- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- e2S-1018-513/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00441-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Atsakovas
- P. S.
- Ieškovas
- M. L.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo P. S. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo P. S. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovui P. S., dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu už akių ieškovo M. L. ieškinys patenkintas iš dalies ir jo naudai iš atsakovo P. S. priteista 1 800 Eur skola, 278,83 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 349 Eur bylinėjimosi išlaidos
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsakovo P. S. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas.
Teismas nurodė, jog pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad atsakovas prašymą peržiūrėti sprendimą už akių grindžia teiginiais, jog ieškovo nepažįsta ir paskolos iš jo neėmė, pinigus pasiskolino ne jis, o jo tėvas G. S., nei jis, nei jo tėvas apie vykstantį teisminį procesą nežinojo, 2018 m. rugsėjo 11 d. reikalavimo dėl paskolos sutarties įvykdymo nėra gavę, nurodytu adresu atsakovas seniai nebegyvena, todėl negalėjo laiku sureaguoti į siunčiamus procesinius dokumentus, 2016 m. spalio 27 d. deklaravo išvykimą į Daniją, joje gyvena ir dirba.
Teismas nustatė, kad reikalavimas dėl paskolos sutarties įvykdymo 2018 m. rugsėjo 11 d. buvo išsiųstas atsakovui paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu (tai patvirtina 2018 m. rugsėjo 11 d. pašto kvitas). 2018 m. rugsėjo 13 d. tas pats dokumentas buvo išsiųstas atsakovui P. S. per „Facebook“ platformą (tai patvirtina ieškovo ir atsakovo susirašinėjimas). 2018 m. rugsėjo 10 d. reikalavime dėl paskolos sutarties įvykdymo buvo nurodyta, kad atsakovui negrąžinus paskolos per nurodytą terminą, ieškovas kreipsis į teismą. Teismas konstatavo, kad atsakovui buvo žinoma apie ieškovo reikalavimą grąžinti suteiktą paskolą ir tokio reikalavimo neįvykdymo teisines pasekmes.
Teismas nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo siųsti ieškinyje nurodytu adresu, tačiau grįžo neįteikti, duomenų apie atsakovo darbovietę nerasta, nustatyta, kad atsakovas deklaravo išvykimą į Daniją. Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame teismo interneto puslapyje www.teismai.lt (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį priimtas teismo sprendimas už akių, atsakovas apie priimtą sprendimą informuotas viešo paskelbimo būdu. Teismas vertino, kad buvo išnaudotos visos teismui prieinamos protingos priemonės siekiant įteikti procesinius dokumentus atsakovui, pasiektas tikslingas šalies informavimas tiek apie pradėtą teismo procesą, tiek apie priimtą teismo procesinį dokumentą, todėl teismas laikė, kad sprendimas už akių galėjo būti priimtas.
Teismas nustatė, kad atsakovo tėvo prašymu ieškovas atsakovui suteikė dvi atlygintines paskolas: 2016 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 431 pervedė 1 000 Eur ir 2016 m. lapkričio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 448 pervedė 800 Eur į asmeninę atsakovo banko sąskaitą, esančią banke AB Swedbank, mokėjimo pavedimuose nurodyta mokėjimo paskirtis – trumpalaikė paskola. Teismas vertino, kad šie įrodymai nedviprasmiškai patvirtina, kad ieškovas M. L. ir atsakovas P. S. sudarė paskolos sutartį ir pinigus gavo atsakovas, o ne jo tėvas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pinigus priėmė, pretenzijų dėl mokėjimo paskirties ieškovui nereiškė. Protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą. Teismas vertino, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad jo su ieškovu nesiejo paskolos teisiniai santykiai ir kad pinigus skolinosi ne jis, o jo tėvas G. S.
Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintų pagrindų panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą už akių, o teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas P. S. (apeliantas) prašo Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti, peržiūrėti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.
