mokami mokesčiai už J. A. V. vykdomą ūkinę - financinę veiklą ir kreiptis dėl įsiskolinimų išieškojimo. Pareiškėja nurodo, kad dėl įsiskolinimo už nesumokėtus mokesčius surašė patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), vėliau vyko teisminiai ginčai, tai ilgas laiko tarpas, suinteresuoto asmens nuomone, tai buvo pareiškėjos aplaidumas, dėl kurio nebuvo imtasi pakankamų priemonių, kad būtų išieškomi įsiskolinimai.
5. T. V. nebuvo žinoma apie įmonių veiklą, bei nebuvo žinoma kokias J. A. V. turėjo pajamas ar skolas. Ji po vyro J. A. V. mirties (miręs (duomenys neskelbtini)), sužinojo apie J. A. V. įsiskolinimus, kadangi T. V. ir J. A. V. buvo sudarę povedybinę sutartį. Sudarę sutartį, jie kiekvienas atskirai tvarkė finansus, valdė turtą ir pajamas. Povedybinėje sutartyje nurodyta, kad kiekvienas sutuoktinis atsako už savo prievoles. Kadangi buvo pasirašyta - povedybinė sutarti, todėl T. V. buvo įsitikinusi, kad J. A. V. atsako už savo prievoles.
Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Dėl naujų įrodymų
Pareiškėjas 2016-04- 04 apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2013-07-17 raštą Kauno miesto 18-ajam notarų biurui, 2013-07-26 notaro atsakymą apie mirusiojo J.A. V. palikimo priėmimą jo sutuoktinės T. V., 2014-10-30 raštą T. V. dėl reikalavimo iki 2014-11-22 sumokėti mirusiojo J. A. V. 296 292, 95 Lt skolą biudžetui, kuriuos prašo priimti.
CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti įrodymai nėra nauji, prašyme pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių negalėjo šių įrodymų pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl šiuos įrodymus atsisakytina priimti.
Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atnaujintas pareiškėjui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos praleistą 3 mėnesių terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti (duomenys neskelbtini) mirusio palikėjo J. A. V. palikimą priėmusiems įpėdiniams, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014). CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014, keisdama ankstesnę kasacinio teismo praktiką, išaiškino, kad kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino atnaujinimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
Laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad pareiškėjas neįrodė, kad jis CK 5.63 str. 1 d. nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių ( CPK-178 str.). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad J. A. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 17 – 19), todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas kreditorių reikalavimams pareikšti pasibaigė (duomenys neskelbtini). Palikimą po J. A. V. mirties priėmė T. V. pagal antstolės G. A. 2014-03-04 sudarytą paveldimo turto apyrašą (b. l .17 – 18). Į antstolės G. A. išduotą 2014-03-04 turto apyrašą buvo įtraukta mokestinė nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, iš viso 290 605,56 Lt (84165,19 Eur), ir šia apimtimi paveldėtoja palikimą priėmė. Aplinkybė, jog antstolis, sudarydamas turto apyrašą, įtraukia ir skolą kreditoriui, savaime nereiškia, kad tampa nebeaktualus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas kreditoriui per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti savo reikalavimus ir kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal turto apyrašą, besąlygiškai turės tenkinti šio kreditoriaus reikalavimą iš paveldėto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m,. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-122-916/2016). Turto apyrašo sudarymo atveju įpėdiniui tampa (gali tapti) žinoma apie tam tikrą kreditorių ir palikėjo skolą šiam kreditoriui. Tačiau svarbu įvertinti, ar kreditorius įvykdė pareigą pareikšti apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad dar 2009-11-12 pareiškėjas areštavo J. A. V. priklausantį turtą (turto arešto registro Nr. (duomenys neskelbtini)): 1/3 pastatų unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 14 – 16), iš kurio matyti, kad nuo 2009-11-12 galioja palikėjo turtui areštas. Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m,. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-122-916/2016;). Kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m,. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-196-969/2016;). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamu atveju pareiškėjas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu pareigą pareikšti apie savo reikalavimą, kadangi viešame registre jo išviešintas palikėjo turto areštas dar iki palikėjo mirties. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad palikimo atsiradimo metu esant išviešintam turto arešto aktui viešame registre buvo sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas. Šios aplinkybės taip pat leidžia spręsti, kad apeliantei (paveldėtojai) apie palikėjo skolas pareiškėjui buvo žinoma iki priimant palikimą pagal turto apyrašą ir kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos siekė skolos išieškojimo.
Su apeliantės argumentais, kad teismas nevisiškai išsiaiškino bylos aplinkybes, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir todėl priėmė neteisingą nutartį apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą (nutartį), nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisinga.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams, išsamiai dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako kaip neturinčių reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui. Be to, apeliantė nurodė iš esmės tokius pat argumentus kaip ir apylinkės teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės T. V. atskirąjį skundą šios išlaidos iš apeliantės nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (1,09 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.