Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismas 2017-04-10 sprendimu nusprendė nutraukti civilinę bylą Nr. e2-1340-803/2017 dalyje dėl 11 691,30 Eur skolos priteisimo, kitoje dalyje ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės daugiabučio namo M. Mažvydo g. 15 savininkų bendrijos atsakovei UAB „VILMESTOS PROJEKTAI“ 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nurodė, kad darbų trūkumams pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį būdingas požymis – jie turi bloginti darbų rezultato kokybę. Jeigu yra tam tikri atlikto darbo neatitikimai ar nukrypimai nuo nustatytųjų sutartyje, kurie darbų priėmimo metu užsakovo nebuvo nurodyti kaip bloginantys darbų rezultato kokybę, tai užsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl rangovo atsakomybės, bet darbų trūkumus jis turi įrodyti kaip sutarties sąlygų pažeidimą. Jeigu daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ar jų atstovo darbų priėmimo metu akivaizdžiai matomi nukrypimai nebuvo nurodyti ir nebuvo vertinti kaip bloginantys darbų rezultato kokybę, tai vienas iš bendraturčių turi teisę kreiptis į teismą dėl rangovo atsakomybės, bet darbų trūkumus jis turi įrodyti (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013).Teismas nustatė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu rėmėsi aplinkybe, jog neturi objekto dokumentacijos, todėl atsakovė, kaip statytojas, jos nepateikusi, privalo atlyginti visus nuostolius, grindžiamus VGTU tyrimo ataskaitos rekomendacijomis, pagal sudarytą sąmatą. Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, kad ji yra perdavusi daugiabučio gyvenamojo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų dokumentaciją tuo metu buvusiam administratoriui UAB „Namų priežiūros centras“, kuris ją vėliau perdavė ieškovės komisijai, sudarytai iš E. L., S. A., J. K.. Dėl to teismas sprendė, kad atmestinas ieškovės prašymas dėl kitokios įrodinėjimo naštos paskirstymo, nes pati ieškovė turėjo šiuos dokumentus ir buvo atsakinga už jų pateikimą į bylą, siekdama įrodyti defektų faktą ar atliktus darbus ne pagal objekto dokumentaciją.

Teismas nurodė, kad nustatęs darbų rezultato trūkumus, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų rangovui, vienas iš kurių yra atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

Teismas nustatė, kad ieškovė prašė išieškoti 158,57 Eur nuostolių, kuriuos ieškovė patyrė pašalindama kai kuriuos statybos defektus savo lėšomis, t. y. ieškovė sumokėjo 26,30 Eur už 7 aukštų dalies pastato vėdinimo kamino uždengimą tinklu (nuo paukščių) 35,70 Eur už 1 laiptinės vėdinimo kaminų uždengimą tinklu, 96,57 Eur už termostato įrengimą lajoms.

Teismas sprendė, kad nesant įrodymų, kad atsakovė nukrypo nuo projekto, įvertinant, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2007-07-26 pripažino statinį tinkamu naudoti, sprendimo 11 punkte nurodyti darbai (nurodytai 158,57 Eur sumai) vertinami kaip atlikti ieškovės iniciatyva, siekiant statinio pagerinimo, kurio tikslas – patogesnis jo naudojimas, pašalinantis poreikį nuolat prižiūrėti vėdinimo kaminų pralaidumą, lietaus vandens nutekėjimą. Teismas pažymėjo, kad kompetentinga institucija pripažino, jog statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal paskirtį tiek be įrengto termostato, tiek be tinklo ant kamino. Dėl to teismas darė išvadą, kad ieškinys dalyje dėl 158,57 Eur nuostolių priteisimo atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad ekspertas L. U. pateikė 2017-01-10 rašytinį ataskaitos vertinimą, kuriame nurodyta, jog skaičiuojant perdangos šilumines charakteristika yra padarytos aritmetinės klaidos, o automobilių stovėjimo aikštelės išorinio paviršiaus temperatūra išmatuota ties šviestuvu, kuris sušildo aplinką. Eksperto teigimu, atlikus perskaičavimus, statinio energinio naudingumo klasė yra „C“, jis gali būti eksploatuojamas nepažeidžiant galiojančių norminių dokumentų.

