Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. prašymą atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2SP-3613-775/2020 pagal pareiškėjų A. L. ir R. L. prašymą patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam proceso atnaujinimo instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.).

Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti.

5. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2SP-3613-775/2020, supaprastinta tvarka patvirtino pareiškėjų A. L. ir R. L. sudarytą taikos sutartį, kuria, pareiškėjas R. L. įsipareigojo mokėti nepilnametėms dukroms S. L., E. L., E. L. išlaikymą po 750 Eur kiekvienai kas mėnesį, iki jų pilnametystės bei kiekvienai dukrai po 5 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą, sumokamą per 24 mėnesius lygiomis dalimis (b. l. 11-13). Pareiškėjas V. K. byloje 2020 m. liepos 2 d. padavė prašymą atnaujinti procesą, kuris 2020 m. liepos 13 d. teisėjos rezoliucija buvo priimtas (b. l. 46).

7. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo, nurodė, kad apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo 2020 m. birželio mėnesį. Byloje esantis prašymas patvirtina, kad 2020 m. birželio 25 d. teisėjos rezoliucija pareiškėjo atstovui buvo suteikta prieiga prie EPP sistemos dėl susipažinimo su civilinės bylos medžiaga (b. l. 46). 2020 m. liepos 2 d. pareiškėjas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo. Darytina išvada, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atsakovas nėra praleidęs.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo.

7. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2SP-3613-775/2020, kadangi byloje priimta nutartis pažeidžia pareiškėjo, kaip R. L. kreditoriaus teises, o pareiškėjas nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą.

8. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų - kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų - teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014; kt.). Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais - naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismas turi įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2007). Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010).

9. Nagrinėjamu atveju, byloje supaprastinto proceso tvarka buvo patvirtinta taikos sutartis dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, t.y. byloje nebuvo sprendžiami jokie sutuoktinių tarpusavio turtiniai klausimai. Pažymėtina, kad nėra jokių teisės normų, kurios tokio pobūdžio bylose, t.y. sprendžiant klausimus dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, nustatytų pareigą privalomai įtraukti kreditorius ar kreditoriams suteiktų teisę ginčyti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį.

10. Teismas pažymi, kad priimtoje teismo nutartyje, kuria yra patvirtinta pareiškėjų A. L. ir R. L. taikos sutartis, nėra nuspręsta dėl neįtraukto į bylą pareiškėjo V. K. materialiųjų teisių ar pareigų, todėl priimtas procesinis sprendimas jo teisių ar teisėtų interesų negalėjo pažeisti. Pareiškėjui priimta minėta nutartimi nėra papildomai nustatytos jokios pareigos ir įsipareigojimai, taip pat nepasikeitė ir jo turimų teisių ir pareigų apimtis. Nors suinteresuotų asmenų A. L. ir R. L. nepilnamečiai vaikai įsiteisėjusios teismo nutarties pagrindu įgijo kreditorinį reikalavimą į savo tėvą R. L., kaip skolininką, tačiau dėl to pareiškėjas nei prarado teisę reikalauti, kad iš skolininko R. L. būtų išieškoma skola pagal vykdomąjį dokumentą, nei pasikeitė jo turimos turtinės prievolės į R. L. dydis. Faktas, kad teismo nutarties suinteresuotų asmenų nepilnamečių vaikų naudai vykdymas turės įtakos pareiškėjo teisių įgyvendinimo apimčiai vykdymo procese ta prasme, jog iš skolininko R. L. išieškotos lėšos (turtas) turės būti paskirstytos tarp skirtingą eiliškumą turinčių išieškotojų, nepatvirtina, kad teismo nutarties priėmimu pasibaigusiame bylos procese yra nuspręsta dėl pareiškėjo V. K. materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pareiškėjo nurodomas neigiamas ir jo netenkinančias pasekmes sukelia ne teismo nutarties priėmimas, o priverstinį vykdymo procesą reglamentuojančiu civilinio proceso teisės normų vykdymas, bet tai nėra procesinis sprendimas, kuriuo nusprendžiama dėl asmens materialiniu teisių ir pareigų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog dėl teismo patvirtintos taikos sutarties pasikeitė pareiškėjo teisių ir pareigų turinys. Kaip jau nurodyta, dėl pareiškėjų teisių ir pareigų nėra pasisakoma nei taikos sutartyje, nei teismo nutartyje, kuria minėta taikos sutartis patvirtinta.

11. Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo pagal pateiktą pareiškėjo prašymą, teismas taip pat įvertino ir formuojamą kasacinio teismo praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl sutuoktinių santuokos nutraukimo sutartyje nustatyto vaikų išlaikymo dydžio (t.y. ar nustatytas vaikų išlaikymo dydis nepažeidžia kreditoriaus interesų), kreditoriui pareiškus pareiškimą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje ir teismui priėmus nutartį atnaujinti procesą, byla atnaujinama tik dėl su kreditoriaus reikalavimu susijusios bendro turto padalijimo dalies. Kiti santuokos nutraukimo byloje išspręsti klausimai (santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikams ar sutuoktiniams priteisimas ir pan.) nesusiję su kreditorių reikalavimais, todėl neatnaujinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. 3K-P- 186/2010). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, procesas šioje byloje negali būti atnaujinamas ir tuo pagrindu.

12. Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, procesas šioje byloje negali būti atnaujinamas ir tuo pagrindu, jog pareiškėjas turėtų būti pripažintas suinteresuotu asmeniu byloje dėl nepilnamečiams asmenims skirto išlaikymo dydžio. Išlaikymas nepilnamečiui vaikui iš tėvų ar vieno iš jų priteisiamas atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus, nepriklausomai nuo tėvų įsipareigojimų kreditoriams. Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nėra privalomas vaiko tėvo, kuriam reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, kreditorių dalyvavimas. Spręstina, kad nei suinteresuotų asmenų A. L. ir R. L. taikos sutartimi, nei teismo nutartimi nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjo V. K. teisių bei pareigų, minėta teismo nutartis pareiškėjui jokių teisių ar pareigų nesukūrė.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius įrodymus, nenustačius pagrindo procesui atnaujinti, pareiškėjo V. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas. Atsisakytina atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2SP-3613-775/2020 (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. Suintersuotas asmuo A. L. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau prie atsiliepimo nepateikta jokių įrodymų, kad suinteresuotas asmuo, pateikdamas atsiliepimą kokias nors bylinėjimosi išlaidas patyrė. Minėti įrodymai nepateikti ir iki prašymo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Nesant nurodytų įrodymų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, suinteresuoto asmens prašymas jas priteisti netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., 370 str. 3 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo V. K. prašymą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2SP-3613-775/2020.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.