Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-07-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1236-1013/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-07-31Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-12-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-31
Bylos Nr.
1-1236-1013/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39239-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Šėlienė
Kaltinamasis
A. P.
Civilinis ieškovas
Š. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1236-1013/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39239-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei,kaltinamajam A. P. (A. P.),nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Š. K., jo atstovui advokato padėjėjui R. S.,civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovėms A. P. ir I. P. (dalyje posėdžių),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. kaltinamas tuo, kad dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) greito reagavimo grupės apsaugos darbuotoju, 2018 m. rugpjūčio 14 d. apie 23.00 val. gavęs pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo paspaustas pavojaus mygtukas, atvyko į viešbutį „Europa City Vilnius“, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur, viešbučio administratorei paaiškinus, kad viešbučio foje fotelyje miegantis neblaivus nepageidaujamas asmuo atsisako išeiti iš viešbučio bei paprašius jį išvesti, jis, priėjęs prie administratorės nurodyto foje ant fotelio miegojusio neblaivaus Š. K., pažadinęs jį, išvedė iš viešbučio, šiam vėl bandant jėga patekti į viešbutį, bandydamas jį sulaikyti ir uždėti antrankius, suėmė nukentėjusįjį Š. K. už dešinės rankos, padarydamas kraujosruvas, po ko užsuko jam kairę ranką, dėl ko lūžo kairio alkūnkaulio vainikinė atauga, t. y. padarė sužalojimus, kurie, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvada Nr. G 2788/2018 (01), visumoje dėl alkūnkaulio lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais A. P. kaltinamas padaręs veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.

Bylos duomenys

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. nurodė, jog supranta, kuo yra kaltinamas, tačiau savo kaltės nepripažįsta. Kaltinamasis paaiškino, jog jis 2018 m. rugpjūčio 14 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju ir gavo pranešimą, kad viešbutyje yra neblaivus asmuo ir jį reikia išprašyti. Jis buvo netoliese, todėl atvažiavo į įvykio vietą už 3-4 min. Užėjo į foje, paklausė kas atsitiko. Administratorė nurodė, kad viešbučio fojė miega neblaivus asmuo, kuris nėra šio viešbučio gyventojas ir paprašė jį išprašyti. Jie kartu su administratore bandė jį pažadinti, jis bandė pajudinti, ėmė už peties, bet jis nereagavo. Po kažkurio laiko jis atsimerkė, jis jam paaiškino, kad šis turi išeiti, bet asmuo nereagavo. Jis pasakė, kad kvies policiją, nes pats neturi teisės jo išvesti. Jis pabandė atsistoti, bet griuvo. Kaltinamasis bandė jį pakelti, paėmė už peties ir jie kartu išėjo į kiemą. Kaltinamasis jam siūlė iškviesti taksi, bet jis atsisakė. Po to nukentėjusysis patraukė jo ranką, prašė prie jo nelįsti, bet jis nesilaikė ant kojų ir akivaizdžiai krito, todėl turėjo jį laikyti. Jis bandė vėl grįžti į viešbutį, buvo agresyvus, jis bandė kaltinamąjį A. P. nustumti, nes jis buvo prieš jį. Jie nuėjo kartu iki viešbučio. Pagal pareigybines instrukcijas kaltinamasis turėjo skambinti ne į policiją, o savo operatorei, kad ši kviestų policiją, bet negalėjo jai prisiskambinti. Jis kaltinamąjį nuolat stumdė, nes jis ėjo prieš jį. Kaltinamasis įspėjo, kad gali būti panaudotas ginklas, antrankiai arba dujos. Pas jį buvo ginklas, todėl jis jam sakė, kad laikytųsi toliau, kad negalėtų jo pasiekti, kai jis be argumentų pro jį ėjo link viešbučio, keikė, visokiais žodžiais vadino, sakė, kad užteis jį ir t.t. Kaltinamasis iš anksčiau galėjo panaudoti antrankius, nes nukentėjusysis jį stumdė, bet stengėsi nenaudoti prieš jį jėgos. Jis ėjo į viešbutį nusisukęs nugara, kadangi jį nuolat stumdė Š. K.. Jis nepastebėjo lauke stovinčios mergaitės ir atbulas ją nustūmė. Tai buvo paskutinis lašas, tada kaltinamasis paėmė antrankius ir nuvedė Š. K. prie savo automobilio. Jis priešinosi. Kaltinamasis A. P. laikė jo ranką ir norėjo surakinti. Jis priešinosi ir atsistojo, kai kaltinamasis laikė jo ranką ir tada pasigirdo lyg kaulo išnirimo garsas. Jis uždėjo jam antrankius ir liepė paduoti dešinę ranką. Š. K. ne iš karto, bet padavė antrą ranką. Tada kaltinamasis A. P. tik iš kelinto karto prisiskambino operatorei, paprašė kviesti policiją ir medicinos pagalbą, kurią jam liepė kviesti pačiam. Pažymėjo, jog policiją jis kvietė per operatorę, o medicinos pagalbą kvietė pats tiesiogiai. Paskui atvažiavo policija ir vėliau greitoji pagalba. Š. K. kaltinamąjį vis keikė, sakė, kad turi daug pinigų, yra įmonės savininkas, daug ryšių turi, kad atleis jį. Atvykę pareigūnai paklausė, ar kaltinamasis A. P. rašys dėl jo pareiškimą, bet jis atsisakė, nes jam pasidarė jo gaila, matė, kad nukentėjusysis yra neblaivus, neadekvatus, be to, ranką susižalojo, manė, kad gal žmogus turi problemų, kad darbo dieną buvo neblaivus, todėl nutarė nerašyti pareiškimo. Kaltinamasis A. P. papildomai paaiškino, jog viešbutis, kuriame prasidėjo konfliktas yra „Europos City Vilnius“. Parodė, jog buvo vienas, kai bandė Š. K. išvesti iš viešbučio. Saugos tarnyboje yra praktika, kad kai spaudžiamas pavojaus skambutis, tai į tokius atvejus privalo važiuoti dviese, bet tada jis dirbo vienas ir jam nieko neatsiuntė į pagalbą, nes daug buvo darbo ir visi užimti. Kaltinamasis A. P. nurodė, jog specialiąsias priemones turėjo teisę naudoti, jeigu reikia ginti viešąją tvarką. Šiuo atveju galėjo naudoti antrankius arba ašarines dujas, kai matė, jog nesusitvarkys su asmeniu. Kadangi ašarinės dujos yra skausminga priemonė, tai nusprendė jų nenaudoti. Jis viską darė pagal instrukciją ir įstatymus. Nurodė, kad iš pastato išvedant nukentėjusysis jam nesipriešino, tačiau jis neleido jam atgal įeiti, nes jis viešbutyje buvo nepageidaujamas ir administratorė prašė jo neleisti. Kitaip jo darbas būtų beprasmis, jei nepageidaujamą asmenį įleistų atgal. Taip pat paaiškino, kad nukentėjusysis buvo labai girtas, jis nesilaikė ant kojų, buvo neadekvatus, dėl to ir galvojo, kad gali atimti ginklą, nusprendė naudoti antrankius. Kaltinamasis A. P. dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio mano, kad jis yra absurdiškas. Jo įsitikinimu, jis padarė viską, ką privalėjo. Mano, kad Š. K. nori pasipelnyti.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis Š. K. nurodė, kad įvykio metu tą savaitę jam buvo atostogos. Jis sutarė su kolega susitikti tame viešbutyje. Jį privežė prie viešbučio pažįstama ir jis atėjo į vidų. Kiek pamena, jis atėjo su telefonu ir pinigine. Jis serga hipertenzija, buvo pavartojęs alkoholio ir pasijuto blogai, prisėdo ant fotelio ir matyt dėl pakilusio spaudimo prisnūdo. Jam sunku dabar visus įvykius atgaminti. Jis puikiai prisimena, kad buvo pažadintas nuo fotelio ir paprašytas išeiti. Jis išėjo ir paskui jam pasirodė, kad paliko viešbutyje telefoną ir piniginę. Pažymėjo, jog krata parodė, kad kišenėje buvo rasta tik piniginė. Š. K. nurodė, jog norėjo nueiti tik telefoną paimti, gal neteisingai apsaugos darbuotojui nurodė savo tikslus. Jis turi teisinį išsilavinimą ir dirba atsakingą darbą, pas jį gyvenime nebuvo tokios situacijos, kad nevykdytų įstatymų. Bet to nesusipratimo, kad jam neleido eiti paimti telefoną, pasekmė buvo tai, kad jis buvo sužalotas. Jam ir dabar nėra labai gerai, jis kalba ir pergyvena. Papildomai nukentėjusysis Š. K. nurodė, kad įvykio dieną vartojo alkoholį, o būtent buvo išgėręs 2-3 bokalus alaus ir viskio 150 g. Dėl pavartoto alkoholio įvykių chronologijos minučių tikslumu negalėtų pasakyti bei miglotai atsimena kaltinamąjį A. P.. Atsimena, jog išėjus iš viešbučio buvo vienas apsaugos darbuotojas, nors jam atrodė, jog kai jį vedė apsaugos darbuotojai buvo du, matyt apsaugos darbuotoju palaikė administracijos darbuotoją. Dėl mobiliojo telefono, nurodė, jog jam tuo metu atrodė, kad jis turėjo mobilų telefoną su savimi, tačiau tiesiog išreiškė netiesiogiai, bet neagresyviai norą grįžti į viešbutį bei tiesiog ėjo ten. Nukentėjusysis papildomai nurodė, kad kaltinamojo veiksmai prieš jį buvo agresyvūs, kadangi jo kažkoks pastūmimas buvo įvertintas kaip asmeninis įžeidimas, dėl ko jam buvo užlaužtos rankos ir padaryti sužalojimai. Pažymėjo, jog neatsimena, ar buvo įspėtas, kad bus panaudotos specialiosios priemonės. Kai jam buvo pradėtas rankos laužimas, jis pajuto nepakeliamą skausmą, tai buvo lėtu judėsiu sulaužyta ranka. Jis rėkė, kad jam nesuktų rankos. Jis norėjo išeiti, bet į jo skausmus ir šauksmus nebuvo atsižvelgta. Nurodė, jog civilinį ieškinį palaiko, mano, kad tai mažiausia suma, kurią jam privalo atlyginti. Pažymėjo, jog pasekmes jaučia iki šios dienos, o jo hipertenzinė liga paaštrėjo, ranka iki šiol neatsistatė. Papildomai nurodė, kad į minėtą viešbutį atvyko jau išgėręs, jei neklysta, galbūt užsakė alkoholio ir viešbutyje. Atvykimo tikslas buvo susitikti su kolega, verslo partneriu. Verslo partneriams skambino prieš atvykdamas į viešbutį, kadangi neturėjo su savimi telefono, kuris iškrito jam iš kišenės dar būnant draugės automobilyje. Tą vakarą su partneriais viešbutyje nesusitiko. Papildomai nukentėjusysis paaiškino, kad, jo nuomone, jis nekėlė jokios grėsmės, bet jei būtų atvykusi policija, ji būtų daug profesionaliau atlikusi jo užkardymą, jis norėjo grįžti į viešbučio fojė, nes blogai jautėsi, agresyvus nebuvo, jis nesuprato, kad yra nepageidaujamas viešbutyje. Po įvykio nieko panašaus nebuvo, kad jis nebūtų turėjęs pretenzijų, o kodėl policijos pareigūnai pasakė kitaip, nežino. Patikslino, kad į viešbutį susitikti su verslo partneriais atvyko apie 20 val. ir buvo ten gal valandą. Kad būtų ten buvęs tris valandas, negali būti, turbūt jis neteisingai nurodė ikiteisminio tyrimo metu.

Teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovė nurodė, kad įdarbinant asmenį šis yra supažindinamas su darbo tvarka, instrukcijomis ir kas metus mokomas. Jie nereikalauja, kad asmuo žinotų įstatymus, kadangi įstatymo nuostatos yra perkeliamos į taisykles. Darbuotojai žino, kad antrankius galima naudoti tik išskirtiniais atvejais, kai kyla pavojus jam ar ginklui. Mano, kad šiuo atveju kaltinamasis pagrįstai panaudojo specialiąsias priemones. Jis pats paaiškino, kaip ir kuo vadovavosi įvykio metu. Paaiškino, kad įmonė turi ne vieną instrukciją, pareiginius nuostatus, daug detalių taisyklių, kuriomis darbuotojas turi vadovautis.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. J. parodė, kad maždaug prieš metus, jos naktinio budėjimo metu pastebėjo, kad vestibiulyje yra neblaivus svečias, tokios būsenos, kad ji privalėjo prie jo prieiti ir tiesiog palydėti į numerį (jeigu jis yra viešbučio svečias), kadangi taip yra priimta. Svečias buvo beveik miegantis. Ji priėjo prie jo, išsiaiškino jo vardą, sužinojo, kad žmogus negyvena viešbutyje ir tiesiog bandė kažkaip gražiai kalbėtis, kad išvyktų iš viešbučio, bet jis į prašymus nereagavo. Dėl to ji paspaudė apsaugos pultelį, tikėdamasi pagalbos, kad išlydės svečią. Atvyko apsaugos darbuotojas, išsivedė svečią į lauką ir kas konkrečiai vyko lauke ji nematė, bet po to atvyko policijos pareigūnai, greitoji pagalba ir išsivežė svečią. Liudytoja papildomai paaiškino, jog neatsimena kuris asmuo jį išvedė bei neužfiksavo kaip bendravo apsaugos darbuotojas. Jai pasirodė, jog svečias buvo ramus, o jį išvedinėjo vienas asmuo apie 10 val. vakaro. Kadangi svečias buvo neblaivus, pradėjo miegoti, kristi kūnas bei nebuvo viešbučio gyventojas, dėl to jis buvo nepageidaujamas. Svečias buvo priėjęs ir reikalavo skambinti jo nurodytu numeriu. Liudytoja patikslino, kad iš pradžių svečias su ja nebendravo, ji jį kalbino, kalbino, bet jis nesikėlė, vėliau gal pusvalandžio bėgyje, jis priėjo prie jos darbo vietos ir prašė keletą kartų paskambinti jo nurodytu telefono numeriu, po bendravimo su ja svečias vėl atsisėdo, o ji iškvietė apsaugą. Kai ji pastebėjo svečią, jis buvo viešbučio foje apie pusę valandos, ji buvo jį prašiusi palikti viešbutį, tikėjosi, kad žmogus išeis gražiuoju. Pažymėjo, kad svečias buvo neblaivus, nebuvo viešbučio gyventojas, jį matė kiti žmonės, todėl tai buvo nepriimtina, kad jis bus viešbutyje. Kai svečias buvo išvestas į lauką, ji buvo irgi išėjusi, matė, kad po to, kai jis buvo paguldytas ant mašinos, svečias verkė, tačiau kaip buvo stumiamas apsaugos darbuotojas, ji nematė. Kiek ji matė, tai kaltinamasis su neblaiviu asmeniu buvo ramus, tikrai neagresyvus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. S. parodė, jog buvo jau tamsu, gavo pranešimą, kad Jasinskio g. viešbutyje yra agresyvus asmuo. Atvažiavus į įvykio vietą, stovėjo medikai, apsaugos darbuotojas ir stovėjo asmuo, kuris laikėsi už rankos. Apsaugos darbuotojas paaiškino, kad paskambino administratorė. Jis atvyko, jį išvedė, užlaužė jam ranką. Liudytojas nurodė, jog bendravo su administratore, kuri sakė, kad asmuo iš pradžių miegojo, buvo neblaivus, paprašė jo išeiti iš viešbučio, jis nesutiko dėl ko ir buvo iškviesta apsauga. Liudytojas nurodė, jog tuo metu nukentėjusiajam alkotesterio nedavė, bet nuo jo kvapas sklido. Daug su juo nebendravo, bet, kaip minėjo, jis stovėjo verkė ir laikėsi už rankos. Neatsimena, ar turėjo kas nors tuo metu pretenzijų, bet nukentėjusysis minėjo, kad apsaugos darbuotojas sulaužė jam ranką. Pažymėjo, kad jeigu jis ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad asmuo pretenzijų apsaugos darbuotojui neturėjo, tai tokie duomenys yra teisingi. Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. Nurodė, kad jis nuėjo pabendrauti su administratore, kuri sakė, kad nukentėjusysis iš pradžių miegojo, buvo neblaivus, paprašė, kad jis išeitų iš viešbučio, jis nelabai sutiko, todėl ir buvo iškviesta apsauga, nes jis pradėjo elgtis agresyviai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. S. parodė, kad jie gavo iškvietimą, jog (duomenys neskelbtini) g. viešbutyje sulaikytas agresyvus asmuo. Atvykus stovėjo apsaugos darbuotojas ir asmuo, kuris laikėsi už rankos, kuris aiškino, kad jam skauda ranką, jį apsauga išvarė. Apsaugos darbuotojas paaiškino, kad jį iškvietė administratorė, kuri paaiškino, kad asmuo nesutiko išeiti iš viešbučio, lyg triukšmavo. Kiek jis suprato, apsaugos darbuotojo reikalavimo išeiti jis nevykdė, todėl buvo užlaužta ranka ir išprašytas lauk, iškviesta policija. Liudytojas A. S. papildomai nurodė, kad nuo nukentėjusiojo jautėsi alkoholio kvapas, tačiau neatsimena ar buvo tikrinamas blaivumas, taip pat neatsimena, ar kas nors dėl įvykio turėjo pretenzijų, tačiau tai turėjo būti nurodyta jo tarnybiniame pranešime. Atsimena, kaip asmuo laikėsi už rankos, bei paaiškino, jog apsauga prievarta jį išvarė ir užlaužė ranką. Apsaugos darbuotojas paaiškino jam, jog šis asmuo jo neklausė, elgėsi agresyviai dėl ko ir buvo užlaužęs jam ranką ir šį išsivedė. Pažymėjo, kad įvykio aplinkybes atsimena nelabai gerai, nes tai yra gan senas įvykis. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino.

