Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant antstolio (ės) V. Š. atstovei S. Z., išieškotojo atstovei D. M., skolininko atstovei R. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio (ės) V. Š. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, skolininko Daugiabučio namo Gvazdikų takas 6 savininkų bendrija (toliau – skolininkas) pirmininkė R. J., išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – išieškotojas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis (ė) 2018-04-06 su aktu kreipėsi į teismas prašydamas už teismo procesiniu sprendimu nustatytų ir jo reikalavimo nevykdymą vykdant vykdomąjį dokumentą, skirti skolininko vadovams (pirmininkėms) piniginę baudą (CPK 771 str. 5, 7 d.).

Akte teismui antstolis (ė) V. Š. nurodė, kad jo (jos) kontoroje vykdomą vykdomoji byla.

2016-05-06 Antstolės V. Š. kontora gavo prašymą užvesti vykdomąją bylą pagal 2016-04-28 Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1848-772/2015, kuriame teismas nusprendė: įpareigoti atsakovą Daugiabučio gyvenamojo namo Gvazdikų takas 6 savininkų bendrija (į. k. 145528156) per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius įvykdyti ieškovo 2013 m. spalio 15 d. surašytą reikalavimą Nr. RE-389-(19.29), t. y. Pakeisti 10 sumontuotų dvivėrių durų nuo namo 3 iki 12 aukšto, kad jos atitiktų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 117, 117.1, 117.2 ir 119 punktus.

2016-05-19 Skolininkui Daugiabučio gyvenamojo namo Gvazdikų takas 6 savininkų bendrijai į. k. 145528156, išsiųstas Raginimas įvykdyti 2016-04-28 Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1848- 772/2015. Raginimo nepavyko įteikti skolininkui, tad buvo skelbiamas viešas raginimas.

2017-09-21 dieną Raginimas įvykdyti 2016-04-28 Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1848-772/2015 įteiktas pirmininkei.

2017-11-10 dieną Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialistės (teisininkės) D. M. gautas elektroninis laiškas su paklausimu dėl įpareigojimo įvykdymo, tad buvo informuota, kad raginimas įteiktas 2017-09-21 dieną. 2018-03-30 gautas raštas dėl informacijos pateikimo iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento dėl 2016-04-28 Šiaulių apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-1848-772/2015, kuriame prašoma kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Taip pat 2018-04-05 antstolis (ė) buvo nuvykę Gvazdikų takas 6, Šiauliai patikrinti ar yra įvykdytas įpareigojimas, nustatė, kad durys yra nepakeistos.

Vadovaudamasi LR Civilinio proceso kodekso 771 str. 6 d., perduoda vykdomąją bylą Nr. 0071/16/01974 bei 2018-04-05 surašytą Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, antstolės kontoros buveinės vietos apylinkės teismui.

Antstolės V. Š. duomenimis skolininkas nėra įvykdęs 2016-04-28 Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1848-772/2015.

Vadovaujantis CPK 510 ir 512 straipsniais, dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti gali būti paduodamas skundas raštu antstoliui, kurio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti skundžiami. Kai skundžiami pavaduojančio antstolio ar antstolio atstovo veiksmai arba atsisakymas juos atlikti, skundas pateikiamas pavaduojamo ar atstovaujamo antstolio kontorai. Skundas gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.

Jeigu skundą paduodantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.