Teismas nurodė, kad VGTU ekspertas G. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, jog Vilniaus Gedimino technikos universiteto tyrimo ataskaitos duomenys buvo surinkti ieškovės pageidavimu, jai (užsakovei) apibrėžiant tyrimo ribas. Rašte 2017-02-28 Nr. 6402-10.3-3221 atsakant į L. U. vertinimą, pateiktą 2017-01-10 į bylą, G. Š. paaiškino, jog ekspertai yra apmokyti dirbti su termovizoriumi, procedūros atlikimo metodika nėra reglamentuota.

Teismas pažymėjo, kad ieškovė pasisakydama dėl ataskaitos turiniui išsakytos kritikos, nurodė, kad ji neprivalo ardyti namo išorinės sienos, norėdama atlikti tyrimą, kurio tikslas būtų įsitikinimas, jog sienų šiltinimas atliktas kokybiškai, tačiau tokie darbai buvo atlikti ir už juos yra prašoma priteisti 500 Eur.

Teismas nurodė, kad ieškovė, reikalaujanti atlyginti statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidas ir reikalaujanti nuostolių atlyginimo dėl netinkamo darbų atlikimo, nėra atleista, pareigos įrodyti žalos (išlaidų) atsiradimo faktą ir jos dydį. Užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė įrodinėdama netinkamą pastato šilumos laidumą iš esmės rėmėsi Vilniaus Gedimino technikos universiteto tyrimo ataskaita, kurioje nurodyti tik rekomendacinio pobūdžio siūlymai, be kita ko, susiję su varstomų dalių tarpinių, užraktų susidėvėjimu, t. y. ne su statybos defektais, bei siūlymu įvertinti traukos kanalų funkciją, sprendė, kad ieškovės ieškinys šioje dalyje atmetamas, neįrodžius defektų fakto. Teismas taip pat pažymėjo, kad yra pagrindas atmesti prašomų priteisti 1 397,04 Eur išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (ieškovė sumokėjo 1 051,32 Eur už VGTU atliktus varžų matavimus, termovizijos tyrimą bei pastato apžiūrą,156,02 Eur už fasado šilumos perdavimo koeficiento skaičiavimui būtinų darbų atlikimą, taip pat 189,70 Eur už defektų šalinimo sąmatos parengimą), kaip neatsiejamai susietu su šios ieškinio dalimi (CPK 12,178 straipsniai).

Teismas nustatė, kad ieškovė, pateikusi procesinį dokumentą, kuriuo sumažino ieškinio reikalavimus dėl kitų įrodinėjamų pastato defektų, nurodė, kad atsakovės pateikti įrodymai iš UAB „Ežiukai“ patvirtino, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovės užsakymu buvo atlikti žaibosaugos įrengimo darbai, todėl atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 11 691,30 Eur ir šioje dalyje prašė bylą nutraukti, įvertinant, jog nėra pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidas, kadangi atsakovė šioje dalyje ieškinį pripažino.

Teismas sprendė, kad UAB „Ežiukai“ 2016-11-29 raštas Nr. 1612-0442 patvirtino, jog namų kvartale esantis daugiabutis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), atitinka trečią žaibosaugos klasę, o tos pačios dienos raštas įrodo, kad papildoma išorinė aktyvioji žaibosauga įrengta atsakovės užsakymu bylos nagrinėjimo metu.

