Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. M. kaltės nepripažino ir parodė, kad iki nagrinėjamojo įvykio jis ne kartą su juo (nukentėjusiuoju) matėsi. Prieš tai jis (nukentėjusysis) kreipėsi į jį (kaltinamąjį) du kartus dėl ausinių. Jis I. G. prašymu ausines pirko iš „Aliexpress“, tačiau I. G. atsisakė už jas sumokėti. Pirmąjį kartą už ausines atsiskaitė I. G. draugas (tai gali patvirtinti visa brigada). Kai antrąjį kartą I. G. nenorėjo atsiskaityti, jis atsisakė ausines perduoti, todėl I. G. pinigų teko skolintis iš savo bendradarbių. Šias ausines I. G. seniai norėjo įsigyti, tačiau neturėjo pinigų. Vis dėlto, galiausiai jie susitarė, t. y. I. G. patikrino, kaip ausinės veikia, jis parodė, kaip jomis naudotis. Pats žinodamas, kad I. G. nelabai moka naudotis įrenginiais, pasiūlė jam jomis naudotis dvi savaites ir išsiaiškinti, kaip ausinėmis naudotis, o jei per šį laiką jam nepavyks, jis prižadėjo grąžinti pinigus. Praėjus šiam laikui, jis teiravosi I. G. draugo V. M., kuris nurodė, kad I. G. ausinėmis patenkintas, todėl jis I. G. draugui nurodė, kad pinigus, kuriais buvo mokėta už ausinės, pasiliks. Po šito pokalbio praėjo dar trys savaitės (iš viso: virš mėnesio). Jam paskambino I. G. ir pasakė, kad turi problemų. Kai jie susitiko fabrike, I. G. parodė, kad ausinės nesikrauna, neveikia, sugedo. I. G. pasiūlė jas pažiūrėti, tačiau jis negalėjo sutvarkyti, kadangi nesupranta, todėl patarė jas atiduoti meistram. Kadangi I. G. nežinojo, kur taiso ausines, jis paprašė jo (kaltinamojo) šį reikalą išspręsti, jei jis (kaltinamasis) turi pažįstamų. Jam (kaltinamajam) sutikus, I. G. ausines perdavė per darbininkus. Po savaitės vėl susitikus fabrike, I. G. jam nurodė, kad nori pasikalbėti, tačiau jis neturėjo laiko, tad pasiūlė paskambinti telefonu.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas I. G. parodė, kad rugsėjo 26 d. išėjo į naktinę pamainą dirbti. Iki to prieš 3 savaites paėmė ausines iš kaltinamojo. Kaltinamasis jam davė dvi savaites jomis pasinaudoti ir po šio laiko pasakyti, ar jos veikia, ar neveikia. Už ausines jis sumokėjo pinigus. Kaip tik kitą dieną atvažiavo sūnus. Jis su sūnumi išvažiavo, jo nebuvo dvi savaites, todėl ausinių netikrino. Kai grįžo, paėmė ausines ir išėjo dirbti. Kai sutiko kaltinamąjį, jis pasakė, kad ausinės neveikia, paskambino jam, jis buvo nepatenkintas ir pasakė, kad jos veikia, o jis jam (kaltinamajam) meluoja, todėl jis kaltinamajam pasakė, kad atsineš ausines į darbą, jam duos ir jis gali patikrinti. Niekaip nesusitikdavo, tačiau rugsėjo 26 d. susitiko, jis prie kaltinamojo priėjo, tačiau kaltinamasis pasakė, kad jis yra labai užimtas. Iki kito cecho nuėjo, jame nebuvo nei vieno žmogaus, jis žinojo, kur pasakyti jam ateiti, jis kaip tik atėjo į tą cechą, kuriame plaunama visa tara. Jis norėjo prie kaltinamojo prieiti, jam pašaukus, kaltinamasis nieko nesakęs, iškart priėjo ir sudavė. Jis nukrito į tas dėžes, kurios buvo jam už nugaros. Jam nukritus, kaltinamasis priėjo, jie kartu atsistojo, o kai atsistojo, vėl kaltinamasis pradėjo muštis. Vėliau kaltinamasis paėmė savo vandens žarnos antgalį ir purškė jam karštu vandeniu į akis. Kai jis apdegino karštu vandeniu, vandens žarnos antgaliu sulaužė nosies nugarėlę. Kai nukrito, kaltinamasis pradėjo jį spardyti. Tai patvirtina teismo ekspertizė, kuri buvo atlikta kitą dieną po įvykio. Pirmas smūgis buvo kumščiu, nieko nepasakęs iškart sudavė. Kai pradėjo kristi, stvėrė jį už drabužių ir kaltinamasis su juo nukrito. Jis nukrito ant dešinės rankos, dešinio šono labai stipriai. Daug laiko praėjo, visko neatsimena, buvo serijos smūgių, pirmuose parodymuose, kuriuos davė, buvo visas kiekis nurodytas. Jį kaltinamasis mušė rankomis ir kojomis į pilvą ir kojas, pakišo rankas, sudavė ir į rankas. Jis kaltinamojo nemušė nė karto. Po to, kai paleido kaltinamąjį, jis buvo paėmęs geležies kabliukus ir pasakęs, kad taip pat jam suduos, toliau kaltinamasis apipylė jį karštu vandeniu ir sudavė per nosies nugarėlę vandens žarnos antgaliu. Tada vėl pastūmė ir spardė. Konfliktas baigėsi, jis pasitraukė tada, kai pamatė daug kraujo. Nukentėjusysis pabrėžė, kad jis kaltinamojo nemušė, net nebuvo užsimojęs, jam svaigo galva ir širdies smūgis buvo, tada širdį pradėjo labai skaudėti. Kai paėmė metalinį kablį, buvo nutolęs nuo kaltinamojo 3 metrus. Be to, sumušimo žymių nebuvo, jis kaltinamojo nemušė. Pusė cecho darbuotojų matė, kad jis užėjo visas kruvinas ir šlapias (jį kruvina matė ir jo sutuoktinė). Į ligoninę jis važiavo tą pačią dieną, sulaukė gydytojos ir ryte iškart pas ją nuėjo, kadangi buvo didelis kraujospūdis, ji ant jo kūno pamatė mėlynes, sumuštus akis ir nusiuntė į teismo ekspertizę. Nuo tos dienos buvo nedarbingume. Nedarbingumo išmoką (apie 160 – 180 eurų) jis gavo. Jo atlyginimas buvo 1000 – 1300 eurų, o po to jis negalėjo pilnavertiškai dirbti. Jis buvo priverstas į Kišeniovą išvažiuoti, nes tik jame esantis gydytojas galėjo jį išgydyti. Įvykio metu jis kaltinamajam negrasino. Iš karto po įvykio pasakė, kad taip visko nepaliks ir kreipsis į institucijas. Mėlynės gijo daugiau nei mėnesį, buvo labai juodos. Kad jis išeina iš darbo, pasakė N. V.. Po mėnesio jis girdėjo, kad kaltinamasis priėjęs prie jos prašė, kad ji sakytų taip, kaip jis prašo. Jis savo ieškinį palaiko: turtinę žalą grindžia savo išlaidomis dėl vaistų, tačiau kvitų neturi, kadangi kraustėsi. Taip pat pabrėžia, kad moralinė žala – didelė, kadangi pusė gamyklos darbuotojų jo klausė, už ką ji mušė. Jis jautė pažeminimą, kad tokio amžiaus jį sumušė, jie visi žinojo, kad tas žmogus taip sugeba, jo bijo kažkodėl pusė gamyklos darbuotojų. Jis išėjo iš darbo, nes žmonės prieidavo dažnai ir klausdavo, vadinasi, kaltinamasis žmonėms gyrėsi, o jis sakė, kad kaltinamasis jį norėjo apgauti dėl ausinių.