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas V. K. paaiškino, kad atėjus žmogui į jų įstaigą, tą pačią dieną buvo duota išvada, sužalojimai atitiko įvykio aplinkybes, kurios buvo nurodytos užduotyje. Ekspertas V. K. patvirtino išvadą, duotą byloje. Ekspertas papildomai nurodė, jog atvejis, kai sulaužoma alkūnkaulio atauga jo praktikoje yra ne pirmas. Tokiais atvejais, kai užlaužiant ir sukant ranką už nugaros, ta jėga, kuri veikia, gali tam tikrais atvejais susidaryti ir nuo abiejų asmenų veiksmų – ranka turi būti užlaužta už nugaros ir laikoma pareigūno, bet jeigu tuo metu žmogus neguli, o priešinasi, jis atlieka pasipriešinimo judesius korpusu, ta jėga vis tiek susidaro ir gaunasi, kad nuo abiejų asmenų veiksmų gali susidaryti ta jėga, nuo kurios lūžta šita atauga. Paties sulaikomo asmens judesiai turi didžiulę įtaką lūžiui, nes būtent nuo judesių lūžta minėta atauga, o ne nuo smūgio, būtent nuo žmogaus judesių, kurie viršija anatomines kryptis, o tie judesiai priklauso ir nuo paties žmogaus. Abiejų asmenų veiksmai turi įtakos, ir to kuris užsuka ranką, ir to, kuris priešinasi, jei asmuo atlieka judesius savo kūnu, tai ta jėga padvigubėja. Jei asmuo nesipriešina, tai turi būti didesnė jėga to, kuris užlaužia. Kai asmuo guli ir priešinasi, lūžis įvyksta nuo abiejų asmenų jėgos. Paties sulaikomo asmens judesiai turi įtakos lūžiui, kadangi šis atsiranda ne nuo smūgio. Kai asmuo nesipriešina, tai didesnė jėga turi būti to, kuris užlaužia. Taigi, jei sulaikytasis priešinasi ir stangrina rankas, tai tokiu atveju abiejų asmenų veiksmai turi reikšmės lūžiui. Šiuo atveju sunku pasakyti, kurio jėga buvo didesnė, tačiau abiejų turi reikšmės. Pasipriešinimas padidina jėgą laužimui ir tas turi įtakos lūžiui. Ekspertas papildomai nurodė, jog hipertenzijai alkoholis įtakos nelabai turi, galimai tik sumažina kraujospūdį. Be to, nurodė, kad veiksmo, laužimo staigumas, negavus pasipriešinimo, lūžiui nebūtinai turi įtakos. Nesant jokio pasipriešinimo, bet staigiai sukant, gali vykti toks lūžis, bet tada visą jėgą turi panaudoti tas asmuo, kuris sulaiko. Sakykim, jei sulaikomasis guli veidu žemyn, jo kūnas praktiškai negali priešintis, judėti, tai toje padėtyje, tas, kuris sulaiko ir padaro tokį lūžį, jo kaltė. Lūžis gali įvykti, jei tas asmuo nesipriešina, guli, o visus veiksmus atlieka sulaikantysis pareigūnas, kuris didina sukimą, spaudimą. Tačiau, jei stovintį sulaiko, palenktą prie kapoto, įvairiai galima modeliuoti. Jie kaip medikai negali nurodyti, kaip buvo. Jeigu asmuo priešinasi tai lūžis įvyksta dėl abiejų veiksmų kaltės. Pažymi, jog tas atsistojimas ir yra judesys, kuris padidina jėgą. Pareigūnas nežino, kad tas asmuo atsistos, jis fiksuotai laiko tą ranką ir kai žmogus pradeda judėti, stotis, tada padidinama jėga, anatomijos kampas peržengia ribas ir įvyksta lūžis. Išvengti lūžio niekaip nebuvo galima išvengti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. S. parodė, kad neatsimena kada tiksliai viskas vyko, viešbutyje “Europa City“ ji dirbo padavėja, tuo metu buvo jai darbo pabaiga, kai akivaizdžiai neblaivus vyras užėjo į viešbučio holą, kur priima svečius. Ji dirbo bare ir pamatė, kad vyras miegojo ten. Ji priėjo prie jo su administratore, paklausė ar viskas gerai, paklausė vardo pavardės ir pasirodė, kad jis negyvena šiame viešbutyje, paprašė jo išeiti, bet jis nėjo. Tada jos iškvietė apsaugą. Atvažiavo apsaugos darbuotojas ir išvedė tą vyrą į lauką. Paskui jai darbas baigėsi ir ji išvažiavo namo. Kai atvažiavo policija, jos jau nebuvo. Pažymėjo, jog matė kaip atvyko apsaugos darbuotojas ir paprašė vyro išeiti, jis nesutiko, neleido paimti už rankos ir tik kai griežčiau paėmė, tada išėjo. Kol nebuvo atvažiavusi apsauga, asmuo prieš jas agresyviai nesielgė. Kas įvyko lauke nematė. Pažymėjo, jog neblaivus vyras nenorėjo klausyti apsaugos darbuotojo bei norėjo vėl įeiti į vidų. Lauke labai daug šnekėjo. Girdėjo, kad jie šnekėjo apie policiją, kad kvies. Tuo metu iš miesto grįžo užsieniečiai ir tas vyras kabinėjosi prie jų, mosikavo rankomis. Vyras nenorėjo klausytis apsaugos darbuotojo, norėjo vėl į vidų eiti. Papildomai paaiškino, kad kai nepageidaujamas asmuo atėjo į viešbutį, iškart užmigo už kolonos. Tai, kad jis buvo neblaivus, buvo matyti, nes su juo nebuvo įmanoma susišnekėti, blaivas asmuo būtų išėjęs, o jis persėdo į kitą vietą, žmogus buvo atsipalaidavęs per daug ir užmigo. Dėl savo sveikatos būklės jis joms nesiskundė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. P. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) greito reagavimo grupėje apsaugos darbuotuoju. Jo darbovietė yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2018 m. rugpjūčio 14 d. jis buvo darbo vietoje ir atlikinėjo savo pareigas. Apie 23.00 val., į darbui skirtą planšetę ir darbo telefoną gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo paspaustas pavojaus mygtukas. J. Jasinskio gatvė nėra jo saugoma teritorija, tačiau visi darbuotojai tuo metu buvo užimti ir jam teko nuvažiuoti minėtu adresu. Dažniausiai į tokio lygio iškvietimus važiuoja du apsaugos darbuotojai, tačiau, kaip minėjo anksčiau, visi darbuotojai buvo užimti, todėl į įvykio vietą nuvažiavo vienas. Atvykus nurodytu adresu, užėjo į viešbutį „EUROPA CITY VILNIUS“, iš kurio buvo gautas pavojaus signalas. Priėjo prie administratorės ir paklausė kokia pagalba reikalinga. Administratorė, kurios vardo ir pavardės nežino, jam paaiškino, kad viešbučio administracijoje randasi nepageidaujamas asmuo, kurio nepavyksta išprašyti iš viešbučio patalpos. Administratorė jam nurodė vyriškį, kuris sėdėdamas miegojo ant sofos, esančios viešbučio pirmame aukšte prie pat administracijos. Vyras jam nepažįstamas, vardo ir pavardės nežino. Vyras miegojo ir nereagavo į jo prašymus. Jis prašė jo atsikelti ir palikti viešbučio patalpas. Pakartojo jam apie 15 kartų. Po to bandė jį žadinti papurtęs už vyriškio peties. Neturėjo teisės, o ir pagrindo nebuvo naudoti prieš minėtą vyriškį fizinę jėgą, todėl bandė prisiskambinti operatorei, kad ji iškviestų policijos ekipažą. Tokia tvarka yra patvirtinta jų darbe. Jis skambino porą kartų, tačiau negalėjo prisiskambinti operatorei, kadangi linija buvo užimta. Kol jis bandė prisiskambinti, vyriškis bandė atsikelti, bet, kadangi buvo akivaizdžiai girtas, nesiorientavo aplinkoje, nuo jo sklido alkoholio kvapas ir ne tik alkoholio, vyriškis buvo atlikęs gamtinius reikalus į savo kelnes, jam nepavyko. Jis paaiškino vyriškiui, kad jis nėra pageidaujamas šioje vietoje, t. y. viešbutyje ir, jeigu nesilaikys jo nurodymų, bus iškviesta policija, paaiškino jam tai daug kartų, tačiau jis iš pradžių neklausė jo nurodymų, po kurio laiko bandė atsikelti, tačiau, tikriausiai dėl išgerto alkoholio, jam nepavyko to padaryti. Tada jis nutarė jam padėti. Padėjo jo ranką ant savo peties. Apkabino jį už viršutinės kūno dalies ir jie kartu išėjo iš viešbučio. Nuo viešbučio pagrindinių durų jie nuėjo apie 10-15 metrų. Jis bandė vyrui paaiškinti, kad jis yra nepageidaujamas minėtame viešbutyje, kad jis nėra viešbučio svečias, todėl jam negalima grįžti atgal į viešbutį. Vyras vis tiek ėjo atgal į viešbutį, negalėjo paaiškinti, kodėl jis nori grįžti atgal. Jis stovėjo atsisukęs į jį ir neleido užeiti. Vyras jam grasino, sakė „tu tuoj krisi“, „aš tau tuoj įpisiu“, ėjo į jį, o jis, atsisukęs į vyriškį, irgi atsitraukinėjo nuo jo ir bandė jam neleisti įeiti į viešbutį. Jis suvokė, kad vyras jam kelia grėsmę, kadangi su savimi turėjo tarnybinį ginklą, o vyriškis į jo prašymus laikytis atstumo, nereagavo. Vyras jį pradėjo stumti. Pastūmė apie 5-6 kartus, o jis skambino operatorei, kad ji atsiųstų policijos ekipažą, tačiau linija vis dar buvo užimta. Paskutinį kartą vyriškis jį pastūmė ir jis vos nenugriuvo ant administratorės, kuri stovėjo už jo lauke, prie viešbučio pagrindinių durų ir tikriausiai rūkė. Jis suprato, kad situacija yra pavojinga, kadangi vyras girtas ir yra agresyvus, o jis vienas, prie jo buvo tarnybinis ginklas, todėl jis porą kartų įspėjo vyrą, kad tuoj bus panaudotos prieš jį specialiosios priemonės, jis vardino jam, kad prieš jį gali būti panaudotos ašarinės dujos arba antrankiai. Vyras vėl bandė jį pastumti ir tada jis paėmė jį už kairės rankos riešo, kadangi jis priešinosi, užsukti rankos jam nepavyko, todėl teko paimti jį už alkūnės. Jeigu jis būtų vyrą paleidęs, jis būtų pasidaręs dar agresyvesnis, tektų panaudoti prieš jį ašarines dujas. Jis laikė jo ranką, kurios dar nebuvo užsukęs ir prašė jo leisti jam uždėti antrankius. Vyras priešinosi, standino rankas, judėjo, tada jam nepavyko jo įkalbėti ir jis užsuko jam jo kairę ranką. Užsukęs jam ranką, išgirdo garsą, būdingą kaulo išnirimui. Uždėjo ant tos rankos antrankius. Paprašė paduoti kitą ranką, t. y. dešinę, ir jis po kokio 5 karto jo prašymo, jam ją davė. Uždėjęs vyrui antrankius, vėl paskambino operatorei, jam pavyko prisiskambinti, paprašiau jos atsiųsti policijos ekipažą. Po to pats paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė medikus į įvykio vietą, kadangi įtarė, kad vyras išsinarino ranką. Jis prašė jį paleisti, kad jis tyliai išeitų, pasakė jam, kad daugiau taip nedarys. Atsiprašinėjo. Tiksliai neatsimena kad vyras skųstųsi dėl rankos skausmo, galbūt kažką minėjo prieš atvažiuojant tarnyboms. Po maždaug 10-15 minučių atvažiavo policija. Pareigūnams jis paaiškino situaciją, pasakė, kad įtaria, kad pas vyrą išnerta alkūnė, kadangi jis priešinosi, todėl pats iškvietė medikus. Netrukus atvažiavę medikai vyrui suteikė pirmą pagalbą. Pareigūnai jo paklausė, ar jis rašys pareiškimą, tačiau jis atsisakė, pagailėjo žmogaus. Greitoji kartu su vyru išvažiavo, pareigūnai taip pat. Jis įsėdo tarnybinį automobilį ir grįžo į darbo vietą. Savo kaltės nepripažįsta, kadangi minėtas vyras pats kaltas dėl įvykio, būdamas apsvaigęs įėjo į vietą, kurioje buvo nepageidaujamas, priešinosi jam, standino rankas, grasino jam susidorojimu. Jo veiksmuose nebuvo tyčios, jis tiesiog atlikinėjo savo darbą (b. l. 78-79, 85).