Teismas atmetė atsakovės teiginius, kad aplinkybė dėl įrengto papildomo žaibolaidžio neturėtų būti vertinama kaip ieškinio iš dalies pripažinimas, nes ieškinyje tokio trūkumo ieškovė nebuvo nurodžiusi. Teismas nurodė, kad sąmatoje tokie darbai numatyti, kaip ieškovės užsakyti, ir sudarė ieškinio dėl nuostolių atlyginimo sudėtinę dalį. Teismas nustatė, kad į bylą yra pateiktas UAB A. VYŠNIAUSKO ARCHITEKTŲ DIRBTUVĖS 2016-03-29 raštas, kuriame nurodyta, jog žaibosauga buvo suprojektuota remiantis tuo metu galiojusiais RSN 39-92 ir STR 2.01.2003, kurie numatė reikalavimą iškelti žaibolaidį aukščiausiame kvartalo taške, todėl ant pastato (duomenys neskelbtini), nereikėjo įrenginėti žaibolaidžio. Dėl to teismas sprendė, kad ši aplinkybė pašalino atsakovės atsakomybę ir todėl ieškinio atsisakymas šioje dalyje neturi reikšmės bylinėjimosi išlaidoms.

Teismas ieškovės pateiktos nuotraukos į bylą, nepateikiant kvartalo išdėstymo su kartografuota geodezine medžiaga, nelaikė tinkamu įrodymu, galinčiu paneigti architekto, veikiančio pagal licenciją, argumentų.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio iš dalies atsisakymo argumentus, įvertinęs bylos medžiagą sprendė, kad reikalavimo dėl 11 691, 30 EUR dydžio sumos priteisimo atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl jis priimtinas, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sutiko su L. U. 2012-09-17 rašte dėl tyrimo ataskaitos įvertinimo išdėstytu argumentu, kad statybos darbai gali būti pripažinti nekokybiškais, jei jie viršija reglamentuojamus statybos teisės aktuose nuokrypius. Teismas pažymėjo, kad ieškovė dėl tokio trūkumo nepateikė įrodymų. Teismo vertinimu, fasadas yra tai, į ką pirmiausia atkreipia dėmesį pirkėjas, todėl tik nuo jo valios priklauso, ar jis tenkina, o jei tenkina, tai ar pirkti tokiame daugiabutyje butą.

Dėl to teismas darė išvadą, kad ieškovės prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra tenkintinas (statinys 2007-07-26 pripažintas tinkamu naudoti, fasadui taikomas garantinis terminas buvo 5 metai (Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalis), ieškovė pareiškė pretenziją 2012-07-15, o 2016-03-04 kreipėsi į teismą). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neįrodė defektų, susijusių su darbais dėl fasado plytelių išdėstymo, kurie blogintų statinio techninius sprendinius ir tai sudarytų pagrindą spręsti apie statybos teisės aktuose leistinų nuokrypių pažeidimus, sprendė, kad jos reikalavimas šioje dalyje atmetamas ir kaip neįrodytas.

