Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-320-372/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-01
Bylos Nr.: e2S-320-372/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-06811-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Birutė Simonaitienė
Pareiškėjas: V. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-320-372/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06811-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.1. (S)

ŠAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-764-1003/2021 pagal pareiškėjo V. K. skundus dėl antstolio R. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis R. K., BUAB „Aukštaitijos ūkis“, N. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. P. V. K. pateikė skundą dėl antstolio R. K. 2020-11-03 atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir patikslintą skundą dėl antstolio R. K. 2020-11-11 patvarkymo dėl pirmųjų pakartotinių varžytinių paskelbimo panaikinimo. Pareiškėjas prašė panaikinti antstolio R. K. 2020-11-03 atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir išspręsti klausimą iš esmės – pakeisti antstolio R. K. 2020-08-25 turto arešto akto (duomenys neskelbtini) pagrindu pastatui-gyvenamajam namui ((duomenys neskelbtini)) taikomą turto areštą ir priimti patikslinantį turto arešto aktą, numatant, kad pastato-gyvenamojo namo atžvilgiu viešame Nekilnojamojo turto registre galima įregistruoti žymą apie šio turto buvimą šeimos turtu; panaikinti antstolio R. K. 2020-11-11 patvarkymą dėl pirmųjų pakartotinių varžytinių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini); atšaukti antstolio R. K. 2020-11-11 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtas pirmąsias pakartotines varžytines.

2. Pareiškėjas nurodė, kad antstoliui 2020-09-22 buvo pateiktas prašymas pakeisti antstolio 2020-08-25 turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pastatui-gyvenamajam namui taikomą turto areštą ir priimti patikslinantį turto arešto aktą, numatant, kad pastato-gyvenamojo namo atžvilgiu viešame Nekilnojamojo turto registre galima įregistruoti žymą apie šio turto buvimą šeimos turtu. Dėl šio prašymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas 2020-11-03 atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašymas pakeisti turto areštą, nustatytą 2020-08-25 turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, atmestas.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog priimdamas 2020-11-03 atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis pažeidė tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 613 straipsnio 1 dalį, tiek CPK 613 straipsnio 2 dalį. CPK 613 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis yra įpareigotas vykdymo proceso metu iškylančius klausimus išspręsti motyvuotu patvarkymu; nei šioje teisės normoje, nei kitose vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nėra nurodyta, kad antstolis kokiais nors atvejais galėtų išspręsti kokius nors vykdymo proceso metu iškilusius klausimus ne patvarkymu. Šiuo atveju dėl 2020-09-22 prašymo patvarkymas nebuvo priimtas, todėl kyla abejonės, ar pateiktas prašymas apskritai laikytas vykdymo proceso metu iškilusiu klausimu, ar jam spręsti antstolis skyrė pakankamai dėmesio, ar įsigilino į jo esmę.

4. Pareiškėjas nurodė, kad pateiktame prašyme buvo nurodyti motyvai, kad šis prašymas reiškiamas todėl, jog nuo pat santuokos sudarymo pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės įregistruoti šeimos juridinio fakto šio turto (pastato-gyvenamojo namo) atžvilgiu, kadangi jis visą santuokos sudarymo laikotarpį buvo areštuotas. Tokia situacija, kai per visą laikotarpį būnant santuokoje nesuteikiama galimybė įregistruoti šeimos turto fakto šeimos gyvenamosios patalpos atžvilgiu, yra nepagrįstai ribojanti pareiškėjo teises. Priimdamas 2020-11-03 atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis šiuo aspektu visiškai nepasisakė, minėti argumentai liko neįvertinti. Skundžiamame atsakyme nėra visiškai jokių argumentų, kodėl prašymas pakeisti turto areštą negali būti tenkinamas, remiantis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat nenurodytas joks teisinis pagrindas, kuris pagrįstų tokio prašymo tenkinimo negalimumą. Darytina išvada, kad buvo pažeista CPK 613 straipsnio 2 dalis, kadangi antstolio 2020-11-03 atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nemotyvuotas, dėl 2020-09-22 prašyme išdėstytų argumentų visiškai nepasisakyta, pareiškėjo prašymas yra neišnagrinėtas, todėl antstolio 2020-11-03 atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti laikomas teisėtu ir turi būti panaikintas.

5. Pareiškėjas nurodė, kad antstolio vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo atžvilgiu vykdomas piniginis išieškojimas dėl 327309,82 Eur skolos ir 28426,63 Eur palūkanų išieškojimo išieškotojos BUAB „Aukštaitijos ūkis“ naudai. Šioje vykdomojoje byloje buvo priimti vykdomieji dokumentai, orientuoti į priverstinį pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto (pastato-gyvenamojo namo) realizavimą. Antstolio 2020-09-29 patvarkymu dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini) patvarkyta skelbti pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto: žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), pastato-gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinys, tvora, kiemo aikštelė) ((duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pardavimą, varžytines vykdant nuo (duomenys neskelbtini) parduodamo iš varžytinių turto vertę nustatant 94000 Eur, o pradinę parduodamo turto kainą nurodant 80 proc. turto vertės, t. y. 75200 Eur.

6. Pareiškėjas nurodė, kad 2020-11-11 buvo priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pirmųjų pakartotinių varžytinių paskelbimo, kuriuo patvarkyta skelbti pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą, varžytines vykdant nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo vertinimu, šis patvarkymas yra priimtas neteisėtai, todėl turi būti panaikintas.

7. Pareiškėjas nurodė, kad pirmųjų pakartotinių varžytinių paskelbimo atveju privaloma informuoti (paskelbti) apie tokias faktines aplinkybes, kurios sudaro teisinį pagrindą skelbti pirmąsias pakartotines varžytines. Apie tokias faktines aplinkybes pareiškėjas informuotas nebuvo. Pareiškėjo vertinimu, buvo pažeista tiek Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, tiek CPK 703 straipsnio 1 dalis ir 719 straipsnio 5 dalis. Antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą, prieš tai neinformavęs pareiškėjo apie tai, kad pirmosios varžytinės, skelbtos antstolio 2020-09-29 patvarkymu dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini), yra atšauktos ar neįvykusios. Šios antstolio pareigos neįvykdymas pažeidė pareiškėjo, kaip skolininko, teises.

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad skolininkas gali pasiūlyti pirkėją, kuris pirktų iš varžytinių parduotiną turtą. Šiuo atveju pasinaudoti tokia teise pareiškėjui buvo sutrukdyta, galimybė realizuoti šią teisę nesuteikta. Apie jokias faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą skelbti pirmąsias pakartotines varžytines, pareiškėjas informuotas nebuvo, todėl pareiškėjas neturėjo duomenų, sudarančių pagrindą pranešti antstoliui apie galimą turto, parduotino iš skundžiamu patvarkymu paskelbtų pirmųjų pakartotinių varžytinių, pirkėją.

9. Pareiškėjo vertinimu, skundžiamu patvarkymu paskelbtos pirmosios pakartotinės varžytinės, panaikinus skundžiamą patvarkymą, turėtų būti atšauktos CPK 703 straipsnio 1 dalies ir CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi skundžiamas patvarkymas priimtas prieš tai pareiškėjo neinformavus apie jo priėmimo pagrindą sudarančias faktines aplinkybes. Tai pažeidė pareiškėjo teises, kadangi jis neteko galimybės, prieš priimant skundžiamą patvarkymą, pasiūlyti pirkėjo, galimai pirksiančio pirmosiose pakartotinėse varžytinėse parduodamo turto.

10. Antstolis 2020 m. gruodžio 11 d. patvarkymu „Dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundą dėl antstolio veiksmų“ Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo (skolininko) V. K. skundo dėl 2020-11-03 atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir patikslinto skundo dėl 2020-11-11 patvarkymo dėl pirmųjų pakartotinių varžytynių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo netenkinto; pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą bei antstolio patvarkymą kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Žemesnės instancijos teismas

11. Antstolis nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdymo pagrindas – Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-359-856/2018 2019-02-14 išduotas vykdomasis raštas dėl iš V. K. BUAB „Aukštaitijos ūkis“ priteistos 327309,82 Eur žalos ir 5% dydžio metinių palūkanų už priteistą 327309,82 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017-08-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo. Antstolis nurodė, kad vykdymo proceso eigoje buvo nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas dar 2012-08-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1089-71/2012, areštavo V. K. nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorį įgytą, tačiau neišviešintą, nuosavybę į gyvenamąjį namą su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Šiaulių apygardos teismo taikyti apribojimai – turto areštas – skolininko turtui nepanaikintas iki šiol.