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju Š. K. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. apie 20.00 val., jis atvyko pas darbo partnerius į viešbutį „EUROPA CITY VILNIUS“ adresu (duomenys neskelbtini). Atvykęs į viešbutį, susiskambino telefonu su darbo partneriais iš Baltarusijos, susitarė susitikti viešbučio fojė, todėl jis jų ten laukė. Laukdamas darbo partnerių nuėjo į viešbutyje esantį barą, ten užsisakė alkoholinių gėrimų, alaus. Pasiėmęs užsakytą bokalą alaus, atėjo į viešbučio fojė ir ten atsisėdęs gėrė savo gėrimą laukdamas darbo partnerių. Jam sėdint viešbučio fojė, prie jo priėjo apsaugos darbuotojas, kuris jo paprašė išeiti iš viešbučio į lauką. Jis apsaugos darbuotojui pasakė, kad niekur neis, nes laukia savo darbo partnerių, tuomet apsaugos darbuotojas jo pareikalavo palikti viešbučio patalpas ir pasišalinti iš jo. Apsaugos darbuotojas buvo apie 35 metų amžiaus, apie 180-185 cm ūgio, trumpai kirptais plaukais, su juodos spalvos apsaugos tarnybos apranga. Daugiau jo neįsidėmėjo, tačiau pamatęs atpažinti galėtų. Jam nesutiktus išeiti iš viešbučio, į viešbučio fojė atėjo dar vienas apsaugos darbuotojas, kuris buvo taip pat apie 35 metų amžiaus, trumpai kirptais plaukais, apie 180 cm ūgio, su tos pačios apsaugos tarnybos apranga, tačiau daugiau jo neįsidėmėjo. Kitas prie jo atėjęs apsaugos darbuotojas buvo mandagesnis. Abiems apsaugos darbuotojams būnant prie jo, jie, paėmę jį už abiejų rankų, per jėgą bandė jį išvesti iš viešbučio. Jiems išėjus iš viešbučio į lauką, jis truktelėjo kairę ranką, reikalaudamas, kad apsaugos darbuotojai jį paleistų, po ko apsaugos darbuotojas, kuris buvo pirmas priėjęs prie jo, laikęs jį už kairės rankos, užsuko jam kairę ranką už nugaros, po ko jis išgirdo garsą, panašų į lūžtančio kaulo ir pajuto stiprų fizinį skausmą. Kitas apsaugos darbuotojas, kuris laikė jį už dešinės rankos, kiek jis matė, išsigando. Po sukelto skausmo jis pradėjo šaukti ant apsaugos darbuotojų, kad jie jam galimai sulaužė ranką ir sakė, kad jį paleistų, tačiau apsaugos darbuotojai į tai nekreipė dėmesio ir, užsukus jam rankas už nugaros, surišo abi rankas polietilenine sąvarža. Viskas įvyko labai greitai, todėl tiksliai nurodyti valandos, kada įvyko sulaikymas, negali. Po sulaikymo maždaug už 15-20 minučių atvažiavo policijos pareigūnai ir greitosios medicininės pagalbos ekipažas. Jis atvykusiems greitosios medicininės pagalbos darbuotojams pasakė, kad jam labai skauda ranką, tuo metu prie jo priėjo vienas iš apsaugos darbuotojų, tiksliai neprisimena kuris, ir, nupjovęs polietileninę sąvaržą, kuria buvo surištos jo rankos, atlaisvino jo rankas. Jo ranka atvykus greitosios ekipažui jau buvo ištinusi. Greitosios medicininės pagalbos darbuotojams apžiūrėjus jį, jie nusprendė jį vežti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę apžiūrai. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje apžiūrėję jį gydytojai nustatė kairės rankos alkūnės kaulo lūžį. Dėl šio įvykio jam buvo sukeltas didelis stresas ir stiprus fizinis skausmas, todėl prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. Dėl patirtų sužalojimų pageidauja kreiptis į teismo medicinos ekspertus (b. l. 23-24).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. J. parodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) administratore „EUROPA CITY HOTEL“. Nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d., 19.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 15 d., 07.00 val. dirbo viešbutyje „EUROPA CITY HOTEL“ adresu (duomenys neskelbtini). 2018-08-14 apie 22.00 val., dirbdama pastebėjo viešbučio fojė neblaivų vyrą, apie 40 metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, apie 185 cm ūgio, trumpai kirptais plaukais, kuris buvo apsirengęs džinsinėmis kelnėmis, daugiau jo neįsidėmėjo. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Vyras priėjo prie jos ir paprašė paskambinti į jo telefono numerį, kurio dabar neprisimena, yra pateikusi numerį atvykusiems policijos pareigūnams. Vyras paaiškino, kad kažkur pametė telefoną. Kelis kartus paskambinus jo nurodytu telefono numeriu, niekas neatsiliepė. Vyras kelis kartus buvo išėjęs į lauką ir grįždavo. Ji paklausė vyro ar jis yra jų viešbučio gyventojas, tačiau jis atsakė, kad ne. Ji buvo nuėjusi iki viešbutyje esančio restorano paklausti ar niekas nebuvo radęs telefono, tačiau jai atsakė, kad ne. Po kurio laiko vyras, atsisėdęs fojė ant fotelio, kaip jai pasirodė, užmigo, todėl ji paprašė jo išeiti, kadangi jis nėra viešbučio lankytojas. Kadangi vyras neišėjo, ji iškvietė apsaugos (duomenys neskelbtini) darbuotoją, buvo paspaudusi pavojaus mygtuką. Atvažiavęs apsaugos darbuotojas pažadino miegantį vyrą, pasiūlė jam iškviesti taksi automobilį, vėliau prižadinęs pakėlė jį ir padėjo išeiti į lauką. Kas vyko lauke, ji nežino, nes nematė, turėjo darbo, todėl buvo užsiėmusi darbiniais reikalais. Apsaugos darbuotojas su vyru bendravo ir elgėsi mandagiai. Daugiau apie įvykį nieko nežino ir pasakyti negali (b. l. 32).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju S. S. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ios kuopos 3-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2018 m. rugpjūčio 14 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. S. iš VPK OVS apie 23.11 val. gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje iš viešbučio „Europa City Vilnius“, apsaugos darbuotojas negali išprašyti nepageidaujamo asmens, kuris triukšmauja. Apsaugos ekipažas vietoje, laukia jų. Atvykę minėtu adresu, prie minėto viešbučio pagrindinių durų pastebėjo apsaugos ekipažo automobilį, prie kurio stovėjo du vyriškiai, kaip toliau paaiškėjo, tai buvo apsaugos darbuotojas A. P., kuris kvietė policijos ekipažą, ir Š. K., kuris buvo išprašytas iš „Europa City Vilnius“ viešbučio. A. P. paaiškino, kad atvažiavo į viešbutį pagal iškvietimą dėl nepageidaujamo asmens. Š. K. minėtame viešbutyje buvo nepageidaujamas ir išprašytas iš jo. A. P. išvedė Š. K. iš viešbučio į lauką, Š. K. triukšmaujant lauke, nutarė jam uždėti antrankius. Užsuko Š. K. kairę ranką ir uždėjo antrankius, įtaria, kad jam lūžo ranka, dėl to iškvietė į įvykio vietą greitąją pagalbą. Š. K. stovėjo šalia apsaugos ekipažo automobilio, verkė, aiškino, kad jam skauda kairę ranką, paaiškino, kad be priežasties jį išmetė iš minėto viešbučio. Pretenzijų apsaugos darbuotojui neturi. A. P. Š. K. pretenzijų irgi neturėjo. Netrukus į įvykio vietą atvažiavo greitosios medicinos pagalba, kuri išvežė Š. K. į ligoninę. Jis nuėjo į viešbučio vidų, siekiant pabendrauti su viešbučio administratore. Viešbučio administratorė, vardo, pavardės neatsimena, paaiškino jam, kad Š. K. nėra viešbučio svečias, jis neblaivus miegojo viešbučio foje. Paprašius jo išeiti iš viešbučio, jis pradėjo agresyviai elgtis, todėl viešbučio administratorė iškvietė apsaugos ekipažą, kaip pasireiškė jo agresyvus elgesys, nepaaiškino. Pareiškimų niekas nerašė, todėl jie išvažiavo patruliuoti (b. l. 34).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. S. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ios kuopos 3-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2018 m. rugpjūčio 14 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu S. S. iš VPK OVS apie 23.11 val., gavo pranešimą, kad adresu J. Jasinskio g. 14, Vilniuje iš viešbučio „Europa City Vilnius“ apsaugos darbuotojas negali išprašyti nepageidaujamo asmens, kuris triukšmauja. Apsaugos ekipažas vietoje, laukia jų. Atvykę minėtu adresu, prie minėto viešbučio pagrindinių durų, pastebėjo apsaugos ekipažo automobilį, prie kurio stovėjo du vyriškiai, kaip toliau paaiškėjo, tai buvo apsaugos darbuotojas A. P., kuris kvietė policijos ekipažą ir Š. K., kuris buvo išprašytas iš „Europa City Vilnius“ viešbučio. A. P. paaiškino, kad atvažiavo į viešbutį pagal iškvietimą dėl nepageidaujamo asmens. Š. K. minėtame viešbutyje buvo nepageidaujamas ir išprašytas iš jo. A. P. išvedė Š. K. iš viešbučio į lauką, Š. K. triukšmaujant lauke, nutarė jam uždėti antrankius. Užsuko Š. K. kairę ranką ir uždėjo antrankius, įtaria, kad jam lūžo ranka, dėl to iškvietė į įvykio vietą greitąją pagalbą. Š. K. stovėjo šalia apsaugos ekipažo automobilio, verkė, aiškino, kad jam skauda kairę ranką, paaiškino kad be priežasties jį išmetė iš minėto viešbučio. Pretenzijų apsaugos darbuotojui neturi. A. P. Š. K. pretenzijų irgi neturėjo. Netrukus į įvykio vietą atvažiavo greitosios medicinos pagalba, kuri išvežė Š. K. į ligoninę, o jie išvažiavo patruliuoti (b. l. 37).