Skundą antstolis išnagrinėja per 5 darbo dienas nuo jo gavimo ir priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su patvarkymu ir vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Antstolio (ės) reikalavime skolininkui yra išaiškintos pasekmės, atsirandančios už antstolio reikalavimų nevykdymą. Bendrijos pirmininkas (ė), kuris yra skolininko atstovas vykdymo procese, elgesį nevykdant antstolio reikalavimų, yra pakankamas pagrindas pripažinti pažeidžiančiu įstatymo normas, reglamentuojančias antstolio reikalavimų vykdymą. Pagal CPK 585 ir 771 straipsnio nuostatas, antstolio teisėtų reikalavimų privalomumas reiškia, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, kurio atžvilgiu vykdymo procese procesiniai dokumentai yra priimti, savo nuožiūra pasirinkti, vykdyti ar ignoruoti antstolio reikalavimus. Vykdymo proceso eigoje konstatavus, kad skolininkas antstolio reikalavimų nevykdo piktybiškai ir ilgą laiką ir, kad tokiais savo veiksmais jis užkerta galimybę antstoliui greitai, tinkamai, efektyviai ir ekonomiškai įvykdyti vykdomąjį dokumentą, yra pakankamas teisinis pagrindas skolininko vadovui skirti piniginę baudą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 6 dalyje apibrėžtos pareigos įvykdyti teismo sprendimą nesilaikymo pasekmės. Nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui ir sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

Skolininkas nesikreipė į teismą dėl teismo sprendimo įvykdymo termino pratęsimo, nenurodė jokių priežasčių, kurios galėtų būtų pateisinama priežastimi tam, kad teismo sprendimo įvykdymo terminas būtų pratęstas. Taip pat nepateikė informacijos išieškotojui, kad yra iškilusios kliūtys įvykdyti teismo sprendimą. Šios aplinkybės rodo, kad nebuvo jokių pateisinamų priežasčių, kurios būtų kliūtimi įvykdyti teismo sprendimą.

Šiaulių apylinkės teismas vykdomąjį dokumentą išdavė 2016 m. balandžio 28 d. Manome, kad dviejų metų laikotarpis yra pakankamas įvykdyti teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - įvykdyti Inspekcijos Šiaulių departamento 2013 m. spalio 15 d. reikalavimą RE-389- (19.29), t. y. pakeisti 10 sumontuotų dvivėrių durų nuo namo 3 iki 12 aukšto, kad jos atitiktų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 117, 117.1, 117.2 ir 119 punktus. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad šis reikalavimas yra susijęs ne tik su statinio saugiu eksploatavimu, bet ir su gyventojų sveikatos ir gyvybės apsauga, tad jo nevykdymas tokį ilgą laikotarpį, manome, yra piktybiškas.

Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija 2017 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017, baudos dydis, nustatyta tvarka teismo skiriamas už kiekvieną teisėto antstolio reikalavimo nevykdymo dieną, nustatomas teismo, atsižvelgiant į pagrindinį skolininko paskatinimo vykdyti antstolio reikalavimą, ne nubaudimo tikslą. Ši baudos paskirtis lemia tai, kad teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Teismas nėra saistomas skirti nekintantį baudos dydį, tik ribojamas įstatyme nustatyto baudos maksimalaus dydžio. Tam tikrais atvejais teismas gali įvertinti veiksmingumą baudos dydžio, kai už teismo nustatytą pradinį laiko tarpą skiriama bauda vėlesniame etape yra laipsniškai didinama, taip sudarant skolininkui palankesnes sąlygas per trumpesnį laikotarpį įvykdyti prievolę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija 2016 m. gegužės d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3- 259-219/2016 atkreipė dėmesį, kad tokia bauda skiriama išieškotojo naudai ir Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ši bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Dėl to, iš teismų nustatytų aplinkybių, susijusių su skolininko elgesiu, sprendžiama, ar skolininkas piktnaudžiauja susiklosčiusia faktine ir teisine procesine padėtimi ir nepageidauja geranoriškai, bendradarbiaudamas spręsti klausimo dėl atsiradusių padarinių šalinimo.

Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 6 dalimi, manome, kad antstolės V. Š. pareiškimas turėtų būti sprendžiamas skiriant skolininkui Daugiabučio namo Gvazdikų takas 6 savininkų bendrijai baudą iki trijų šimtų eurų už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai, parenkant tokį periodinės baudos dydį, kuris realiai skatintų skolininką kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą.

Skolininkas ir jo atstovė pateikė teismui savo nuomonę teismui į bylą, kurioje nurodė šiuos motyvus.

