Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gesuva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. A2-8855-615/2015 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gesuva“ prašymą atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-12481-528/2014, suinteresuotieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“, „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą baigtoje civilinėje byloje Nr. 2-12481-528/2014, atnaujinus bylą, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą - ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atmesti. Prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė dviem pagrindais - CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Nurodė, kad išnagrinėtoje byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė UAB „Gesuva“ 2014 m. vasario 7 d. pateikė ieškovei atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė reikšmingas kilusiam ginčui faktines aplinkybes, t. y., kad kelionės finansinių nuostolių draudimo liudijime VIP Nr. 685828 buvo padaryta klaida apdraustuoju įrašant A. S., kadangi faktiškai apdraustuoju turėjo būti nurodyta UAB „Gesuva“. Jeigu teismui būtų buvusi žinoma nurodyta aplinkybė apie tai, kad apdraustasis buvo ne A. S., o UAB „Gesuva“, būtų pagrindas atmesti ieškovės reikalavimą. Pareiškėjos (atsakovės) nuomone, Kauno apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas padarydami išvadą, kad atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduotas pasibaigus trijų mėnesių naikinamajam terminui ir atsisakydami priimti šį pareiškimą, netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą užbaigtoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-12481-528/2014 ir iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui UAB DK PZU Lietuva priteisė 254,10 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teismas nustatė, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pareiškėja (atsakovė) laikė faktą, kad išnagrinėtoje byloje nėra duomenų apie atsakovės 2014 m. vasario 7 d. pateiktą ieškovei atsakymą į pretenziją ir 2014 m. kovo 28 d. pateiktą ieškovei raštą, kuriose nurodytos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, jog draudimo liudijime VIP Nr. 685828 per klaidą draudėju buvo įrašytas A. S., o ne UAB „Gesuva“. Teismo vertinimu visos šios aplinkybės atsakovei buvo žinomos dar iki užbaigiant civilinę bylą, kadangi pati pareiškėja (atsakovė) savo 2014 m. vasario 7 d. atsakyme ieškovei bei 2014 m. kovo 28 d. rašte ieškovei šias aplinkybes buvo nurodžiusi. Tai, kad nurodytos aplinkybės pareiškėjai buvo žinomos dar iki užbaigiant civilinę bylą, patvirtino ir kiti dokumentai: 2012 m. gruodžio 19 d. prašymas išmokėti draudimo išmoką, kuriame pasirašoma ir prašoma draudimo išmoką pervesti A. S., o ne UAB „Gesuva“; 2012 m. sausio 31 d. PVM sąskaita-faktūra LITAM Nr. 112155; 2012 m. sausio 31 d. kasos pajamų orderis Nr. LITAM-2265; 2012 m. sausio 31 d. kasos išlaidų orderis Nr. 16. Teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodomos, kaip turinčios teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, aplinkybės, pareiškėjai turėjo būti ir buvo žinomos nagrinėjant bylą ir buvo žinomos dar iki bylos užbaigimo. Teismas atsisakė atnaujinti procesą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas sprendė, kad pareiškėja, nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutarties (c. b. Nr. 2-12481-528/2014) ir Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarties (apeliacinės bylos Nr. 2S-687-264/2015), kuria Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis palikta nepakeista, teisine argumentacija, išdėstė savo samprotavimus ir išaiškinimus, kaip, jos nuomone, turėjo būti taikomos teisės normos konkrečiu atveju. Teismas pareiškėjos teiginius laikė subjektyvia tiesiogiai suinteresuoto asmens nuomone, kuri gali sudaryti apeliacinio arba kasacinio skundo faktinį pagrindą, tačiau negali būti proceso atnaujinimo baigtoje civilinėje byloje pagrindu. Teismas nurodė, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, ką taip pat laikė atskiru savarankišku pagrindu atsisakyti atnaujinti procesą. Teismas iš byloje esančios 2014 m. lapkričio 27 d. atstovavimo sutarties nustatė, kad atsakovė, apie teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. priimtą sprendimą už akių jau žinojo sudarydama šią atstovavimo sutartį. O apie aplinkybes, kurias pareiškėja nurodė kaip proceso atnaujinimo pagrindą, pareiškėja žinojo dar anksčiau dar iki Kauno apylinkės teismui 2014 m. rugpjūčio 29 d. priimant sprendimą už akių. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja padavė 2015 m. kovo 5 d.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: 1) atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-12481-528/2014 ir ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atmesti; 2) teismui nustačius, kad yra praleistas terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, atnaujinti terminą ir prašymą dėl proceso atnaujinimo priimti. Atskirajame skunde nurodė tokius motyvus:

1. Teismas nepagrįstai netyrė pateiktų dokumentų, kurie pagrindžia naujai paaiškėjusias aplinkybes ir patvirtina faktą, jog kelionės finansinių nuostolių draudimo liudijime VIP Nr. 685828 buvo padaryta klaida apdraustuoju įrašant A. S., kadangi faktiškai turėjo būti apdraustuoju nurodyta UAB „Gesuva“, o ne A. S.. Nustačius faktą, kad atsakovė UAB „Gesuva“ yra draudėja atsirastų pagrindas netenkinti ieškovės ieškinio reikalavimų. Visos šios faktinės aplinkybės Kauno apylinkės teismui nebuvo žinomos priimant sprendimą už akių, nes jų sąmoningai nenurodė ieškovė;

2. Teismas netinkamai vertino galimai padarytas teisės normų taikymo klaidas. Teismas neįvertino, kad nei pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, nei ieškinys atsakovei nebuvo įteiktas, nebuvo išnaudoti kiti įstatymo nustatyti procesinių dokumentų įteikimo būdai, netinkamai taikytas CPK 130 straipsnis, neįvertintos aplinkybės apie netinkamą atsakovės informavimą apie vykstantį procesą;

3. Terminas pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas, kadangi pareiškėja apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, sužinojo tik Kauno apygardos teismui atsisakius tenkinti atskirąjį skundą. Teismas neargumentavo pareiškėjos pateikto alternatyvaus prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti;

4. Teismas iš pareiškėjos priteisė nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidas. 254,10 Eur priteistos iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos.

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuoto asmens UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas advokatas R. B. prašė atskirąjį skundą atmesti paliekant galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį ir priteisti iš pareiškėjos išlaidas už šio atsiliepimo parengimą. UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė prašymą priteisti 140,18 Eur už atsiliepimo parengimą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

1. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, kadangi nurodytos aplinkybės pareiškėjai jau buvo žinomos;

2. Pagrindo atnaujinti dėl teisės normos taikymo klaidos nagrinėjamu atveju nėra. Pareiškėjai (atsakovei) procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, laikantis CPK 122 straipsnio 2 dalyje ir 123 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos. Pareiškėja (atsakovė) pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė praleidusi CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą naikinamąjį terminą, neturėdama teisės pareiškimui paduoti;

3. Aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, pareiškėja sužinojo teismui priėmus sprendimą už akių ir tai patvirtina pareiškėjos jos 2014 m. gruodžio 4 d. kreipimasis į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl pateikdamas 2015 m. kovo 5 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą;

4. Iš pareiškėjos priteista bylinėjimosi išlaidoms atlyginti suma yra pagrįsta ir neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.

Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dėl atsisakymo atnaujinti procesą pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama subrogacijos tvarka priteisti iš atsakovės UAB „Gesuva“ 16 654,42 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 3-5). Atsakovei per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-12481-528/2014, ieškinį patenkino visiškai (t.1, b. l. 99-100). Atsakovė UAB „Gesuva“ pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ( t. 1, b. l. 113-122). Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsakovės pareiškimą atsisakė priimti dėl praleisto CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (t.1, b. l. 123). Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi (c. b. Nr. 2S-687-264/2015) atsakovės atskirąjį skundą atmetė ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį paliko nepakeistą (t.1, b. l. 146-150). Pareiškėja (atsakovė) 2015 m. kovo 5 d. padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 9 punkto pagrindu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių ir dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos.

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Taigi proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; kt.). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja naujai paaiškėjusia aplinkybe nurodė faktą, jog pareiškėja (atsakovė) yra draudėja, o kelionės finansinių nuostolių draudimo liudijime VIP Nr. 685828 klaidingai apdraustuoju vietoje pareiškėjos buvo įrašytas A. S.. Pareiškėjos nuomone, nustačius minėtą aplinkybę, būtų pagrindas atmesti ieškovės reikalavimą. Nurodytai aplinkybei pagrįsti pareiškėja pateikė 2014 m. vasario 7 d. pareiškėjos atsakymą į pretenziją ieškovei, 2012 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą LITAM Nr. 112155; 2012 m. sausio 31 d. kasos pajamų orderį Nr. LITAM-2265; 2012 m. sausio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 16, 2012 m. sausio 17 d. Kelionės finansinių nuostolių draudimo liudijimu VIP Nr. 685828, 2014 m. kovo 28 d. pareiškėjos raštu ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 11-16). Įvertinęs pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog apdraustuoju vietoje pareiškėjos buvo įrašytas A. S., pareiškėjai turėjo būti žinoma nuo 2014 m. vasario 7 d., nes būtent šią dieną surašytame savo atsakyme į ieškovės pretenziją, šią aplinkybę nurodė pati pareiškėja. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjos nurodytos, aplinkybės jai turėjo būti žinomos nagrinėjant bylą ir šios aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Atskirajame skunde pareiškėja teigia, kad jos nurodytos aplinkybės nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą už akių, nes šių aplinkybių ieškovė sąmoningai nenurodė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis yra laikomos tos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, o ne bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 178 straipsnyje yra numatyta ieškovės pareiga pagrįsti savo reikalavimus ir atsakovės pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos atsikirtimus ieškovės reikalavimams. Ieškovė neturėjo pareigos teikti įrodymus, kuriais yra grindžiami atsakovės atsikirtimai.

