Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. RV-21-1517 dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo nuteistajam V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2019 m. lapkričio 22 d., pabaiga – 2028 m. lapkričio 20 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. rugpjūčio 8 d. priimtu nutarimu Nr. RV-21-1517 nutarta taikyti nuteistajam V. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 4 metų 3 mėnesių 12 dienų (skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d. Lygtinio paleidimo Komisijos priimto nutarimo) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones, nuteistasis siekia įsidarbinti pagal savo sveikatos galimybės, dalyvauja resocializacijos procese, siekia asmeninio tobulėjimo, vyksta į trumpalaikes išvykas iš jų grįžta laiku, nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Komisijos nutarime pažymima, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nutarimas netvirtinamas.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Šiuo atveju egzistuoja formalusis pagrindas, susijęs su atlikta bausmės dalimi, svarstyti V. V. lygtinio paleidimo klausimą, nes jau daugiau kaip pusę bausmės nuteistasis atliko. Komisija nutarė V. V. taikyti lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo įstaigos. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas nesutinka su Komisijos nuomone ir sprendžia, jog Komisija, spręsdama klausimą dėl V. V. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos, objektyviai neįvertino visų reikšmingų aplinkybių. Šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis V. V., būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl, teismo vertinimu, jis dar negali būti lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo įstaigos.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad V. V. šiuo metu laivės atėmimo bausmę atlieka Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Pusiaukelės namuose. Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, nebaustas, skatintas 4 kartus už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą. Panevėžio Pusiaukelės namuose nebaustas, neskatintas. Su pusiaukelės namų darbuotojais bei kitais nuteistaisiais V. V. bendrauja mandagiai, taktiškai, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko stiprius socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai. Nors visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vis tik teismo vertinimu nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, ir tik šios teigiamos aplinkybės negalėtų būti absoliučiu pagrindu sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, kadangi reikalinga vertinti asmens elgesį viso bausmės atlikimo metu. Juo labiau, kad tam tikros, iš aukščiau nurodytų, aplinkybės egzistavo ir prieš nuteistajam nusikalstant, kaip pavyzdžiui, ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis dirbo, palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, turėjo pastovią gyvenamąją vietą. Tačiau šios teigiamos aplinkybės nuo priešingų teisei veiksmų nuteistojo nesulaikė, todėl ir šiuo metu negali būti vertinamos kaip išskirtinai teigiamai nuteistąjį apibūdinančios.

Nors nuteistasis jau ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau į Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Pusiaukelės namus atvyko tik 2024 m. sausio 10 d., t. y. pakankamai trumpai bausmę atlieka lengvesnėmis sąlygomis, kad būtų galima įvertinti jo elgesio dinamiką pasikeitus bausmės atlikimo sąlygoms.