Teismas pažymėjo, kad VGTU tyrimo ataskaitoje fiksuotas balkono apdailos nekokybiškas įrengimas gali būti pripažįstamas statybos defektu, kaip nurodytos pūslės stoge, terasų sujungimas ir kiti defektai, pakartotinai nurodyti 2012-07-15 pretenzijoje, tačiau ieškovė atsisakė siūlymo skirti teismo ekspertizę, siekiant nustatyti statybos trūkumus. Teismas negali pats nustatyti žalos dydžio, nes neturi jokių objektyvių kriterijų kaip paskaičiuoti iš sąmatos tokių trūkumų ištaisymo nuostolių dydį (CK 6.249 str. 1 d.), kai pati ieškovė iš dalies pripažįsta dalies trūkumų ištaisymą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sutiko su atsakove, kad ištrupėjusios plytelės (VGTU tyrimo ataskaitoje fiksuotas trūkumas 4 pav.) ir plytelių pažeidimas (trūkumas fiksuotas 4 pav.), sulaužytos ventiliacinės grotelės yra atsiradę netinkamos eksploatacijos pasėkoje, o ieškovė neginčijo aplinkybės, jog buvo įsirengusi čiuožyklą parkinge. Teismo vertinimu, naudojamas daiktas ne pagal paskirtį ar mechaniškai jam padarius kitokius pažeidimus, negali būti pripažįstamas kaip defektas, atsiradęs dėl statytojo kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat pažymėjo, kad reikalavimas dėl vėdinimo kanalų įrengimo nepripažintinas kaip trūkumas, atsiradęs statybos proceso stadijoje, nes VGTU tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad tai natūralus reikalavimas dėl gyventojų patogumo, tačiau nėra privalomas pagal STR ir nenumatytas pagal projektą. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinyje pripažino, kad dalis trūkumų, pvz., dėl elektros linijų išvedžiojimo, yra dėl kitų darbų. Atsakovė, atsakydama į ieškovės pretenziją 2012-09-25 rašte nurodė, kad elektros instaliacijos darbai yra atlikti vedant televiziją, internetą ir pan., dėl to teismas sprendė, kad jai nekilo atsakomybė dėl tokių darbų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė į nuostolių paskaičiavimą įtraukė kitų rangovų atliktų darbų rezultatą, bei į aukščiau nustatytas aplinkybes, sprendė, kad atmestini ieškovės teiginiai dėl statybos defektų, susijusių su darbais arba medžiagomis. Teismas konstatavo, kad ieškovės įrodinėjami kaip nuostoliai bendrastatybiniai darbai, fiksuoti sąmatose yra siejami su einamuoju remontu, be kita ko, siekiant pastato pagerinimo, nes tai nebuvo numatyta pagal projektą. Be to, atsakovė iki ieškovės kreipimosi į teismą pašalino tam tikrus VGTU tyrimo ataskaitoje nurodytus trūkumus, susijusius su darbais arba medžiagomis, atsiradusius statybos procese. Tuo tarpu, ieškovė neįrodė, kad jie yra atimti iš sąmatų ir paskaičiuoti siejant su defektais pagal VGTU tyrimo ataskaitą.

Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktas pastato butų, komercinių patalpų ir parkingų savininkų ataskaitinio susirinkimo 2013-04-05 protokolas Nr. SP-1(5) įrodo, kad savininkai pripažino viso pastato sienų tvirtinimo elementų pataisymo aplinkybę, kalkių dėmių pašalinimą, sujungimo tarp terasos ir stogo dangos pataisymą, pūslių stogo dangoje sutvarkymą, vėdinimo kaminėlių skardos sutvirtinimą, sienų apdailos įtrūkimų pašalinimą, balkono apdailos užbaigimą ir 2012-12-21 pasirašė atliktų darbų aktus. Teismas pažymėjo, kad antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo 2016-05-23 protokole Nr. 28-67-2016K yra nurodytos kalkių dėmės, tačiau nei viename ieškovės pateiktame įrodyme nėra fiksuota, jog tai netinkamų medžiagų naudojimo statybos procese pasekmė.

Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas atlikti darbus ne pagal projektą (sumontuoti stoginius ventiliatorius, pertvarkyti vėdinimo šachtas, vėdinimo kaminėlius), negali būti pripažįstamas statybos defektu, nes tokie darbai nebuvo numatyti pagal projektą, o statinys pagal tuo metu galiojančius teisės aktus yra pripažintas tinkamu naudoti. Teismas nurodė, kad taip pat negali būti tenkinamas reikalavimas atlyginti nuostolius dėl dūmų ištraukimo ir šalinimo sistemos parkinge įrengimo, nes tokios sistema nebuvo numatyta pagal projektą ir teisės aktus. Teismas nustatė, kad statinio aiškinamajame rašte bendrai nurodoma, kad projektuojant uždaro tipo antžeminę automobilių saugojimo aikštelę suprojektuota mechaninė traukos oro šalinimo sistema, tačiau teismas pažymėjo, kad pagal projekto sprendinius nagrinėjamu atveju buvo suprojektuota ne uždara, o atvira automobilių saugojimo aikštelė.

