Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo daugiabučio namo M. M. g. 15 savininkų bendrijos atstovams A. L., M. Č., advokatui Justui Sakavičiui, advokato padėjėjui Pauliui Uosiui, atsakovo atstovams advokatams Irinai Lemežytei, P. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo daugiabučio namo M. M. g. 15 savininkų bendrijos ieškinį dėl nuostolių statybos defektams šalinti atlyginimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VILMESTOS PROJEKTAI“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl nuostolių atsiradimo fakto ir dydžio dėl darbų, kuriuos atliko atsakovas, vykdydamas statybos rangą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

6. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo atliktų rangos darbų ir medžiagų kokybės. Pagal į bylą pateiktus įrodymus nustatyta, jog Statybos leidimo 2006-01-26 Nr. GN/128/06-0050 pagrindu ieškovui buvo suteikta teisė statyti daugiabutį gyvenamąjį namą (elektroninės bylos priedo T.1, b.l. 10). Statybos adresas: Tolinkiemio g. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2007-07-26 pripažino statinį tinkamu naudoti (elektroninės bylos priedo T.1, b.l.14). Namo projektas parengtas A. V. architektų dirbtuvių architekto.

Dėl pareigos įrodinėti darbų kokybę

7. Kasacinis teismas išaiškino, jog darbų trūkumams pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį būdingas požymis – jie turi bloginti darbų rezultato kokybę. Jeigu yra tam tikri atlikto darbo neatitikimai ar nukrypimai nuo nustatytųjų sutartyje, kurie darbų priėmimo metu užsakovo nebuvo nurodyti kaip bloginantys darbų rezultato kokybę, tai užsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl rangovo atsakomybės, bet darbų trūkumus jis turi įrodyti kaip sutarties sąlygų pažeidimą. Jeigu daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ar jų atstovo darbų priėmimo metu akivaizdžiai matomi nukrypimai nebuvo nurodyti ir nebuvo vertinti kaip bloginantys darbų rezultato kokybę, tai vienas iš bendraturčių turi teisę kreiptis į teismą dėl rangovo atsakomybės, bet darbų trūkumus jis turi įrodyti (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013).

Dėl lėšų kompensavimo už ieškovo iniciatyva atliktus darbus

Dėl nuostolių, įrodinėjamų statybos defektų šalinimui, atlyginimo

15. Ekspertas L. U. aplinkybę dėl netolygios temperatūros pasiskirstymo aiškina, kad matavimai atlikti neįvertinant aplinkinių objektų (baldų, vėdinimo kanalų, spintų ir pan.) poveikio, nes bet kokia kliūtis, dėl kurios sudarymo yra atsakingas buto gyventojas, yra netolygios temperatūros pasiskirstymo pasekmė. Kaip jis nurodė, šis tyrimas nėra tinkamas įrodymas teismui, tai tik prielaida prieš kreipiantis į teismą ekspertizės skyrimui, nes ataskaita iš esmės yra netikslių duomenų tikslus įvertinimas. Aiškindamas parinkto tyrimui 44 buto nuotrauką L. U. atkreipė dėmesį, jog baldų išdėstymas sudarant kliūtis orui judėti ties vėdinimo kanalais (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l. 41, 42) ir yra netolygios temperatūros pasiskirstymo pasekmė, dėl ko susidaro 10 ⁰ C žemesnė temperatūra. Kaip nurodė ekspertas, jei temperatūra būtų mažesnė nei 6 laipsniai, tai jau neatitiktų reikalavimų, tačiau skalė nuotraukoje parodo, jog bendra patalpos temperatūra yra tolygi ir siekia apie 20 laipsnių, o tai labai geras rodiklis. Be to, skalė parodo intervalą, todėl nenaudojama tiksliam skaičiavimui. Anot eksperto, dėl kylančių nuolatinių teisminių ginčų, kai buvo suteikta teisė matuoti atskiruose taškuose temperatūrą tai susiejant su energinio naudingumo klase, šios praktikos buvo atsisakyta. L. U. aiškiai nurodė, kad statinio energinio naudingumo klasė yra „C“ ir tai visiškai atitinka projektinius sprendinius. Perfrazavus vaizdžiai išsakytus eksperto žodžius, ieškovas nori turėti statinio energinio naudingumo klasę „A“, sumokėjęs už „C“. Išorinės sienos matavimas, kai yra oro tarpas iki sienos, reiškia, jog tai tas pats, kaip pridėti prietaisą prie bet kurio gatvės stulpo.