Iš byloje esančio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. N. pateikto vaizdo įrašo iš viešbučio „Europa City Vilnius“ (duomenys neskelbtini), Vilniuje kitų objektų apžiūros protokolo matyti: 1. Vaizdo įrašo pavadinimas ch02_20180814230243. Trukmė 00:40 sek. Vaizdo įrašo kairėje pusėje, viršuje, surašyti skaičiai ir raidės 08-14-20 8 Tue 23:02:42. Paskutiniai skaičiai kas sekundę keičiasi. Įrašo dešinės pusės apačioje surašytas žodis Camera 02. Filmuojama patalpa, patalpoje stovi dvi moterys. Patalpoje esančiame fotelyje sėdi vyras. 17-oje filmavimo sekundėje į patalpą įeina vyriškis, kuris prieina prie fotelyje sėdinčio vyro. Tarp vyrų vyksta pokalbis. Įrašas baigiasi. 2. Vaizdo įrašo pavadinimas ch02_20180814230409. Trukmė 00:30 sek. Vaizdo įrašo kairėje pusėje, viršuje, surašyti skaičiai ir raidės 08-14-20 8 Tue 23:04:04. Paskutiniai skaičiai kas sekundę keičiasi. Apačioje, dešinėje pusėje, surašytas žodis Camera 02. Filmuojama patalpa, patalpoje stovi dvi moterys. Šalia moterų stovi du vyriškiai. Vienas iš jų paima kitą vyrą už rankos ir išsiveda iš patalpos. Įrašas baigiasi. 3. Vaizdo įrašo pavadinimas ch14_20180814230426. Trukmė 00:40 sek. Įrašo kairėje pusėje, viršuje, surašytos raidės ir skaitmenys 08-14-20 8 Tue 23:04:23. Paskutiniai skaičiai kas sekundę keičiasi. Apačioje, dešinėje pusėje, surašytas žodis Camera 14. Filmuojama automobilių aikštelė. Aikštelėje stovi įvairių modelių automobiliai. 7-oje filmavimo sekundėje iš patalpos išeina vyrai. Vienas iš jų paėmęs kitą už rankos. 19-oje sekundėje sustoja, tarp jų vyksta pokalbis. Įrašas baigiasi. 4. Vaizdo įrašo pavadinimas ch14_20180814230504. Trukmė 00:45 sek. Įrašo kairėje pusėje, viršuje, surašytos raidės ir skaitmenys 08-14-20 8 Tue 23:05:03. Paskutiniai skaičiai kas sekundę keičiasi. Apačioje, dešinėje pusėje, surašytas žodis Camera 14. Filmuojama automobilių aikštelė. Aikštelėje stovi įvairių modelių automobiliai. Prie ten esančio automobilio stovi du vyriškiai. 6-oje filmavimo sekundėje vienas iš vyrų pasuka į kairę ir eina tiesiai, kitas vyras eina paskui jį. Vyriškiai retkarčiais sustoja. Vaikšto šalia vienas kito. Įrašas baigiasi. 5. Vaizdo įrašo pavadinimas ch14_20180814230554. Trukmė 00:15 sek. Įrašo kairėje pusėje, viršuje, surašytos raidės ir skaitmenys 08-14-20 8 Tue 23:05:50. Paskutiniai skaičiai kas sekundę keičiasi. Apačioje, dešinėje pusėje, surašytas žodis Camera 14. Filmuojama automobilių aikštelė. Aikštelėje stovi įvairių modelių automobiliai. Dešinėje pusėje prie automobilio stovi du vyriškiai. Įrašas baigiasi. 6. Vaizdo įrašo pavadinimas ch14_20180814230619. Trukmė 00:35 sek. Įrašo kairėje pusėje, viršuje, surašytos raidės ir skaitmenys 08-14-20 8 Tue 23:06:18. Paskutiniai skaičiai kas sekundę keičiasi. Apačioje, dešinėje pusėje, surašytas žodis Camera 14. Filmuojama lauke automobilių aikštelėje. Aikštelėje stovi įvairių modelių automobiliai. Dešinėje pusėje prie automobilio stovi du vyriškiai. Į aikštelę įvažiuoja automobilis. Dešinėje pusėje stovi du vyriškiai. Vyriškai vaikšto prie aikštelėje esančio automobilio. Vienas iš jų 17 sekundėje pakelia ranką. 30 filmavimo sekundėje vyriškis paima kitą vyriškį už kairės rankos. 34 filmavimo sekundėje stumia jį. Įrašas baigiasi. 7. Vaizdo įrašo pavadinimas ch14_20180814230818. Trukmė 00:15 sek. Įrašo kairėje pusėje, viršuje, surašytos raidės ir skaitmenys 08-14-20 8 Tue 23:08:14. Paskutiniai skaičiai kas sekundę keičiasi. Apačioje, dešinėje pusėje, surašytas žodis Camera 14. Filmuojama automobilių aikštelė. Aikštelėje stovi įvairių modelių automobiliai. Įraše vyriškis iš nugaros veda kitą vyrą prie mašinos ir priremia jį. Po to paima jo kairę ranką ir užsuka ją. Iš šalies vaizdą stebi moteris. Įrašas baigiasi (b. l. 44).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio kitų objektų papildomos apžiūros protokolo matyti, kad papildomai apžiūrėti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. N. (M. N.) pateikti vaizdo įrašai. Protokole nurodyta apžiūros atlikimo eiga: 1. Vaizdo įrašo pavadinimas ch02_20180814230243. Trukmė 00:40 sek. Vaizdo įrašo kairėje pusėje, viršuje, surašyti skaičiai ir raidės 08-14-20 8 Tue 23:02:42. Paskutiniai skaičiai kas sekundę keičiasi. Įrašo dešinės pusės apačioje surašytas žodis Camera 02. Įrašas be garso, vaizdas nespalvotas. Nufilmuota patalpa, patalpoje randasi įvairūs daiktai, sofos, pufai, gėlės, ant sienų kabo paveikslai. Pro patalpos duris išeina vyras, vilkintis tamsios spalvos drabužius. Patalpoje, kairėje pusėje, prie ten esančios gėlės, stovi dvi moterys. Moterys tamsių plaukų, vilkinčios tamsios spalvos sijonus, tamsios spalvos liemenes, šviesios spalvos marškinius. Moterys tarpusavyje kalbasi. Iš dešinės pusės, kampe, prie stalo sėdi vyras. Iš kairės pusės, fotelyje prie ten esančio staliuko nuleidęs galvą sėdi vyras, vilkintis šviesios spalvos marškinėlius, užsidėjęs akinius. 17-oje filmavimo sekundėje į patalpą įeina vyras, tamsių plaukų, vilkintis tamsios spalvos drabužius. Minėtas vyras prieina prie moterų, trumpai su jomis pakalba, 30-jote filmavimo sekundėje, minėtas vyras prieina prie fotelyje sėdinčio vyro, tarp vyrų vyksta pokalbis. Įrašas baigiasi. 2. Vaizdo įrašo pavadinimas ch02_20180814230409. Trukmė 00:30 sek.. Vaizdo įrašo kairėje pusėje, viršuje, surašyti skaičiai ir raidės 08-14-20 8 Tue 23:04:04. Paskutiniai skaičiai kas sekundę keičiasi. Apačioje, dešinėje pusėje, surašytas žodis Camera 02. Įrašas be garso, vaizdas nespalvotas. Nufilmuota patalpa, patalpoje randasi įvairūs daiktai, sofos, pufai, gėlės, ant sienų kabo paveikslai, kairėje patalpos pusėje, prie ten esančios gėlės, stovi dvi moterys. Moterys tamsių plaukų, vilkinčios tamsios spalvos sijonus, tamsios spalvos liemenes, šviesios spalvos marškinius. Iš dešinės pusės, kampe, prie stalo sėdi vyras. Kairėje pusėje nuo fotelio atsikelia vyras, vilkintis šviesios spalvos marškinėlius, užsidėjęs akinius, prie minėto vyro stovi kitas vyras, tamsių plaukų, vilkintis tamsios spalvos drabužius. Stovintis vyras paima už kairės rankos nuo fotelio atsikeliantį vyrą ir jie kartu išeina iš minėtos patalpos. Įrašas baigiasi. 3. Vaizdo įrašo pavadinimas ch14_20180814230426. Trukmė 00:40 sek.. Įrašo kairėje pusėje, viršuje, surašytos raidės ir skaitmenys 08-14-20 8 Tue 23:04:23. Paskutiniai skaičiai kas sekundę keičiasi. Apačioje, dešinėje pusėje, surašytas žodis Camera 14. Įrašas be garso, vaizdas nespalvotas. Filmuojama automobilių aikštelė. Aikštelėje stovi įvairių modelių automobiliai. 7-oje filmavimo sekundėje, dešinėje pusėje, kampe pasirodo du vyrai. Vienas iš jų, tamsių plaukų, vilkintis tamsios spalvos drabužius, kitas vilkintis šviesios spalvos marškinius, tamsios spalvos kelnes. Tamsių plaukų, vilkintis tamsios spalvos drabužius vyras yra paėmęs kitą šalia einantį vyrą už kairės rankos. 19-oje filmavimo sekundėje, minėti vyrai sustoja automobilių aikštelėje. Vyras, kuriam buvo paimta už kairės rankos, muisto ranką. Vyrai atsistoja, atsižvelgiant į kūno gestus, tarp jų vyksta pokalbis. Įrašas baigiasi. 4. Vaizdo įrašo pavadinimas ch14_20180814230504. Trukmė 00:45 sek.. Įrašo kairėje pusėje, viršuje, surašytos raidės ir skaitmenys 08-14-20 8 Tue 23:05:03. Paskutiniai skaičiai kas sekundę keičiasi. Apačioje, dešinėje pusėje, surašytas žodis Camera 14. Įrašas be garso, vaizdas nespalvotas. Filmuojama automobilių aikštelė. Aikštelėje stovi įvairių modelių automobiliai. Aikštelėje, netoli esančio automobilio, stovi du vyriškiai. Vienas iš jų tamsių plaukų, vilkintis tamsios spalvos drabužius, kitas vilkintis šviesios spalvos marškinius, tamsios spalvos kelnes. 6-oje filmavimo sekundėje vyras, vilkintis šviesios spalvos marškinius, tamsios spalvos kelnes, pasisuka į kairę pusę ir pradeda judėti tiesiai, paskui jį eina kitas, tamsių plaukų, vilkintis tamsios spalvos drabužius. Vyrai vaikšto šalia vienas kito, retkarčiais sustoja. Įrašas baigiasi. 5. Vaizdo įrašo pavadinimas ch14_20180814230554. Trukmė 00:15 sek.. Įrašo kairėje pusėje, viršuje, surašytos raidės ir skaitmenys 08-14-20 8 Tue 23:05:50. Paskutiniai skaičiai kas sekundę keičiasi. Apačioje, dešinėje pusėje, surašytas žodis Camera 14. Įrašas be garso, vaizdas nespalvotas. Filmuojama automobilių aikštelė. Aikštelėje stovi įvairių modelių automobiliai. Dešinėje pusėje prie automobilio stovi du vyrai, vienas iš jų vilkintis tamsios spalvos drabužius, kitas vilkintis šviesios spalvos marškinius, tamsios spalvos kelnes. Įrašas baigiasi. 6. Vaizdo įrašo pavadinimas ch14_20180814230619. Trukmė 00:35 sek. Įrašo kairėje pusėje, viršuje, surašytos raidės ir skaitmenys 08-14-20 8 Tue 23:06:18. Paskutiniai skaičiai kas sekundę keičiasi. Apačioje, dešinėje pusėje, surašytas žodis Camera 14. Įrašas be garso, vaizdas nespalvotas. Filmuojama automobilių aikštelė. Aikštelėje stovi įvairių modelių automobiliai. 5-oje filmavimo sekundėje į minėtą aikštelę įvažiuoja automobilis. Dešinėje pusėje stovi du vyrai, vienas iš jų vilkintis tamsios spalvos drabužius, kitas vilkintis šviesios spalvos marškinius, tamsios spalvos kelnes. Vyrai vaikšto prie aikštelėje esančio automobilio. Vienas iš jų, vilkintis šviesios spalvos marškinius, tamsios spalvos kelnes, 17-oje sekundėje pakelia ranką. Įraše pasirodo galimai moteris, vilkinti sijoną, stovi dešinėje pusėje. 30-oje filmavimo sekundėje vyras, vilkintis tamsios spalvos drabužius, paima kitą vyrą, vilkintį šviesios spalvos marškinėlius, tamsios spalvos kelnes, už kairės rankos, o 34-je filmavimo sekundėje pastūmė jį. Įrašas baigiasi. 7. Vaizdo įrašo pavadinimas ch14_20180814230818. Trukmė 00:15 sek. Įrašo kairėje pusėje, viršuje, surašytos raidės ir skaitmenys 08-14-20 8 Tue 23:08:14. Paskutiniai skaičiai kas sekundę keičiasi. Apačioje, dešinėje pusėje, surašytas žodis Camera 14. Įrašas be garso, vaizdas nespalvotas. Filmuojama automobilių aikštelė. Aikštelėje stovi įvairių modelių automobiliai. Įraše vyras, vilkintis tamsios spalvos drabužius, iš už nugaros veda kitą vyrą, vilkintį šviesios spalvos marškinėlius, tamsios spalvos kelnes, prie aikštelėje esančios mašinos ir priremia jį prie jos. Po to paima jo kairę ranką ir užsuka ją. Iš šalies galimai juos stebi moteris, vilkinti sijoną. Įrašas baigiasi (t. 1. b. l. 46-47).