Informuojame, kad Daugiabučio gyvenamojo namo Gvazdikų takas 6 savininkų bendriją atstovaujanti bendrijos pirmininkė R. J. negali įgyvendinti šio reikalavimo, nes butų ir kitų patalpų savininkai nepriima sprendimo dėl šio reikalavimo įgyvendinimo finansavimo.

Bendrijos pirmininkas vadovaujantis bendrijos įstatais ir negali naudoti bendrijos lėšų be butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo, todėl šis reikalavimas ir nėra įvykdytas.

Iki teismo posėdžio pradžios skolininko atstovė pateikė teismui 2018-06-29 prašymą nurodydamas šiuos motyvus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. Dl- 251 ,,Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimat sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Įsakymas), buvo organizuojamas balsavimas raštu, dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu Gvazdikų takas 6, Šiauliuose metinių ilgalaikių planų patvirtinimo, taip pat balsavimo biuleteniuose buvo įtrauktas klausimas sprendimui priimti, dėl evakuacinių išėjimo durų atstatymo pagal projektą. Balsavimas raštu neįvyko, kadangi iki nurodyto termino pabaigos grąžintų biuletenių skaičius yra mažesnis už 1/2 visų išduotų balsavimo biuletenių. V. Į. 4.8. punktu „balsavimas laikomas neįvykusiu, jeigu iki balsavimo biuleteniuose nurodyto termino pabaigos grąžintų biuletenių skaičius yra mažesnis už 1/2 visų išduotų biuletenių. Pakartotinis balsavimas tuo pačiu klausimu gali būti ne anksčiau kaip po 2 savaičių nuo įvykusio balsavimo dienos“ buvo organizuojamas pakartotinis balsavimas raštu, kuris įvyko ir sprendimai priimti. Remiantis balsavimo raštu priimtais rezultatais numatyta, kad evakuacinių išėjimo durų atstatymas į projektinę padėtį bus organizuojamas 2018 - 2021 metų laikotarpyje. Vykdomų balsavimų metu, buvo apklausiamos įmonės, kurios galėtų atlikti evakuacinių išėjimo durų atstatymas į projektinę padėtį darbus, gauti rangovų sąmatiniai paskaičiavimai.

Papildomai informuojame, kad 2013 m. projektuotojos V. M. parengtas projektas Daugiabučio gyvenamojo namo Gvazdikų takas 6, Šiauliuose paprastojo remonto projektas, keičiant vidaus prie liftų bei laiptinės langus ir duris (savavališkos statybos įteisinimas) (toliau - Projektas) turi 2015 m. laidą 1, taip pat pateiktų projektinių sprendinių įgyvendinimas rangovams techniškai negalimas, todėl atlikus evakuacinių durų montavimo darbus ir juos pridavus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistams, bus rengiamas Projekto tikslinimas išleidžiant kitą laidą.

Remiantis aukščiau išdėstytu ir įvertinant tai, kad evakuacinių durų atstatymui į projektinę padėtį reikalingos namo butų ir kitų patalpų savininkų papildomos investicijos, projekto tikslinimo parengimui reikalingas laikas, prašome Jūsų atidėti teismo vykdomojo rašto Nr. 2-1848-772/2015 įgyvendinimą iki 2021 m. gruodžio 31d.

Papildomai informuoja, kad sudaryta sutartis su UAB“ Agetas“ evakuacinių durų montavimo darbų.

Antstolio (ės) pareiškimas (aktas) tenkintinas.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamojo civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 585 ir 771 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolio (teismo) reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Jeigu antstolio (teismo) reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Taip pat proceso teisės normose yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą (BK 231 straipsnis).