Teigia, kad ieškovo nepažįsta, nėra jo matęs, niekada su juo nebuvo susitikęs, bendravęs bei iš jo skolinęsis pinigų. Mano, kad ieškovas melavo teismui apie skolą, nenurodė tikslių aplinkybių, iškraipė faktus siekdamas prisiteisti neegzistuojančią skolą. Tvirtina, kad jis nėra tinkamas atsakovas byloje.
Atsiliepimas
Teigia, kad teismas vienpusiškai vertino tik ieškovo teiginius, ieškovas melagingai nurodė, kad jie susipažino Vilkaviškio turguje, visi ieškovo atsiliepime nurodyti teiginiai yra melas. Nurodo, kad tik neseniai iš tėvo G. S. sužinojo, kad jo tėvas su ieškovu yra pažįstami, o ieškovas niekaip neįrodė, kad jie yra pažįstami, bendravę, ar tai, kad jis žinojo apie tėvui į sąskaitą siunčiamus pinigus. Taip pat teismas nevertino labai svarbios aplinkybės, kad jo tėvas turėjo problemų su kreditu, todėl jo paprašė atsidaryti banko sąskaitą savo (ieškovo) vardu, o gautą banko kortelę atidavė tėvui. Būtent jo tėvas naudojosi šia sąskaita ir kortele, o jis neturėjo nei priėjimo prie banko sąskaitos, nei tikslo domėtis sąskaitoje esančiomis pinigų sumomis, pinigų judėjimu ar panaudojimu. Tačiau pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į jo paaiškinimus, kad pinigų jis negavo ir jais nesinaudojo, kad atsakovu šioje byloje turi būti jo tėvas G. S.
Nurodo, kad seniai gyvena Danijoje, retai grįžta į Lietuvą, jo nepasiekė jokia informacija apie menamą skolą ieškovui, todėl jis neturėjo jokių galimybių veikti ar elgtis vienaip ar kitaip. Teigia, kad 2018 metais per Facebook platformą jį susirado ieškovas ir tada pirmą kartą išgirdo, kad yra skolingas ieškovui. Pasikalbėjo su tėvu, šis pasakė, kad viską pats sutvarkys. Po to nebegavo jokios informacijos apie skolą ar vykstančius teismus.
Nurodo, kad nors nutartyje plačiai ir detaliai aptariami pinigų pervedimo faktai, adresatai, sumos ir pan., tačiau tai nebėra ginčo objektas, nes tėvas pripažįsta, kad sprendė visus klausimus su ieškovu ir pasiėmė gautus pinigus. Dėl to pirmosios instancijos teismui turėjo kilti klausimas dėl tinkamo atsakovo byloje, kuriuo turi būti jo tėvas, o ne jis. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas privalėjo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, ji ir tėvas yra pasiruošę dalyvauti atnaujintame bylos nagrinėjime ir dar kartą visus savo įrodymus ir argumentus pateikti teismo posėdžių metu.
Ieškovas M. L. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, ginčijamą nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad atsakovas argumentuoja, jog jo nepažįsta ir paskolos iš jo neėmė, o pinigus pasiskolino ne atsakovas, o jo tėvas G. S. Tokius pačius argumentus atsakovas dėstė ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, taigi šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui buvo žinomos. Pažymi, kad paskolos suteikimo metu nebuvo informuotas apie atsakovo atskirąjame skunde nurodytas aplinkybes, jog atsakovo tėvas turėjo finansinių problemų, todėl prašė atsakovo atidaryti sąskaitą savo vardu, kad tėvas valdė atsakovo banko kortelę ir ja disponavo savarankiškai, be atsakovo žinios. Be to, atsakovo ir jo tėvo elgesys, turint tikslą apgauti kredito įstaigą, yra neteisėtas ir neatitinkantis geros moralės normų, o atsakovas elgėsi akivaizdžiai neapdairiai ir nerūpestingai.
