Šiaulių apylinkės teismo nutartis

skolininko (ės) atstovui (ei) bendrijos pirmininkei R. J., neatvykus antstolio (ės) V. Š. ir išieškotojo atstovui (ei) gauti prašymai, bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (os) antstolio (ės) V. Š. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio (ės) reikalavimų nevykdymą, skolininko (ės) Daugiabučio namo G.t. 6 savininkų bendrijos (toliau - skolininkė) pirmininkei R. J., išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - išieškotojas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Akte teismui antstolis (ė) V. Š. nurodė, kad jo (jos) kontoroje yra vykdomą vykdomoji byla.

Dar 2016-05-06 Antstolės V. Š. kontora gavo prašymą užvesti vykdomąją bylą pagal Šiaulių apylinkės teisme 2016-04-28 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1848-772/2015, kuriame teismas nusprendė: įpareigoti atsakovą Daugiabučio gyvenamojo namo G.t. 6 savininkų bendrija (į. k. (duomenys neskelbtini) per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius įvykdyti ieškovo 2013 m. spalio 15 d. surašytą reikalavimą Nr. RE-389-(19.29), t. y. Pakeisti 10 sumontuotų dvivėrių durų nuo namo 3 iki 12 aukšto, kad jos atitiktų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 117, 117.1, 117.2 ir 119 punktus.

Ir 2018-04-05 skolininkė nebuvo įvykdžiusi teismo įpareigojimo, todėl antstolė V. Š. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir perdavė jį antstolės kontoros buveinės vietos apylinkės teismui.

Šiaulių apylinkės teismo 2018-07-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-5935-772/2018 skolininkės atstovei buvo paskirta 150 Eur bauda, kuri sumokėta 2018-08-20.

Antstolės V. Š. kontoroje 2020-06-18 vėl gautas išieškotojos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) prašymas dėl vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Po prašymo gavimo susisiekus su skolininku buvo gauta informacija, kad durys išmontuotos. 2020-07-15 antstolės padėjėjas nuvyko adresu G. t. 6, Šiauliai ir nustatė, kad 8 durys iš 10 durų jau yra išmontuotos. Visa informacija su fotonuotraukomis buvo nusiųsta išieškotojui.

2020-08-04 Inspekcija nurodė, kad 2020-07-31 buvo surašytas Teismo įpareigojimo pašalinti savavališko statybos/statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą/ statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. 4D-1852, kuriuo konstatuotina, kad sprendimas neįvykdytas.

2020-10-07 skolininkė pateikė raštą dėl informacijos pateikimo, kuriuo prašė atidėti kreipimąsi į teismą dėl baudos skyrimo valstybės naudai. Šis raštas buvo nusiųstas Inspekcijai ir buvo prašoma pateikti nuomonę dėl tolimesnių veiksmu skolininko atžvilgiu.

2020-11-05 rašte ,,Dėl nuomonės pateikimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Inspekcija nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog skolininkė ir toliau nevykdo sprendimo, prašo tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje ir surašyti sprendimų neįvykdymo aktą ir jį perduoti apylinkės teismui su prašymu skirti skolininkei baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną valstybės naudai LR Civilinio proceso kodekso 771 str. 6 dalyje nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi LR Civilinio proceso kodekso 771 str. 6 d., antstolė perduoda 2020-12-09 surašytą Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, antstolės kontoros buveinės vietos apylinkės teismui bei prašo teismo savo nuožiūra spręsti klausimą dėl sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo.

Antstolė kartu su Aktu pateikė teismui ir vykdomąją bylą.

Išieškotojas 2020-12-17 pateikė teismui savo nuomonę pritardamas antstolės prašymui ir nurodė šiuos motyvus.

Faktinės aplinkybės.

2013-01-21 tuometinio Inspekcijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau - Šiaulių skyrius) Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2010, Nr. 84-4401; 2013, Nr. 76-3841) (toliau - Statybos įstatymas) 28 straipsnio nuostatomis, statytojai Daugiabučio gyvenamojo namo G.t. 6 savininkų bendrijai (toliau - statytoja) surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-60-130121-00008 už tai, kad statytoja, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, savavališkai atliko ypatingo statinio paprastąjį remontą. Nustatyta, kad dvylikos aukštų daugiabučiame name buvo pakeista balkonų lodžijų) 10 medinių langų ir 11 medinių durų, pakeičiant fasado elementų grafinį skaidymą ir pažeidžiant gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus.