Iš į bylą pateiktų garso įrašų girdėti, kad saugos tarnybos (duomenys neskelbtini) operatorė skambina kviesdama policijos pareigūnus į viešbutį „Europa City“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadangi viešbutyje randasi nepageidaujantis, nenorintis pasišalinti asmuo, nurodydama, kad tarnybos ekipažas vietoje; kaltinamasis A. P. skambina 112, informuodamas, kad reikalinga greitoji medicinos pagalba Jasinskio g., kadangi apsaugos darbuotojas sulaikydamas asmenį panaudojo antrankius ir asmeniui buvo išnarinta alkūnė.

Iš teismui pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) Fizinės prievartos, specialiųjų priemonių ir ginklo naudojimo instrukcijų (I/P-207-4/3) matyti minėtoje įmonėje nustatytos fizinės prievartos, specialiųjų priemonių ir ginklo naudojimo sąlygos.

Iš teismui pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) Greitojo reagavimo grupės apsaugos darbuotojo darbo instrukcijos, esant ypatingiems įvykiams, teikiant elektroninės saugos ir elektroninės saugos su vaizdu paslaugas matyti minėtoje įmonėje nustatyta darbuotojams elgesio tvarka, įvykus taisyklėse numatytiems atvejams.

Iš byloje esančio 2018 m. rugpjūčio 15 d. VšĮ RVUL medicinos dokumentų išrašo matyti, kad nukentėjusiajam Š. K. nustatyta diagnozė: alkūnkaulio vainikinės ataugos lūžis (t. 1, b. l. 20).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvados Nr. G 2788/2018 (01) matyti, kad Š. K. padaryta: poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, kairio alkūnkaulio vainikinės ataugos lūžis. Kraujosruvos dešinėje rankoje galėjo atsirasti nuo suspaudimo pirštais, kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis galėjo susidaryti užsukus kairę ranką. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl alkūnkaulio lūžio, atskirai kraujosruvos dešinėje rankoje vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 41-42).

Duomenų vertinimas bei veikos kvalifikavimas

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, apžiūrų protokolai, specialisto išvada, taip pat kiti ankščiau nurodyti rašytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Nagrinėjamoje byloje A. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje. BK 139 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pagal BK 16 straipsnio nuostatas, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo; nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti; nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Kaltinamasis A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, neigė. Kaltinamojo įsitikinimu, įvykio metu, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju ir gavęs pranešimą, kad viešbutyje yra neblaivus nepageidaujamas asmuo, kurį reikia išprašyti, ėmėsi visų jam, kaip apsaugos darbuotojui, leidžiamų veiksmų, pagal iškvietimą gauto reikalavimo įvykdymui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinamasis dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) greito reagavimo grupės apsaugos darbuotoju, 2018 m. rugpjūčio 14 d. buvo atvykęs pagal iškvietimą į viešbutį „Europa City Vilnius“, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kontaktavo su nukentėjusiuoju Š. K..

Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, duotų teisme, jis 2018 m. rugpjūčio 14 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju ir gavo pranešimą, kad viešbutyje yra neblaivus asmuo, kurį reikia išprašyti. Jam atvykus viešbučio administratorė nurodė, kad viešbučio fojė miega neblaivus asmuo, kuris nėra šio viešbučio gyventojas ir paprašė jį išprašyti. Pabandžius minėtą asmenį pažadinti ir pavykus tai padaryti, jam buvo paaiškinta, kad šis turi išeiti, asmuo nereagavo, buvo įspėtas, kad bus kviečiama policija ir galiausiai asmuo buvo išvestas iš viešbučio fojė. Išėjus į lauką, nukentėjusysis bandė grįžti atgal į viešbutį, buvo agresyvus. Kaltinamasis įspėjo, kad gali būti panaudotas ginklas, antrankiai arba dujos. Pas jį buvo ginklas, todėl jis jam sakė, kad laikytųsi toliau, kad negalėtų jo pasiekti, kai nukentėjusysis be argumentų pro jį ėjo link viešbučio, keikė. Kaltinamasis paėmė antrankius ir nuvedė Š. K., kuris priešinosi, prie savo automobilio, laikė jo ranką ir norėjo surakinti, nukentėjusysis priešinosi ir atsistojo, kai kaltinamasis laikė jo ranką ir tada pasigirdo lyg kaulo išnirimo garsas. Jis uždėjo jam antrankius ir liepė paduoti dešinę ranką. Š. K. ne iš karto, bet padavė antrą ranką. Tada kaltinamasis A. P. tik iš kelinto karto prisiskambino operatorei, paprašė kviesti policiją ir medicinos pagalbą, kurią jam liepė kviesti pačiam. Analogiškas įvykio aplinkybes A. P. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymai, lyginant duotus teisminio nagrinėjimo bei ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs.