Dėl bylos iš dalies nutraukimo

21. Pateikęs procesinį dokumentą, kuriuo sumažino ieškinio reikalavimus dėl kitų įrodinėjamų pastato defektų, ieškovas nurodė, kad atsakovo pateikti įrodymai iš UAB „Ežiukai“ patvirtina, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovo užsakymu buvo atlikti žaibosaugos įrengimo darbai, todėl atsisako ieškinio reikalavimo dėl 11 691, 30 eurų ir šioje dalyje prašo bylą nutraukti, įvertinant, jog nėra pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidas, kadangi atsakovas šioje dalyje ieškinį pripažino.

22. UAB „Ežiukai“ 2016-11-29 raštas Nr. 1612-0442 patvirtina, kad namų kvartale esantis daugiabutis gyvenamasis namas, adresu: M. M. g. 15, Vilnius, atitinka trečią žaibosaugos klasę, o tos pačios dienos raštas įrodo, kad papildoma išorinė aktyvioji žaibosauga įrengta atsakovo užsakymu bylos nagrinėjimo metu (elektroninės bylos priedo T. 4, b.l. 5-27).

23. Atsakovas nurodė, kad aplinkybė dėl įrengto papildomo žaibolaidžio neturėtų būti vertinama kaip ieškinio iš dalies pripažinimas, nes ieškinyje tokio trūkumo ieškovas nebuvo nurodęs (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l. 109). Teismas atmeta šį argumentą, kadangi objektinėje sąmatoje (elektroninės bylos priedo T. 4, b.l. 5-27) tokie darbai numatyti, kaip ieškovo užsakyti, ir sudarė ieškinio dėl nuostolių atlyginimo sudėtinę dalį. Tačiau į bylą yra pateiktas UAB A. V. architektų dirbtuvės 2016-03-29 raštas, kuriame nurodyta, jog žaibosauga buvo suprojektuota remiantis tuo metu galiojusiais RSN 39-92 ir STR 2.01.2003, kurie numatė reikalavimą iškelti žaibolaidį aukščiausiame kvartalo taške, todėl ant pastato M. M. g. 15, Vilnius, nereikėjo įrenginėti žaibolaidžio (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l. 198). Tai yra aplinkybė, šalinanti atsakovo atsakomybę, todėl ieškinio atsisakymas šioje dalyje neveikia bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo pateiktos nuotraukos į bylą (elektroninės bylos priedo T. 3, b.l. 32-39), nepateikiant kvartalo išdėstymo su kartografuota geodezine medžiaga, nėra tinkamas įrodymas, galintis paneigti architekto, veikiančio pagal licenciją, argumentų.

24.Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio iš dalies atsisakymo argumentus, įvertinęs bylos medžiagą (elektroninės bylos priedo T. 4, b.l. 5-27), sprendžia, jog reikalavimo dėl 11 691, 30 eurų dydžio sumos priteisimo atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl jis priimamas (CPK 140 straipsnio 1 dalis), civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl pastato fasado ir vidaus sienų defektų bei kitų įrodinėjamų trūkumų

26.Teismas, įvertindamas, jog antstolio S. M. 2016-11-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas dėl sienos storio yra išsamiai parengtas, jame konstatuotos faktas dėl 16 cm sienos storio (elektroninės bylos priedo T. 3, b.l.185,186), atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas pateikė duomenis apie sienos sudėtį iš gaminio PAROC (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l. 185), UAB PAROC 2012-09-11 raštą apie netinkamai ieškovo užsakymu atliktus varžos matavimus (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l. 181), kur nurodoma, jog sienos varža pamatuota uždedant daviklį ant išorinės sienos, o ne prie šilumą izoliuojančio sluoksnio, konstatuoja, jog ieškovas neįrodė statybos defekto fakto dėl netinkamos varžos.