12. Antstolis nurodė, jog kadangi įgyto turto skolininkas savo vardu neįregistravo, nuosavybės teisių į skolininko turimą ir valdomą nekilnojamąjį turtą įregistravimo teisminės procedūros ėmėsi išieškotojos BUAB „Aukštaitijos ūkis“ bankroto administratorius. Teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-9651-641/2019, pripažinta BUAB „Aukštaitijos ūkis“ teisė įregistruoti V. K. nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, kitus inžinerinius statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Įrašas Registrų centro duomenų bazėje galioja nuo (duomenys neskelbtini).

13. Antstolis nurodė, jog vykdant išieškojimą, tapo žinoma, kad V. K. (duomenys neskelbtini) vedė, su sutuoktine N. K. (duomenys neskelbtini) sudarė Povedybinę sutartį, o (duomenys neskelbtini) sutuoktinė N. K. skolininko V. K. asmeniniame turte, adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo ir savo gyvenamąją vietą.

14. Antstolis pažymėjo, kad 2020-08-25 turto arešto aktu jis tik apribojo skolininko disponavimo teisę turto arešto akte išvardintu turtu, toks juridinis faktas yra įregistruotas skolininko turtui Nekilnojamojo turto registre. S. V. K. prašymas dėl arešto vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo antstolio kontoroje gautas 2020-10-19. Pateiktas prašymas yra analogiškas anksčiau pateiktam N. K. prašymui dėl arešto vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo. Antstolis į gautą prašymą skolininkui 2020-11-03 išsamiai atsakė ir išaiškino, jog tai, kad jis vedė N. K. ir sutiko jos gyvenamąją vietą deklaruoti savo asmeniniame turte, nesudaro antstoliui teisinio pagrindo keisti skolininko turtui taikytą turto arešto būdą, taip pat leisti/duoti sutikimą skolininkui areštuotam turtui įregistruoti žymą apie to turto buvimą šeimos turtu.

15. Antstolis pažymėjo, jog nesutinka su skolininko skundo teiginiais, kad priimdamas 2020-11-03 atsakymą, antstolis pažeidė CPK 613 straipsnio nuostatas. Antstolis akcentavo, jog žino, kad vykdymo proceso metu iškylantys klausimai išsprendžiami motyvuotu patvarkymu, kaip ir numato CPK 613 straipsnio l dalis, tačiau teikiamu prašymu skolininkas reikalavo antstolį tikslinti turto arešto aktą ta prasme, kad skolininkas asmeniniam turtui galėtų įregistruoti žymą apie turto buvimą šeimos turtu, tačiau antstoliui tokia teisė nesuteikta, antstolis negali viršyti jam suteiktų įgaliojimų, vykdydamas išieškojimą iš skolininko, o prašomo fakto konstatavimas dėl turto priklausomumo šeimos turtui nelaikytinas procesiniu veiksmu, dėl kurio antstolis turėjo priimti patvarkymą.

16. Antstolis nurodė, jog iš į vykdomąją bylą pateiktų duomenų žinoma, kad skolininkas 2020-05-08 kreipėsi į Registrų centrą su prašymu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žymą dėl pastato-gyvenamojo namo priskyrimo šeimos turtui, tačiau prašymas buvo atmestas, o atmetimo pagrindas – įregistruoti juridiniai faktai apie areštus, kuriais apribota V. K. disponavimo teisė. Nors skolininkui ir buvo nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka, tačiau, kad sprendimas būtų apskųstas, duomenų vykdomojoje byloje nėra. Antstolio vertinimu, kadangi skolininko asmeniniam turtui taikomi disponavimo teisės apribojimai nuo 2012-08-17, o santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), pareiškėjo skundo reikalavimas patikslinti turto arešto aktą, numatant, kad gyvenamojo namo atžvilgiu viešame Nekilnojamojo turto registre galima įregistruoti žymą apie šio turto buvimą šeimos turtu, yra nepagrįstas. Antstolis, 2020-11-03 atsakydamas skolininkui į prašymą, atsakymą grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.84, 3.85 straipsnių nuostatomis, atsakė išsamiai ir per nustatytą terminą ir nurodė, kad pagrindo keisti taikytą areštą jo turtui-gyvenamam namui nėra, taigi pareiškėjo skundo argumentai, kad prašymas išnagrinėtas atmestinai, neįsigilinta į jo esmę, nepagrįstas prašymo tenkinimo negalimumas, yra nepagrįsti ir atmestini.

17. Antstolis nurodė, kad turto vertintojui pavedė atlikti skolininko turto – žemės sklypo, gyvenamojo namo ir priklausinių vertinimą, gavo ekspertizės aktą ir 2020-08-25 patvarkymu pareiškėją informavo apie jo teisę prieštarauti dėl turto vertinimo, o per įstatyme nustatytą terminą negavus prieštaravimų, pranešė, kad bus skelbiamos pirmosios skolininko turto varžytynės. 2020-09-29 patvarkymu antstolis paskelbė skolininko turto pirmąsias varžytynes, kurios turėjo vykti nuo (duomenys neskelbtini). 2020-10-19, nepasibaigus varžytynėms, skolininkas pateikė antstoliui skundą dėl 2020-09-29 patvarkymo dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Nesuėjus skundo išnagrinėjimo terminui, 2020-10-22 antstolis gavo Šiaulių apygardos teismo nutartį, kuria apygardos teismas sustabdė išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėtas pareiškėjo atskirasis skundas dėl 2020-09-10 Šiaulių apylinkės teismo nutarties. Teismui nutartimi sustabdžius išieškojimo veiksmus iki atskirojo skundo išnagrinėjimo, antstolis 2020-10-23 patvarkymu skolininko turtui paskelbtas varžytynes atšaukė. 2020-11-04 Šiaulių apygardos teismas 2020-09-10 Šiaulių apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą, nutartis įsiteisėjo nuo priėmimo dienos. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių išieškojimo veiksmai buvo sustabdyti, antstolis 2020-11-11 priėmė patvarkymą dėl pirmųjų pakartotinių skolininko turto varžytynių paskelbimo, kurios turėjo vykti nuo (duomenys neskelbtini) val.

18. Antstolis nurodė, jog skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad antstolis nesilaikė CPK 703, 719 straipsnio 5 dalies nuostatų, tačiau jis su tokia skolininko pozicija nesutinka. Pirmąsias skolininko turto varžytynes antstolis atšaukė, atšaukimo pagrindas – kitas atvejis, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos (CPK 703 straipsnio 1 dalis). Šiuo konkrečiu atveju – skolininko atskirojo skundo nagrinėjimas Šiaulių apygardos teisme.

19. Antstolis pažymėjo, jog pareiškėjas klaidingai ir nekritiškai vertina situaciją, susidariusią vykdymo procese, teigdamas, kad antstolis prieš pirmųjų pakartotinių turto varžytynių paskelbimą nesudarė jam galimybės pasiūlyti savo pirkėją, t. y., pasinaudoti CPK 704 straipsnyje numatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformavęs vienodą teisinę praktiką šiuo klausimu ir nutartyse yra išaiškinęs, kad: pagal CPK 704 straipsnį teise pasiūlyti varžytynėse parduodamo turto pirkėją skolininkas gali pasinaudoti tik iki pirmųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje. Šia teise jis negali pasinaudoti po pirmųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje, taip pat ir tais atvejais, kai pirmosios varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis. Taigi, tiek pirmosios varžytynės, tiek pirmosios pakartotinės, tiek galimos antrosios ar antrosios pakartotinės varžytynės patenka į vientisą priverstinio turto realizavimo procesą varžytynių būdu. Pirmosios pakartotinės, taip pat antrosios ar antrosios pakartotinės varžytynės yra ne savarankiška ir atskira priverstinio vykdymo procedūra (būdas), o tik neįvykusių pirmųjų varžytynių pasekmė. Vadovaujantis taip suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, skolininkas nebeturi jokios galimybės pasinaudoti teise ir pasiūlyti išvaržomo turto pirkėją. Skolininko turto elektroninės varžytynės baigėsi (duomenys neskelbtini) val., jos paskelbtos neįvykusiomis, paskelbimo neįvykusiomis pagrindas – varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis.