Teismas nustatė, kad byloje ginčo dėl turto įsigijimo pagal projektinius sprendinius nėra (CPK 13 str.). STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 45.1 ir 45.2 punktai nenumato įpareigojimo sistemą suprojektuoti atvirai automobilių stovėjimo aikštelei. UAB „Property Development Consultancy“ 2016-03-31 parengė ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, kad suprojektuotame parkinge šalinimo sistema neprivaloma. Teismas sprendė, kad į bylą yra pateiktas UAB A. VYŠNIAUSKO ARCHITEKTŲ DIRBTUVĖS 2016-03-24 raštas bendrijai įrodė, kad buvo atlikti parkingo ir namo cokolinio aukšto pertvarkymo darbai, kurie nesuderinti su projektuotoju (automobilio stovėjimo aikštelėje yra įstatyti aklini garažo vartai, metalinių grotelių varteliai, cokolinis aukštas uždegtas plastikine medžiaga). Teismas nurodė, kad tai, jog Nekilnojamojo turto registre automobilių stovėjimo aikštelė yra įregistruota kaip patalpa, nekeičia jai keliamų teisės aktų reikalavimų atitikties jos statybos užbaigimo metu ir tuo pagrindu pripažinimo tinkamu naudoti fakto. Teismas pažymėjo, kad ieškovė atliko darbus savo rizika, todėl privalo prisiimti ir jos pasekmes. Pastato butų, komercinių patalpų ir parkingų savininkų ataskaitinio susirinkimo 2013-04-05 protokolas Nr. SP-1(5) įrodo, kad gyventojams buvo 2013-03-18 pasiūlymas dėl parkingo aptvėrimo, pakeliamų vartų bei stebėjimo sistemos įrengimas. Dėl to teismas darė išvadą, kad gyventojai po statinio 2007-07-26 pripažino tinkamu naudoti savo nuožiūra užsakė darbus, o priimtas sprendimas dėl vaizdo sistemos įrengimo tik patvirtino atsakovės teiginius, kad nesutvarkyti laidai negali būti vertinami savaime kaip statybos defektas dėl statybos proceso.

Teismas nurodė, kad pasisakant dėl ventiliacijos įrodinėjamų defektų, vizualiai pateiktų antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo 2016-05-23 protokole Nr. 28-67-2016K, būtina įvertinti atsakovės paaiškinimą, jog patalpų ventiliacija buvo suprojektuota pagal STR 2.02.01:2004, numatant, kad oras į patalpas pateks per languose įmontuotą mikroventiliaciją, oro šalinimui buvo suprojektuoti ventiliacijos kanalai iš virtuvės ir sanitarinio mazgo. Teismas nustatė, kad prie kanalų buvo suprojektuoti laidai priverstinio oro šalinimo ventiliatoriams pajungti, tačiau jie neįtaisyti, nes buvo numatyta butus parduoti su daline apdaila. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą ir įvertinęs, kad ieškovė matė ir sutiko įsigyti butus su daline apdaila, o tokia sąlyga yra suderinama su statybą reglamentuojančiais teisės aktais, sprendė, kad atmestinas ieškovės reikalavimas ir šioje ieškinio dalyje kaip neįrodytas (CPK 12,178 straipsniai).

Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jei atliekant remontą paaiškėtų, jog vėdinimo kanalai A-C, 8-13 ašyse yra nesandarūs, kaip tai nurodyta VGTU pastato defektų fiksavimo ataskaitos 13 puslapyje, ieškovė, atlikusi darbus, galėtų kreiptis į teismą dėl nuotolių atlyginimo. Teismas sutiko su atsakove, kad defektas konstatuotas kaip toks, nepateikiant įrodymų, kad šis trūkumas yra nustatytas naudojant specialią įrangą, t.y. be jokių patikimų duomenų.