Mano, kad atsakovas nepagrįstai atskirajame skunde reikalauja suabsoliutinti jo nurodomas faktines aplinkybes, nes jos nepagrįstos jokiomis kitomis teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis. Ir priešingai, byloje nustatyta, kad atsiskaitomosios sąskaitos, į kurią buvo pervestos trumpalaikės paskolos, savininkas yra atsakovas, šią aplinkybę atsakovas pripažįsta, gavęs pinigus į sąskaitą jokių prieštaravimų nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad jis nesudarė paskolos sutarties su ieškovu.
Nors atsakovas tvirtina apie bylą nežinojęs ir negalėjęs žinoti, 2018 metais per Facebook platformą gavęs ieškovo raginimą pasikalbėjo su tėvu, šis žadėjo viską sutvarkyti. Atsakovo neapdairumas ir nerūpestingumas, pačiam žinant reikalavimo neįvykdymo teisines pasekmes ir nesiimant jokių aktyvių veiksmų, neatitinka bonus pater familias elgesio standarto. Be to, pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų protingų priemonių, kad procesiniai dokumentai atsakovui būtų įteikti.
Mano, kad kritiškai vertintinas atsakovo teikiamas jo tėvo G. S. paaiškinimas teismui. Atsakovas niekaip nepagrindė naujo įrodymo pateikimo būtinybės jau po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, nurodytos aplinkybės atsakovui buvo žinomos jau pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo metu, todėl šis įrodymas apeliacinėje instancijoje neturi būti priimamas ir vertinamas. Be to, G. S., kaip atsakovo artimo giminaičio, rašytiniai paaiškinimai, atsižvelgiant į atsakovo ir jo tėvo abipusį neteisėtą elgesį, negali būti laikomi patikimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantas prašo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, informacinės teismų sistemos LITEKO bylos proceso duomenimis nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartimi atsakovui P. S. buvo atnaujintas praleistas terminas paduoti pareiškimą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-1458-439/2022 ir priimtas atsakovo P. S. pareiškimas dėl nurodyto teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Taigi, atsakovo prašymas dėl termino atnaujinimo yra išnagrinėtas ir patenkintas, šis klausimas nėra apeliacinio proceso dalykas.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta peržiūrėti teismo sprendimą už akių, pagrįstumo ir teisėtumo.
Apeliantas teikia naują įrodymą – jo tėvo G. S. 2022 m. rugsėjo 13 d. rašytą paaiškinimą, kuriuo šis pripažįsta pasiskolinęs pinigų iš ieškovo ir valdęs bei naudojęsis atsakovo (sūnaus) banko kortele ir sąskaita. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių priežasčių ir apeliantas nenurodo, kodėl teikiamo naujo įrodymo negalėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, juo labiau, kad tėvo paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis atsakovas būtent ir įrodinėjo ieškinio nepagrįstumą. Konstatuotina, kad pateiktas naujas įrodymas – paaiškinimas, nors ir surašytas po ginčijamos nutarties priėmimo, galėjo būti gautas ir turėjo būti pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, t. y. kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių konstatuoti aplinkybes ar priežastis, sutrukdžiusias atsakovui laiku ir tinkamai įgyventi savo procesines teises ir pareigą įrodinėti pirmosios instancijos teisme, todėl teikiamą naują įrodymą atsisakytina priimti, juo labiau, kad, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo tėvo paaiškinime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusius teisinius santykius nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas.
Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 straipsnis). Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis).
Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio kodekso nustatyta tvarka. Taigi, sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamoje byloje sprendimas už akių buvo priimtas, nes atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė procesinio dokumento – atsiliepimo į ieškinį.
Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių; 2) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Bylą nagrinėjantis teismas privalo suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims galimybę išreikšti savo poziciją dėl bylos dalyko. Šios galimybės įgyvendinimas susijęs su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims, taip suteikiant teisę pateikti atsiliepimą ir naudotis visomis kitomis proceso dalyvio procesinėmis teisėmis. Procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir būdus reglamentuoja CPK 117–132 straipsniai. Teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais (CPK 117 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.