Bylos duomenys patvirtina, jog nors pagal „OASys“ metodiką V. V. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: smurtinis elgesys ir savikontrolės sunkumai alkoholio poveikyje, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, silpni streso ir emocinių sunkumų įveikimo įgūdžiai. Būtent alkoholio poveikis ir nesuvaldytos emocijos nepalankioje situacijoje kilus konfliktui su kitu asmeniu lėmė tai, kad nuteistasis nužudė moterį, pas kurią buvo svečiuose. Šiuo metu nustatomi kriminogeniniai veiksniai būtent su tuo ir susiję, kas lėmė nusikaltimą. Todėl šiose probleminėse srityse nuteistasis dar turi dėti pastangas ir keistis teigiama linkme. Ir nors šiuo metu nuteistasis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, spręsti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas, pagrindo nėra. Teismas įvertina ir tai, kad V. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už padarytą tyčinį labai sunkų nusikaltimą – nužudymą, kas teismo manymu, neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Ir nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau pabrėžtina, kad šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Vertinant tai, kad nuteistasis atlikęs tik kiek daigiau nei pusę paskirtos bausmės laiko, į tai, kad padarė vieną sunkiausių nusikaltimų – nužudymą, teismas mano, kad atliktos bausmės dalis vis dar per maža, jog įrodytų asmenį pasirengus gyventi laisvėje laikantis teisės aktų reikalavimų.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo silpni streso ir emocinių sunkumų įveikos įgūdžiai. Nuteistasis neneigia, kad alkoholio vartojimas buvo tapęs probleminiu po žmonos netekties, maždaug metus laiko. Nuteistojo teigimu, alkoholį vartodavo ne kasdien, tačiau nesaikingai. Iki žmonos mirties alkoholį vartodavo, tačiau saikingai. Suvokia, kad nepakankamai kritiškai tuo metu įvertino savo emocinius sunkumus, jų įtaką alkoholio vartojimo ypatumams, priimamiems sprendimams. Apibendrinant turimą informaciją, matyti, kad nuteistojo emocinės gerovės ypatumai turėjo įtakos jo smurtinio elgesio raiškai ir tuometinio gyvenimo būdo ypatumams dėl emocinių sunkumų įveikos įgūdžių stokos, nepakankamo savikritiškumo, emocijų valdymo sunkumų. Šiuo metu šių veiksnių raiška yra sumažėjusi, nuteistasis bausmės atlikimo metu, dalyvaudamas prevencinėse priemonėse, dirbo su savikritiškumo didinimu bei stiprino emocinių sunkumų įveikos įgūdžius. Vertinimo metu stebimas pakankamai objektyvus nuteistojo savęs vertinimas, adekvatus praeities klaidų priėmimas, motyvacija ir pastangos dirbti su savimi, kas manyti, kad pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra valdoma teigiama linkme. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistasis dar turi problemų su streso ir emocinių sunkumų įveikimu, taigi šią sritį dar labai svarbu koreguoti atliekant laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, siekiant sėkmingos integracijos į visuomenę.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu ir, tai jog nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų. Pagal Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 17 d. nuosprendį nuteistasis nukentėjusiesiems turi atlyginti viso 56598 Eur pareikštus civilinius ieškinius, pagal 2024 m. liepos 19 d. Socialinio tyrimo išvadą, nuteistasis savarankiškai sumokėjęs 1902 Eur, iš gaunamos neįgalumo išmokos kas mėnesį išskaičiuojama 150 Eur, nesumokėta dalis dar itin didelė. Nors nuteistasis atvykęs į įkalinimo įstaigą ir dirbo pagal savo sveikatos galimybes, kas vertintina teigiamai, gavo algą, dengė įsiskolinimus, tačiau atvykęs į Panevėžio kalėjimo pusiaukelės namus registruojasi Užimtumo tarnyboje, nedirba. Akivaizdu, kad į savo finansinius įsipareigojimus V. V. žiūri kiek atmestinai ir pasyviai, nededa pakankamai pastangų pagerinti savo finansines galimybes. Tokie dideli finansiniai įsipareigojimai bei požiūris į juos, šiuo metu dar apsunkintų ir nuteistojo sėkmingą integraciją išėjus iš bausmės atlikimo vietos.

Be to nuteistajam yra būdingos alkoholio vartojimo problemos, kurios gali būti siejamos su jo nusikalstamu elgesiu. Vertinant nuteistojo alkoholio vartojimo įpročius, nustatyti tam tikri sunkumai. Nuteistasis pripažino, kad po žmonos mirties dažnai vartojo alkoholį, nusikalstama veika taip pat padaryta apsvaigus, taigi alkoholio vartojimas tiesiogiai siejosi su nuteistojo elgesiu nusikaltimo metu. Nors atlikdamas bausmę psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemą sprendė dalyvaudamas programose, kas leistų teigti, jog nuteistojo motyvacija keisti elgesį yra sustiprėjusi, tačiau alkoholio vartojimas, kaip rizikos veiksnys, išlieka aktualus ir pasikeitus gyvenimo aplinkybėms gali lemti neteisėtą nuteistojo elgesį.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Svarbu bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, V. V. neatliktos bausmės dalis (daugiau nei 4 metai) neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam atlikta bausmės dalis jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

Be to, pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Nuteistasis dar turi dėti pastangas siekdamas keistis tose srityse, kuriose jam nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam V. V. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. RV-21-1517.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Atsisakyti tvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimų vietų komisijos 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. SV-21-1517 taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.