Pareiškėja aiškia teisės normos taikymo klaida įvardija netinkamą pirmosios instancijos teismo pareigos vykdymą informuoti pareiškėją (atsakovę) apie teismo procesą ir CPK 287 straipsnio 1 dalies normų taikymą, atsisakant atnaujinti pareiškėjai terminą pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškinio pareiškimas ir kiti procesiniai dokumentai pareiškėjai (atsakovei) buvo siunčiami laikantis CPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, jos viešajame registre nurodytu registracijos adresu Draugystės g. 19, Kaunas, kuris sutapo su pareiškėjos buveinės adresu, nes būtent toks adresas yra nurodytas atskirajame skunde, kito adreso procesiniams dokumentams įteikti pareiškėja nenurodė (t. 1, b. l. 90-94). Kadangi registruota pašto siunta buvo grąžinta su žyma, kad pareiškėja siuntos neatsiėmė, pareiškėjai procesinių dokumentų įteikti nepavykus, procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo išsiųsti pakartotinai ir laikomi įteiktais, praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, nepažeidžiant CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo įteikti tinkamai, nepažeidžiant juridiniams asmenims įstatymo nustatytos procesinių dokumentų įteikimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos taikyti kitus procesinių dokumentų įteikimo būdus, nes tokios pareigos nagrinėjamu atveju teismui nenumatė įstatymas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja pareiškimą dėl 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė 2014 m. gruodžio 4 d., praleidusi CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (terminas pasibaigė 2014 m. lapkričio 29 d.), kartu pateikdama ir prašymą atnaujinti terminą pareiškimui paduoti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos gali būti taikoma tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai procesiniai dokumentai buvo įteikti laikantis įstatymo nustatytos tvarkos, apie teismo procesą pareiškėja buvo informuota tinkamai, todėl laikytina, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėja neturėjo teisės paduoti prašymo atnaujinti CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 75 str. 1 d.). Remiantis išdėstytu, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pareiškėjai atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apie aplinkybes, kurias pareiškėja nurodė kaip proceso atnaujinimo pagrindą, pareiškėjai buvo žinoma dar iki 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo už akių priėmimo, o apie sprendimą už akių pareiškėjai buvo arba turėjo būti žinoma nuo atstovavimo sutarties 2014 m. lapkričio 27 d. sudarymo (t. 1, b. l. 139), o ne nuo Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarties priėmimo (c. b. Nr. 2S-687-264/2015). Pareiškėja prašymą atnaujinti terminą padavė 2015 m. kovo 5 d. praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą.

Atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas dėl nepagrįstai didelių 254,10 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotą asmenį UAB DK „PZU Lietuva“ atstovaujantis advokatas 2015 m. kovo 26 d. parengė atsiliepimą į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo (t. 2, b. l. 35-38), už kurio parengimą pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punktą gali būti priteista 285,80 Eur maksimali suma advokato išlaidoms apmokėti (0,4x VMBDU maksimali advokato pagalbai apmokėti suma, kur VMBDU - 714,50 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), nagrinėjamu atveju 2014 m. ketvirtojo ketvirčio). Iš pareiškėjos priteista 254,10 Eur išlaidoms advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

Remiantis išdėstytu sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir esančius įrodymus, tinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Suinteresuoto asmens UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos 140,18 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidoms atlyginti, prie prašymo pridėjo 2015 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą ir banko sąskaitos išrašą (t. 2, b. l. 74-76). Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais, reikalaujama priteisti advokato išlaidoms atlyginti suma neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytos 279,92 Eur už atsiliepimą į atskirąjį skundą maksimalios sumos advokato išlaidoms apmokėti (0,4x VMBDU, kur VMBDU - 699,80 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), nagrinėjamu atveju 2015 m. pirmojo ketvirčio). Atskirąjį skundą atmetus, iš pareiškėjos priteistina 140,18 Eur suinteresuotam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“ bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gesuva“ (juridinio asmens kodas 134447945) 140,18 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų aštuoniolika euro centų) suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ (juridinio asmens kodas 110057869) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.