Atsiliepimas

20. Suinteresuotas asmuo BUAB „Aukštaitijos ūkis“ atsiliepime prašė atmesti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad BUAB „Aukštaitijos ūkis“ iniciatyva Šiaulių apylinkės teismo 2019-10-29 sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo registruota skolininko V. K. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą. Suinteresuoto asmens nuomone, siekdamas trukdyti išieškojimo procesui ir jį vilkinti, skolininkas kreipėsi į antstolį su prašymu nutraukti išieškojimo procesą, kadangi pastatas-gyvenamasis namas esą yra šeimos turtas CK 3.84 straipsnio prasme, todėl iš jo negali būti išieškoma pagal CK 3.85 straipsnio 3 dalį. Antstolis prašymo netenkino. Skolininkui apskundus antstolio veiksmus teismui, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020-09-10 nutartimi jo skundą atmetė, Šiaulių apygardos teismas 2020-11-04 nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Taigi įsiteisusia Šiaulių apygardos teismo 2020-11-04 nutartimi, kuri turi res judicata galią, yra konstatuota, kad pastatas-gyvenamasis namas yra asmeninis skolininko turtas, tai nėra šeimos turtas, todėl prieš sąžiningą kreditorių negali būti panaudotas faktas apie esą šeimos turto teisinį režimą. Skolininkas toliau dirbtinai siekia sudaryti kliūtis išieškojimui ir ieško teisės spragų, kad galėtų formaliai įregistruoti žymą apie šeimos turto teisinį režimą. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad šeimos turto teisinio režimo išviešinimą skolininkas stengėsi atlikti ne iš karto po santuokos sudarymo, o tik įsibėgėjus išieškojimo procesui; pateiktas prašymas antstoliui dėl turto arešto akto pakeitimo taip pat yra susijęs su siekiu toliau piktnaudžiauti savo teisėmis, stabdant turto pardavimo iš varžytynių procedūras.

22. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad skolininko vertinimu, antstolio patvarkymas dėl pirmųjų pakartotinių varžytynių paskelbimo yra neteisėtas dėl formos ir turinio reikalavimų pažeidimų, kadangi skolininkas neteko galimybės po pirmųjų varžytynių pasiūlyti savo pirkėją prieš pirmąsias pakartotines varžytynes. Tokia skolininko pozicija teisine prasme yra visiškai nepagrįsta, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pateiktas išaiškinimas, jog pagal CPK 704 straipsnį teise pasiūlyti varžytynėse parduodamo turto pirkėją skolininkas gali pasinaudoti tik iki pirmųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje. Šia teise jis negali pasinaudoti po pirmųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje, taip pat ir tais atvejais, kai pirmosios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis. Tiek pirmosios varžytynės, tiek pirmosios pakartotinės, tiek antrosios ar antrosios pakartotinės varžytynės patenka į vientisą priverstinio turto realizavimo procesą varžytynių būdu. Pirmosios pakartotinės, taip pat antrosios ar antrosios pakartotinės varžytynės yra ne savarankiška ir atskira priverstinio vykdymo procedūra, o tik neįvykusių pirmųjų varžytynių pasekmė.

23. Suinteresuotas asmuo N. K. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti antstolio 2020-11-03 atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir išspręsti klausimą iš esmės – pakeisti antstolio R. K. 2020-08-25 turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pastatui-gyvenamajam namui taikomą turto areštą ir priimti patikslinantį turto arešto aktą, numatant, kad pastato-gyvenamojo namo atžvilgiu viešame Nekilnojamojo turto registre galima įregistruoti žymą apie šio turto buvimą šeimos turtu.

24. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad visiškai palaiko pareiškėjo skundą. Pažymėjo, kad su pareiškėju sudarius santuoką, jų turto atžvilgiu pradėjo galioti šeimos teisės normos. Pareiškėjas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs namų valdos adresu nuo (duomenys neskelbtini), o suinteresuotas asmuo, nors ir apsigyveno pas pareiškėją iki santuokos sudarymo, gyvenamąją vietą ten deklaravo praėjus keturiems mėnesiams po santuokos sudarymo – (duomenys neskelbtini), taigi, namų valda laikytina šeimos turtu. Nors gyvenamoji patalpa įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo tada, kai sudaroma santuoka, tačiau šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis panaudoti galima tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas. Pareiškėjas dėl tokios žymos padarymo 2020-05-11 kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą, tačiau pastarasis atsisakė įregistruoti šeimos turtą, nurodydamas 4 priežastis (3 areštus ir tai, kad nesumokėtas avansas). Įvertinęs galimybes pašalinti esamus trūkumus dėl areštų panaikinimo, pareiškėjas ėmėsi priemonių ir kreipėsi į atitinkamus teismus dėl areštų panaikinimo, po ko teismų taikyti areštai buvo panaikinti. Po VĮ Registrų centro sprendime nurodytų teismų taikytų areštų panaikinimo liko galioti antstolio R. K. areštas, kurį jis taiko, vykdydamas išieškotojos pateiktą vykdomąjį dokumentą. Antstolis, taikydamas disponavimo teisės apribojimą, yra uždraudęs ir daryti teisinius pakeitimus, susijusius su turtu, įskaitant ir žymos padarymą apie turto buvimą šeimos turtu. Žymos atlikimas Nekilnojamojo turto registre apie turto buvimą šeimos turtu reiškia ne turto perleidimą ar kitokį disponavimą turtu, tačiau jau įvykusio juridinio fakto (turto tapimo šeimos turtu) išviešinimą. Kadangi įstatymai nedraudė sudaryti santuokos ir gyventi adresu (duomenys neskelbtini), tai įvykus šiems juridiniams faktams, antstolis neturėjo teisės uždrausti pareiškėjui įregistruoti šių faktų sukeliamų teisinių pasekmių (šeimos turto statuso). Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog įstatymas nenumato terminų, per kuriuos reikėtų kreiptis dėl šeimos turto teisinio statuso išviešinimo, todėl tai, kad dėl įregistravimo kreiptasi po to, kai buvo pradėtas išieškojimas iš šio turto, neturi įtakos turto teisiniam statusui ir nereiškia pareiškėjo ar suinteresuoto asmens nesąžiningumo, nes naudojimasis įstatymo numatyta teise negali būti laikomas nesąžiningu veiksmu.

25. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad žemės sklypui ir namui bei kiemo statiniams areštas (skirtingų institucijų, tačiau išieškotojos interesais) buvo taikomas nuo 2012-09-03. Areštas šiam turtui buvo taikomas nepertraukiamai, todėl nei pareiškėjas, nei suinteresuotas asmuo objektyviai negalėjo šio turto įregistruoti kaip šeimos turto, tačiau pareiškėjas iki 2019-02-13 nebuvo skolingas jokiems kreditoriams. Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-359-856/2018 išieškotojos ieškinys pirmosios instancijos teismo buvo atmestas, o Lietuvos apeliacinis teismas 2019-02-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-41-464/2019 panaikino teismo sprendimą ir atitinkamą pinigų sumą priteisė išieškotojai iš pareiškėjo. Gyvenamasis namas ir kiemo statiniai yra šeimos turtas nuo (duomenys neskelbtini), o išieškotojos reikalavimo teisė pareiškėjo atžvilgiu atsirado vėliau, nei buvo sudaryta pareiškėjo santuoka (vadinasi pareiškėjo asmeninis turtas šeimos turto statusą įgijo anksčiau, nei kilo pareiškėjo prievolė išieškotojai). Pareiškėjas ir jo sutuoktinė, nors ir ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad namu valda, esanti šeimos turtu, būtų įregistruota kaip šeimos turtas Nekilnojamojo turto registre, tačiau neturėjo jokių objektyvių galimybių to padaryti dėl nepertraukiamai jam taikomo arešto. Išieškotojai siekiant nesąžiningai pasinaudoti šeimos turtu ir iš jo gauti savo reikalavimų patenkinimą, teismas turėtų sustabdyti tokius jos veiksmus, panaikindamas antstolio patvarkymą, kuriuo atsisakoma pakeisti turto arešto aktą bei sudarant galimybę pareiškėjui įregistruoti žymą apie šeimos turtą.

26. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas vykdomojoje byloje vadovaujasi savo subjektine teise išsaugoti šeimos turtą bei vadovaujasi tiesiogiai CK 3.85 straipsnio 3 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams. Pareiškėjo piniginė prievolė išieškotojai kilo ne dėl jo kokio nors sudaryto sandorio, o dėl žalos atlyginimo, pareiškėjui vykdant UAB „Aukštaitijos ūkis“ vadovo pareigas. Vadinasi, išieškotojai žinant, kad pareiškėjo prievolė yra asmeninė, kad jo veiksmai, kuriais jis padarė žalą, nebuvo skirti šeimos poreikių tenkinimui, yra taikomas CK 3.85 straipsnio 3 dalyje numatytas draudimas išieškoti pagal kreditoriaus reikalavimą iš šeimos turto. Išieškotoja, kreipdamasis į teismą dėl namo įregistravimo pareiškėjo vardu, žinojo, kad pastarasis yra susituokęs (arba turėjo žinoti, nes tokie duomenys yra prieinami valstybės registruose), todėl suprato, kad pareiškėjo vardu (nors ir asmeninės nuosavybės teise) bus įregistruotas turtas, kuriam bus taikomas šeimos turto teisinis režimas (nes tuo metu pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo jau buvo susituokę), kad jis bus areštuotas ir sutuoktiniai šio fakto negalės išviešinti dėl pačios kreditorės veiksmų. Išieškotoja nesąžiningai kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo iš šeimos turto, o pastarasis, vykdydamas išieškotojos valią, visiškai ignoruoja pareiškėjo ir jo šeimos interesus. Viešo registro duomenys neturi jokios lemiamos įtakos išieškotojos teisėms, kadangi jai ir be šeimos turto statuso išviešinimo Nekilnojamojo turto registre yra žinoma, kad turtas, į kurį ji yra nukreipusi išieškojimą, yra šeimos turtas. Tokie išieškotojos veiksmai turi būti įvertinami kaip nesąžiningi, todėl šeimos turto teisinių statusu prieš išieškotoją pareiškėjas ir jo sutuoktinė gali remtis ir be tokio statuso išviešinimo Nekilnojamojo turto registre.

27. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad antstolio atsakymas į pareiškėjo procesinį prašymą vykdymo procese negali būti laikomas patvarkymu, nes vien dokumento pavadinimas reiškia, kad šis dokumentas nėra patvarkymas. Pareiškėjas, kreipdamasis į antstolį, siekia, kad būtų priimtas konkretus procesinis sprendimas. Vykdymo procese procesinis sprendimas nėra priimamas atsakymu, sprendimas įforminamas patvarkymu, kuris turi savo rekvizitus ir formą, įskaitant ir motyvus. Susipažinus su antstolio 2020-11-03 atsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad jis nėra surašytas trečiuoju asmeniu, atsakyme yra dėstomi ne antstolio motyvai, dėl kurių vienaip ar kitaip išsprendžiamas klausimas, o antstolio samprotavimai apie vykdymo proceso eigą, kurie išdėstyti atsakymo, bet ne patvarkymo forma.

28. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjo 2020-09-22 prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pastatas-gyvenamasis namas yra šeimos turtas CK 3.84 straipsnio prasme, kadangi į šį turtą, iki sudarant santuoką, jis turėjo nuosavybės teisę ir vis dar turi; šis turtas yra jo ir sutuoktinės gyvenamoji patalpa; pareiškėjas visą santuokos sudarymo laikotarpį neturėjo objektyvios galimybės įregistruoti šio turto atžvilgiu fakto apie tai, kad šis turtas yra šeimos turtas. Antstolis dėl šių argumentų 2020-11-03 atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nepasisakė, vadinasi, prašymo net neišnagrinėjo.

29. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog nors antstolis ir yra išsprendęs pareiškėjo prašymą nutraukti išieškojimą iš šeimos turto, o šį klausimą yra nagrinėję teismai, tačiau iki pareiškėjo prašymo pateikimo nebuvo spręstas klausimas dėl turto arešto akto pakeitimo, dėl ko pareiškėjas galėtų kreiptis dėl šeimos turto įregistravimo į Nekilnojamojo turto registrą. Vertinant skundžiamą antstolio atsakymą tiek formos, tiek turinio prasme, akivaizdu, kad antstolis nesilaiko jo veiklai keliamų reikalavimų. Toks sprendimų įforminimas vertintinas kaip atmestinas. Antstolio veiksmai, kada yra visiškai ignoruojami pareiškėjo ir jo šeimos interesai, užkertamas kelias pareiškėjui išviešinti šeimos turtą, dėl ko pareiškėjas negali tinkamai naudotis savo teisėmis ir įstatyme numatyta šeimos interesų apsauga, negali būti laikomi teisėtais ir užtikrinantys vykdymo proceso teisėtumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

30. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutartimi nutarta atmesti pareiškėjo skundus dėl antstolio R. K. 2020-11-03 atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-11-11 patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi. Priteisti iš pareiškėjo V. K. suinteresuotam asmeniui BUAB „Aukštaitijos ūkis“ 363 Eur teisinių paslaugų išlaidas.

Šalies argumentai

31. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio atsakymu, turėjo teisę šiuos antstolio veiksmus skųsti įstatymo numatyta tvarka. Šia savo teise pareiškėjas ir pasinaudojo, pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, nepriklausomai nuo to, kad antstolis surašė ne patvarkymą, o atsakymą į pareiškėjo prašymą. Teismas akcentavo, jog vien dėl to, kad buvo surašytas atsakymas į prašymą, o ne patvarkymas, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

Žemesnės instancijos teismas

32. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis turtas viešame registre kaip šeimos turtas neįregistruotas, todėl antstolis teisingai sprendė, kad tokiam turtui netaikytinas draudimas iš šio turto išieškoti.

33. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų išviešinti šeimos turtą tik pradėjus išieškojimo procesą; turtas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas ne paties pareiškėjo, o kreditorės iniciatyva; teismai nustatė pareiškėjo nesąžiningumą, t. y. jis ilgą laiką nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą su žemės sklypu, tačiau kreipdamasis dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, šios nuosavybės Nekilnojamojo turto registre neįregistravo ir šio turto pareiškime nenurodė, tokiu būdu darydamas negalimą skolos išieškojimo nukreipimą į skolininkui priklausantį turtą, taip pažeisdamas išieškotojos teises.

34. Teismas nurodė, kad pareiškėjo piniginė prievolė išieškotojai kilo ne dėl sudaryto sandorio, o dėl žalos atlyginimo, pareiškėjui vykdant UAB „Aukštaitijos ūkis“ vadovo pareigas, t. y. prievolė yra kilusi iš delikto, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog prievolei kilus iš delikto, o ne iš sutartinių santykių, negalimas išieškojimas iš šeimos turto.

35. Teismas darė išvadą, kad draudžiama keisti areštuoto turto teisinę padėtį ir jį papildomai apsunkinti suvaržant, t. y. įregistruojant kaip šeimos turtą.

36. Teismas nurodė, kad antstolis 2020-11-03 atsakyme rėmėsi ir vertino nuostatas, reglamentuojančias šeimos turto teisinį režimą, nurodė priežastis, kodėl negali atlikti prašomų veiksmų. Teismas akcentavo, kad 2020-08-25 turto arešto aktu buvo apribota skolininko disponavimo teisė turto arešto akte nurodytu turtu ir antstoliui nesuteikta teisė konstatuoti ar nustatyti juridinį faktą, kad atitinkamas turtas, iš kurio vykdomas išieškojimas, yra šeimos turtas, tokio fakto konstatavimas nėra antstolio kompetencija.

37. Teismas nurodė, jog šeimos turto teisinis režimas reiškia išimtinai jo naudojimo, valdymo ir disponavimo apribojimus, būtinus pagrindiniams šeimos materialiojo gyvenimo poreikiams užtikrinti ir nesusijęs su sutuoktinių nuosavybės teise į turtą. Sutuoktinių turto pripažinimas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas sprendžiamas ginčo teisenos tvarka ir pagal materialinės teisės normų nustatytus reikalavimus.

38. Teismas atkreipė dėmesį, jog Šiaulių apygardos teismas 2020-11-04 nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-09-10 nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio atsakymo netenkinti pareiškėjo prašymo dėl vykdymo veiksmų nutraukimo pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šeimos turtui taikomomis CK nuostatomis, t. y. iš esmės analogiškais argumentais pareiškėjas grindžia ir šioje byloje nagrinėjamą skundą dėl 2020-11-03 atsakymo. Teismas vertino, jog tai, kad antstolis nurodė, jog iš esmės panašiais klausimais pasisakys Šiaulių apygardos teismas, neįrodo, jog pareiškėjo prašymas buvo nagrinėjamas atmestinai ir nemotyvuotai.