Tuo tarpu nukentėjusiojo įvykio versija skyrėsi nuo kaltinamojo versijos. Duodamas parodymus teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis Š. K. paaiškino, kad įvykio dieną atvyko į anksčiau nurodytą viešbutį susitikti su kolega, atvyko jau išgėręs, jei neklysta, galbūt užsakė alkoholio ir viešbutyje. Kadangi jis serga hipertenzija, buvo pavartojęs alkoholio ir pasijuto blogai, prisėdo ant fotelio ir matyt dėl pakilusio spaudimo prisnūdo; puikiai prisimena, kad buvo pažadintas nuo fotelio ir paprašytas išeiti. Jis išėjo ir paskui jam pasirodė, kad paliko viešbutyje telefoną ir piniginę, todėl išreiškė norą grįžti į viešbutį ir ėjo ten. Atsimena, jog išėjus iš viešbučio buvo vienas apsaugos darbuotojas, nors jam atrodė, jog kai jį vedė apsaugos darbuotojai buvo du, matyt apsaugos darbuotoju palaikė administracijos darbuotoją. Apsaugos darbuotojo veiksmai prieš jį buvo agresyvūs, kadangi jo kažkoks pastūmimas buvo įvertintas kaip asmeninis įžeidimas, dėl ko jam buvo užlaužtos rankos ir padaryti sužalojimai. Neatsimena, ar buvo įspėtas, kad bus panaudotos specialiosios priemonės. Kai jam buvo pradėtas rankos laužimas, jis pajuto nepakeliamą skausmą, tai buvo lėtu judesiu sulaužyta ranka, jis rėkė, kad jam nesuktų rankos, į jo skausmus ir šauksmus nebuvo atsižvelgta. Jis nesuprato, kad yra nepageidaujamas viešbutyje. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Š. K. teigė, kad atvykęs į viešbutį jis susiskambino telefonu su darbo partneriais iš Baltarusijos, susitarė susitikti viešbučio fojė, todėl jis jų ten laukė. Laukdamas darbo partnerių nuėjo į viešbutyje esantį barą, ten užsisakė alkoholinių gėrimų, alaus. Jam sėdint viešbučio fojė, prie jo priėjo apsaugos darbuotojas, kuris jo paprašė išeiti iš viešbučio į lauką. Jis apsaugos darbuotojui pasakė, kad niekur neis, nes laukia savo darbo partnerių, tuomet apsaugos darbuotojas jo pareikalavo palikti viešbučio patalpas ir pasišalinti iš jo. Jam nesutiktus išeiti iš viešbučio, į viešbučio fojė atėjo dar vienas apsaugos darbuotojas su tos pačios apsaugos tarnybos apranga. Kitas prie jo atėjęs apsaugos darbuotojas buvo mandagesnis. Abiem apsaugos darbuotojams būnant prie jo, jie, paėmę jį už abiejų rankų, per jėgą bandė jį išvesti iš viešbučio. Jiems išėjus iš viešbučio į lauką, jis truktelėjo kairę ranką, reikalaudamas, kad apsaugos darbuotojai jį paleistų, po ko apsaugos darbuotojas, kuris buvo pirmas priėjęs prie jo, laikęs jį už kairės rankos, užsuko jam kairę ranką už nugaros, po ko jis išgirdo garsą, panašų į lūžtančio kaulo ir pajuto stiprų fizinį skausmą. Kitas apsaugos darbuotojas, kuris laikė jį už dešinės rankos, kiek jis matė, išsigando. Po sukelto skausmo jis pradėjo šaukti ant apsaugos darbuotojų, kad jie jam galimai sulaužė ranką ir sakė, kad jį paleistų, tačiau apsaugos darbuotojai į tai nekreipė dėmesio ir, užsukus jam rankas už nugaros, surišo abi rankas polietilenine sąvarža. Prašant teismo posėdžio metu paaiškinti, kiek asmenų jį bandė išvesti iš viešbučio, jis paaiškino, kad sakydamas, jog jį vedė du apsaugos darbuotojai, matyt apsaugos darbuotoju palaikė administracijos darbuotoją. Teismas vertina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pats buvo nurodęs, kad abu darbuotojai buvo su tos pačios apsaugos tarnybos apranga. Taigi nukentėjusiojo parodymai teisminio nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu labai skyrėsi tiek dėl konflikte dalyvavusių asmenų skaičiaus – ar vienas apsaugos darbuotojas, ar du, tiek dėl įvykių sekos bei sužalojimo būdo. Dėl to teismas abejoja nukentėjusiojo parodymų patikimumu.

Žemesnės instancijos teismas

Tai, kad kaltinamasis A. P. vienas bendravo su nukentėjusiuoju, patvirtina į bylą pateikti vaizdo įrašai, kurie buvo peržiūrėti teisiamojo posėdžio metu, vaizdo įrašų apžiūros protokolai. Teismas taip pat pažymi, kad vaizdo įrašai, kurie yra pateikti į bylą, nėra vientisi, iš jų laiko matyti, kad įrašuose užfiksuotos atskiros įvykių atkarpos, todėl pilnos įvykių sekos vien tik iš vaizdo įrašų teismas negali nustatyti. Dėl to teismas vertina ir kaltinamojo, liudytojų paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių.

Kaltinamojo A. P. parodymus, kad įvykio dieną jis atvyko į viešbutį dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju pagal pranešimą, kad viešbutyje yra neblaivus asmuo, kurį reikia išprašyti, patvirtina liudytojomis apklaustų I. J. ir G. S. parodymai. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklaustos I. J. parodymų, ji paspaudė apsaugos pultelį, tikėdamasi pagalbos, kad išlydėtų svečią, kuris jos naktinio budėjimo metu buvo nepageidaujamas – buvo neblaivus, miegojo viešbučio fojė, nebuvo viešbučio klientas ir jai nepavyko jo įkalbėti išvykti, kadangi į prašymus jis nereagavo. Atvyko apsaugos darbuotojas (buvo vienas), išsivedė svečią į lauką. Kiek ji matė, tai kaltinamasis su neblaiviu asmeniu buvo ramus, tikrai neagresyvus. Kaip matyti iš liudytoja apklaustos G. S. parodymų, ji tuo metu viešbutyje “Europa City“ dirbo padavėja ir matė, kad viešbučio fojė miegojo vyras, jos su administratore priėjo, paklausė ar viskas gerai (dėl savo sveikatos būklės jis joms nesiskundė), paklausė vardo pavardės ir pasirodė, kad jis negyvena šiame viešbutyje, paprašė jo išeiti, bet jis nėjo, buvo iškviesta apsauga ir atvažiavęs apsaugos darbuotojas išvedė tą vyrą į lauką. Pažymėjo, jog tas vyras nenorėjo klausyti apsaugos darbuotojo bei norėjo vėl įeiti į vidų, lauke labai daug šnekėjo, girdėjo, kad jie šnekėjo kad bus kviečiama policija. Tuo metu iš miesto grįžo užsieniečiai ir tas vyras kabinėjosi prie jų, mosikavo rankomis, nenorėjo klausytis apsaugos darbuotojo, norėjo vėl į vidų eiti.

Taigi iš šių liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamasis A. P. atvyko į viešbutį „Europa City“ vykdydamas savo tarnybines pareigas pagal gautą iškvietimą dėl nepageidaujamo asmens. Buvo aiškiai išreikšta viešbučio darbuotojų pozicija dėl to, kad Š. K. yra nepageidaujamas viešbučio viduje, kadangi buvo neblaivus, būdamas viduje miegojo viešbučio fojė, jis nebuvo viešbučio klientas, viešbučio darbuotojoms pačioms nepavyko jo išprašyti iš viešbučio. Be to, kaip matyti iš G. S. parodymų Š. K. nenorėjo klausyti apsaugos darbuotojo, norėjo vėl įeiti į vidų, lauke labai daug šnekėjo, ji girdėjo, kad jie šnekėjo kad bus kviečiama policija, Š. K. mosikavo rankomis, nenorėjo klausytis apsaugos darbuotojo, norėjo vėl į vidų eiti.

Tokių veiksmų pasėkoje, kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, kaltinamasis A. P., vykdydamas užduotį ir siekdamas sulaikyti asmenį, nusprendė panaudoti antrankius, nuvedė Š. K. prie tarnybinio automobilio, laikė jo ranką ir norėjo surakinti, nukentėjusysis priešinosi ir atsistojo, kai kaltinamasis laikė jo ranką ir tada pasigirdo lyg kaulo išnirimo garsas.

Aplinkybes, kad „Europa City“ buvo nepageidaujamas neblaivus asmuo, kurį apsaugos darbuotojas išvedė iš pastato, patvirtino ir liudytojais apklausti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai S. S. ir A. S.. Jie, be kita ko parodė, jog atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, jie rado neblaivų asmenį, kuris sužalotas laikėsi už rankos, bei apsaugos darbuotoją.

Byloje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvados Nr. G 2788/2018 (01) pagrindu nustatyta, kad Š. K. padaryta: poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, kairio alkūnkaulio vainikinės ataugos lūžis; kraujosruvos dešinėje rankoje galėjo atsirasti nuo suspaudimo pirštais, kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis galėjo susidaryti užsukus kairę ranką; sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl alkūnkaulio lūžio, atskirai kraujosruvos dešinėje rankoje vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teismas vertina ir tai, kad išvadą byloje teikęs specialistas V. K., nors ir patvirtino savo išvadą, kad Š. K. buvo padaryti išvadoje nurodyti sužalojimai, tačiau tuo pačiu paaiškino, kad paties sulaikomo asmens judesiai turi įtakos lūžiui, kadangi šis atsiranda ne nuo smūgio. Kai asmuo nesipriešina, didesnė jėga turi būti to, kuris užlaužia, jei sulaikytasis priešinasi ir stangrina rankas, tai tokiu atveju abiejų asmenų veiksmai turi reikšmės lūžiui. Šiuo atveju sunku pasakyti, kurio jėga buvo didesnė, tačiau abiejų turi reikšmės. Eksperto teigimu, atsistojimas yra judesys, kuris padidina jėgą, pareigūnas nežino, kad sulaikomas asmuo atsistos, jis fiksuotai laiko tą ranką ir kai žmogus pradeda judėti, stotis, tada padidinama jėga, anatomijos kampas peržengia ribas ir įvyksta lūžis; išvengti lūžio niekaip nebuvo galima išvengti. Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo ch14_20180814230818, A. P. vedant nukentėjusįjį prie tarnybinio automobilio, suėmus nukentėjusiojo ranką, nukentėjusysis stovėdamas kiek pasisuka šonu, kol yra paguldomas ant automobilio kapoto, todėl laikytina, kad tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo veiksmai, įvertinus eksperto paaiškinimus, galėjo turėti įtakos rankos lūžiui.

Kaip jau minėta, kaltinamasis A. P. pripažįsta, kad nukentėjusiajam Š. K. siekiant uždėti antrankius jis užsuko nukentėjusiajam kairę ranką, pats patvirtino, jog girdėjo garsą, kurį palaikė rankos išnirimu ir įtardamas, kad asmuo sužalotas sulaikant, ėmėsi veiksmų iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Taigi ginčo, kad dėl A. P. veiksmų nukentėjusiajam atsirado sužalojimai, kurie yra užfiksuoti anksčiau minėtoje Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvadoje Nr. G 2788/2018 (01), nėra. Teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus, taip pat eksperto V. K. paaiškinimus, sprendžia, kad A. P. sužalojimus nukentėjusiajam Š. K. esant nusikalstamam nerūpestingumui, kadangi būdamas apsaugos darbuotoju, turėdamas teisę vykdydamas savo funkcijas panaudoti fizinę prievartą bei specialiąsias priemones, galėjo numatyti, jog dėl naudojamos fizinės jėgos, esant sulaikomo asmens pasipriešinimui, gali įvykti asmens sužalojimas.