Vykdymo procese skolininkui yra suteiktos ne tik tam tikros teisės, bet ir pareigos. Viena iš skolininko pareigų yra nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad skolininkas gavęs teisėtus antstolio reikalavimus, privalo juos įvykdyti per juose nurodytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas. Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis vykdymo procese gali kreiptis į teismą pareiškimu, tame tarpe ir dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais (CPK 593 str. 2 d.). Antstolis į teismą su pareiškimu kreipėsi CPK 585 str. 2 dalies ir 771 str. 5 d. pagrindu, t. y. CPK VI dalyje numatytais atvejais.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas.

Antstolio (ės) V. Š. kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal išieškotojo pateiktą Šiaulių m. apylinkės teismo 2015-08-25 teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą. Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus CPK 587 str. 1d. 1 ir 4 p. pagrindu dar 2016-05-19 skolininko buveinės ir jos vadovės gyvenamosios vietos adresu, išsiuntė raginimą Nr. S-16-71-3089 įvykdyti teismo sprendimą. Iš vykdomosios bylos ir joje esančio procesinio dokumento matyti, kad skolininkas remiantis šiuo dokumentu privalėjo nedelsiant užtikrinti elektros energijos tiekimą į patalpas esančias Livonijos g. 21, Joniškis. Procesiniai dokumentai 2017-09-21 įteikti bendrijos pirmininkei R. J. asmeniškai.

Bendrijos vadovė antstolio (ės) reikalavimo nedelsiant užtikrinti pradėti vykdyti teismo sprendimą per antstolio nurodytą terminą neįvykdė, nors būdama vadove (pirmininke) privalėjo vykdyti antstolio (ės) raginimą.

Bendrijos vadovas atsako už bendrijos kasdienės veiklos organizavimą. Jis privalo veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrija veiktų sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais. Bendrija savo veikloje privalo laikytis daugybės teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tokie reikalavimai taikomi įvairioms bendrijos veiklos sritims bendrijos veiklos apskaitoje, mokesčių, aplinkos apsaugos, darbo saugos ir kt. srityse. Dažniausiai įstatymas ar kitoks teisės aktas, numatantis tam tikrus reikalavimus, kartu nustato, kad už tų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas įstaigos (bendrijos) vadovas. Pagal bendrą taisyklę įstaigos (bendrijos) administracijos vadovas atsako tik už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Šios aukščiau paminėtos nuostatos turi būti žinomos ir skolininko bendrijos vadovei (pirmininkei) R. J., kuri vadovauja bendrijai nuo 2015-11-17 (CK 2.82 str.).

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju antstolio atliekami procesiniai veiksmai vykdymo procese yra reglamentuojami vykdymo proceso nuostatų. R. J. būdama bendrijos vadovu (pirmininke) nepateikė teismui įrodymų, kad jis (ji) negalėjo įvykdyti antstolio patvarkymų ir neprivalėjo atlikti jį (ją) įpareigojančius (ių) veiksmus (ų). Todėl pripažintina, kad antstolis pagrįstai kreipėsi į teismą su aktu.