39. Teismas akcentavo, jog pareiškėjo argumentas, kad buvo pažeistos jo teisės siūlyti galimą pirkėją prieš paskelbiant pirmąsias pakartotines varžytynes, yra nepagrįstas, kadangi tokia skolininko teisė įstatyme nenumatyta.

40. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas patikslintame skunde prieštaringai teigia, jog neginčija, kad reikėjo skelbti pirmąsias pakartotines varžytynes, tačiau tuo pačiu neigia, kad žinojo apie jų paskelbimo pagrindą. Teismas nurodė, kad iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas teikė skundą, kad negali būti vykdomi išieškojimo veiksmai, kol bus išnagrinėtas jo atskirasis skundas, taigi pareiškėjui buvo žinomos pirmųjų varžytynių atšaukimo faktinės aplinkybės. Be to, nei CPK, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 1R-219 redakcija) patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato antstoliui pareigos, skelbiant pirmąsias pakartotines ar antrąsias varžytynes, patvarkyme išsamiai nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis remiantis jos skelbiamos, be to, duomenų, kad pareiškėjas nežinojo apie tai, kodėl buvo atšauktos pirmosios varžytynės ir kodėl skelbtos pirmosios pakartotinės varžytynės, teismui nepateikta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

41. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties pareiškėjas (apeliantas) V. K. prašo panaikinti antstolio R. K. 2020-11-03 atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); pakeisti antstolio R. K. 2020-08-25 turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pastatui-gyvenamajam namui ((duomenys neskelbtini)) taikomą turto areštą nurodant, kad pastato-gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) atžvilgiu viešame Nekilnojamojo turto registre galima įregistruoti žymą apie šio turto buvimą šeimos turtu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

41.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo antstoliui pateiktus prašymus (prašymą ir skundą), kadangi gyvenamojo namo atžvilgiu taikomo arešto panaikinimo nebuvo prašyta. Pareiškėjas prašė pakeisti areštą numatant, kad gyvenamojo namo atžvilgiu jis turi teisę Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žymą apie tai, kad šis turtas yra šeimos turtas. Toks prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkinamas, kadangi gyvenamojo namo buvimas areštuotu nesudaro kliūčių tokio turto atžvilgiu įregistruoti žymą apie tai, kad jis yra šeimos turtas. Tiek skundžiamoje nutartyje, tiek Šiaulių apylinkės teismo 2020-09-10 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-9786-1042/2020, yra konstatuota, kad gyvenamasis namas yra šeimos turtas. Gyvenamojo namo registravimas Nekilnojamojo turto registre šeimos turtu tuo metu, kai galioja šio turto disponavimo teisės areštas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ 2 straipsnio 7 daliai) ir tokia žyma gyvenamojo namo atžvilgiu gali būti daroma, kadangi tokiu būdu šio turto teisinė būklė nebūtų keičiama. Viešame registre atliekama registracija ne sukuria teises, o jas tik išviešina. CK 3.84 straipsnio 4 dalyje numatytas tam tikro turto tapimas šeimos turtu (turto teisinės būklės pasikeitimas) irgi nėra siejamas su CK 3.84 straipsnio 4 dalyje nurodytų juridinių faktų įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Vadinasi, tiek pagal įstatymą, tiek pagal teismų praktiką gyvenamojo namo teisinė būklė pasikeitė pareiškėjui sudarius santuoką ir jo sutuoktinei apsigyvenus gyvenamajame name. Jeigu gyvenamojo namo buvimo šeimos turtu neišviešinimas nekeičia šio turto teisinės būklės, t. y. jis nenustoja būti šeimos turtu, tai ir jo registravimas viešame registre negali pakeisti jos teisinės būklės. Pareiškėjas prašo suteikti galimybę įregistruoti šį gyvenamojo namo teisinės būklės pasikeitimą, o ne pakeisti šio turto teisinę būklę, kadangi ji jau pasikeitusi, kas pripažįstama ir pačia skundžiama nutartimi. Remiantis tuo, kad gyvenamojo namo teisinė būklė (buvimas šeimos turtu), tenkinus prašymą (skundą), būtų tik išviešinama, o ne pakeičiama, tokio veiksmo atlikimas neprieštarautų galiojančiam gyvenamojo namo disponavimo teisės areštui. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, pareiškėjas neprašo panaikinti gyvenamojo namo turto arešto, jis prašo suteikti teisę atlikti tokius veiksmus, kurie yra suderinami su gyvenamojo namo atžvilgiu galiojančiu turto areštu.

41.2. Skundžiama nutartis motyvuojama tuo, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų išviešinti šeimos turtą tik pradėjus išieškojimo procesą; turtas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas ne paties pareiškėjo, o kreditorės iniciatyva. Nei CK 3.84 straipsnio 4 dalyje, nei kitose teisės normose nėra numatyta, kokiu metu arba per kokį terminą kuris nors iš sutuoktinių turi įregistruoti šeimos turtu tapusį turtą Nekilnojamojo turto registre kaip šeimos turtą. Tokios pareigos pirmosios instancijos teismas taip pat nenurodė. Teisinės reikšmės negali turėti tai, kada kuris nors iš sutuoktinių pareiškia valią išviešinti faktą, jog tam tikras turtas yra turintis šeimos turto teisinį statusą, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų išviešinti šeimos turtą tik pradėjus išieškojimo procesą, nepasako apie pareiškėją nieko daugiau, nei jis tokius veiksmus būtų atlikęs tik sudaręs santuoką.

41.3. Tai, kad gyvenamasis namas Nekilnojamojo turto registre kaip pareiškėjo nuosavybė įregistruotas ne paties pareiškėjo, o BUAB „Aukštaitijos ūkis“ iniciatyva, taip pat nesuteikia pagrindo atmesti skundą, kadangi šio turto nuosavybės teisės pareiškėjas nėra įregistravęs ne nuo jo atžvilgiu pareikštų BUAB „Aukštaitijos ūkis“ reikalavimų civilinėse bylose momento, o dar nuo tada, kai apskritai nebuvo įdarbintas BUAB „Aukštaitijos ūkis“, t. y. nuo gyvenamojo namo nuosavybės teisės įgijimo 2003 metais. Nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą nebuvo išviešinta ne dėl to, kad būtų išvengta atsiskaitymo su BUAB „Aukštaitijos ūkis“. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-9651-641/2019 pareiškėjas neprieštaravo dėl BUAB „Aukštaitijos ūkis“ pareikšto ieškinio, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-10-29 sprendimo už akių peržiūrėti neprašė. Taigi, jeigu pareiškėjas būtų siekęs išvengti šio turto įregistravimo viešame registre jo vardu, būtų galėjęs kelti atitinkamą ginčą, skųsti teismo procesinį sprendimą ir pan., tačiau to nedarė. Dėl to aplinkybė, kad gyvenamasis namas Nekilnojamojo turto registre, kaip pareiškėjo nuosavybė, įregistruotas ne paties pareiškėjo, o suinteresuoto asmens iniciatyva, nepatvirtina, kad pareiškėjas neturi teisės gyvenamojo namo atžvilgiu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žymos apie šio turto buvimą šeimos turtu. Be to, skundžiamoje nutartyje nėra aptarta, kokią įtaką šeimos turto išviešinimo ribojimui teisine prasme turi faktas, kad gyvenamasis namas Nekilnojamojo turto registre, kaip pareiškėjo nuosavybė, įregistruotas ne paties pareiškėjo, o jo kreditorės iniciatyva. Įstatymai nenumato ribojimo išviešinti Nekilnojamojo turto registre šeimos turto statuso, jei pats šeimos turtas registre buvo įregistruotas kreditoriaus iniciatyva.

Žemesnės instancijos teismas

41.4. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-09-03 nutartimi, Šiaulių apygardos teismo 2019-10-14 nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020-04-29 nutartimi civilinėje byloje dėl pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nurodė, kad šiose civilinėse bylose buvo pasisakyta, kad pareiškėjas, neįregistruodamas gyvenamojo namo kaip savo nuosavybės, buvo nesąžiningas. Tačiau šiuo atveju nėra nagrinėjama civilinė byla dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir minėtuose teismų sprendimuose konstatuoti faktai patys savaime nagrinėjamai bylai reikšmės ar prejudicinės galios neturi. Nei CK 3.84–3.85 straipsnių normos, nei kitos teisės normos nenumato, kad tam tikro turto registravimas šeimos turtu yra galimas, pareiškėjui esant sąžiningam fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo apsektu. Teismas nenurodė, kaip konkrečiai pareiškėjo nesąžiningumas civilinės bylos dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo aspektu yra susijęs su negalimumu įregistruoti gyvenamąjį namą kaip šeimos turtą. Teismas deklaratyviai išdėstė aptartus teiginius, tačiau, koks jų ryšys su nagrinėjama byla, koks teisinis pagrindas jais remtis nagrinėjamoje byloje, taip ir neatskleidė, todėl teismo motyvai, kuriais netinkamai plečiamai aiškinamos CK 3.84–3.85 straipsnių nuostatos, nėra teisėti ir pagrįsti.