Teismas nustatė, kad atsakovė pateikė statybos žurnalų kopijas su įrašais apie atliktus darbus, tačiau ieškovė neįrodinėjo darbų trūkumo sąsajoje su žurnale esančiais įrašais ir savo parengtomis sąmatomis. Kitus antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo 2016-05-23 protokole Nr. 28-67-2016K nurodytus trūkumus (pvz., augančios žolės atsilupusių plytelių vietose, jų tarpuose), teismas pripažino kaip netinkamos priežiūros bendrojo naudojimo objektų pasekmė. Ieškovės teigimu, atsakovė pašalino augmeniją terasoje, pripažinusi netinkamo mastikos panaudojimo faktą. Ieškovė prašė priteisti nuostolius pagal sąmatą, deklaratyviai teigdama, kad visas plotas yra netinkamai padarytas, nepateikdama įrodymų dėl tokio argumento.

Teismas pažymėjo, kad kiek atsakovė sutiko su VGTU tyrimo ataskaita, tiek pašalino trūkumus. VGTU ataskaitoje nurodyta, kad tai nėra dokumentas, kuriuo fiksuojami defektai, be to, ji parengta be namo visos dokumentacijos.

Teismas atmetė atsakovės argumentą dėl netinkamo ieškovės, nes ieškinys pareikštas dėl statinio bendrojo naudojimo objektų ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Teismas sprendė, kad įstatymas numatė, kad kai ieškinio objektas susijęs su bendrojo naudojimo objektais, ieškovė yra bendrija.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, konstatavo, kad byloje ištirti įrodymai paneigė ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl statybos darbų defektų fakto, kurie yra susiję su darbais arba medžiagomis statybos procese, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 12,178 straipsniai).

Teismas nustatė, kad atsakovė patyrė 5 747,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, kad šios išlaidos yra susijusios su atstovavimu, dokumentų rengimu, įrodymų rinkimu, kurių į bylą pateikta daug iš atsakovės pusės, L. U. paslaugų apmokėjimu. Teismas sprendė, kad dalis įrodymų buvo surinkta atsakant į ieškovės išsakytas pretenzijas ir apėmė po to dalies trūkumų ištaisymą, kuriuos ji pripažino. Dėl to teismas darė išvadą, kad yra pagrindas mažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis sąžiningumo principu, iki 3 000 Eur (CPK 3 straipsnio 1 dalis).Teismas pažymėjo, kad ieškinio iš dalies atsisakymas neveikia bylinėjimosi išlaidų perskirstymo. Valstybės patirtos išlaidos yra mažesnės kaip 3 eurai, todėl neatlygintinos (CPK 92 str., 93 str. 2 d., 96 str.).