Kaip jau minėta, kaltinamasis A. P. teisminio nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, įvykio metu, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju ir gavęs pranešimą, kad viešbutyje yra neblaivus nepageidaujamas asmuo, kurį reikia išprašyti, ėmėsi visų jam, kaip apsaugos darbuotojui, leidžiamų veiksmų, pagal iškvietimą gauto reikalavimo įvykdymui.

BK 30 straipsnis numato, kad asmuo pagal Baudžiamąjį kodeksą neatsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų; asmuo pagal šį kodeksą atsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis viršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytus įgaliojimus, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu. Profesinių pareigų (įstatymuose ar kituose teisės aktuose numatytų asmens funkcijų ar pareigų) vykdymas šalina baudžiamąją atsakomybę, kai pareigos atliekamos vadovaujantis įstatyme ar kitame teisės akte numatytomis sąlygomis ir jas vykdant neperžengiamos įstatymo ar kito teisės akto nustatytos ribos. Taigi BK 30 straipsnyje numatytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės vienas esminių požymių yra veiksmų, atliekamų vykdant profesines pareigas, teisėtumas. Teismų praktikoje, be kita ko, išaiškinta, kad įgaliojimų viršijimas yra įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Tai paprastai būna veiksmai, kurie nepriklausė kaltininko kompetencijai: veiksmai, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar leidimas; veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte nustatytais atvejais; veiksmai, kurie visiškai uždrausti; ir kt.

Taigi nagrinėjamu atveju spręstina, ar A. P., vykdydamas savo, kaip apsaugos darbuotojo pareigas, neviršijo įgaliojimų.

Privačių bendrovių apsaugos darbuotojų darbą reglamentuoja Asmens ir turto apsaugos įstatymas. Šio įstatymo 24 straipsnis numato, kad apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas turi teisę šio įstatymo nustatytais pagrindais panaudoti fizinę prievartą, viešai nešiotis specialiąsias priemones bei ilguosius lygiavamzdžius ir (ar) trumpuosius B, C kategorijos šaunamuosius ginklus. Atsiradus pagrindui panaudoti fizinę prievartą ar šaunamąjį ginklą, apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas privalo įspėti įtariamą teisės pažeidėją apie ketinimą panaudoti fizinę prievartą ar šaunamąjį ginklą, jeigu šis nevykdys apsaugininko ar apsaugos darbuotojo nurodymų, duodamų įgyvendinant šio įstatymo jam suteiktas teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę apsaugininko ar apsaugos darbuotojo, ar saugomo asmens gyvybei ar sveikatai arba įspėti dėl susidariusios situacijos yra neįmanoma. Asmens ir turto apsaugos įstatymo 25 straipsnyje yra įtvirtinti fizinės prievartos panaudojimo pagrindai, kurio 1 dalies 4 ir 5 punktuose numatyta, kad apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas fizinę prievartą turi teisę panaudoti sulaikydamas įtariamą teisės pažeidėją, jeigu šis aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, pašalindamas iš saugomų objektų asmenis, nesilaikančius nustatytų taisyklių, jeigu šie asmenys nevykdo teisėtų apsaugininko ar apsaugos darbuotojo reikalavimų. Apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas gali naudoti antrankius sulaikydamas ar pristatydamas į policiją įtariamą teisės pažeidėją, jeigu šis asmuo sulaikomas priešinasi arba jeigu kyla reali grėsmė, kad jis gali pasipriešinti ar pakenkti sau ar kitiems asmenims (Asmens ir turto apsaugos įstatymo 25 str. 3 d.).

Kaip matyti iš teismo reikalavimu į bylą pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) Fizinės prievartos, specialiųjų priemonių ir ginklo naudojimo instrukcijos (I/P-207-4/3), kurios pagrindu veikė A. P., 6.1.5 punkto, darbuotojas fizinę prievartą ir specialiąsias priemones panaudoja pašalindamas iš saugomų objektų asmenis, jei šie nesilaiko nustatytų taisyklių ir nevykdo teisėtų darbuotojo reikalavimų. Teismui pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) Greitojo reagavimo grupės (toliau – GRG) apsaugos darbuotojo darbo instrukcijos, esant ypatingiems įvykiams, teikiant elektroninės saugos ir elektroninės saugos su vaizdu paslaugas (I/P-205-5/4) 4.3 punkte nustatyta, kad GRG apsaugos darbuotojas, nustatęs pažeidėją, atlieka šiuos veiksmus: 4.3.1. nurodant priežastį (neblaivus, garsiai šūkauja, dainuoja, nešvarūs drabužiai, sklinda nemalonus kvapas, to pageidauja Objekto darbuotojai ir kt.), pažeidėjui mandagiai paaiškina, kad jis (jie) čia yra nepageidaujamas; 4.3.2. išlydi pažeidėją iš objekto ir/ar objekto teritorijos; 4.3.3. jei pažeidėjas priešinasi, bando išprovokuoti konfliktą, nevykdo žodinių nurodymų, panaudoja spec. priemones ir jį sulaiko. Jei objekte yra kitų asmenų, sulaikytą pažeidėją išveda į atskirą patalpą arba iš objekto; 4.3.4. informuoja sulaikytą asmenį, kad pranešta policijos pareigūnams ir laukia jų atvykstant (apie policijos poreikį informuojamas valdymo centro operatorius); 4.3.5. jei kyla įtarimas, kad sulaikytas pažeidėjas gali turėti peilį ir/ar šaunamąjį, ir/ar dujinį ginklą, ir/ar kitas pavojingas priemones, pažeidėją vizualiai apžiūri (paprašo parodyti turimus daiktus); 4.3.6. jei grumtynių metų buvo sužaloti asmenys, panaudotos spec. priemonės, šaltasis, šaunamasis ginklas, informuoja valdymo centro operatorių ir prašo iškvieti greitąją medicininę pagalbą ir/ar policiją, ir laukia jų atvykstant.

Taigi kaip matyti iš Asmens ir turto apsaugos įstatymo nuostatų, apsaugos darbuotojas pašalindamas iš saugomų objektų asmenis, nesilaikančius nustatytų taisyklių, jeigu šie asmenys nevykdo teisėtų apsaugininko ar apsaugos darbuotojo reikalavimų, turi teisę panaudoti fizinę prievartą, apsaugos darbuotojas gali naudoti antrankius sulaikydamas ar pristatydamas į policiją įtariamą teisės pažeidėją, jeigu šis asmuo sulaikomas priešinasi arba jeigu kyla reali grėsmė, kad jis gali pasipriešinti ar pakenkti sau ar kitiems asmenims. A. P., vykdydamas darbines funkcijas, kai jam buvo pavesta užtikrinti, kad viešbutyje „Europa City Vilnius“ nebūtų nepageidaujamo asmens Š. K., jam vis bandant grįžti į saugomą objektą, turėjo teisę panaudoti antrankius. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jis buvo įspėjęs Š. K. dėl specialiųjų priemonių naudojimo, nukentėjusysis neatsimena, ar buvo įspėtas, kad bus panaudotos specialiosios priemonės, taigi neneigė, kad toks įspėjimas galėjo būti išreikštas. Kaip matyti iš peržiūrėtų vaizdo įrašų, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko dialogas, tai, kad jie ilgai kalbėjo, patvirtino ir liudytoja G. S., kuri girdėjo apie policijos kvietimą, matė, kad Š. K. mosikavo rankomis, nenorėjo klausytis apsaugos darbuotojo, norėjo vėl į vidų eiti. Tai patvirtina, kad A. P. veiksmai, kad jis pagrįstai nusprendė panaudoti Š. K. atžvilgiu antrankius, atitiko ir Fizinės prievartos, specialiųjų priemonių ir ginklo naudojimo instrukcijos (I/P-207-4/3), 6.1.5 punkto nuostatas, be to, jis ėmėsi visų veiksmų, numatytų UAB (duomenys neskelbtini) Greitojo reagavimo grupės (toliau – GRG) apsaugos darbuotojo darbo instrukcijos, esant ypatingiems įvykiams, teikiant elektroninės saugos ir elektroninės saugos su vaizdu paslaugas (I/P-205-5/4) 4.3 punkte numatytų reikalavimų – įspėjo asmenį dėl specialiųjų priemonių naudojimo, kvietė policiją, kilus įtarimui dėl sužalojimo, kvietė medikus, laukė jų atvykstant.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju A. P. atliko teisėtą veiksmą – būdamas (duomenys neskelbtini) Greitojo reagavimo grupės apsaugos darbuotoju, vykdydamas savo profesines pareigas, bandė uždėti antrankius asmeniui, kuris nepakluso jo teisėtam reikalavimui negrįžti į saugomą objektą, kuriame jis yra nepageidaujamas, ir nors asmeniui buvo padaryta žala, tačiau A. P. neperžengė profesinių pareigų vykdymo teisėtumo sąlygų.

Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, jog A. P. veikė vykdydamas profesines pareigas ir tai šalina jo baudžiamąją atsakomybę. Kai profesinių pareigų, atliekamų vadovaujantis atitinkamais teisės aktais ir nepažeidžiant jų nustatytų įgaliojimų, vykdymas atitinka BK 30 straipsnyje nustatytas sąlygas, asmens atžvilgiu negali būti pradedamas baudžiamasis procesas, o pradėtas turi būti nutrauktas teisminio nagrinėjimo metu teismui priimant nutartį (BPK 3 str. 1 d. 7 p., 254 str. 4 d.).

Dėl civilinių ieškinių

Byloje yra pareikšti du civiliniai ieškiniai, kuriuos pareiškė Š. K. ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa. BPK aiškiai nenustatyta, kaip turėtų būti išsprendžiamas civilinis ieškinys, kai baudžiamasis procesas yra nutraukiamas esant atsakomybę šalinančiai aplinkybei. Pažymėtina, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, todėl šiems santykiams nutrūkus, tampa negalimas ir civilinio ieškinio išsprendimas iš esmės – jo tenkinimas ar atmetimas. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad, nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtas, tačiau gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-4/2013, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-300-209/2016). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje pareikšti civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti.

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su vaizdo ir garso įrašais, paliktini saugoti prie bylos.

Kardomosios priemonės kaltinamajam netaikytos, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 254 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

Baudžiamąją bylą, kurioje A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio nuostatas, nutraukti.

Civilinio ieškovo Š. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti prie bylos.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Šėlienė