27.Teisės teorijoje statybos defektus pagal jų atsiradimą statybos proceso stadijose galima suskirstyti kaip susijusius su darbais arba medžiagomis. Iš UAB PAROC 2013-05-08 rašto galima spręsti, jog teikti į objektą akmens vatos gaminiai PAROC WAS ir PAROC UNS 37z atitinka Europos standartą EN 13162, yra sertifikuoti (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.185), todėl konstatuojama, jog ieškovas neįrodė netinkamų medžiagų panaudojimo fakto, dėl ko būtų galima padaryti išvadą dėl statinio neatitikimo projektui, pagal kurį fasado šiluminė varža turi būti ne mažesnė kaip 5 m²k/w (elektroninės bylos priedo T. 1 b.l.180). Be to, į bylą yra pateiktas UAB A. V. architektų dirbtuvės 2016-03-29 raštas, kuriame nurodyta, jog suprojektuoti mazgai buvo didesnės šiluminės varžos nei tuo metu reikalavo teisės aktai (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l. 195). VGTU tyrimo ataskaitoje, kurią pateikė pats ieškovas, taip pat nurodyta, jog faktinis šilumos perdavimo koeficientas yra geresnis nei numatė galiojantys teisės aktai (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.33).

28.Pasisakant dėl nelygiai sudėtų fasado apdailos plytų, teismas pritaria L. U. 2012-09-17 rašte dėl Tyrimo ataskaitos įvertinimo išdėstytam argumentui, jog statybos darbai gali būti pripažinti nekokybiškais, jei jie viršija reglamentuojamus statybos teisės aktuose nuokrypius (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l. 184). Ieškovas dėl tokio trūkumo nepateikė įrodymų. Šiuo atveju fasadas yra tai, į ką pirmiausia atkreipia dėmesį pirkėjas, todėl tik nuo jo valios priklauso, ar jis tenkina, o jei tenkina, tai ar pirkti tokiame daugiabutyje butą. Tokiu atveju, ieškovo prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra tenkinamas (statinys 2007-07-26 pripažintas tinkamu naudoti, fasadui taikomas garantinis terminas buvo 5 metai (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalis (akto redakcija, galiojusi nuo 2007.05.19 iki 2009.09.01)), ieškovas pareiškė pretenziją 2012-07-15, o 2016-03-04 kreipėsi į teismą). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė defektų, susijusius su darbais dėl fasado plytelių išdėstymo, kurie blogintų statinio techninius sprendinius ir tai sudarytų pagrindą spręsti apie statybos teisės aktuose leistinų nuokrypių pažeidimus, jo reikalavimas šioje dalyje atmetamas ir kaip neįrodytas.

29.Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog VGTU tyrimo ataskaitoje fiksuotas balkono apdailos nekokybiškas įrengimas (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.61) gali būti pripažįstamas statybos defektu, kaip nurodytos pūslės stoge, terasų sujungimas ir kiti defektai, pakartotinai nurodyti 2012-07-15 pretenzijoje (elektroninės bylos priedo T. 1, b.70-75), bet ieškovas atsisakė siūlymo skirti teismo ekspertizę, siekiant nustatyti statybos trūkumus. Teismas nagrinėjamu atveju negali pats nustatyti žalos dydžio, nes neturi jokių objektyvių kriterijų kaip išskaičiuoti iš sąmatos tokių trūkumų ištaisymo nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), kai pats ieškovas iš dalies pripažįsta dalies trūkumų ištaisymą (elektroninės bylos priedo T. 3, b.l. 125). Kita vertus, atsakovas nurodė, kad balkono aikštelė yra tvarkoma dar 2012-09-23, kaip ir kiti defektai, nurodyti pretenzijoje (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l. 82). Ieškovas nenurodė, ar yra patenkintas trūkumų ištaisymu, tačiau ieškovas pareikalavo būtent trūkumo ištaisymo, o pagal įstatymą jis negali reikalauti ir nuostolių atlyginimo, ir trūkumų ištaisymo vienu metu, todėl jo reikalavimas atmetamas (CK 6.665 straipsnio 1 dalis), neįrodžius, jog po pataisymų išliko statybos defektai, už kuriuos atsakingas rangovas. Teismas visiškai sutinka su atsakovu, kad ištrupėjusios plytelės (VGTU tyrimo ataskaitoje fiksuotas trūkumas 4 pav.) ir plytelių pažeidimas (trūkumas fiksuotas 4 pav.), sulaužytos ventiliacinės grotelės (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l. 68,69), yra atsiradę netinkamos eksploatacijos pasekoje, o ieškovas ir neginčija aplinkybės, jog buvo įsirengęs čiuožyklą parkinge. Tokiu atveju savaime suprantama, kad naudojamas daiktas ne pagal paskirtį ar mechaniškai jam padarius kitokius pažeidimus, negali būti pripažįstamas kaip defektas, atsiradęs dėl statytojo kaltės.