Apeliaciniame skunde ieškovė Daugiabučio namo M. Mažvydo g. 15 savininkų bendrija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-04-10 sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai, kitoje dalyje dėl ieškovės pareikšto dalinio reikalavimų atsisakymo sprendimą palikti nepakeistą ir klausimą išspręsti iš esmės - priteisti ieškovei iš atsakovės 121 057,38 Eur, teismui laikant, kad senaties terminas praleistas - atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė pateikė į bylą įrodymus, kad ji yra perdavusi daugiabučio gyvenamojo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų dokumentaciją tuo metu buvusiam administratoriui UAB „Namų priežiūros centras“, kuris ją vėliau perdavė ieškovės komisijai, sudarytai iš E. L., S. A., J. K.. Todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atmestinas ieškovės prašymas dėl kitokios įrodinėjimo naštos paskirstymo, nes pati ieškovė turėjo šiuos dokumentus ir buvo atsakinga už jų pateikimą į bylą, siekdamas įrodyti defektų faktą ar atliktus darbus ne pagal objekto dokumentaciją. Ieškovė negalėjo turėti dokumentų, kurių ieškovei niekas neperdavė, todėl išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, buvo patirtos dėl atsakovės pareigos perduoti projektinę dokumentaciją pažeidimo. Atsakovės neveikimas neperduodant projektinės dokumentacijos ieškovei buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovės patirta žala.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą dėl dūmų ištraukimo ir šalinimo sistemos parkinge įrengimo motyvuojant tuo, kad nebuvo numatyta pagal projektą ir teisės aktus. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė dalies ieškovės reikalavimų, susijusių su pastato šilumos laidumo defektais. Teismas pasisakė tik dėl pastato fasado matavimų. Be fasado matavimų dar buvo atlikti kitų pastato konstrukcijų matavimai: pastato perdangos tarp parkingo ir pirmo aukšto, stogo perdangos, kelių tipų sienų, langų ir kt. matavimai. Sprendime neginčijamas kitų (ne fasado) matavimų teisingumas, todėl egzistuoja pagrindas šiuos matavimus laikyti tinkamais ir priteisti ieškovės reikalaujamas sumas pagal pateiktą sąmatą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad reikalavimas dėl vėdinimo kanalų įrengimo nepripažintinas kaip trūkumas, atsiradęs statybos proceso stadijoje, nes VGTU tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad tai natūralus reikalavimas dėl gyventojų patogumo, tačiau nėra privalomas pagal STR ir nenumatytas pagal projektą. Tačiau tokia išvada prieštarauja VGTU tyrimo ataskaitos esmei ir tyrimo rezultatams.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su atsakove, kad ištrupėjusios plytelės ir plytelių pažeidimas, sulaužytos ventiliacinės grotelės yra atsiradę netinkamos eksploatacijos pasėkoje, o ieškovė ir neginčijo aplinkybės, jog buvo įsirengusi čiuožyklą parkinge. Tuo tarpu, nėra aišku kokie įrodymai teismui leido daryti išvadą, jog plytelių pažeidimai buvo sąlygoti ieškovės savavališkai įrengtos čiuožyklos.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodinėjo, kad būtina keisti statinio visą fasadą, nes apdailos plytelės sudėtos nelygiai, viena jų iškritusi, t. y. iš esmės reikalauja pertvarkyti fasadą. Priešingai, fasado darbų atlikimo priežastis yra apšiltinimas, o ne apdailos plytelių pakeitimas dėl jų netolygaus sudėjimo.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovės įrodinėjami kaip nuostoliai bendrastatybiniai darbai, fiksuoti sąmatose yra siejami su einamuoju remontu, be kita ko, siekiant pastato pagerinimo, nes tai nebuvo numatyta pagal projektą. Laiptinių stiklų apsaugos įrengimas yra privalomas pagal statybos techninį reglamentą - tai yra privaloma pastato konstrukcijų dalis, o ne tik ieškovės vienašališkai siekiamas gauti pastato pagerinimas.Ieškovė pirmiausia pareiškė reikalavimą (konkrečiai dėl žaibosaugos įrengimo), o atsakovė praėjus devyniems mėnesiams po ieškinio pareiškimo šią ieškovės reikalavimų dalį įvykdė. Dėl to ieškovei iš atsakovės turėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidas, proporcingos atsakovės pripažintų reikalavimų dėl žaibosaugos įrengimo dydžiui. Atsakovės veiksmai, kuriais ji pripažino dalį ieškovės reikalavimų ir juos įgyvendino, sąlygojo ieškovės pareiškimo dėl dalinio reikalavimų atisakymo pateikimą. Ieškovė laiko jog ieškinio senatis nebuvo praleista, tačiau teismui nusprendus priešingai, ieškovė prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad į bylą yra pateiktas UAB A. Vyšniausko architektų dirbtuvės 2016-03-24 raštas bendrijai įrodantis, kad buvo atlikti parkingo ir namo cokolinio aukšto pertvarkymo darbai, kurie nesuderinti su projektuotoju. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad ieškovė atliko darbus savo rizika, todėl privalo prisiimti ir jos pasekmes.