Antstolis (ė) 2018-04-05 akte teismui nurodė, kad skolininko vadovas (ė) pirmininkė R. J. be teisinio pagrindo nevykdė antstolio 2016-05-19 raginimo. Šių antstolio (ės) akte įvardytų esminių aplinkybių skolininko vadovas (ė) pirmininkė R. J. leistinais įrodymais neginčijo ir nepaneigė. Be to vadovė R. J. tik 2018-05-14 informavo bendrijos narius (savininkus) apie antstolio (ės) raginimą įvykdyti gera valia Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-28 išduotą vykdomąjį raštą. Tačiau vadovė duodama paaiškinimus teismui nurodė, kad atsižvelgiant į bendrijos veiklos specifiką dėl antstolės surašyto akto, teismo įpareigojimas galėtų būti įvykdytas tik iki 2021-12-31. Toks nuoširdus jo (jos) prisipažinimas dėl nerūpestingumo ir neatsakingumo, dėl ko nebuvo anksčiau nebuvo vykdomas antstolio (ės) reikalavimas, leidžia teismui atsižvelgti į šiuos suinteresuoto asmens veiksmus, nustatant jam baudos dydį. Teismas, vertindamas bendrijos vadovo elgesį konkrečioje situacijoje, turi ir teisę atsižvelgti į jo kvalifikaciją, sveikatos būklę, gyvenamąją vietą, įstaigos (bendrijos) veiklos pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl įstaigos (bendrijos) vadovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimą. Šiuo atveju teismas mano, kad įstaigos (bendrijos) vadovas (ė) turėjo galimybę pasikliauti ne tik jai pavaldžių darbuotojų paaiškinimais, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus. Atskirai teismas pažymi, kad įstaigos (bendrijos) vadovo atsakomybė išlieka ne tik jo darbo laikotarpiu, bet ir jam atsistatydinus ar jį pašalinus (atleidus) iš užimamų pareigų, kadangi įstatymas tokių asmenų atsakomybę sieja su kalte ir neteisėtais veiksmais. Įstaigos (bendrijos) vadovas siekdamas išvengti atsakomybės turi būti ėmęsis aktyvių veiksmų, užkertančių kelią neteisėto sprendimo priėmimui ir būti padaręs viską kas nuo jo priklauso, idant toks sprendimas nebūtų priimtas. Tačiau tokius duomenis į bylą skolininkas pateikė tik 2018-06-29. Dėl to teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo bendrijos valdybos pirmininkė R. J. pavėluotai pateikė teismui į bylą rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo (jos) neveikimo pagrįstumą. Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio pasyvumą bei nerūpestingumą (jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų pavėluotą pateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai kaip minėto suinteresuoto asmens neveikimą, neatsiliepiant ir į antstolio raginimą, laikyti nepagrįstu.

Įstatymo leidėjas nurodė, kad asmenims, už antstolio reikalavimų neįvykdymą (nevykdymą) ar pavėluotą įvykdymą gali būti skirta bauda (CPK 585 str. 2 d., 771 str. 5 d.). Tokie daugiabučio namo Gvazdikų takas 6 savininkų bendrijos vadovo (ės) pirmininkės R. J. veiksmai laikytini neatitinkančiais minėtų civilinio proceso įstatymo nuostatų. Skolininko vadovas (ė) pirmininkė R. J. ar jo (jos) atstovas vykdydamas antstolio raginimą pagal pastarajam pateiktus vykdytinus dokumentus ir negalėdamas nurodytu laiku jo įvykdyti, privalo apie tai pirmiausia, informuoti antstolį, o po to ir išieškotoją. Kilus abejonėms dėl galimybės tinkamai įvykdyti antstolio raginimą, skolininko vadovas (ė) pirmininkė R. J. turėjo teisę gauti atitinkamą informaciją tiek iš procesinį dokumentą pateikusio antstolio, tiek ir iš išieškotojo. Teismas atsižvelgdamas į visumą aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių konstatuoja, kad skolininko vadovas (ė) pirmininkė R. J. veikdamas (a) vienasmeniškai pagal įstatymo nuostatas ir visokeriopai nebendraudamas (a) bei nebendradarbiaudamas (a) su išieškotoju ir antstoliu (e), nepagrįstai atsisakė vykdyti pastarojo dar 2016-05-19 surašytą raginimą, kuris buvo jai asmeniškai įteiktas 2017-09-21. Vengdamas (a) įvykdyti antstolio (ės) V. Š. raginimą skolininkas vadovas (ė) pirmininkė R. J. nebuvo pakankamai apdairus (i) ir atsakingas (a).

