Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Donatui Miliui,

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. B., jo atstovui advokatui Donatui Lengvinui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. spalio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-10258-2024 (toliau - nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundo reikalavimai ir atsikirtimai

1. Telšių apylinkės teismo Mažeikų rūmuose 2024 m. spalio 11 d. gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas V. B. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. spalio 3 d. nutarimo, kuriuo jis pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 300,00 Eur bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams. Skundu prašoma pakeisti nutarimą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti šią administracinio poveikio priemonę trumpesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui. Skunde nurodoma, kad pažeidimo padarymo metu V. B. veiksmuose nebuvo sunkinančių aplinkybių, taip pat buvo viena lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Taip pat nurodoma, kad skiriant nuobaudą reikalinga atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir asmens elgesį – V. B. pažeidimas padarytas esant nesudėtingoms eismo ir oro sąlygoms, dėl pažeidimo žala ir padariniai nekilo, be to, jis pats protokolo surašymo metu padėjo pareigūnams nustatyti pažeidimo padarymo aplinkybes. V. B. vairavo transporto priemonę ir tempė priekabą gerai neįsitikinęs, ar transporto priemonių junginys neviršija leistino svorio, todėl pažeidimas padarytas ne tyčia, o neatsargia kaltės forma. Skunde taip pat nurodoma, kad V. B. teisė vairuoti yra reikalinga darbinėms funkcijoms vykdyti, nes pats veža darbuotojus į statybų objektus, pristato medžiagas ir įrangą, kad jo vadovaujama įmonė sėkmingai vykdytų veiklą. Institucija, priimdama nutarimą, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir priėmė sprendimą neindividualizuojant bausmės.

3. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. B. nurodė, kad skundą palaiko ir prašo jį tenkinti. Pažeidimo padarymo dieną jo įmonės vairuotojas buvo atostogose, todėl tą dieną nutiko taip, kad tapo būtina vykdyti statybos darbus ir aprūpinti objektą bei darbuotojus. Neturėjo E vairavimo kategorijos, kuri reikalinga vairuoti junginiui, tačiau turi kitas vairavimo kategorijas. Nežinojo, kad junginys keliais šimtais kilogramų viršija leistiną ribą, kuriai reikalinga E kategorija. Paties pažeidimo neginčija, su juo sutinka, bet paskirtos baudos dar nemokėjo, nepagalvojo, kad gali sumokėti kai nutarimą apskundė. Įsipareigoja sumokėti baudą, jos dydžio neginčija, prašo tik netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo, nes jam neturint teisės vairuoti įmonės darbai stos, dėl ko negalės užtikrinti pajamų savo darbuotojams. Dėl savo įmonės darbuotojų labiausiai ir pergyvena, kurie dėl jo kaltės gali netekti darbo užmokesčio. Užfiksuoti administraciniai nusižengimai, kurie padaryti su transporto priemone IVECO Vilniuje, yra padaryti jo sūnėno, kuris naudojasi jo vardu registruota transporto priemone, sūnėnas kompensavo jam nedideles paskirtas baudas. Nepagalvojo pranešti, kad ne jis vairavo, nes baudos nedidelės. Jis pats Vilniuje tikrai nevažiavo. Kitokių analogiškų pažeidimų, kad būtų vairavęs transporto priemones neturėdamas tam teises, nėra niekada padaręs. Projektus vykdo Naujojoje Akmenėje, Plungėje, Papilėje, taip pat gavo užsakymą Švedijoje, kur artimiausiu metu reikės vežti darbuotojus, todėl vairavimas yra neatsiejama darbo funkcijų vykdymo dalis.

4. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Donatas Lengvinas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad byloje V. B. kaip pažeidėją neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra. Padarytą pažeidimą jis pripažino, gailisi, tačiau pažeidimas padarytas nepiktybiškai. Todėl šiuo atveju paskirta bausmė ir administracinio poveikio priemonė yra pernelyg griežta, neproporcinga pažeidėjui ir padarytam pažeidimui.

5. Teismo posėdžio metu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas Donatas Milius prašė skundą atmesti bei nurodė, kad asmuo, turėdamas daug vairavimo kategorijų, iš esmės turėjo suprasti, kad pažeidimo padarymo metu vairuos transporto priemonę, kurią vairuoti neturi teisės. Asmuo buvo pateikęs prašymą skirti švelnesnę negu numato įstatymas nuobaudą dar prieš priimant nutarimą, tačiau vertinant bylos aplinkybių visumą bei teismų praktiką, nebuvo nustatyta ypatingų aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti įstatyme numatytas išimtis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas

Skundas tenkintinas.

6. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

7. Nustatyta, kad 2024 m. spalio 3 d. nutarimas V. B. surašytas už tai, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. vairavo automobilį „Mercedes - Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei tempė priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių junginio. V. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 300 Eur bauda bei taikytas 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminas.

8. Pareiškėjas skundu neginčija kaltės dėl nusižengimo padarymo, jo padarymo aplinkybių, taip pat sutiko ir su paskirtos piniginės baudos dydžiu. Skundu iš esmės prašoma tik netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba taikyti šią priemonę kuo trumpesniam laikui (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

9. Pažeidimo padarymo metu (2024 m. rugsėjo 11 d.) galiojusi ANK 424 straipsnio 3 dalies redakcija numatė atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Taip pat numatyta, kad šis pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. paskirta 300 eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešių) mėnesių terminui. Taigi paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda ir minimalus administracinio poveikio priemonės terminas. Be to, priimant nutarimą jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o V. B. nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs numatytą nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

12. Pažymėtina, kad remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nuobauda skiriama tada, kai sankcijoje numatytos nuobaudos rūšies ar dydžio paskyrimas, net ir minimalios, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, t. y. tokios nuobaudos, kuri numatyta sankcijoje, paskyrimas būtų neprotingas ir neteisingas. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas (administracinio poveikio priemones), teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Be to, pažymima, kad aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis (žr. pvz. Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AN2-168-813/2023 ir kt.).

14. Teismui vertinant V. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės termino proporcingumą, atsižvelgtina į pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidėją charakterizuojančius duomenis. Pažeidimas padarytas 2024 m. rugsėjo 11 d. 12:50 val., taigi dienos metu, kas patvirtina skunde nurodytas aplinkybes, jog pažeidimas padarytas nesant sudėtingoms eismo ar oro sąlygoms. Nei teismo posėdžio metu, nei į skundą pateiktame atsiliepime Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nepateikė duomenų, kad padarytu pažeidimu būtų sukeltas tiesioginis pavojus eismo saugumui ar jo dalyviams, taip pat kad pažeidimu padaryta žala. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia nusižengimą vertinti kaip mažiau pavojingą. Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonių junginiui, kokį pažeidimo metu vairavo V. B., vairuoti buvo reikalinga CE kategorija (2024 m. rugsėjo 12 d. tarnybiniame pranešime), tačiau šiuo atveju mažesnį pavojingumą rodo ir tai, kad V. B. anksčiau turėjo teisę vairuoti sunkiasvores transporto priemones (C1, C, D1 ir D kategorijos iki 2020 m.), kas patvirtina, kad praktinius įgūdžius vairuoti didesnės masės transporto priemones V. B. turi. Be to, įvertintina tai, kad V. B. sprendimą vairuoti transporto priemonių junginį padarė labiau vedamas būtinybės, o ne piktybiškumo, t. y. turėdamas tikslą sąmoningai nesilaikyti Kelių eismo taisyklių. Kaip nurodė V. B., darbuotojas, kuris turėjo teisę vairuoti tokį junginį atostogavo, todėl jis, nenorėdamas prarasti užsakymą, pats vairavo.

15. Skundas taip pat motyvuojamas tuo, jog teisė vairuoti V. B. yra reikalinga darbo funkcijoms vykdyti. Skunde nurodoma, nors ir užima MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, tačiau faktiškai jo darbas yra neatsiejamas nuo vairavimo. Pažymėtina, kad teisė vairuoti transporto priemones dėl darbo teismų praktikoje įprastai išskirtine aplinkybe nelaikomas ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-240-312/2021, Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018).