41.5. Teismas nurodė, kad 2020-08-25 turto arešto aktu buvo apribota skolininko disponavimo teisė turto arešto akte nurodytu turtu; antstoliui nesuteikta teisė konstatuoti ar nustatyti juridinį faktą, kad atitinkamas turtas, iš kurio vykdomas išieškojimas, yra šeimos turtas, tokio fakto konstatavimas nėra antstolio kompetencija. Su šiais teismo teiginiais pareiškėjas sutinka. Antstolis išties neturi kompetencijos konstatuoti, kad tam tikras turtas yra šeimos turtas, tačiau pareiškėjas to ir nereikalavo. Pareiškėjas prašė gyvenamojo namo atžvilgiu taikomą turto areštą pakeisti, numatant galimybę gyvenamojo namo atžvilgiu viešame registre įregistruoti žymą apie tai, kad šis turtas yra šeimos turtas. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nekelia klausimo dėl to, jog antstolis nepagrįstai nekonstatuoja, kad gyvenamasis namas yra šeimos turtas, šis klausimas yra išspręstas dar Šiaulių apylinkės teismo 2020-09-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9786-1042/2020, kurioje konstatuota, kad gyvenamasis namas yra šeimos turtas.

41.6. Prašymu (skundu) pareiškėjas nesiekė pripažinti gyvenamojo namo bendrąja sutuoktinių nuosavybe, padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą ar pan., todėl pirmosios instancijos argumentai šiais klausimais nėra nei pagrindžiantys, nei paneigiantys, kad antstolio atsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo įsigilinęs į nagrinėjamos bylos esmę ir pareiškėjo keliamą reikalavimą, jo pagrindą. Skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje remiamasi teisės normomis ir teismų praktika, nesusijusia su iškeltu teisės klausimu. Iškeltas teisės klausimas susijęs su tuo, ar esant nurodytoms aplinkybėms (gyvenamajam namui esant skolininko nuosavybėje nuo 2003 m., žalą kreditoriui padarant 2008–2010 m., ją priteisiant 2019 m., nepertraukiamai kreditoriaus iniciatyva nuo 2012 m. taikant areštą skolininko turtui, skolininkui vedus dar iki žalos konstatavimo ir priteisimo, sutuoktinei apsigyvenus gyvenamajame name) gali būti išviešintas gyvenamojo namo, kaip šeimos turto, teisinis režimas. Teismas šių sąlygų bei jų teisinės įtakos šeimos turto išviešinimui iš esmės nevertino ir į pagrindinį skundo klausimą iš esmės neatsakė.

41.7. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog prievolei kilus iš delikto, o ne iš sutartinių santykių, negalimas išieškojimas iš šeimos turto. Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl CK 3.85 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto šeimos turto teisinio režimo taikymo, todėl nebuvo jokio pagrindo spręsti klausimą, ar išviešinus gyvenamojo namo buvimą šeimos turtu, jo atžvilgiu būtų galima taikyti CK 3.85 straipsnio 3 dalies nuostatą ir apriboti išieškojimą iš šio turto. Teismas visiškai nepagrindė, kodėl CK 3.85 straipsnio 3 dalies taikymas nėra galimas tuo atveju, kai išieškojimo pagrindas yra kreditoriaus reikalavimo teisė į skolininką, kilusi ne iš sutartinių, o iš deliktinių teisinių santykių. Skundžiama nutartis šioje dalyje yra visiškai be motyvų, nors akivaizdu, kad atitinkamas pirmosios instancijos teismo teiginys yra teisinio pobūdžio ir jo pagrindimui reikalingas teisės aiškinimas.

Šalies argumentai

41.8. Prašymu (skundu) ir prašymu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui buvo keliami skirtingi reikalavimai. Prašymu (skundu) pareiškėjas prašė pakeisti turto arešto aktą, o kreipiantis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją buvo prašomą įregistruoti žymą „šeimos turtas“ gyvenamojo namo atžvilgiu. Tai, kad pareiškėjas neskundė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimo, nereiškia, kad pareiškėjas sutinka su antstolio atsakymu. Iš nutarties turinio neaišku, ką konkrečiai teismas norėjo pasakyti argumentu, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimo pareiškėjas neskundė, kokias pasekmes šeimos turto išviešinimo aspektu turėtų aplinkybė, jog jis būtų apskųstas.

41.9. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas daugiau pasisakė tokiais klausimais, kurie nagrinėjamai bylai iš esmės net nereikšmingi ir kurių pareiškėjas net nekėlė. Nagrinėjamoje byloje liko neatsakyti klausimai dėl atsakymo (ne)pagrįstumo, todėl yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Skundžiama nutartis aptariamoje dalyje yra nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.

Atsiliepimas

42. Atsiliepime suinteresuotas asmuo BUAB „Aukštaitijos ūkis“ prašė pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2021-02-11 nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

42.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai gali panaudoti šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis turtas viešame registre, kaip šeimos turtas, neįregistruotas, todėl antstolis teisingai sprendė, kad tokiam turtui netaikytinas draudimas iš šio turto išieškoti.

42.2. Teismas nutartyje tinkamai atkreipė dėmesį į svarbias faktines aplinkybes, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų išviešinti šeimos turtą tik pradėjus išieškojimo iš jo turto procesą; turtas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas ne paties pareiškėjo, o kreditorės iniciatyva; teismai nustatė pareiškėjo nesąžiningumą. Pareiškėjas ilgą laiką elgėsi nesąžiningai, veikė prieš išieškotojos interesus, stengėsi sudaryti kliūtis operatyviam išieškojimo procesui. Pagal CK 1.137 straipsnio 3 dalį draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.

42.3. Įsiteisusia Šiaulių apygardos teismo 2020-11-04 nutartimi, kuri turi res judicata galią, yra konstatuota, kad pastatas-gyvenamasis namas (adresu (duomenys neskelbtini)) yra asmeninis skolininko turtas, tai nėra šeimos turtas, todėl prieš sąžiningą kreditorių BUAB „Aukštaitijos ūkis“ negali būti panaudotas faktas apie esą šeimos turto teisinį režimą. Šiuo atveju egzistuoja prejudiciniai faktai, kad pareiškėjo turtui netaikytinas šeimos turto teisinis režimas, taip pat ir draudimas iš šio turto išieškoti.

42.4. Pareiškėjo skundo tenkinimas grubiai pažeistų išieškotojos interesus ir sukurtų pavojingą ir teisingumui priešingą precedentą, pagal kurį net ir pradėjus priverstinius teismo sprendimo vykdymo veiksmus, skolininkams būtų suteikiama teisė fiktyviai įregistruoti šeimos turto teisinį režimą ir tokiu būdu nesąžiningai išvengti išieškojimo.

Atsiliepimas

43. Atsiliepime suinteresuotas asmuo antstolis R. K. prašė pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2021-02-11 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

43.1. Pareiškėjo prašymo/skundo tenkinimo atveju išieškojimo kreditorei įvykdymas iš pareiškėjo turto taptų nebeįmanomu.

43.2. Antstolio taikytas pareiškėjo turtui disponavimo teisės apribojimas nepažeidžia jo sutuoktinės teisės gyventi pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame turte, juo naudotis ir/ar deklaruoti name gyvenamąją vietą, kol turtas, pareiškėjui nesumokėjus skolos gera valia, bus realizuotas.

43.3. Kadangi pareiškėjas turi vykdytinų prievolių kreditoriams, dėl ko jo asmeninis turtas ir buvo areštuotas, panaikinti pakeičiant turto areštą jo turtui, kad skolininkas viešame Nekilnojamojo turto registre galėtų įregistruoti žymą apie šio turto buvimą šeimos turtu, nėra teisinio pagrindo, nes tokie antstolio veiksmai akivaizdžiai pažeistų pareiškėjo kreditorės teisėtą interesą atgauti priteistą skolą.