30.Ieškovas prašė priteisti nuostolius už vidaus apdailos darbus, įrodinėdamas, jog reikia uždažyti atsiradusius dryžius (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.97, T. 3, b.l.37). Ieškovo į bylą pateiktoje VGTU tyrimo ataskaitoje, kuria remiasi ieškovas, dryžiai nenurodyti kaip defektas, atsiradę dėl statybos proceso, todėl sutiktina su atsakovu, jog tai statinio nusidėvėjimo pasekmė. Taip pat reikalavimo dėl vėdinimo kanalų įrengimo teismas negali pripažinti kaip trūkumo, atsiradusio statybos proceso stadijoje, nes VGTU tyrimo ataskaitoje aiškiai nurodyta, kad tai natūralus reikalavimas dėl gyventojų patogumo, tačiau nėra privalomas pagal STR ir nenumatytas pagal projektą (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l. 64). Teismas atkreipia dėmesį, kad pats ieškovas ieškinyje pripažįsta, jog dalis trūkumų, pvz., dėl elektros linijų išvedžiojimo, yra dėl kitų darbų (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l. 3). Atsakovas, atsakydamas į ieškovo pretenziją 2012-09-25 rašte nurodė, kad elektros instaliacijos darbai yra atlikti vedant televiziją, internetą ir pan., todėl jam nekyla atsakomybė dėl tokių darbų (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.83).

31.Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas į nuostolių apskaičiavimą įtraukė kitų rangovų atliktų darbų rezultatą, bei į aukščiau nustatytas aplinkybes, atmetant ieškovo argumentus dėl statybos defektų, susijusius su darbais arba medžiagomis, teismas sprendžia, kad ieškovo įrodinėjami kaip nuostoliai bendrastatybiniai darbai, fiksuoti sąmatose (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l. 97-121) yra siejami su einamuoju remontu, be kita ko, siekiant pastato pagerinimo (pvz. langų ir durų apsaugos nuo įsilaužimo (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l. 97), nes tai nenumatyta pagal projektą. Tokia išvada daroma ir todėl, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą pašalino tam tikrus VGTU tyrimo ataskaitoje nurodytus trūkumus (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l. 163), susijusius su darbais arba medžiagomis, atsiradusius statybos procese, tačiau ieškovas neįrodė, kad jie yra atimti iš sąmatų ir apskaičiuoti siejant su defektais pagal VGTU tyrimo ataskaitą. Paties ieškovo pateiktas Pastato butų, komercinių patalpų ir parkingų savininkų ataskaitinio susirinkimo 2013-04-05 protokolas Nr. SP-1(5) įrodo, kad savininkai pripažino viso pastato sienų tvirtinimo elementų pataisymo aplinkybę, kalkių dėmių pašalinimą, sujungimo tarp terasos ir stogo dangos pataisymą, pūslių stogo dangoje sutvarkymą, vėdinimo kaminėlių skardos sutvirtinimą, sienų apdailos įtrūkimų pašalinimą, balkono apdailos užbaigimą (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l. 137,139), ir 2012-12-21 pasirašė atliktų darbų aktus (elektroninės bylos priedo T. 3, b.l.1-4, 40). Nors antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo 2016-05-23 protokole Nr. 28-67-2016K (elektroninės bylos priedo T. 3, b.l. 30) yra nurodytos kalkių dėmės, tačiau nei viename ieškovo pateiktame įrodyme nėra fiksuota, jog tai netinkamų medžiagų naudojimo statybos procese pasekmė.