16. Tačiau, kaip minėta aukščiau, ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra siejamas su visomis byloje esančiomis aplinkybėmis, todėl, teismo vertinimu, ir ta pati būtinybė turėti teisę vairuoti atlikti darbo funkcijoms turi būti vertinama proporcingumo kontekste. Šiuo konkrečiu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad V. B., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, atlieka ne tik vadovavimo mažajai bendrijai ar darbų organizavimo funkcijas, jis taip pat faktiškai veža įmonės darbuotojus į objektus, pristato įrangą ir statybines medžiagas į veiklos vietas, dėl ko yra sėkmingai užtikrinamas ir nevilkinamas įmonės darbas, o įmonės darbuotojai yra aprūpinami darbu, gauna atlyginimą ir išlaiko savo šeimas. Teismo posėdžio metu V. B. nurodė, kad jam neturint teisės vairuoti stotų įmonės darbai, įmonė sulauktų finansinių sankcijų iš užsakovų, dėl ko tektų darbuotojus arba atleisti, arba išleisti nemokamų atostogų ir dėl to nukentėtų jų šeimos, dėl ko labiausiai ir pergyvena V. B. Pažymėtina, kad tokius pareiškėjo argumentus patvirtina viešai apie šią įmonę prieinami duomenys: pažeidimo padarymo dieną įmonėje dirbo ir šiuo metu tebedirba penki darbuotojai, tačiau įmonės finansinė padėtis nėra gera, įmonė praėjusiais finansiniais metais patyrė nuostolį, todėl darytina išvada, jog kiekvienas darbuotojas, kiekvieno įmonėje dirbančio asmens pastangos ir galimybė atlikti atitinkamus darbus yra itin reikšminga bendrai įmonės veiklai, taigi ir įmonės galimybėms išsaugoti darbuotojams sukurtas darbo vietas. Todėl šiuo konkrečiu atveju teismas daro išvadą, kad darbinių funkcijų vykdymas, kaip argumentas netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, turėtų būti vertinamas platesniu kontekstu, įvertinant ir socialinį aspektą bei poveikį su įmone susijusiems asmenims, kurie dėl pažeidimo padarymo nėra atsakingi, tačiau gali susilaukti neigiamų pasekmių. Todėl esant šiems motyvams teismas pripažįsta būtinybę, kad V. B. teisė vairuoti darbo funkcijoms vykdyti yra svarbesnė negu įprastai praktikoje.

17. Sprendžiant klausimą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones taip pat įvertintina ir V. B. asmenybė. V. B. yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai (Papilės Šv. Juozapo parapijos, darbdavio savininkės bei Akmenės rajono savivaldybės administracijos Papilės seniūnijos seniūnės charakteristikos). Anksčiau nėra baustas už analogiško pobūdžio nusižengimus (Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus Nr. 2460-ANR_I-156-2024). Taigi tokio pobūdžio padarytas pažeidimas V. B. yra pirmasis, tai rodo, kad V. B. laikosi visuomenės normų, prisiimtų įsipareigojimų ir nėra piktybiškai nusiteikęs prieš teisės aktų ar sutartinių įsipareigojimų laikymąsi. Tačiau pastebėtina, kad iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad V. B. 2024 m. rugsėjo 13 d. ir 2024 m. rugsėjo 15 d. padarė nusižengimus, t. y. po 2024 m. rugsėjo 11 d. padaryto nusižengimo. Nors nurodė, kad faktiškai ne jis juos padarė, o sūnėnas, nes jis Vilniuje nevažiavo, tačiau nusižengimai fiksuoti V. B. vardu ir jis nepateikė duomenų, kad informavo policiją, kad ne jis padarė šiuos nusižengimus. Kita vertus, padaryti nusižengimai taip pat nėra analogiško pobūdžio kaip nusižengimas, už kurį jis šiuo atveju yra nubaustas.

18. Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, kad V. B., nors ir yra baustas už kitokio pobūdžio kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau visas baudas, išskyrus už analizuojamą nusižengimą, yra sumokėjęs. V. B. nurodė, kad baudą tikrai sumokės, jos dydžio neginčija, o nesumokėjo iki šiol tik dėl to, kad nemanė, jog apskundus nutarimą, ją gali sumokėti. Įvertinus visas šias aplinkybes, V. B. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas mano, kad yra pagrindas teigti, jog V. B. labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, pasidarė atitinkamas išvadas, todėl nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, paskiriant ir švelnesnę, negu numato įstatymas, nuobaudą.

19. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, nurodytą teismų praktiką, prie skundo pateiktus įrodymus, pažeidėją charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas V. B. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skundą tenkinti. Tačiau, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į prieš tai visas išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo visiškai neskirti administracinio poveikio priemonės, tačiau yra pagrindas skirti žymiai trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą nei numato įstatymas. Tokiu būdu bus tinkamai individualizuotas nuobaudos paskyrimas pažeidėjui, ji bus proporcinga padarytam nusižengimui, pažeidėjo asmenybei bei leis įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus ir užtikrinti visuomenės interesą.

20. Esant visiems išdėstytiems argumentams, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. spalio 3 d. nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-10258-2024, keistinas skiriant trumpesnį administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – terminą, nustatant, kad V. B. teisė vairuoti transporto priemones atimtina 1 (vienam) mėnesiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. skundą tenkinti.

Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 3 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-10258-2024 ir V. B. sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) – terminą iki 1 (vieno) mėnesio.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.