2013-03-14 vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, Inspekcijos Šiaulių skyrius surašė reikalavimą Nr. REI-60-130314-00008 pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau - reikalavimas) ir nustatė statytojai terminą ne vėliau kaip iki 2013 m. rugsėjo 14 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius.

2013-09-12 statytoja gavo statybą leidžiantį dokumentą - rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-61-130912-00268.

Inspekcijos Šiaulių skyrius nustatyta tvarka atlikęs statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitiktį teisės aktų reikalavimams 2013-10-03 surašė statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. LDIPA-60-131003- 00259, kuriuo konstatavo, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas laikantis Statybos įstatymo 23 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

2013-10-08 buvo surašytas reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. RPA-60-131008-00041, kuriuo buvo konstatuota, kad 11 sumontuotų dvivėrių durų pažeidžia V. M. įmonės parengto projekto sprendinius, nes sumontuotų dvivėrių durų pagrindinės varčios plotis faktiškai yra mažesnis nei nurodyta projekte ir tuo pažeidžiami gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kad savavališkai atlikti paprastojo remonto darbai buvo įteisinti gaunant statybą leidžiantį dokumentą, tačiau faktiškai pakeistų 11 dvivėrių durų neatitiko statinio projekto sprendinių, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (Žin. 2010, Nr. 116-5946; 2011, Nr. 83-4059; 2012, Nr. 151-7745) (toliau - Reglamentas) 39.1.5 punktu, buvo surašytas reikalavimas Nr. RE-389-(19.29) ir nustatytas terminas iki 2014-05-05 įpareigojant statytoją pakeisti 11 sumontuotų dvivėrių durų, kad jos atitiktų V. M. įmonės parengto paprastojo remonto projekto sprendinius ir Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų (Žin. 2010, Nr. 146-7510) 117, 117.1, 117.2 ir 119 punktus.

Kadangi statytoja iki nurodyto termino nepakeitė 11 sumontuotų dvivėrių durų, kad jos atitiktų V. M. įmonės parengto paprastojo remonto projekto sprendinius, tai vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (Žin., 2013, Nr. 76-3848) 11 straipsnio 8 dalimi, 2015-01-29 Inspekcija kreipėsi su ieškiniu Nr. 2D- 1387-(19.24) į teismą ir prašė įpareigoti Daugiabučio gyvenamojo namo G.t. 6 savininkų bendriją (toliau - atsakovė) per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Inspekcijos Šiaulių skyriaus 2013-10-15 reikalavimą Nr. RE-389-(19.29), t. y. pakeisti 11 sumontuotų dvivėrių durų, kad jos atitiktų V. M. įmonės parengto paprastojo remonto projekto sprendinius ir Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų (Žin. 2010, Nr. 146-7510) 117, 117.1, 117.2 ir 119 punktus.

2015-08-25 Šiaulių apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1848-772/2015 (toliau - sprendimas) tenkino Inspekcijos ieškinį ir įpareigojo atsakovę per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Inspekcijos 2013-10-15 reikalavimą Nr. RE-389-(19.29), t. y. pakeisti 11 sumontuotų dvivėrių durų, kad jos atitiktų V. M. įmonės parengto paprastojo remonto projekto sprendinius ir Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų (Žin. 2010, Nr. 146-7510) 117, 117.1, 117.2 ir 119 punktus.

Šiaulių apylinkės teismas 2016-04-28 išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1848-772/2015, kurį Inspekcija 2016-05-05 raštu Nr. 2D-6233 pateikė pareiškėjai prašydama pradėti priverstinį vykdymą, nes skolininkė Daugiabučio gyvenamojo namo G.t. 6 savininkų bendrija (kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - skolininkė) neįvykdė sprendimo.

2016-05-19 priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą. Vykdomajai bylai suteiktas numeris Nr. (duomenys neskelbtini).

2018-07-19 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-5935-772/2018 skolininkės vadovei R. J. už sprendimo nevykdymą buvo paskirta 150 (vienas šimtas penkiasdešimt) eurų bauda už laikotarpį nuo 2017-10-23 iki teismo priėmimo. 2018-08-20 R. J. sumokėjo paskirtą baudą.

Pastebėtina, kad baudos sumokėjimas neatleidžia skolininkės nuo pareigos įvykdyti sprendimą, o jo neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio ir tai taip pat reiškia, kad pagrindas skirti skolininkei CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol teismo sprendimas yra neįvykdytas.