Teisiamajame posėdyje liudytoja N. V. parodė, kad įvykio dieną dirbo pamainos vadovo padėjėja. Įvykio vietoje jos nebuvo apie 10-15 minučių. Ji grįžusi pamatė, kad buvo atidarytos vyriškos rūbinės, su žmona stovėjo I. G.. Ji suprato, kad kažkas yra ne taip, kadangi ant jo nosies buvo žaizda, kraujas nebėgo, dėl sumušimų jis nesiskundė, spaudimo nukentėjusysis nematavo. Jis buvo susinervinęs. Jai paklausius, kas atsitiko, I. G. žmona pasakė, kad įvyko muštynės. Muštynių ji nematė, tačiau pabrėžė, kad I. G. neturėjo teisės palikti darbo vietos ir eiti į plovyklą. Vėliau darbe žmonės šnekėjo tik apie ausines, kad kažkokios ausinės sugedo ir jis norėjo aiškintis ir žmona daugiau nei žodžio nepasakė ir ji jų nematė daugiau. Ji nurodė, kad tai buvo 2 valanda nakties, be to, darbo pradžioje I. G. nebuvo sužalotas. Iš pradžių ji nežinojo, kad susimušė. Ji manė, kad vaistus kokius vartoja. Jai tik nukentėjusiojo žmona pasakė, kad susimušė. Po įvykio nukentėjusiojo ji nematė. Kaltinamojo ji išvis nepažinojo, nes jis dirba atskiroje darbo vietoje. Vaizdo kameros ceche, kur jie dirba, nėra. Plovykloje, kurioje mėsa išdirbinėja, kažkur tai yra. Nukentėjusiojo žmona dar dirbo po įvykio, bet ji nepasakojo nieko, o jie ir neklausė. Nukentėjęs agresyvus buvo iš pradžių, jis nesiskaito su moterimis, todėl sakė nedirbs su juo. Nukentėjusysis – piktas žmogus. Tą naktį jie nepasakė nieko, tik pamainos vadovui (B. V.). Jei įmonėje įvyksta incidentas, pamainos vadovas praneša vyresniam vadovui, tada pasisodina pokalbiui, bet toliau ji nesidomėjo, paėmė nedarbingumą ne dėl sumušimo, o dėl spaudimo, čia ji taip galvoja. Nukentėjusysis paskambino žmonai, o žmona pasakė jai, kad viskas gerai. Kaltinamojo visiškai nepažinojo prieš įvykį. Kaltinamasis neseniai perėjo į jų cechą, kuriame plaunami konteineriai, tai tik tada sužinojo, kad čia šitas asmuo. Kai jau kaltinamasis pradėjo dirbti, teko su juo bendrauti, bet apie įvykį jis nieko nepasakojo.