Vykdant antstolio nurodymą, šiuo atveju antstolio (ės) V. Š. pateiktą vykdymo proceso metu priimamą dokumentą, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės jų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymo ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Suinteresuotas asmuo skolininko vadovas (ė) pirmininkė R. J. yra konkrečiai tas subjektas, kuriam už antstolio (ės) pateikto vykdymo procese priimto dokumento nevykdymą, tokiu atveju taikytinos CPK 771 str. 5 d., numatytos priemonės. Nevykdydamas (a) nurodytų antstolio raginime įpareigojimų konkrečiai pirmininkė R. J. pažeidė CPK 771 str. 5 d., t. y. imperatyviąją proceso teisės normą. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais suinteresuotam R. J. skirtina 150 Eur bauda už laikotarpį nuo 2017-10-23 (po raginimo įteikimo momento pasibaigus 30 d. terminui) iki teismo nutarties priėmimo 2018-07-19 įskaitytinai.

Šiuo atveju teismas remiasi teisės teorijos principu „ultima ratio“, kuomet esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma griežčiausia atsakomybė, kaip griežčiausia atsakomybės rūšis. „Ultima ratio“ principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę. Teismas skirdamas pirmininkei R. J. piniginę baudą įvertina ir tą aplinkybę, jog jam (jai) ir ateityje gali būti už analogišką neveikimą irgi skirta piniginė bauda.

Pastebėtina, kad šioje nagrinėjamojoje byloje šia nutartimi bauda pirmiausia, yra skiriama pirmininkei R. J. už jo (jos) veiksmus, susijusius su antstolio (ės) 2016-05-19 raginimo reikalavimu nevykdymu, atsižvelgiant į tai, jog jis (ji) tuo pat metu yra ir buvo skolininko vadovė (pirmininkė). Be to ši turtinė prievolė laikytina asmenine pirmininkės R. J. prievole, nes nėra susijusi nei su jo (jos) šeimos turtu (CK 3.115 str. 1d.), nei su konkrečiu daiktu, o tik su jo (jos) atliekamomis pareigomis. Tokiu atveju laikytina, kad nors bauda yra skirta R. J. kaip bendrijos vadovui (ei) pirmininkei, tačiau baudą jis (ji) turi sumokėti ne iš bendrijos, o iš savo asmeninių lėšų, tai yra asmeniškai iš savo gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Pastebėtina, kad asmeninėmis turtinėmis prievolėmis taip pat yra laikomos prievolės, susijusios su žalos (nuostolių) padarymu. Asmeninės prievolės atsiranda pagal sutartį ar įstatymą. Būtent skolininko atstovo vadovo (ės) pirmininkės R. J. netinkami veiksmai sąlygoja piniginės baudos jam (jai) skyrimą. Pažymėtina, kad vadovas (ė) už šios prievolės neįvykdymą atsako visu savo asmeniniu turtu. Kitoks šio teisinio santykio aiškinimas prieštarautų ne tik šį santykį reglamentuojančių procesinės teisės normų paskirčiai, bet ir aukščiau paminėtoms materialinės teisės normoms.

Be to teismas skirdamas skolininko vadovui (ei) piniginę baudą tokiu atveju remiasi ne tik bendrąja CPK 585 str. 2 d. nuostata, bet ir specialiąja teisės norma (CPK 771 str. 5 d.), kuri taikytina esant konkrečiam antstolio reikalavimui pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-25 sprendimą dėl teismo įpareigojimo taikymo skolininko Daugiabučio gyvenamojo namo Gvazdikų takas 6 savininkų bendrijos atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Skolininko prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti ir plėtoti teisę. Šie civilinio proceso tikslai realizuojami atskirų civilinio proceso institutų ir principų pagalba. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius sprendimo padarinius.

Pagal CPK 284 straipsnio pirmąją dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą turi būti atsižvelgta į tai, jog šalių ginčas dėl teisės yra užbaigtas, ir ieškovo teisė patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę - jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o atsisakius sprendimą įvykdyti geruoju, gali būti vykdomas priverstinai. Todėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo išdėstymas - išimtinė galimybė, suteikiama tais atvejais, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių.