2020-06-18 raštu Nr. 2D-8103 Inspekcija kreipėsi į pareiškėją prašydama tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir surašyti sprendimų neįvykdymo aktą ir jį perduoti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, su prašymu skirti skolininkei baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną valstybės naudai CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

2020-07-16 Inspekcija gavo pareiškėjos 2020-07-15 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) /S20-14107, kuriame buvo nurodyta, kad skolininkė pateikė informaciją, kad durys išmontuotos.

2020-07-30 Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Trečiojo statybos priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas atliko patikrinimą vietoje tikslu nustatyti ar įvykdytas sprendimas ir 2020-07-31 surašė Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos /statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą /statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. 4D-1852, kuriuo konstatuota, kad sprendimas neįvykdytas, nes sprendimu teismas įpareigojo skolininkę ne išimti durų varčias, o pakeisti 10 sumontuotų dvivėrių durų nuo namo 3 iki 12 aukšto, tuo tarpu atliekant minėtą patikrinimą nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo G.t. 6, Šiauliai 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12 aukštuose išimtos durų varčios, tačiau paliktos sumontuotos durų staktos, o 3 ir 7 aukštuose durys pakeistos į vienvėres duris.

Teisinis pagrindas.

Atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą yra numatyta CPK 771 straipsnyje. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

CPK 771 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.

Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybės institucijoms, tarnautojams ir pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-10-01 nutarimas). Taigi teismo procesinio sprendimo privalomumas reiškia, kad jame esančių nurodymų turi paisyti visi asmenys, net ir nedalyvavę nagrinėjant bylą, tuo labiau jis privalomas dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 37 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju skolininkė jau beveik keturis metus nevykdo sprendimo, o 2018-07-19 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-5935-772/2018 paskirta vienkartinė bauda nepaskatino skolininkės imtis aktyvių veiksmų ir įvykdyti sprendimą kuo greičiau. Pastebėtina, kad vilkinimas įvykdyti įsiteisėjusį ar vykdytiną sprendimą, pažeidžia ne tik išieškotojo, bet ir teismo sprendimo privalomumo, vykdymo proceso efektyvumo bei operatyvumo principus, t. y. viešąjį interesą. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad šis reikalavimas yra susijęs ne tik su statinio saugiu eksploatavimu, bet ir su gyventojų sveikatos ir gyvybės apsauga, tad jo nevykdymas tokį ilgą laikotarpį yra nepateisinamas.

Pasisakant dėl skirtinos baudos dydžio už sprendimo nevykdymą, Inspekcijos nuomone, baudos dydis turi būti parinktas toks, kad realiai paskatintų skolininkę įvykdyti sprendimą per kuo trumpesnį laiką. Tuo tarpu skolininkė tik 2020-10-01 laikraštyje „Šiaulių naujienos“ paskelbė, kad UAB „Mano būstas“ organizuoja konkursą dėl priešgaisrinės laiptinės durų, adresu G.t. 6, Šiauliuose, pakeitimo darbų, tačiau nurodytos aplinkybės galėtų būti pagrindas teismui sprendžiant klausimą dėl skirtinos baudos dydžio, bet ne pagrindas visai jos neskirti.

Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija 2017-02-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017, baudos dydis, nustatyta tvarka teismo skiriamas už kiekvieną teisėto antstolio reikalavimo nevykdymo dieną, nustatomas teismo, atsižvelgiant į pagrindinį skolininko paskatinimo vykdyti antstolio reikalavimą, ne nubaudimo tikslą. Ši baudos paskirtis lemia tai, kad teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Teismas nėra saistomas skirti nekintantį baudos dydį, tik ribojamas įstatyme nustatyto baudos maksimalaus dydžio. Tam tikrais atvejais teismas gali įvertinti veiksmingumą baudos dydžio, kai už teismo nustatytą pradinį laiko tarpą skiriama bauda vėlesniame etape yra laipsniškai didinama, taip sudarant skolininkui palankesnes sąlygas per trumpesnį laikotarpį įvykdyti prievolę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija 2016-05-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-219/2016 atkreipė dėmesį, kad tokia bauda skiriama išieškotojo naudai ir Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ši bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Dėl to, iš teismų nustatytų aplinkybių, susijusių su skolininko elgesiu, sprendžiama, ar skolininkas piktnaudžiauja susiklosčiusia faktine ir teisine procesine padėtimi ir nepageidauja geranoriškai, bendradarbiaudamas spręsti klausimo dėl atsiradusių padarinių šalinimo.