43.4. Pareiškėjas teikiamais prašymais ir skundais dėl jo asmeninio turto priskyrimo šeimos turtui vilkina teismo sprendimo įvykdymą. Nors antstolio kontoroje išieškojimo procesas prasidėjo prieš dvejus metus, tačiau iki šiol, tik dėl skolininko procesinio elgesio, turtas nerealizuotas ir skola neišieškota.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pareiškėjo (apelianto) atskirasis skundas netenkintinas.

44. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atmesti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

45. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

46. Remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio R. K. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 327 309,82 Eur žalos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 327 309,82 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2017-08-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš V. K. bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos ūkis“ pagal Šiaulių apygardos teismo 2019-02-14 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-359-856/2018.

47. 2019-02-19 antstolio kontoroje priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininko sąskaitos areštuotos, priimti antstolio nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Skolininkas nuosavybės teise turi žemės sklypą su pastatu-gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), kuriems taikytas turto areštas. 2019-04-29 antstolis priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl areštuoto turto vertinimo.

48. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019-10-29 sprendimu už akių pripažino ieškovei BUAB „Aukštaitijos ūkis“ teisę įregistruoti atsakovo V. K. nuosavybės teisę į pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitos paskirties statinius-inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viešajame registre VĮ Registrų centras, paduodant prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą be atskiro atsakovo V. K. sutikimo.

49. Remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas V. K. 2020-05-27 pateikė antstoliui prašymą (taip pat santuokos sudarymo įrašo kopiją) nutraukti vykdymo veiksmus turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir išieškojimo iš jo nevykdyti, nes tai yra šeimos turtas. 2020-06-08 antstolis atsakymu į prašymą dėl atliekamų vykdymo veiksmų nurodė, kad žemės sklypas su pastatu ir kiemo statiniais yra asmeninė skolininko V. K. nuosavybė, todėl nėra teisinio pagrindo nevykdyti teismo sprendimo dėl skolos (žalos) išieškojimo iš skolininko asmeninio turto ir vykdymo veiksmus nutraukti. 2020-08-13 patvarkymu antstolis atsisakė tenkinti V. K. skundą dėl 2020-06-08 atsisakymo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti vykdymo veiksmus. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-09-10 nutartimi atmestas V. K. skundas dėl antstolio 2020-06-08 atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini).

50. 2020-06-09 antstolis priėmė patikslintą patvarkymą dėl turto arešto akto bei reikalavimą sudaryti sąlygas patekti į patalpas. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020-06-23 nutartimi leido antstoliui kartu su turto vertintoju patekti į skolininkui priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), be skolininko sutikimo ir jį apžiūrėti tam, kad būtų nustatyta turto vertė. 2020-08-25 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis nustatė, kad V. K. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 94000 Eur.

51. 2020-08-25 patikslinančiu turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas V. K. priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nustatant disponavimo teisės apribojimą.

52. 2020-09-29 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtos pirmosios varžytynės, kurios vyks nuo (duomenys neskelbtini). 2020-10-23 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis atšaukė varžytynes, kadangi Šiaulių apygardos teismo 2020-10-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-783-856/2020 sustabdyti išieškojimo veiksmai iš nurodyto turto iki bus išnagrinėtas skolininko atskirasis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-09-10 nutarties. 2020-10-26 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) tenkintas V. K. prašymas atšaukti varžytynes.

53. Nustatyta, kad 2020-10-16 prašymu V. K. prašė antstolio pakeisti 2020-08-25 turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pastatui-gyvenamajam namui taikomą turto areštą ir priimti patikslinantį turto arešto aktą numatant, kad pastato-gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atžvilgiu viešajame Nekilnojamojo turto registre galima įregistruoti žymą apie šio turto buvimą šeimos turtu. 2020-11-03 atsakymu į prašymą antstolis pareiškėjo prašymo netenkino, nurodė, kad vykdomojoje byloje pareiškėjas yra skolininkas, išieškoma skola yra jo asmeninė skola, skola išieškoma iš asmeninio skolininko turto, kad antstolis neturi teisinio pagrindo vykdymo procese keisti pareiškėjo turtui taikomus apribojimus ar sudaryti patikslinantį turto arešto aktą.

54. Šiaulių apygardos teismas 2020-11-04 nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-09-10 nutarties. 2020-11-11 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtos pirmosios pakartotinės varžytynės, kurios vyks nuo (duomenys neskelbtini).

Dėl teisių perėmimo

55. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. kovo 19 d. buvo gautas pareiškėjo E. S. pranešimas dėl procesinių teisių perėmimo, kuriame pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš BUAB „Aukštaitijos ūkis“ įgijo reikalavimo teises į V. K., turimas pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-41-464/2019. Skolos išieškojimas vykdomas antstolio R. K. vykdomoje vykdomojoje byloje. Pareiškėjas pažymėjo, jog yra naujasis skolininko V. K. kreditorius, kurio teisėms ir pareigoms turės įtakos Šiaulių apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-320-372/2021. Pareiškėjas prašė pakeisti pradinį suinteresuotą asmenį BUAB „Aukštaitijos ūkis“ naujuoju suinteresuotu asmeniu E. S..

56. 2021 m. kovo 22 d. apeliacinės instancijos teisme buvo gauta suinteresuoto asmens BUAB „Aukštaitijos ūkis“ nuomonė dėl pareikšto prašymo, kurioje suinteresuotas asmuo prašė E. S. prašymą atmesti, bylą išnagrinėti iš esmės ir suinteresuoto asmens naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad E. S. neįgijo reikalavimo teisių nagrinėjamoje civilinėje byloje, kadangi BUAB „Aukštaitijos ūkis“ 2021 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) neperleido reikalavimo teisių į V. K., turimų nagrinėjamoje byloje Nr. e2S-320-372/2021. Dėl nurodytų priežasčių BUAB „Aukštaitijos ūkis“ laikytinas suinteresuotu asmeniu iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas BUAB „Aukštaitijos ūkis“ naudai.

57. 2021 m. kovo 30 d. apeliacinės instancijos teisme buvo gautas suinteresuoto asmens antstolio R. K. pranešimas „Dėl informacijos pateikimo“. Antstolis nurodė, kad teikia 2021 m. kovo 24 d. patvarkymą dėl šalies (išieškotojo) pakeitimo vykdymo procese. Teismui pateiktas 2021 m. kovo 24 d. patvarkymas dėl šalies pakeitimo vykdymo procese Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis patvarkė pakeisti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradinę kreditorę BUAB „Aukštaitijos ūkis“, atstovaujamą nemokumo administratorės UAB „Verslo ir restruktūrizacijos centras“, nauju išieškotoju E. S..

58. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad civilinė byla Nr. e2YT-764-1003/2021 pirmosios instancijos teisme iškelta 2020 m. gruodžio 14 d. Skundžiama nutartis priimta 2021 m. vasario 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2021 m. kovo 1 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju tikrina Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 11 d. priimtos nutarties pagrįstumą. Skundžiama nutartis priimta dar iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. Be to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. e2YT-764-1003/2021, tad spręsti dėl pareiškėjo prašymo pakeisti pradinį suinteresuotą asmenį BUAB „Aukštaitijos ūkis“ naujuoju suinteresuotu asmeniu E. S. šioje civilinėje, kai reikalavimo teisės įgytos pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-41-464/2019 (Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-359-856/2018) nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina ir tai, kad 2021 m. kovo 24 d. buvo priimtas antstolio patvarkymas dėl šalies pakeitimo vykdymo procese Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis patvarkė pakeisti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradinę kreditorę BUAB „Aukštaitijos ūkis“, atstovaujamą nemokumo administratorės UAB „Verslo ir restruktūrizacijos centras“, nauju išieškotoju E. S..

Dėl ginčo esmės

59. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti antstolio R. K. 2020-11-03 atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); pakeisti antstolio R. K. 2020-08-25 turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pastatui-gyvenamajam namui ((duomenys neskelbtini)) taikomą turto areštą nurodant, kad pastato-gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) atžvilgiu viešame Nekilnojamojo turto registre galima įregistruoti žymą apie šio turto buvimą šeimos turtu.

60. Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo antstoliui pateiktus prašymus (prašymą ir skundą), kadangi gyvenamojo namo atžvilgiu taikomo arešto panaikinimo nebuvo prašyta. Pareiškėjas prašė pakeisti areštą numatant, kad gyvenamojo namo atžvilgiu jis turi teisę Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žymą apie tai, kad šis turtas yra šeimos turtas. Pareiškėjo vertinimu, gyvenamojo namo buvimas areštuotu, nesudaro kliūčių tokio turto atžvilgiu įregistruoti žymą apie tai, kad jis yra šeimos turtas.