Teisiamajame posėdyje liudytoja K. T. parodė, kad įvykio nematė, apie muštynes sužinojo tik tada, kai kaltinamasis atėjo į autobusą. Ant kaltinamojo dešiniojo skruostikaulio po akimi buvo raudona, visi autobuse pradėjo pasakoti, kas nutiko darbe. Autobuse kalbėjo, kad viskas prasidėjo dėl ausinių. I. G. prašė, kad atiduotų pinigus už ausines, kurias pardavė. Pasakojo, kad I. G. atėjo pas kaltinamąjį į darbo vietą ir pradėjo grasinti, kad nužudys, jis buvo su savo žmona. Nukentėjusiojo nepažįsta. Kitą dieną kaltinamasis pasakojo, kad nukentėjusysis atėjo į darbo vietą ir paprašė, kad jis atiduotų pinigus už ausines. Kaltinamasis jam nurodė, kad reikia dirbti, pabaigti darbą ir tada galės pasikalbėti, o tada pradėjo konfliktuoti. Apie įvykį buvo pradėta kalbėti tik autobuse. Kaltinamasis dirbo jų ceche, ji su juo dirbo 6 metus. Kaltinamasis nekonfliktiškas žmogus, jis sau, o jos sau. Iki to įvykio I. G. nematė, jis konfliktiškas žmogus, pavyzdžiui, kai ėjo su vežimėliu pro ją, tai jis visokiais žodžiais sakė eit iš kelio, jis nemoka su žmonėmis kalbėti.

Teisiamajame posėdyje liudytoja R. J. parodė, kad įvykio nematė. Kaltinamasis pats pasakojo apie įvykį, ji matė kad kaltinamasis sumuštas – mėlynę po dešine akim. Kaltinamasis pasakojo, kad buvo atbėgęs vyras, grasino jam, tačiau detaliai neprisimena. Pats kaltinamasis papasakojo, kad fabriko teritorijoje vyko muštynės. Apie įvykį sužinojo iš kitų darbuotojų, nes po įvykio rūbinėje visi pradėjo apie tai kalbėti, tačiau negalėjo pasakyti ar kažkas matė muštynes. Teigė, kad kiti kolegos matė, jog nukentėjusysis po fabriko teritoriją ieškojo kaltinamojo, buvo agresyvus. Iki įvykio matė nukentėjusįjį ir jis sužalotas nebuvo, o po įvykio jo nematė. Paaiškino, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis dirbo skirtinguose skyriuose. Teigė, kad I. G. asmeniškai nepažįsta, tačiau kiek žino, jis pasižymi blogu elgesiu, todėl jo stengdavosi jo vengti. Girdėjo kaip jos kolegės G. P. ir K. T. kalbėjosi ir viena kitai liepė eiti pasižiūrėti koks konfliktas vyksta. Patvirtino, kad darbo vietoje yra filmuojama vaizdo kameromis, tačiau negalėjo atsakyti ar buvo patikrinti vaizdo kamerų įrašai.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. O. parodė, kad ryte atėjęs į darbą girdėjo kaip nukentėjusysis ir kaltinamasis žodžiu kivirčijosi, muštynių nematė. Girdėjo, kaip nukentėjusysis grasino kaltinamajam, kad šis už viską jam sumokės, buvo labai piktas, rankoje laikė mažą metalinį kabliuką, kuriuo yra ištraukinėjamos dėžės. I. G. ir V. M. konfliktą matė per langą ir girdėjo riksmus, šalia nukentėjusiojo stovėjo jo žmona. Vėliau jie išsiskirstė, V. M. liko tęsti darbą. Nei ant nukentėjusiojo, nei ant kaltinamojo veido sužalojimų nematė.

