Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens, skolininko) Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-6251-797/2023, inicijuotoje pagal antstolės V. Š. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, suinteresuoti asmenys (išieškotojas) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, (skolininkas) Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolė V. Š. pateikė teismui 2023-04-14 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, prašydama spręsti klausimą dėl sprendimo nevykdymo. Nurodė, kad antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad teismas nusprendė įpareigoti atsakovą Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją per 6 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - įvykdyti ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. spalio 15 d. surašytą reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pakeisti 10 sumontuotų dvivėrių durų nuo namo 3 iki 12 aukšto, kad jos atitiktų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 117, 117.1, 117.2 ir 119 punktus. Teigė, kad (duomenys neskelbtini) antstolė surašė skolininkui ir išsiuntė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, tačiau vykdomojoje byloje nėra gauta informacija, kad būtų įvykdytas įpareigojimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nutartį, apeliantas (skolininkas) Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą nagrinėti iš naujo. Apeliantas teigia, kad nežinojo apie civilinės bylos iškėlimą teisme, kadangi procesiniai dokumentai juridiniam asmeniui nebuvo siųsti buveinės adresu. Tvirtina, kad teismo nutartis naikintina dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, nes byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims. Atkreipia dėmesį į tai, kad papildomai pateikti dokumentai patvirtina aplinkybes, jog teismo nustatyti įpareigojimai buvo įvykdyti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo

5. EŽTT praktikoje pažymima, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje ( - ), peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje ( - ), peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje ( - ), peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje ( - ), peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje ( - ), peticijos Nr. 71872/12, par. 48).

6. Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai užtikrinti – yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą.

7. CPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 str. 4 d.).

8. VĮ Registrų centre nurodyta skolininko Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos buveinės vietos adresas - (duomenys neskelbtini) (31 b. l.). Bylos duomenimis, antstolė V. Š. 2023-04-14 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą skolininkui siuntė prieš tai minėtu adresu (1 b. l., 2 tomas, 158 v. b. l.). Tačiau teismas pranešimą apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką siuntė ne bendrijos buveinės vietos adresu, o bendrijos pirmininkei, nors ji nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą ir bendrija nenurodė kito procesinių dokumentų įteikimo adreso. Taigi, byloje nėra duomenų apie prieš tai minėto pranešimo įteikimą ar neįteikimą skolininkui.

9. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir neišnaudojo leistinų priemonių procesiniams dokumentams įteikti.

Dėl teismo pareigos motyvuoti procesinį sprendimą

10. CPK 265 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, priimdamas procesinį sprendimą, teismas, be kita ko, turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. CPK 291 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje atitinkamai teismo nutarties motyvuojamosios dalies turinį, nustatyta, kad teismo nutartyje turi būti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi.

11. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas skyrė skolininko pirmininkei baudą, nes bendrijos pirmininkė jau buvo bausta už teismo sprendimo nevykdymą, o bendrijos atstovas į teismo posėdį neatvyko ir atsiliepimo nepateikė.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad procesiniai dokumentui skolininkui nebuvo siųsti įstatymo nustatyta tvarka, o skolininko pirmininkė nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, sprendžia, jog teismas neįgyvendino dalyvaujančių byloje asmenų teisės būti išklausytiems.

13. Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir nutartyje išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems.

14. Pažymėtina, kad skolininkas 2023-06-22 pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus, jo nuomone, patvirtinančius aplinkybes, jog teismo įpareigojimai buvo įvykdyti ir gaisrinės saugos reikalavimus atitinkančios durys buvo sumontuotos. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turi atlikti išsamų skolininko pateiktų įrodymų vertinimą.

15. Kadangi pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus skolininkui siuntė ne įstatymo nustatyta tvarka, taip pat teismas neįvertino skolininko pateiktų įrodymų, nenustatė ir nenurodė visų bylai teisingai išspręsti turinčių reikšmės aplinkybių, nepateikė motyvuotų argumentų dėl byloje nagrinėjamo klausimo išsprendimo, tai lėmė bylos esmės neatskleidimą ir netinkamą procesinės teisės normų taikymą. Nustatytas netinkamas teisės normų taikymas yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.