Vilniaus apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB) „Autodagra“, atstovaujamo bankroto administratoriaus Administravimas LT, UAB ieškinį atsakovui V. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje M. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Reikalavimų santrauka

1. 2020 m. balandžio 14 d. Vilniaus apygardos teisme priimtas ieškovo BUAB „Autodagra“ ieškinys atsakovui V. M. dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašoma priteisti ieškovui iš atsakovo 209.157,64 EUR sumą žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovui ir trečiajam asmeniui yra tinkamai įteikti ieškovo ir teismo procesiniai dokumentai (CPK 123 straipsnio 3 dalis, 175 ¹ straipsnis). Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovo prašymu, teismas priima sprendimą už akių (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 4 dalis, 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

4. Byloje yra pateikti tik ieškovo argumentai ir įrodymai. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

5. Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą, pripažįsta, kad byloje esantys įrodymai, jeigu pasitvirtintų jų turinys, leidžia pareikštą ieškinį laikyti teisiškai pagrįstu (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).

6. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

7. Juridinio asmens vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam kyla civilinė atsakomybė (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Viena iš tokių pareigų, numatytų iki 2020 m. sausio 1 dienos galiojančio Įmonių bankroto įstatyme (ĮBĮ), yra juridinio asmens vadovo pareiga, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Tam, kad juridinio asmens vadovui būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę) (CK 6.246– 6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Autodagra“ iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovu buvo V. M.. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi bankroto byloje patvirtino kreditorių reikalavimus, kurių bendra suma 306.230,93 EUR. VĮ Registrų centro duomenimis, įmonė įsteigta tik 2008 m. gegužės 11 d. Įmonė nėra pateikusi Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus. Bankroto byloje konstatuota, kad įmonė ilgalaikio turto neturi, o 2018 metais per metus vykdytini įsipareigojimai sudarė 292.082,00 EUR sumą. Įmonės skola valstybės (savivaldybės) biudžetui (170.585,36 EUR) susidarė nuo 2018 m. liepos mėnesio. Įmonė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui skolinga 10.170,35 EUR sumą. Aptartos aplinkybės leidžia sutikti su ieškinio argumentu, kad įmonė nemokia faktiškai tapo 2018 metais.

9. Bendrovei tapus nemokia, atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, turėjo įstatyminę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o tokios pareigos nevykdydamas, atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis).

10. Ieškovo ir jo kreditorių patirta žala pasireiškė tuo, kad atsakovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo padidėjo bendrovės skolų kreditoriams apimtis ir taip pablogėjo bendra įmonės turtinė padėtis, dėl išaugusių skolų sumažėjo jų kreditorių galimybė gauti kreditorinių reikalavimų patenkinimą. Žala ieškovo kreditoriams atsirado dėl bendrovės vadovui nustatytų pareigų savalaikio nevykdymo, todėl sutiktina su ieškinio argumentu, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys.

11. Įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala. Nagrinėjamu atveju ieškovo bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro 306.230,93 EUR, todėl laikytina, kad ieškovas įrodė, kad atsakovo veiksmais ieškovo kreditoriams padaryta žala yra 209.157,64 EUR, kaip skirtumas tarp bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos ir pradelstų įsipareigojimų sumos, buvusios nemokumo atsiradimo metu (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

12. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, spręstina, jog egzistuoja visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, kaip buvusiam įmonės vadovui, netinkamai vykdžiusiam įstatymais nustatytas pareigas, sąlygos, todėl ieškinys tenkintinas (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, CK 6.249 straipsnis, CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinių palūkanų

13. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

15. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo įstatymu (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Teismui nusprendus ieškinį tenkinti, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio ieškovas yra atleistas, proporcingai patenkintų reikalavimų dalimi, viso 2.543,68 EUR (CPK 96 str.).

16. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-285, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui BUAB „Autodagra“ iš atsakovo V. M. 209.157,64 EUR (du šimtai devyni tūkstančiai vienas šimtas penkiasdešimt septyni eurai 64 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. M. valstybei 2.543,68 EUR (du tūkstančiai penki šimtai keturiasdešimt trys eurai 68 ct) dydžio žyminį mokestį, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos.

Sprendimas už akių atsakovo negali būti skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais. Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio antrosios dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą už akių per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo gali apskųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.