Teisiamajame posėdyje liudytoja G. P. parodė, kad įvykio dieną dirbo pamainoje iki 04.00 val. Apie 03.30 val. prie jos priėjo I. G. ir paklausė, kur dirba V. M., pasakė jam ir toliau tęsė savo darbą. Kai dirbdama atėjo arčiau durų, už kurių dirbo kaltinamasis, išgirdo itin garsų pokalbį, dūžius, todėl suprato, kad kažkas negerai ir nubėgo ieškoti brigadininkės R. J., ieškojo apie 10-15 minučių, tačiau jos nerado, todėl nuėjo pas kolegę K. T., kuri nuėjo pažiūrėt į kaltinamojo darbo vietą ir pasakė, kad viskas gerai, V. M. tęsė darbą. Matė kaip I. G. išėjo iš V. M. darbo vietos, nukentėjusysis jai atrodė susijaudinęs ir piktas, ėjo greitu žingsniu, jai pasirodė, kad jo kepurė buvo ne vietoje, daugiau nieko neįprasto nepastebėjo, sužalojimų nematė. Kiek pamena baigus darbą rūbinėje kolegos kalbėjo, kad buvo muštynės. Važiuojant autobusu namo kaltinamojo veide, galimai po dešine akimi, tiksliai neprisiminė, matė paraudimą, tačiau ar autobuse kaltinamasis pasakojo ką nors apie įvykį neprisiminė.

Teisiamajame posėdyje liudytoja N. G. parodė, kad dirbo kai pastebėjo, kad nėra jos sutuoktinio I. G.. Tuomet pradėjo jo ieškoti, klausė kolegių, tačiau jos nežinojo. Užėjusi į kitą patalpą pamatė nukentėjusįjį kruviną ir purviną, kraujas bėgo iš tarpuakio, todėl paklausė, kas jam nutiko, tačiau pastarasis nesugebėjo atsakyti. Teigė, jog nukentėjusiajam buvo akivaizdžiai bloga, jis turi sveikatos problemų susijusių su širdimi. Tuomet nukentėjusysis jai pasakė, kad susimušė su V. M., todėl ji pasakė, kad reikia eiti pas jį išsiaiškinti ir kartu nuėjo ten, kur nukentėjusiojo teigimu įvyko konfliktas. Nuėję ten pamatė kaltinamąjį, ji paklausė kaltinamojo, kas nutiko, o šis atsakė, kad I. G. jį užpuolė. Ji su tuo nesutiko ir sakė, jog reikia peržiūrėti kamerų vaizdo įrašus, tačiau kaltinamasis patikino, kad kameros nusuktos į kitą pusę. Ant kaltinamojo veido jokių sužalojimų nematė, o nukentėjusiajam iš tarpuakio stipriai bėgo kraujas. Klausė kaltinamojo, kodėl dėl 50 eurų sumušė I. G.. Nukentėjusysis jai buvo papasakojęs, kad jis V. M. pasakė, jog jo parduotos ausinės neveikia, todėl prašė gražinti pinigus, tačiau tuomet kaltinamasis jį užpuolė, apipylė veidą karštu vandeniu ir sudavė metaliniu strypu. Nukentėjusysis jai nesakė ką konkrečiai pats darė, tačiau sakė, kad kaltinamasis sudavė taip, kad jis iškart nukrito. Tačiau nuėjusi į konflikto vietą išaiškinti situacijos su kaltinamuoju metalinio strypo ji nematė. Po pokalbio su kaltinamuoju, ji su nukentėjusiuoju išėjo, pati grįžo į savo darbo vietą ir tęsė darbą, o nukentėjusysis dėl blogos savijautos nuėjo persirengti į rūbinę ir išėjo namo. Pažymėjo, kad tuo metu ceche buvo mažai žmonių, todėl nieko nesutiko, pas viršininkus taip pat nenuėjo, nes jų dar nebuvo darbo vietoje. Vėliau su nukentėjusiuoju ji bendravo telefonu, o šis skundėsi, kad blogai jaučiasi – pakilo kraujospūdis, skauda galvą ir nesustoja bėgti kraujas. Po įvykio nukentėjusysis buvo nedarbingume, dėl blogos jo sveikatos būklės į gyvenamąją vietą dažnai teko kviesti greitąją medicinos pagalbą, prasidėdavo priepuoliai, pakildavo spaudimas, gydytojai paskyrė vartoti daugiau vaistų. Įmonėje joks tyrimas dėl įvykio nebuvo pradėtas, kolegėms paklausus, kur I. G. atsakė, kad nedarbingume, daugiau nieko nekalbėjo. Su N. V. apie įvykį nekalbėjo, tik pasakė jai, kad V. M. sumušė I. G., ir jos prašymu vėliau ją informavo, kad nukentėjusysis jaučiasi blogai, todėl kreipsis į gydymo įstaigą. Tvirtino, kad nepamena savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tačiau tuo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau, todėl nors to fakto, kad buvo tarp dviejų konfliktuojančių vyrų susikibusių rankomis nepamena teigė, kad galėjo būti taip, jog kaltinamasis sugriebė nukentėjusįjį už drabužių, o ji tarp jų atsistojo, bei pažymėjo, kad gerai pamena, kad V. M. stovėjo ir juokėsi, buvo patenkintas.

- liudytojos G. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Be teisiamajame posėdyje nurodytų aplinkybių, ikiteisminio tyrimo metu G. P. parodė, kad dirba plovėja AB „(duomenys neskelbtini)“ Sanitarijos ir higienos skyriuje, pamainomis – naktimis nuo 19.30 val. iki 4.00 val. ryto. Jos skyriuje plovėju dirba bendradarbis V. M., jis dirba taros plovimo patalpoje, nelabai toli nuo jos darbo vietos. Galimai 2022-09-26, datos tiksliai neprisimena, į darbo pabaigą, gal apie 3.00 – 3.30 val., jai būnant darbe, koridoriuje prie jos priėjo iš matymo pažįstamas vyras vardu I. G., dirbantis kitame skyriuje ir jos paklausė kur dirba V. M., ji jam pasakė, kad jis dirba taros patalpoje, ir šis ten nuėjo. Ji toliau dirbo savo darbą, plovė koridoriuje grindis. Netrukus išgirdo triukšmą, rėkavimus pakeltu tonu taros patalpoje, suprato, kad įvyko konfliktas tarp I. G. ir V. M.. Kas ką šaukė nelabai ir girdėjo, nelabai suprato, girdėjo barnius, šūksnius, suprato, kad galimai prasidėjo muštynės. I. G. taros patalpoje su V. M. konfliktavo apie 5-10 minučių. Kažkokių dūžių, trenksmų negirdėjo, tai suprato iš balsų ir nusprendė paieškoti brigadininkės R. J. – nuėjo jos ieškoti į jos darbo vietą, bet jos nesurado. Tada grįžo į savo darbo vietą, gal po kokių 3-5 minučių, grįžtant pamatė I. G. išeinantį iš taros patalpos. Jis buvo be kepurės (prieš tai buvo su kepure, tokia kaip kepėjo), susijaudinęs, agresyviai nusiteikęs, atrodė piktas. Ar ant jo kūno buvo kokių nors sužalojimų nepastebėjo, neatkreipė dėmesio. Jai nieko nesakė, nuėjo turbūt į savo darbo vietą, į tą pusę, kur jis dirba. Po kokių 3-4 minučių į koridorių atėjo jos bendradarbė K. T., jai pasakė, kad atrodo įvyko muštynės tarp I. G. ir V. M., paprašė, kad ji pasižiūrėtų ar su V. M. viskas gerai. Ji atidarė taros patalpos duris ir pasakė jai, kad V. M. stovi savo darbo vietoje bei uždarė duris, į vidų nėjo. Po darbo rūbinėje kalbėjo su bendradarbėmis, sakė, kad turbūt tarp I. G. ir V. M. vyko muštynės, tai girdėjo ir brigadininkė R. J., ji irgi buvo rūbinėje. Po to baigusios darbą visos nuėjo į lauką, laukė teritorijoje darbo autobuso. Į stotelę atėjo ir V. M.. Pastebėjo, kad ant jo veido, po kažkuria akimi (kuria neprisimena) yra nedidelis sužalojimas, kaip įbrėžimas, lygtais toje vietoje po akimi buvo paraudę. Atvažiavus autobusui ir važiuojant namo autobuse V. M. girdėjo pasakojo, kad I. G. atėjęs į jo darbo vietą – taros patalpą pradėjo muštynes, puolė jį su metaliniu kabliu, sakė, kad jis irgi jam davė atgal (kaip, kur ir kuo, nesakė). Prieš tai jis I. G. sakė, kad darbe negalima muštis, prašė jo išeiti, sakė, kad išsiaiškins po darbo viską lauke, bet I. G. jo neklausė, jį puolė su metaliniu kabliu. Kas tiksliai ten tarp jų vyko, nepasakojo, smulkmenų nežino. Daugiau V. M. po to apie tai nieko nekalbėjo. Ji pati minėtų muštynių nematė. Kitų asmenų netoliese nematė, aplinkui nieko nebuvo, ar kas nors matė minėtą įvykį, nežino. Prie jos į taros patalpą daugiau niekas neužeidinėjo, išskyrus I. G. Vyro vardu T. ji nepažįsta, ar jų ceche yra vyrų vardu T. ji nežino, jų skyriuje joks T. tikrai nedirba. Su I. G. ji nebendrauja, po to įvykio su juo nekalbėjo (2 t., b. l. 30–33, 3 t., b. l. 133);

- liudytojos N. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Be teisiamajame posėdyje nurodytų aplinkybių, ikiteisminio tyrimo metu N. G. parodė, kad su I. G. yra susituokę nuo 1987 metų. (duomenys neskelbtini) dirba du metus kartu su vyru tame pačiame ceche. 2022- 09-26 su vyru dirbo vienoje pamainoje, darbą pradėjo 2.00 val. nakties. Su vyru dirbo viename ceche. Kažkuriuo momentu jis išėjo, ji net nepastebėjo kada. Kaip suprato, jis išėjo paimti dėžių į kitą cechą. Kiek laiko jo nebuvo ceche, nurodyti negali, nes dirbo savo darbą. Po kurio laiko I. G. atėjo į cechą visas purvinas ir kruvinas. Jam be perstojo bėgo kraujas iš žaizdos, esančios ant nosies tarpuakyje. Jo paklausė, kas atsitiko. Vyras atsakė, kad jis nuėjo paimti dėžių ir sutiko S. Jis S. pasakė „arba tu spręsk kažką dėl ausinių arba gražink pinigus“. Tada S. sugriebė už šlangos ir sudavė jam ta šlanga per veidą. Kaip suprato iš I. G. pasakojimo, S. iš pradžių į jį buvo nukreipęs karštą vandens srovę, o vėliau metaliniu antgaliu šlangos jam sudavė per veidą. Sakė, kad jam skauda akis, visi jo drabužiai buvo šlapi. Jis dar kažką sakė, bet buvo didelis triukšmas, ir ji nieko negirdėjo. Vyro paklausė kur yra S. , jis atsakė, kad ten, kur plauna dėžes. Ji tada nuėjo į tą patalpą, kur plaunamos dėžės, ten jį ir rado. Jo paklausė: „Ką tu padarei?“. Sakė jam, kad vyras yra širdininkas ir bet kuriuo momentu jis galėjo numirti: „Ką tu toliau darytum“. S. stovėjo, šypsojosi sakydamas jai: „Kas tu tokia?“. Jam pasakė, kad ji yra jo žmona ir jis už viską turi atsakyti. Tada S. sugriebė I. už drabužių priekyje, ir jis šiam taip pat sugriebė už drabužių. Ji atsistojo tarp jų, liepė jiems liautis. Tuo momentu atbėgo kažkoks nepažįstamas vyras, pasakė: „Baikite, čia kameros visur filmuoja“. Ji pasakė, kad labai gerai, bus matyti, kas čia dėjosi. Po to ji su vyru nuėjo į savo cechą. I. G. nuėjo persirengti, o ji liko dirbti. Po to jis nuėjo prie pamainos vyresniosios (tuo metu ji pavadavo vyresniąją) N., pavardės neprisimena ir pasakė, kad jam labai bloga, pakilo spaudimas, stipriai skauda galvą, pasakė, kad eis namo. Ji tai girdėjo. N. pasakė: „Gerai, eik“. N. apie įvykį I. G. nieko nepasakojo, nieko nesakė, nesakė, kad buvo sumuštas. N. jos paklausė kas atsitiko, bet ji atsakė, kad ji nieko nematė. I. G. išėjo namo. Jo nematė, kol negrįžo iš darbo namo. Namo grįžo apie 2022-09-26 apie 19.00 val. Jis papasakojo, kad kreipėsi į savo šeimos gydytoją (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Vėliau kreipėsi į kitus gydytojus pagal jų išrašytus siuntimus. Po įvykio pas I. G. stipriai patino nosis, atsirado kraujosruvos ant veido po akimis, taip pat buvo mėlynė ir gumbas galvoje, kraujosruvos nugaroje, šone, rankose. Vyras pasakė, kad parašė pareiškimą policijoje. Vėliau vyras pasakojo, kad tarp jo ir S. kilo konfliktas dėl ausinių, o po to S. jį pastūmė ir jos vyras nukrito, trenkėsi į dėžes, tada S. pagriebė šlangą ir į jį nukreipė vandens srovę, sudavė šlangos atgaliu jam per veidą, vyrą juo sužalojo. Vyras pasakojo, kad jam patamsėjo akyse, jis nukrito. Taip pat pasakojo, kad spardė vyrą kojomis, bet smulkmenų nežino. Vyro klausė, negi ten nieko nebuvo, jis sakė, kad nebuvo. I. G. sakė, kad jis irgi nestovėjo, davė S. grąžos, kai galėjo. Ji pati minėto įvykio nematė, tai žino tik iš vyro žodžių. Vyro vardu T. ar T. ji nepažįsta. Daugiau nieko papildyti negali (2 t., b. l. 35 – 38, 3 t., b. l. 138).

Iš 2022 m. rugsėjo 27 d. protokolo – pareiškimo, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjas I. G. pageidaujantis pranešti apie įvykį parodė, kad 2022 m. rugsėjo 26 d., 03.00 val. darbe AB „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), kitas darbuotojas, kurio vardas S., pavardės nežino (nurodytas telefono numeris) tyčia jį sumušė, t. y. kumščiu sudavė į dešinį skruostą, o jam nugriuvus ant žemės ir jį nusitempus ant savęs, jis būdamas ant jo, ne mažiau kaip 5 kartus kumščiais sudavė į veido sritį. Po suduotų smūgių jis atsistojo ir spyrė, ir pataikė jam į dešinę plaštaką. Atstojęs atsitraukė nuo jo, ir pradėjo jį purkšti aukšto slėgio srove tekančiu labai karštu vandeniu, juto fizinį skausmą. Tada jis su metaliniu atgaliu vieną kartą sudavė į nosį, pajuto fizinį skausmą ir jis numetęs šlangą priėjęs prie jo pastūmė jį į sieną, jis nukrito – mušė jį rankomis ir kojomis, sudavė ne mažiau kaip 6 kartus. Jis beveik nematė, kadangi karštas vanduo buvo užpylęs akis bei bėgo kraujas. Dėl visų šių veiksmų pajuto fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, surasti ir nubausti kaltą asmenį įstatymo nustatyta tvarka. Prie pareiškimo prideda medicininių dokumentų kopijas, 2 lapai (1 t., b. l. 5 –15).

Iš 2022 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Jurgitos Ratkevičiūtės tarnybinio pranešimo dėl vaizdo įrašų matyti, kad buvo bendrauta su AB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos vadovu A. S. (nurodytas telefono numeris), siekiant patikslinti ar iš tiesų įvykio vieta yra nefilmuojama. Pastarasis nurodė, kad buvo peržiūrėtos vaizdo stebėjimo kameros ir patvirtino, kad įvykio vieta prie taros plovimo mašinos nėra filmuojama, kameros filmuoja tik vaizdą į lauką, į rampą, vieta prie taros plovimo mašinos nėra filmuojama (1 t., b. l. 61).

2023 m. lapkričio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūrėta salė, kurioje ant priekinės sienos dešinėje yra įrengta vieta vandens padavimo žarnai, aplink įrengimai ir pakavimo bei skerdimo daiktai, žarna suvyniota į ritę, kuri yra ant sienos. Teritorijos grindinys yra šlapias visose patalpose. Apžiūrėjus aplinką jokių pėdsakų ar kitų nebylių įrodymų ar daiktų, turinčių reikšmės tyrimui nepastebėta. Įvykio vieta nefilmuojama (1 t., b. l. 55–60).

2022 m. rugsėjo 28 d.–spalio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3077/2022(01) užfiksuota, kad I. G. padaryta poodinės kraujosruvos dešinio užausio srityje, akių vokuose, nugaroje, dešinėje rankoje, muštinė žaizda su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. rugsėjo 26 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksuota. I. G. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti padaryti įvairiose padėtyse (1 t., b. l. 88-89).

2023 m. rugpjūčio 30 d.–2023 m. rugsėjo 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 2676/2023(01) užfiksuota, kad I. G. padaryta poodinės kraujosruvos dešinio užausio srityje, akių vokuose, nugaroje, dešinėje rankoje, muštinė žaizda su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. rugsėjo 26 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais. Poodinė kraujosruva dešinio užausio srityje nėra būdinga griuvimui. Muštinė žaizda nosies nugarėlėje pagal savo savybes galėjo būti padaryta kietu, buką briauną ar ribotą paviršių turinčiu daiktu (kokiu konkrečiu daiktu atsakyti nėra galimybės). Neatmetama, kad poodinės kraujosruvos dešinėje ir dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje galėjo būti padarytos griūnant ar atsitrenkiant į kietą, ribotą paviršių turintį daiktą (daiktus). Neatmetama, kad poodinė kraujosruva dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje galėjo būti padaryta smūgiuojant koja. Poodinė kraujosruva dešinio žasto priekiniame–išoriniame paviršiuje pagal lokalizaciją ir savybes neprieštarauja sužalojimo padaryto pirštu mechanizmui (1 t., b. l. 129–130).

Iš 2023 m. rugsėjo 22 d. išsiųsto AB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo matyti, kad pareikalauta pateikti taros plovimo cecho, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų plano kopijas (1 t., b. l. 131).

Iš 2023 m. rugsėjo 26 d. gauto AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo matyti, kad pateikta AB „(duomenys neskelbtini)“ Logistikos sandėlių, taros plovimo cecho patalpų plano kopija (priedas Nr. 1), Šviežios mėsos pastato planas (priedas Nr. 2) bei Skerdimo, išpjaustymo skyriaus įrangos išdėstymo planas (priedas Nr. 3) (1 t., b. l. 132–136).