Atkreipiame dėmesį, kad baudos už teismų sprendimų ar privalomųjų nurodymų nevykdymą skyrimo atveju, išieškotoja turi būti nurodoma valstybė vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-12 nutartyje Nr. e3K-3-213-248/2019 pateikto išaiškinimo pagrindu. Minimoje nutartyje buvo nurodyta, kad tiek CPK 273 straipsnio 3 dalyje, tiek 771 straipsnio 6 dalyje reglamentuojamos baudos yra skiriamos tuo pačiu pagrindu, t. y. už analogiško pobūdžio prievolės nevykdymą, todėl konstatuota, kad abi teisės normos reglamentuoja analogiškas baudas, kurios, atsižvelgiant į CPK 771 straipsnio 6 dalies aiškią nuostatą, skiriamos išieškotojo naudai. Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas vykdo įstatyme jai nustatytas viešojo administravimo funkcijas, t. y. įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojamą veiklą, skirtą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimą, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Skolininko neveikimas, nevykdant teismo sprendimo, pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta, o ne Inspekcijos, kaip viešojo juridinio asmens, interesus, todėl bauda už teismo sprendimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius nevykdymą, skiriama kaip satisfakcija subjektui, kurio interesai dėl laiku neįvykdytos prievolės yra pažeidžiami, todėl turi būti priteisiama i valstybės biudžetą.

Taip pat informuojame, kad pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2020-03-17 įsakymo Nr. VA-23/1B-215 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2003-02-26 įsakymo Nr. V-57/1B-160 „Dėl Mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus bei valstybės pinigų fondus kodų sąrašo“ pakeitimo“ (galioja nuo 2020-03-31; TAR, 2020-03-25, Nr. 5996) 194¹ punktą - civiliniame procese teismų paskirtos procesinės baudos už teismų sprendimų ar privalomųjų nurodymų šalinti pažeidimus statybos srityje nevykdymą (kai šių pažeidimų šalinimą kontroliuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant įmokos kodą - 6804.

Vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-10-26 nutarimo Nr. 1177 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-10-21 nutarimo Nr. 1159 „Dėl karantino kai kurių savivaldybių teritorijose paskelbimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - Valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020-06-16 sprendimo Nr. V-1471 „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbo vietoms būtinųjų sąlygų“ nuostatas bei Teisėjų tarybos 2020- 12-08 patikslintas rekomendacijas dėl teismų darbo organizavimo epidemiologinės situacijos metu, Inspekcija prašo, kad civilinė byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Pažymime, jog pareiškėja yra pateikusi visą medžiagą, būtiną išnagrinėti šią bylą, todėl Inspekcija tų pačių dokumentų pakartotinai nebeteikia.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Inspekcija prašo Teismo tenkinti pareiškimą ir skirti skolininkei periodinę iki 300,0 Eur (trijų šimtų eurų) baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo valstybės naudai.

Skolininkė ir jos atstovė bendrijos pirmininkė R. J. pateikė teismui savo nuomonę teismui į bylą, kurioje nurodė šiuos motyvus.

Teikiami duomenys į bylą patvirtina, kad dėl objektyvių priežasčių nėra įmanoma atlikti darbų nes taip kaip yra nustatyta 2013-10-15 reikalavime atliktini darbai neatitinka priešgaisrinių evakuacinių reikalavimų. Dėl šios priežasties artimiausiu metu bus kreipiamasi į teismą dėl teismo sprendimu nustatytos vykdymo tvarkos pakeitimo.

Dėl privalomųjų nurodymų neįvykdymo teisinių padarinių

Privalomasis nurodymas - tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis).

Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės -antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir, jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 straipsnio 4 dalis), o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka - privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi už privalomojo nurodymo neįvykdymą skolininkui teismo nutartimi gali būti skiriama bauda. Teismo nutartis skirti skolininkui baudą priimama išnagrinėjus privalomojo sprendimo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis.

CPK 771 straipsnyje reglamentuojamos ne tik privalomųjų nurodymų, bet taip pat ir sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikins veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo pasekmės. Dėl to nagrinėjamu atveju reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti taikant nurodytą teisės normą civilinėje byloje dėl baudos už sprendimo įpareigoti skolininką atlikti tam tikrus veiksmus nevykdymą. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315- 684/2019, 33 punktas).

CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą.

Dėl baudos už privalomojo nurodymo nevykdymą skyrimo ypatumų.

Privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo turi būti nustatytu laiku įvykdytas jame nurodytu vienu iš Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų, taip pat per nurodymo įvykdymo terminą asmuo gali pasinaudoti teise gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal šio straipsnio 5 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Pagrindas skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra privalomojo nurodymo neįvykdymas nė vienu iš šių būdų. Vien savavališkos statybos nepašalinimas nurodytu konkrečiu būdu nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinta, ar skolininkas nesiėmė priemonių, kad pasinaudotų jam įstatymo suteikta teise gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. kad įteisintų savavališką statybą. Jeigu asmuo imasi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, tai šis užtrukimas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį pripažįstamas svarbia priežastimi pratęsti terminą. Analogiškai šios aplinkybės vertintinos ir sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo ir skolininko kaltės baudos skyrimo kontekste - jeigu asmuo laiku ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, nėra pagrindo skirti tokiam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, remiantis vien procedūriniu pažeidimu, kad jis laiku nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo - nepašalina savavališkos statybos padarinių - ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti ( o šiuo atveju kaip minėta nėra ?manoma darbų atlikti dėl nurodytų objektyvių priežasčių ).

Vadovaujantis išdėstytu skolininkės atstovė teismo prašė atmesti antstolės prašymą kaip nepagrįstą.

Savo nuomonei pagrįsti skolininkė per atstovę pateikė teismui rašytinius įrodymus.

Teismas išklausęs dalyvaujančio asmens nuomonę, nusprendė bylą nagrinėti kitų suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Teismo posėdžio metu skolininkės atstovė pirmininkė R. J. duodama paaiškinimus nurodė, kad kuomet ji tapo bendrijos pirmininke, jau buvo padaryti teisės aktų pažeidimai, o ji šiuo metu tik siekia juos ištaisyti. Sėkmingam darbui sutrukdė ir LR paskelbtas karantinas. Taip pat ne visada įvyksta bendrijos butų savininkų visuotiniai susirinkimai, todėl tenka sušaukti ir pakartotinius. Šiuo metu dalis išieškotojo įpareigojimų yra įvykdyti, tačiau dėl likusių sunku priimti sprendimą, nes pagal projektuotojos V. M. įmonės parengtą projektą, kuris neatitinka faktinės padėties, lieka neaišku kaip reikėtų jį toliau įgyvendinti. Bendrija planavo esamus statybos darbų trūkumus pašalinti per renovacijos procesą, tačiau butų savininkai atsisakė jame dalyvauti. Į pagalbą yra pasitelktas ir profesionalus administratorius UAB ,,Mano būstas Šiauliai“, kuris galbūt padės tinkamai išspręsti esamą problemą. Be to bendrija buvo paskelbusi ir viešą konkursą, tikėdamasi geriausio pasiūlymo, kaip būtų galima įvykdyti išieškotojo įpareigojimą, tačiau tinkamų pasiūlymų nesulaukė. Pripažino, kad dalis namo savininkų yra iš vis nesutinkantys vykdyti teismo įpareigojimą. Todėl prašė teismo atsižvelgti į pateiktus paaiškinimus ir netenkinti išieškotojo prašymo dėl baudos skyrimo.

Antstolio (ės) pareiškimas (aktas) tenkintinas.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamojo civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 585 ir 771 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolio (teismo) reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Jeigu antstolio (teismo) reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Taip pat proceso teisės normose yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą (BK 231 straipsnis).

Vykdymo procese skolininkui yra suteiktos ne tik tam tikros teisės, bet ir pareigos. Viena iš skolininko pareigų yra nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad skolininkas gavęs teisėtus antstolio reikalavimus, privalo juos įvykdyti per juose nurodytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas. Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis vykdymo procese gali kreiptis į teismą pareiškimu, tame tarpe ir dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais (CPK 593 str. 2 d.). Antstolis į teismą su pareiškimu kreipėsi CPK 585 str. 2 dalies ir 771 str. 5 d. pagrindu, t. y. CPK VI dalyje numatytais atvejais.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas.

Antstolio (ės) V. Š. kontoroje jau daugiau kaip 5 metai yra vykdoma vykdomoji byla pagal išieškotojo pateiktą Šiaulių m. apylinkės teismo 2015-08-25 teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą. Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus CPK 587 str. 1d. 1 ir 4 p. pagrindu dar 2016-05-19 skolininko buveinės ir jos vadovės gyvenamosios vietos adresu, išsiuntė raginimą Nr. S-16-71-3089 įvykdyti teismo sprendimą. Iš vykdomosios bylos ir joje esančio procesinio dokumento matyti, kad skolininkas remiantis šiuo dokumentu privalėjo nedelsiant įvykdyti išieškotojo reikalavimą.