Teismas pažymi, kad aiškinant CPK 284 straipsnio pirmosios dalies normą, turi būti atsižvelgta į sisteminius šios normos ryšius su kitomis civilinio proceso įstatymo normomis, konkrečiai šalių procesinio lygiateisiškumo principu (CPK 17 str.), įpareigojančiu teismą atsižvelgti į abiejų šalių interesus, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinę galią (CPK 259, 279 str.), reikalavimą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 42 str. 5 d.). Todėl sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, turi būti išlaikyta išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. galutiniu sprendimu įpareigojo skolininką atlikti tam tikrus veiksmus. Šis pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, todėl turi būti vykdomas (CPK 588 str.).

Vykdymo procese siekiama įvykdyti sprendimą kuo ekonomiškiau, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo, būtų užkirstas kelias nepagrįstiems skolininko nuostoliams ir išieškotojas gautų kuo didesnį ieškinio patenkinimą. Siekiant, kad vykdymo procesas būtų sėkmingas, jis turi vykti sparčiai, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į skolininko ypatumus ir išieškotojo galimybes realizuoti savo teises.

Įstatymas (CPK 284 str.) nustato galimybę atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą bei pakeisti vykdymo tvarką. Tačiau minėtoje teisės normoje yra nurodyta, kad teismas turi atsižvelgti į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes. Teismas, nagrinėdamas skolininko prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, neturi teisinio pagrindo jo tenkinti, kadangi jis pateiktas beveik po trejų metų nuo teismo sprendimo priėmimo momento (116, 170 b. l.). Skolininkas nepateikė teismui į bylą duomenų apie jo sunkią finansinę padėtį, kuri būtų pagrindas teismui vertinti pateiktą prašymą (170 b. l.). Tuo pačiu teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad po priimto teismo sprendimo visi kiti skolininko veiksmai buvo atlikti tik po to, kai antstolis (ė) pateikė teismui sprendimo neįvykdymo aktą (139 b. l.). Kiti skolininko pateikti duomenys dėl sprendimo nevykdymo nelaikytini įrodymais turinčiais įtakos tenkinti jo prašymą (153-156, 172-174 b. l.). Nors dabartinė bendrijos pirmininkė ir perėmė iš buvusios vadovės bendrijos valdymą po teismo sprendimo priėmimo, tačiau ir šį aplinkybė neturi įtakos teismui dėl pateikto skolininko prašymo, kadangi tam laiko pakako. Byloje taip pat nėra duomenų apie kitus skolininko neįvykdytus skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Todėl teismas nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad prašymo pateikimo momentu egzistuoja sunki skolininko turtinė padėtis.

Tuo pačiu atkreiptinas skolininko dėmesys, kad tolesnis skolininko vengimas įvykdyti teismo sprendimą, gali tik dar labiau apsunkinti jo vadovės (pirmininkės) turtinę padėtį. Todėl šis skolininko prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

1. Skirti skolininko Daugiabučio gyvenamojo namo Gvazdikų takas 6 savininkų bendrijos, buv. adresas Gvazdikų takas 6, Šiauliai (į. k. 145528156) vadovui (ei) pirmininkei R. J., (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini), 150 Eur (vieno šimtų penkiasdešimties eurų) baudą už laikotarpį nuo 2017-10-23 iki teismo nutarties priėmimo 2018-07-19 įskaitytinai.

2. Bauda išieškoma (sumokoma) į išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (į. k. 288600210, buv. adresas A. Vienuolio g. 8, LT – 01104 Vilnius), surenkamąją sąskaita Nr. LT47 7300 0101 2622 8899, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 43000 iš R. J., (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Daugiabučio gyvenamojo namo Gvazdikų takas 6 savininkų bendrijos (į. k. 145528156), vadovo (ės) pirmininkės asmeninių lėšų.

3. Atmesti skolininko prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo.

4. Išsiųsti nutarties kopijas antstoliui (ei) V. Š., Daugiabučio gyvenamojo namo Gvazdikų takas 6 savininkų bendrijos vadovui (ei) pirmininkei R. J. ir išieškotojui.

5. Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui vykdomąją bylą (1 (vienas) tomas).

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.