2023 m. lapkričio 7 d. parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuota, kad nukentėjusysis I. G. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu. Parodymų patikrinimas vietoje atliktas AB „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), patalpose. Pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 139–141, 2 t., b. l. 142–166).

Iš 2023 m. balandžio 24 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp nukentėjusiojo I. G. ir įtariamojo V. M. metu prieštaravimų pašalinti nepavyko. Proceso dalyviai patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu (1 t., b. l. 96–102).

2023 m. spalio 30 d. parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuota, kad įtariamasis V. M. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu. Parodymų patikrinimas vietoje atliktas AB „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), patalpose. Po to V. M. parodė plane vietas, kur viskas vyko ir kur yra jo darbo vieta (prie taros plovimo mašinos). Protokolo priedas: planas, 1 lapas ir fotolentelė. (2 t., b. l. 100–102, 103, 104–134).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2010). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 26 d. nukentėjusysis pats pradėjo konfliktą, pirmas jam sudavė smūgį į veido sritį, o kaltinamasis tik gynėsi nuo neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų. Vis dėlto, byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys šią kaltinamojo versiją paneigia.

Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tarp jo ir kaltinamojo buvo konfliktas dėl ausinių, kurias kaltinamasis jam pardavė. Kadangi ausinės po itin trumpo naudojimo nustojo veikti, I. G. telefonu apie tai informavo kaltinamąjį, vėliau bandė situaciją dėl neveikiančių ausinių išspręsti darbo vietoje. Aptariamo įvykio dieną jam pavyko rasti kaltinamąjį, tačiau pastarasis nenorėjo bendrauti. Nukentėjusysis teigė, kad tik pradėjus kalbėti su kaltinamuoju, V. M. nieko nesakęs jį stūmė ir kumščiu sudavė į veido sritį, po ko nukentėjusysis nukrito. Jam atsistojus kaltinamasis tęsė smurtinius veiksmus, o vėliau panaudojęs aukšto slėgio vandens žarną purškė vandenį jam į veidą ir tuomet metaliniu žarnos antgaliu sudavė jam smūgį į nosį. Be to nukentėjusysis tvirtino, kad jam nukritus, kaltinamasis sudavė smūgius kojomis. Nukentėjusysis akcentavo, kad pats kaltinamajam nesudavė nei vieno smūgio, tačiau patvirtino, kad buvo į rankas paėmęs metalinius strypus kai stovėjo apytiksliai per tris metrus nuo kaltinamojo, taip siekdamas atgrasyti kaltinamąjį nuo smurtinių veiksmų. Nukentėjusiojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme sutapo ir buvo nuoseklūs, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šia nurodoma nukentėjusiojo versija, kadangi ji atitinka faktines bylos aplinkybes ir nustatytų sužalojimų lokalizaciją. Teismas pažymi, jog paties konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kiti asmenys nematė, tačiau teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja N. V. patvirtino, kad po įvykio matė nukentėjusįjį ir ant jo nosies buvo šviežia žaizda, nukentėjusysis buvo susinervinęs, nors darbo pradžioje jokių sužalojimų ant jo veido nesimatė. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir sutuoktinė N. G., kuri parodė, kad matė nukentėjusįjį iš karto po įvykio, jis buvo sužalotas, blogai jautėsi. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog I. G. būtų sužalotas iki įvykio, priešingai, liudytojai matę sužalojimus ant I. G. veido juos matė būtent po įvykio, o iki įvykio nukentėjusysis atrodė sveikas ir elgėsi įprastai. Be to, liudytojos N. V., N. G., G. P. vieningai nurodė, jog nukentėjusysis po konflikto su kaltinamuoju buvo labai susijaudinęs ir piktas. Tuo tarpu kitų liudytojų parodymai teismo vertintini kritiškai, kadangi apie įvykį jie sužinojo iš kitų savo kolegų, paties konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nematė, taip pat nematė jų iš karto po įvykio.

Pažymėtina, jog pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017, 2K-36-788/2021 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad faktų ir teisės sandūroje kartais susidaro situacijos, kuriose sprendimas varijuoja nuo būtinosios ginties pripažinimo iki jos paneigimo. Tokių situacijų teisinio vertinimo skirtumai pripažįstant jas būtinąja gintimi, jos ribų peržengimu arba paneigiant būtinosios ginties buvimą priklauso nuo daugelio faktinių aplinkybių ir norminių nuostatų, kiekvienu atveju siejamų su dviem esminiais konkrečios situacijos komponentais – pavojingu kėsinimusi ir gynyba. Taigi didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis 2K-393-489/2017).

BK 48 straipsnio 6 dalyje be kita ko numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

BK 71 straipsnis numato, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL, o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.