2018-04-05 akto pagrindu Šiaulių apylinkės teismas skolininkės atstovei bendrijos pirmininkei dar 2018-07-19 nutartimi skyrė 150 Eur bauda už teismo įpareigojimo nevykdymą. Įsiteisėjus minėtai nutarčiai, antstolė vėl 2018-09-07 priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kurį išsiuntė skolininkės adresu. Antstolė 2019-11-22 pakartotinai priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo skirtą skolininkei. Skolininkės atstovė 2019-12-06 pateikė antstolei atsakymą į pateiktą patvarkymą, tačiau po to skolininkė jokių veiksmų dėl nurodyto teismo įpareigojimo įvykdymo neatliko. Išieškotojas 2020-06-18 kreipėsi į antstolę su prašymu pateikti informaciją apie vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė 2020-07-15 išsiuntė išieškotojui atsakymą kartu su skolininkės pateiktomis foto nuotraukomis. Išieškotojas 2020-08-04 dar kartą kreipėsi į antstolę su prašymu pateikti informaciją apie vykdymo veiksmus nurodytoje vykdomojoje byloje, kartu pateikdamas ir įstaigos 2020-07-31 įgalioto pareigūno surašytą aktą. Skolininkė tik 2020-10-07 pateikė antstolei informaciją kokius planuoja atlikti organizacinius veiksmus. Tačiau skolininkei tik imituojant veiksmų atlikimą, išieškotojas 2020-11-05 pasiūlė antstolei vėl surašyti neįvykdymo aktą ir jį perduoti teismui. Kaip jau teismas yra nurodęs antstolė 2020-12-09 surašė Aktą, kurį pateikė teismui.

Bendrijos vadovė antstolio (ės) reikalavimo nedelsiant užtikrinti ir pradėti vykdyti teismo sprendimą per antstolio (ės) nurodytą terminą neįvykdė, nors būdama vadove (pirmininke) privalėjo vykdyti antstolio (ės) raginimą.

Bendrijos vadovas atsako už bendrijos kasdienės veiklos organizavimą. Jis privalo veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrija veiktų sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais. Bendrija savo veikloje privalo laikytis daugybės teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tokie reikalavimai taikomi įvairioms bendrijos veiklos sritims bendrijos veiklos apskaitoje, mokesčių, aplinkos apsaugos, darbo saugos ir kt. srityse. Dažniausiai įstatymas ar kitoks teisės aktas, numatantis tam tikrus reikalavimus, kartu nustato, kad už tų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas įstaigos (bendrijos) vadovas. Pagal bendrą taisyklę įstaigos (bendrijos) administracijos vadovas atsako tik už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Šios aukščiau paminėtos nuostatos turi būti žinomos ir skolininko bendrijos vadovei (pirmininkei) R. J., kuri vadovauja bendrijai nuo 2015-11-17 (vykdomoji byla 15-19 b. l.) (CK 2.82 str.).

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju antstolės atliekami procesiniai veiksmai vykdymo procese yra reglamentuojami vykdymo proceso nuostatų. R. J. būdama bendrijos vadove (pirmininke) nepateikė teismui įrodymų, kad jis (ji) vėl negalėjo įvykdyti antstolės reikalavimų ir neprivalėjo atlikti jį (ją) įpareigojančius (ių) veiksmus (ų). Todėl pripažintina, kad antstolė pagrįstai dar kartą 2020-12-11 kreipėsi į teismą su 2020-12-09 aktu.

