Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo V. M. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Autodagra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. M. 209 157,64 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 11 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Autodagra“, bankroto administratore paskyrė Administravimas LT, UAB. Vykdydama bankroto procedūras bankroto administratorė iš bankroto bylos duomenų nustatė, kad jau 2018 metais įmonė turėjo rimtų finansinių sunkumų, finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad 2018 metais įmonė turėjo tik trumpalaikį turtą, o per metus vykdytini įsipareigojimai sudarė 292 082,00 Eur. Įmonės vadovas V. M. turėjo įstatyme įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai bendrovei iškėlimo. Nagrinėjamu atveju ieškovei tapus nemokiai, atsakovas, nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, tokiu savo neveikimu pažeidė tuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą prievolę, savo neveikimu sąlygojo įmonės kreditoriams nuostolius.

3. Atsakovui procesiniai dokumentai ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo įteikti tinkamai, tačiau atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepranešė teismui pateisinamų priežasčių, kliudžiusių tai padaryti, pratęsti termino atsiliepimui pateikti neprašė. Dėl šių priežasčių, esant ieškovės prašymui, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, atsakovo atžvilgiu teismas 2020 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė iš atsakovo 209 157,64 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nei bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas pateikė pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. d. priimtą sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3065-794/2020, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad nebuvo tinkamai pranešta apie teismo procesą ir jis negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad apie paduotą ieškovės ieškinį jam buvo pranešta ne asmeniškai, dokumentus įteikiant kitam asmeniui. Pažymi, jog procesiniai dokumentai šiuo atveju buvo įteikti trečiajam asmeniui, kuris gali turėti priešingą teisinį suinteresuotumą byloje. Teigia, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovui pasikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Autodagra“, kreditoriniai reikalavimai galėjo būti mažesni, o ieškovė būtų galėjusi visiškai ar bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovas pastebi, jog įžvelgia galimybę kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar net nemokumo administratorei pareikšti netiesioginį ieškinį UAB „Santris“ ir išsiieškoti žalos atlyginimą jei ji buvo patirta, vykdyti vykdymo procesą UAB „Santris“ atžvilgiu, parduoti reikalavimą tretiesiems asmenims į UAB „Santris“, tačiau nesupranta, kodėl siekiama atsakovą padaryti atsakingu už mokestinių prievolių atsiradimą, o tuo pačiu kelia atsakovui abejonių, ar išieškojus iš jo realiai UAB „Autodagra“ natūralias mokestines prievoles, vėliau nebus kreiptasi dėl UAB „Santris“ skolos pripažinimo beviltiška ir skolų visiško ar dalinio nurašymo, taip praturtėjant atsakovo sąskaita. Pažymi, kad UAB „Autodagra“ skolos susidarė dėl jos kontrahento UAB „Santris“ veiksmų, o ne dėl atsakovo veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 3 d. nutartimi atsakovo pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

6. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Iš bylos duomenų teismas nustatė, jog 2020 m. balandžio 14 d. ieškinys bei jo priedai atsakovui buvo siunčiami deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), be to, V. M. yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemos vartotojas, todėl jam ieškinys su priedais buvo siunčiamas ir per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemą 2020 m. balandžio 14 d. ir laikomas įteiktu 2020 m. balandžio 15 d. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2020 m. gegužės 4 d. ieškinys ir teismo dokumentai pakartotinai išsiųsti ieškovui registruotu paštu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

7. Teismas vertino, kad veiksmai siekiant išieškoti debitorinę skolą iš UAB „Santris“, nėra šios civilinės bylos dalykas, nes šioje byloje yra įrodinėjama, kad UAB „Autodagra“ nuo 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki ir atsakovas, kaip tuometinis vadovas, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o to nepadarius atsirado tiesioginė turtinė UAB „Autodagra“ bei kreditorių patirta žala, kuri priteistina iš tuometinio vadovo V. M..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskirajame skunde atsakovas V. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. sprendimą už akių, bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

8.1. Mokestinė prievolė buvo nesumokėta dėl ginčų su debitore UAB „Santris“. Bankroto administratorė turi kreiptis dėl vykdymo proceso siekiant išieškoti skolą iš UAB „Santris“.

8.2. Prašoma priteisti žala susidarė atsakovui dar nesant UAB „Autodagra“ vadovu, todėl negali būti priteista iš atsakovo.

8.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino pateiktų įrodymų, kurie patvirtina atsakovo įrodinėjamas aplinkybes dėl žalos dydžio.