32.Ieškovo reikalavimas atlikti darbus ne pagal projektą (sumontuoti stoginius ventiliatorius, pertvarkyti vėdinimo šachtas, vėdinimo kaminėlius), nors ir sukelia gyventojams nepatogumus, negali būti pripažįstamas statybos defektu, nes tokie darbai nebuvo numatyti pagal projektą, o statinys pagal tuo metu galiojančius teisės aktus yra pripažintas tinkamu naudoti. Taip pat negali būti tenkinamas reikalavimas atlyginti nuostolius dėl dūmų ištraukimo ir šalinimo sistemos parkinge įrengimo, nes tokios sistema nebuvo numatyta pagal projektą ir teisės aktus. Nors statinio aiškinamajame rašte bendrai nurodoma, kad projektuojant uždaro tipo antžeminę automobilių saugyklą suprojektuota mechaninė traukos oro šalinimo sistema (elektroninės bylos priedo T. 3, b.l. 136), tačiau pagal projekto sprendinius nagrinėjamu atveju buvo suprojektuota ne uždara, o atvira automobilių saugojimo aikštelė (elektroninės bylos priedo T. 3, b.l. 173). Byloje ginčo dėl turto įsigijimo pagal projektinius sprendinius nėra (CPK 13 straipsnis). STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 45.1 ir 45.2 punktai nenumato įpareigojimo sistemą suprojektuoti atvirai automobilių stovėjimo aikštelei. UAB „Property Development Consultancy“ 2016-03-31 parengė ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, kad suprojektuotame parkinge šalinimo sistema neprivaloma (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l. 199). Į bylą yra pateiktas UAB A. V. architektų dirbtuvės 2016-03-24 raštas bendrijai (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l. 193) įrodo, kad buvo atlikti parkingo ir namo cokolinio aukšto pertvarkymo darbai, kurie nesuderinti su projektuotoju (automobilio stovėjimo aikštelėje yra įstatyti aklini garažo vartai, metalinių grotelių varteliai, cokolinis aukštas uždegtas plastikine medžiaga (elektroninės bylos priedo T. 3, b.l.61). Tai, kad Nekilnojamojo turto registre automobilių stovėjimo aikštelė yra įregistruota kaip patalpa (elektroninės bylos priedo T. 4, b.l. 91), nekeičia jai keliamų teisės aktų reikalavimų atitikties jos statybos užbaigimo metu ir tuo pagrindu pripažinimo tinkamu naudoti fakto. Kita vertus, ieškovas atliko darbus savo rizika, todėl privalo prisiimti ir jos pasekmes. Pastato butų, komercinių patalpų ir parkingų savininkų ataskaitinio susirinkimo 2013-04-05 protokolas Nr. SP-1(5) įrodo, kad gyventojams buvo 2013-03-18 pasiūlymas dėl parkingo aptvėrimo, pakelių vartų bei stebėjimo sistemos įrengimas (9 punktas (elektroninės bylos priedo T. 3, b.l.139)). Taigi gyventojai po statinio 2007-07-26 pripažino tinkamu naudoti savo nuožiūra užsakė darbus, o priimtas sprendimas dėl vaizdo sistemos įrengimo tik patvirtina atsakovo argumentą, jog nesutvarkyti laidai negali būti vertinami savaime kaip statybos defektas dėl statybos proceso.

33.Pasisakant dėl ventiliacijos įrodinėjamų defektų, vizualiai pateiktų antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo 2016-05-23 protokole Nr. 28-67-2016K (elektroninės bylos priedo T. 3, b.l. 30), būtina įvertinti atsakovo paaiškinimą, jog patalpų ventiliacija buvo suprojektuota pagal STR 2.02.01:2004, numatant, kad oras į patalpas pateks per languose įmontuotą mikroventiliaciją, oro šalinimui buvo suprojektuoti ventiliacijos kanalai iš virtuvės ir sanitarinio mazgo. Prie kanalų buvo suprojektuoti laidai priverstinio oro šalinimo ventiliatoriams pajungti, tačiau jie neįtaisyti, nes buvo numatyta butus parduoti su daline apdaila (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l. 171). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, įvertinat, kad ieškovai matė ir sutiko įsigyti butus su daline apdaila, o tokia sąlyga yra suderinama su statybą reglamentuojančiais teisės aktais, teismas atmeta ieškovo reikalavimą ir šioje ieškinio dalyje, kaip neįrodytą (CPK 12,178 straipsniai). Taip pat tuo atveju, jei atliekant remontą paaiškėtų, jog vėdinimo kanalai A-C, 8-13 ašyse yra nesandarūs, kaip tai nurodyta VGTU pastato defektų fiksavimo ataskaitos 13 puslapyje, ieškovas atlikęs darbus galėtų kreiptis į teismą dėl nuotolių atlyginimo. Tačiau teismas pripažįsta, jog atsakovas teisingai nurodė, kad defektas konstatuotas kaip toks, nepateikiant įrodymų, kad šis trūkumas yra nustatytas naudojant specialią įrangą, t.y. be jokių patikimų duomenų.