Antstolis (ė) 2020-12-09 akte teismui nurodė, kad skolininkės vadovas (ė) pirmininkė R. J. be teisinio pagrindo nevykdė išieškotojo 2020-07-31 akte pateiktų nurodymų pagal teismo įpareigojimą. Šių antstolio (ės) akte įvardytų esminių aplinkybių skolininko vadovas (ė) pirmininkė R. J. leistinais įrodymais neginčijo ir nepaneigė. Be to vadovė R. J. tik 2020-10-07 informavo antstolį (ę) kaip ruošiasi toliau vykdyti teismo įpareigojimą, pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-28 išduotą vykdomąjį raštą. Tačiau vadovė duodama paaiškinimus teismui nurodė, kad atsižvelgiant į bendrijos veiklos specifiką dėl antstolės surašyto akto, teismo įpareigojimas galėtų būti įvykdytas tik ateityje. Toks nuoširdus jo (jos) prisipažinimas dėl nerūpestingumo ir neatsakingumo, dėl ko anksčiau nebuvo vykdomas antstolio (ės) reikalavimas, leidžia teismui atsižvelgti į šiuos suinteresuoto asmens veiksmus, nustatant jam baudos dydį. Teismas, vertindamas bendrijos vadovo elgesį konkrečioje situacijoje, turi ir teisę atsižvelgti į jo kvalifikaciją, sveikatos būklę, gyvenamąją vietą, įstaigos (bendrijos) veiklos pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl įstaigos (bendrijos) vadovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimą. Šiuo atveju teismas mano, kad įstaigos (bendrijos) vadovas (ė) turėjo galimybę pasikliauti ne tik jai pavaldžių darbuotojų paaiškinimais, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus. Atskirai teismas pažymi, kad įstaigos (bendrijos) vadovo atsakomybė išlieka ne tik jo darbo laikotarpiu, bet ir jam atsistatydinus ar jį pašalinus (atleidus) iš užimamų pareigų, kadangi įstatymas tokių asmenų atsakomybę sieja su kalte ir neteisėtais veiksmais. Įstaigos (bendrijos) vadovas siekdamas išvengti atsakomybės turi būti ėmęsis aktyvių veiksmų, užkertančių kelią neteisėto sprendimo priėmimui ir būti padaręs viską kas nuo jo priklauso, idant toks sprendimas nebūtų priimtas. Tačiau tokių duomenų nei į vykdomąją bylą, nei nagrinėjamoje byloje skolininkė nepateikė, o jos nurodyti duomenys nelaikytini tinkamais esamoje situacijoje. Dėl to teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo bendrijos valdybos pirmininkė R. J. pateikė teismui į bylą rašytinius įrodymus, kurie tik pagrindžia jo (jos) neveikimo pagrįstumą, o ne turinčius įtakos teismo sprendimo vykdymui. Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio pasyvumą bei nerūpestingumą (jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai kaip minėto suinteresuoto asmens neveikimą, o antstolio aktą pripažinti pagrįstu.

Įstatymo leidėjas nurodė, kad asmenims, už antstolio (ės) reikalavimų neįvykdymą (nevykdymą) ar pavėluotą įvykdymą gali būti skirta bauda (CPK 585 str. 2 d., 771 str. 5 d.). Tokie daugiabučio namo G.t. 6 savininkų bendrijos vadovo (ės) pirmininkės R. J. veiksmai laikytini neatitinkančiais minėtų civilinio proceso įstatymo nuostatų. Skolininkės vadovas (ė) pirmininkė R. J. ar jo (jos) atstovas vykdydamas antstolio raginimą pagal pastarajam pateiktus vykdytinus dokumentus ir negalėdamas nurodytu laiku jo įvykdyti, privalo apie tai pirmiausia, informuoti antstolį, o po to ir išieškotoją. Kilus abejonėms dėl galimybės tinkamai įvykdyti antstolio raginimą, skolininko vadovas (ė) pirmininkė R. J. turėjo teisę gauti atitinkamą informaciją tiek iš procesinį dokumentą pateikusio antstolio, tiek ir iš išieškotojo. Teismas atsižvelgdamas į visumą aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių konstatuoja, kad skolininkės vadovas (ė) pirmininkė R. J. veikdamas (a) vienasmeniškai pagal įstatymo nuostatas ir visokeriopai nebendraudamas (a) bei nebendradarbiaudamas (a) su antstoliu (e) ir išieškotoju nepagrįstai atsisakė vykdyti pastarojo dar 2020-07-31 surašytą aktą. Vengdamas (a) įvykdyti antstolio (ės) V. Š. raginimą skolininkas vadovas (ė) pirmininkė R. J. nebuvo pakankamai apdairus (i) ir atsakingas (a).

Vykdant antstolio nurodymą, šiuo atveju antstolio (ės) V. Š. pateiktą vykdymo proceso metu priimamą dokumentą, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės jų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymo ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Suinteresuotas asmuo skolininko vadovas (ė) pirmininkė R. J. yra konkrečiai tas subjektas, kuriam už antstolio (ės) pateikto vykdymo procese priimto dokumento nevykdymą, tokiu atveju taikytinos CPK 771 str. 5 d., numatytos priemonės. Nevykdydamas (a) nurodytų antstolio raginime įpareigojimų konkrečiai pirmininkė R. J. pažeidė CPK 771 str. 5 d., t. y. imperatyviąją proceso teisės normą. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais suinteresuotam R. J. vėl skirtina 150 Eur bauda už laikotarpį nuo 2020-07-31 (po išieškotojo akto) iki teismo nutarties priėmimo 2021-02-11 įskaitytinai.

Šiuo atveju teismas remiasi teisės teorijos principu „ultima ratio“, kuomet esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma griežčiausia atsakomybė, kaip griežčiausia atsakomybės rūšis. „Ultima ratio“ principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę. Teismas skirdamas pirmininkei R. J. piniginę baudą įvertina ir tą aplinkybę, jog jam (jai) ir ateityje gali būti už analogišką neveikimą irgi skirta piniginė bauda.

Pastebėtina, kad šioje nagrinėjamojoje byloje šia nutartimi bauda pirmiausia, yra skiriama pirmininkei R. J. už jo (jos) veiksmus, susijusius su antstolio (ės) ir išieškotojo 2020-07-31 akto pagrindu už reikalavimu nevykdymą, atsižvelgiant į tai, jog jis (ji) tuo pat metu yra ir buvo skolininko vadovė (pirmininkė). Be to ši turtinė prievolė laikytina asmenine pirmininkės R. J. prievole, nes nėra susijusi nei su jo (jos) šeimos turtu (CK 3.115 str. 1d.), nei su konkrečiu daiktu, o tik su jo (jos) atliekamomis pareigomis. Tokiu atveju laikytina, kad nors bauda yra skirta R. J. kaip bendrijos vadovui (ei) pirmininkei, tačiau baudą jis (ji) turi sumokėti ne iš bendrijos, o iš savo asmeninių lėšų, tai yra asmeniškai iš savo gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Pastebėtina, kad asmeninėmis turtinėmis prievolėmis taip pat yra laikomos prievolės, susijusios su žalos (nuostolių) padarymu. Asmeninės prievolės atsiranda pagal sutartį ar įstatymą. Būtent skolininko atstovo vadovo (ės) pirmininkės R. J. netinkami veiksmai sąlygoja piniginės baudos jam (jai) skyrimą. Pažymėtina, kad vadovas (ė) už šios prievolės neįvykdymą atsako visu savo asmeniniu turtu. Kitoks šio teisinio santykio aiškinimas prieštarautų ne tik šį santykį reglamentuojančių procesinės teisės normų paskirčiai, bet ir aukščiau paminėtoms materialinės teisės normoms.

Be to teismas skirdamas skolininko vadovui (ei) piniginę baudą tokiu atveju remiasi ne tik bendrąja CPK 585 str. 2 d. nuostata, bet ir specialiąja teisės norma (CPK 771 str. 5 d.), kuri taikytina esant konkrečiam antstolio reikalavimui pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-25 sprendimą dėl teismo įpareigojimo taikymo skolininko Daugiabučio gyvenamojo namo G.t. 6 savininkų bendrijos atžvilgiu.

Tuo pačiu atkreiptinas skolininkės atstovės dėmesys, kad tolesnis skolininkės vengimas įvykdyti teismo sprendimą, gali tik dar labiau apsunkinti jos vadovės (pirmininkės) turtinę padėtį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

1. Skirti skolininko Daugiabučio gyvenamojo namo G.t. 6 savininkų bendrijos, buv. adresas G.t. 6, Šiauliai (į. k. (duomenys neskelbtini)) vadovui (ei) pirmininkei R. J., (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini), 150 Eur (vieno šimtų penkiasdešimties eurų) baudą už laikotarpį nuo 2020-07-31 iki teismo nutarties priėmimo 2021-02-11 įskaitytinai.

2. Bauda išieškoma (sumokoma) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant įmokos kodą – 6804, iš R. J., (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Daugiabučio gyvenamojo namo G.t. 6 savininkų bendrijos (į. k. (duomenys neskelbtini), vadovo (ės) pirmininkės asmeninių lėšų.

3. Išsiųsti nutarties kopijas antstoliui (ei) V. Š., Daugiabučio gyvenamojo namo G.t. 6 savininkų bendrijos vadovui (ei) pirmininkei R. J. ir išieškotojui.

4. Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui (ei) vykdomąją bylą (1 (vienas) tomas).

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.