9. Ieškovė BUAB „Autodagra“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodė, jog patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai susidarę po 2018 m. gruodžio 31 d. laikytini žala bendrovei ir ši žala priteistina iš būtent tuo metu vadovo pareigas ėjusio atsakovo. Pažymi, jog ieškovės prašoma priteisti žala yra susidariusi po 2018 m. gruodžio 31 d., o atsakovas vadovu paskirtas 2018 m. gruodžio 1 d. Akcentuoja, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, jis turėjo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį, tačiau to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. CPK 285 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

13. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 17, 18 punktai; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018, 24 punktas; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 13 punktas). Sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).

14. Nagrinėjamoje byloje atsakovas siekia sprendimo už akių, kuris priimtas jam nepateikus atsiliepimo į ieškinį, peržiūrėjimo. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio bei aplinkybių, jog būtent atsakovas yra atsakingas už susidariusią žalą.

15. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

16. CPK 123 straipsnyje nustatyta kaip procesiniai dokumentai turi būti įteikiami fiziniam asmeniui. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai, 3 dalyje numatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, procesinis dokumentas laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. balandžio 14 d. ieškinys bei jo priedai atsakovui buvo siunčiami deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 122, 123 straipsniai). Be to, V. M. yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemos vartotojas, todėl jam 2020 m. balandžio 14 d. ieškinys su priedais buvo siunčiamas ir per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemą 2020 m. balandžio 14 d., laikomas įteiktu 2020 m. balandžio 15 d. (CPK 175¹ straipsnis). Taip pat nustatyta, kad teismas 2020 m. gegužės 4 d. išsiuntė ieškinį ir teismo dokumentus pakartotinai CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovui procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti 2020 m. balandžio 15 d. (CPK 123 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnis). Nustatytu terminu atsakovui nepateikus atsiliepimo, teismas sprendžia, kad atsakovas buvo pasyvus, o svarbių priežasčių, dėl kurių atsiliepimas nebuvo pateiktas, jis nenurodė. Atsakovui teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas, ieškovei prašant, turėjo teisę priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

18. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai.

19. Pažymėtina, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesirūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020).

20. Taigi, siekdamas savo pareiškime nurodyto rezultato, atsakovas turėjo pateikti tokius duomenis, kurie leistų pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Atsakovas nurodė, kad prašoma priteisti žala susidarė atsakovui dar nesant UAB „Autodagra“ vadovu, todėl negali būti priteista iš atsakovo, be to, nevertinti įrodymai, kurie patvirtina atsakovo įrodinėjamas aplinkybes dėl žalos dydžio.

13. Atsakovas kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė įrodymus, atsakovo nuomone, patvirtinančius, kad priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas ir neteisingas – UAB „Santris“ bei UAB „Autodagra“ skolų suderinimo aktą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. balandžio 17 d. patikrinimo pažymą.

21. Atsakovas teigia, kad prašoma priteisti žala susidarė jam nesant bendrovės vadovu, todėl nėra pagrindo spręsti, kad apeliantas yra atsakingas už jos susidarymą.

22. Priešingai nei teigia apeliantas, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo bendrovės vadovu. Kaip matyti iš ieškinio, prašoma priteisti iš atsakovo žala, susidariusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. prašoma priteisti žala būtent už laikotarpį, kuriuo ieškovės vadovo pareigas ėjo atsakovas. Minėtos aplinkybės patvirtina sprendimo už akių pagrįstumą ir teisingumą. Atsakovas ginčija bendrovės nemokumo momentą UAB „Santris“ bei UAB „Autodagra“ skolų suderinimo aktu. Akcentuotina, jog pateiktame skolų suderinimo akte nėra nurodyti UAB „Santris“ konkretūs atsiskaitymo terminai, todėl atsakovas, nustatęs, jog UAB „Santris“ su ieškove neatsiskaito jau nuo 2018 m. gegužės 29 d., turėjo suprasti, įvertinęs bendrovės finansinę padėtį, savo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai bendrovei pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl ieškovės ginčų su debitore UAB „Santris“ bei skolos iš UAB „Santris“ išieškojimo galimybių, esant nepaneigtam nustatytam bendrovės nemokumui jau 2018 m. gruodžio 31 d., nesudaro pagrindo abejoti sprendimo už akių pagrįstumu ir teisingumu.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovas iš esmės nenurodė aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas akivaizdžiai neteisingas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas iš esmės nepagrindė CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos būtinosios sąlygos (šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui), kuriai esant teismas turėtų sprendimą už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimą atnaujinti.

24. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

25. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Kadangi atsakovo atskirasis skundas atmetamas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.