Bendra procesinių dokumentų įteikimo fiziniam asmeniui tvarka įtvirtinta CPK 123 straipsnyje: jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o, jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (1 dalis); kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis). CPK 124 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinių dokumentų dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami šio CPK 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.
Vadovaujantis CPK 129 straipsnio 1 dalimi, kai šalies interesams byloje atstovauja kuratorius (CPK 39 straipsnis), šiai šaliai skirti procesiniai dokumentai įteikiami kuratoriui. CPK 39 straipsnyje nurodyta, kad šaliai, kuri neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą arba kuri neturi jai atstovaujančio organo, arba kurios gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, priešingos šalies, kuri siekia atlikti procesinius veiksmus, prašymu teismas gali paskirti kuratorių, kuris konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymą. Pagal CPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Pasisakydamas dėl galimybės paskirti kuratorių, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas turi teisę, bet neprivalo naudotis tokiu procesinių dokumentų įteikimo būdu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas siekė pasinaudoti nurodytu procesinių dokumentų įteikimo būdu, dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl kuratoriaus paskyrimo ir procesinių dokumentų įteikimo tokiu būdu. Be to, kuratoriaus paskyrimas reikštų papildomas išlaidas ieškovui, dėl to siekiant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu.
Aptardamas procesinių dokumentų įteikimo būdus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 130 straipsnyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra galimas tuomet, kai yra išnaudoti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyti procesinių dokumentų įteikimo būdai. Taigi įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Prieš taikydamas šį įteikimo būdą, teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos adresu, fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, be to, procesiniai dokumentai gali būti palikti adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tai nurodant teismui grąžintinoje pažymoje, skiriant kurjerį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-684/2020).
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui siuntė procesinius dokumentus ieškinyje nurodytu adresu, tačiau dokumentai grįžo neįteikti su žyma, kad adresas netikslus. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje jokių duomenų apie atsakovo darbovietę nėra, o Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Daniją, adresas Danijoje nėra nurodytas. Taigi, konstatuotina, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nei ieškovui, nei pirmosios instancijos teismui nebuvo ir objektyviai negalėjo būti žinomos, pirmosios instancijos teismas dėjo protingas pastangas išsiaiškinti atsakovo gyvenamąją ar darbo vietą, tačiau nepavykus ir ieškovui prašant įteikti procesinius dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu, teismas pagrįstai taikė šį CPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą procesinių dokumentų įteikimo būdą. Konstatuotina, kad atsakovas apie procesą buvo informuotas tinkamai ir per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą ir priėmė sprendimą už akių (142 straipsnio 4 dalis ir 262 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip minėta, Tauragės apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartimi atsakovui P. S. buvo atnaujintas praleistas terminas paduoti pareiškimą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-1458-439/2022 ir priimtas atsakovo pareiškimas dėl nurodyto teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pirmosios instancijos teismas praleistą terminą atnaujino būtent atsižvelgęs į procesinių dokumentų įteikimo būdą atsakovui, t. y. kad jis grįstas teisine fikcija, bet ne realiu procesinių dokumentų įteikimu. Taigi, konstatuotina, kad atsakovui buvo sudarytos tinkamos sąlygos išdėstyti savo poziciją dėl ieškinio, teikti įrodymus ir įgyvendinti procesines teises.
Bet kuriuo atveju, svarbių priežasčių, dėl kurių šalis neatvyko į teismo posėdį (ar nepateikė procesinio dokumento), buvimas nėra viena iš sprendimo už akių panaikinimo sąlygų (CPK 288 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2021, 33 punktas). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiavertiškai ar svarbiau negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui; kad vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 40 punktas). Taigi, nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl net ir nustačius, jog atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo.
Nagrinėjamu atveju atsakovas prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepridėjo jokių įrodymų, taip pat nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo nepagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde nurodyti argumentai neteikia pagrindo abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, jog priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas, formaliai įvertinęs pateiktus ieškovo įrodymus, jų pagrindu ieškinį tenkino.
Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytus argumentus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Apeliantas, gindamasis nuo ieškinio, argumentuoja, kad ieškovo nepažįsta, jokios skolos jam neturi, o pinigus iš ieškovo skolinosi jo tėvas, tačiau ieškovo pateikti įrodymai – 2016 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo nurodymas Nr. 431, kuriuo ieškovas į atsakovo asmeninę banko sąskaitą pervedė 1 000 Eur, ir 2016 m. lapkričio 2 d. mokėjimo nurodymas Nr. 448, kuriuo ieškovas į atsakovo asmeninę banko sąskaitą pervedė 800 Eur, mokėjimo paskirtyje abu kartus nurodęs, kad suteikia trumpalaikę paskolą, pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad būtent tarp ieškovo M. L. ir atsakovo P. S. susiklostė teisiniai paskolos santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas pripažįsta, kad ieškovas pervedė pinigus į jo asmeninę banko sąskaitą, kad pinigai buvo gauti ir panaudoti, tuo tarpu, aplinkybės kokiam tikslui ir kas panaudojo ieškovo paskolintus pinigus, nėra teisiškai reikšminga nagrinėjamu atveju. Atsakovo ir jo tėvo susitarimai yra jų tarpusavio santykiai, o atsakovas, suteikęs savo tėvui galimybę valdyti ir disponuoti asmenine banko sąskaita ir mokėjimo kortele, gauti pinigus, juos išleisti, daryti pavedimus ir pan., turi prisiimti ir atsakomybę už tėvo su jo banko sąskaita atliktus veiksmus. Ieškovas, skolindamas pinigus būtent atsakovui, t. y. pervedęs paskolą į atsakovo asmeninę banko sąskaitą, neturėjo domėtis, kas bus galutinis pinigų gavėjas ir kokiu tikslu pinigai bus naudojami. Atsakovo ir jo tėvo susitarimai ir santykiai niekaip nekeičia teisinio susiklosčiusių santykių vertinimo ir nepagrindžia apelianto teiginių, kad jis nėra tinkamas atsakovas byloje.
Pažymėtina, kad atsakovas pripažįsta ir byloje esantis šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovui apie skolą buvo žinoma nuo 2018 m. Tai, kad atsakovo teigimu, jis pasikalbėjo su tėvu ir šis pažadėjo viską sutvarkyti, taip pat nekeičia teisinio situacijos vertinimo. Aplinkybė, kad atsakovas nesidomėjo, ar skola yra grąžinta ir iš viso nesidomėjo, kaip yra naudojama jo banko sąskaita, pagrindžia tik paties atsakovo nerūpestingą ir neatsakingą elgesį, bet ne ieškinio nepagrįstumą.
Kaip minėta, pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą sprendimas už akių panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas konstatavus, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesurūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1304-781/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-297-330/2021, kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovas tokių įrodymų nepateikė ir aplinkybių nenurodė, o teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo jo nurodytas aplinkybes, netinkamai konstatavo faktines bei teisines aplinkybes, iš esmės siekia kitokio byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo. Tai nesudaro teisinio pagrindo Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti, peržiūrėti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-1458-439/2022 ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.
Konstatuotina, kad atsakovas nepagrindė ir antros CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos būtinosios sąlygos (šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui), kuriai esant sprendimas už akių turėtų būti panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas, todėl pareiškimas netenkinamas.
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs atsakovo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisingai ir tinkamai pritaikė procesinės bei materialiosios teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovo P. S. atskirojo skundo netenkinus jo patirtos išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Ieškovas M. L. pateikė įrodymus, kad patyrė 150 Eur išlaidų už teisines paslaugas apeliacinėje instancijoje, t. y. už advokatės teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Prašomas priteisti išlaidų atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, išlaidos patirtos realiai, yra pagrįstos, protingos, todėl priteistinas jų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ieškovo M. L. naudai iš atsakovo P. S. priteisti 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.