34.Pažymėtina, kad atsakovas pateikė statybos žurnalų kopijas su įrašais apie atliktus darbus (elektroninės bylos priedo T. 3, b.l. 55-208, T.4, b.l.1-22), tačiau ieškovas neįrodinėjo darbų trūkumo sąsajoje su žurnale esančiais įrašais ir savo parengtomis sąmatomis. Kiti antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo 2016-05-23 protokole Nr. 28-67-2016K (elektroninės bylos priedo T. 3, b.l. 30) nurodyti trūkumai (pvz., augančios žolės atsilupusių plytelių vietose, jų tarpuose), pripažįstami kaip netinkamos preižiūros bendrojo naudojimo objektų pasekmė, nekartojant teismo motyvų, išdėstytų sprendimo 29 punkte. Ieškovas pats nurodė, kad atsakovas pašalino augmeniją terasoje, pripažinęs netinkamo mastikos panaudojimo faktą (elektroninės bylos priedo T. 3, b.l. 125). Tuo tarpu ieškovas prašo priteisti nuostolius pagal sąmatą, deklaratyviai teigdamas, kad visas plotas yra netinkamai padarytas, nepateikdamas įrodymų dėl tokio argumento. Pažymėtina, kad kiek atsakovas sutiko su VGTU tyrimo ataskaita, tiek pašalino trūkumus. Kaip minėta, VGTU ataskaitoje nurodyta, kad tai nėra dokumentas, kuriuo fiksuojami defektai, o, be to, ji parengta be namo visos dokumentacijos.

35.Teismas atmeta atsakovo argumentą dėl netinkamo ieškovo, nes ieškinys pareikštas dėl statinio bendrojo naudojimo objektų ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų, o iš ieškovo argumentų galima spręsti, kad tam tikrų darbų atlikimas gyventojams priklausančiose patalpose (pvz., virtuvės baldų montavimas (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l. 97)) yra siejamas po bendrojo naudojimo objektų siūlomų atlikti remonto darbų. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Taigi įstatymas aiškiai numato, kad kai ieškinio objektas susijęs su bendrojo naudojimo objektais, ieškovas yra bendrija.

36.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog byloje ištirti įrodymai paneigia ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl statybos darbų defektų fakto, kurie yra susiję su darbais arba medžiagomis statybos procese, todėl ieškinys atmetamas kaip neįrodytas (CPK 12,178 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37.Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos remiantis pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju atsakovas patyrė 5 747,50 eurų bylinėjimosi išlaidų (elektroninės bylos priedo T. 4, b.l. 45-52). Šios išlaidos yra susijusios su atstovavimu, dokumentų rengimu, įrodymų rinkimu, kurių į bylą pateikta itin daug iš atsakovo pusės, L. U. paslaugų apmokėjimu. Tačiau teismas įvertina, kad dalis įrodymų buvo surinkta atsakant į ieškovo išsakytas pretenzijas ir apėmė po to dalies trūkumų ištaisymą, kuriuos jis pripažino, todėl tai sudaro pagrindą mažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis sąžiningumo principu, iki 3 000 eurų (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Kaip jau nurodyta, ieškinio iš dalies atsisakymas neveikia bylinėjimosi išlaidų perskirstymo. Valstybės patirtos išlaidos yra mažesnės kaip 3 eurai, todėl neatlyginamos vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nutraukti civilinę bylą Nr. e2-1340-803/2017 dalyje dėl 11 691, 30 eurų skolos priteisimo, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo daugiabučio namo M. M. g. 15 savininkų bendrijos (juridinio asmens kodas 302756597) atsakovo UAB „VILMESTOS PROJEKTAI“ (juridinio asmens kodas125942694) naudai 3 000 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.