61. Pareiškėjas nurodė, kad tiek skundžiamoje nutartyje, tiek Šiaulių apylinkės teismo 2020-09-10 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-9786-1042/2020, yra konstatuota, kad gyvenamasis namas yra šeimos turtas. Gyvenamojo namo registravimas Nekilnojamojo turto registre šeimos turtu tuo metu, kai galioja šio turto disponavimo teisės areštas, neprieštarauja TAARĮ 2 straipsnio 7 daliai ir tokia žyma gyvenamojo namo atžvilgiu gali būti daroma, kadangi tokiu būdu šio turto teisinė būklė nebūtų keičiama.

62. Pareiškėjas akcentavo, jog siekia ne pakeisti turto teisinę būklę; gyvenamojo namo teisinė būklė (buvimas šeimos turtu), tenkinus prašymą (skundą), būtų tik išviešinama, o ne pakeičiama, tokio veiksmo atlikimas neprieštarautų galiojančiam gyvenamojo namo disponavimo teisės areštui. Pareiškėjas pažymėjo, jog prašo suteikti teisę atlikti tokius veiksmus, kurie yra suderinami su gyvenamojo namo atžvilgiu galiojančiu turto areštu.

63. Byloje nustatyta, kad 2020-08-25 turto arešto aktu buvo apribota skolininko disponavimo teisė turto arešto akte nurodytu turtu.

64. TAARĮ 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Turto arešto aktas – dokumentas, kuriuo įforminamas valstybės institucijos ar pareigūno sprendimas priverstinai tam tikram laikui apriboti nuosavybės teises į turtą (TAARĮ 2 straipsnio 4 dalis). Turto disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas (TAARĮ 2 straipsnio 7 dalis).

65. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, registruojami padarant šio straipsnio 2 dalyje numatytą žymą atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše. Atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos apie juridinį faktą – nekilnojamojo daikto priskyrimą šeimos turtui (NTRĮ 15 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

66. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ Nr. 379 85 punkte nurodyta, jog Registre juridiniai faktai, susiję su Registro objektais, registruojami padarant Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą žymą reikiamo nekilnojamojo daikto registro įraše. Žyma apie nekilnojamojo daikto priskyrimą šeimos turtui daroma pagal vieno iš sutuoktinių prašymą, kuriame nurodoma, kad jų šeima nuolat gyvena tame gyvenamajame name ar bute (90 punktas). Nuostatų nustatyta tvarka įregistruotus prašymus registruoti juridinius faktus ir prie prašymų pridėtus dokumentus nagrinėja teritorinių registratorių įgalioti darbuotojai, atitinkantys Nuostatų 56 punkte nurodytus kvalifikacinius reikalavimus (96 punktas). Išnagrinėjus prašymą įregistruoti ar išregistruoti juridinius faktus, gali būti priimamas vienas iš sprendimų, nurodytų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje (97 punktas). Sprendimus dėl juridinių faktų registravimo turi teisę priimti teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas, turintis ne žemesnę kaip registratoriaus kvalifikacinę kategoriją (98 punktas).

67. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą apie šeimos turtą. 2020-05-11 VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo atsakyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinis registratorius priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo prašymą įregistruoti juridinį faktą apie šeimos turtą. Sprendimo priėmimo pagrindas: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu prašymas atmestas – atisakyta įregistruoti juridinį faktą Nekilnojamojo turto registre; vadovaujantis 29 straipsnio 7 punktu, įstatymai nenumato galimybės prašomą juridinį faktą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre; vadovaujantis 29 straipsnio 5 punktu, nesumokėtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo nustatytas registravimo mokesčio avansas.

68. CK 3.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šio straipsnio 2 dalyje numatytas turtas, jis yra pripažįstamas šeimos turtu. Šeimos turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Šeimos turtas yra šis turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams: 1) šeimos gyvenamoji patalpa; 2) kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus) (CK 3.84 straipsnio 2 dalis). Šeimos turtu taip pat pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa (CK 3.84 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai gali panaudoti šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas (CK 3.84 straipsnio 4 dalis).

69. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad pareiškėjo areštuotas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atitiktų šeimos turto, nurodyto CK 3.84 straipsnyje, kriterijus, tačiau pažymėtina, kad CK 3.84 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nurodytas turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai gali panaudoti šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas.

70. Tiek CK 3.84 straipsnyje nustatytas šeimos turto teisinis statusas, tiek CK 3.85 straipsnyje nustatytas šio turto teisinis režimas iš esmės skirti reglamentuoti šeimos narių tarpusavio teises bei pareigas šeimos turto atžvilgiu, tuo tarpu kitų asmenų (ne šeimos narių) teisėms bei pareigoms šis turto statusas gali daryti įtaką tik įstatyme numatytais atvejais, būtent, kaip numato CK 3.84 straipsnio 4 dalis, sutuoktiniai šeimos turto statuso faktą gali panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008).

71. Tam tikrų juridinių faktų įregistravimas viešuosiuose registruose atlieka ne teisių nustatymo, bet jų išviešinimo funkciją. Tai reiškia, jog aplinkybė, kad tam tikras turtas viešajame registre nebuvo įregistruotas kaip šeimos turtas, nepakeičia nei šio turto teisinio statuso, nei jo režimo (CK 3.85 straipsnyje nustatytų apribojimų jį valdant, juo naudojantis bei disponuojant). Tačiau fakto, kad turtas turi šeimos turto teisinį statusą, neišviešinimas registre sukelia tiesiogines teisines pasekmes sutuoktinių santykiuose su trečiaisiais asmenimis – jie šio fakto prieš sąžiningus trečiuosius asmenis negali panaudoti.

72. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju žymos apie priskyrimą šeimos turtui įregistravimas pakeistų turto teisinę padėtį, todėl būtų pažeistas ne tik turto areštu uždėtas draudimas, nustatantis nuosavybės teisės (disponavimo teisės) apribojimą, bet ir tuo pačiu būtų pažeisti trečiųjų asmenų, kurių iniciatyva areštuotas turtas, turtiniai interesai.

73. Šeimos turto teisinis režimas reiškia išimtinai jo naudojimo, valdymo ir disponavimo apribojimus, būtinus pagrindiniams šeimos materialiojo gyvenimo poreikiams užtikrinti ir nesusijęs su sutuoktinių nuosavybės teise į turtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad šeimos turto teisinis režimas reiškia turto disponavimo apribojimus, t. y. jo apsunkinimą. Šeimos turto teisinis statusas prieš kreditorių gali būti panaudotas tik tuo atveju, jei jis viešajame registre įregistruotas kaip šeimos turtas, todėl turtui, kuris Registre nebuvo paviešintas kaip šeimos turtas, netaikytini disponavimo apribojimai, numatyti CK 3.85 straipsnyje.

74. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad patenkinus pareiškėjo skundą ir pakeitus antstolio 2020-08-25 turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pastatui-gyvenamajam namui taikomą turto areštą nurodant, kad pastato-gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) atžvilgiu viešame Nekilnojamojo turto registre galima įregistruoti žymą apie šio turto buvimą šeimos turtu, pareiškėjas įgytų teisę šį juridinį faktą panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis. Pareiškėjo prašymo tenkinimas prieštarautų turto arešto tikslams ir pakeistų nekilnojamojo daikto teisinį statusą, kurį pareiškėjas įregistravęs Registre, galėtų panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis.

75. Atsižvelgdamas į civilinės bei vykdomosios bylos dokumentus, atskirojo skundo, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, vertino jo veiksmų teisėtumą, tinkamai atliko antstolio procesinės veiklos kontrolę ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir prielaidų naikinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą nesudaro.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

76. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

77. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl suinteresuoto asmens BUAB „Aukštaitijos ūkis“ bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2021 m. vasario 26 d. sąskaitą už teisinę pagalbą (atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas), kurios suma 484,00 Eur, bei 2021 m. vasario 26 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 484,00 Eur sumos sumokėjimą už advokato teisinę pagalbą.

78. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

79. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į suinteresuoto asmens pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl suinteresuotam asmeniui BUAB „Aukštaitijos ūkis“ iš pareiškėjo V. K. priteistina 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui BUAB „Aukštaitijos ūkis“ (juridinio asmens kodas 301021541) 484,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė