- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-20
- Bylos Nr.
- 1S-682-593/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54251-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Nuteistasis
- V. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių 1-ame kalėjime 2023 m. rugsėjo 18 d. priimtą nutarimą Nr. RV-22-8855 taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. V. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia – 2019 m. lapkričio 22 d., bausmės pabaiga – 2028 m. lapkričio 20 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2023 m. rugsėjo 18 d. Komisijos nutarimu Nr. RV-22-8855 nutarta taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. V. V. siekia įsidarbinti pagal savo sveikatos galimybes, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, dalyvauja resocializacijos procese, siekia asmeninio tobulėjimo, vyksta į trumpalaikes išvykas į namus. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka nebaustas, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. V. V. vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 18 d. nutartimi atsisakė patvirtinti pirmiau nurodytą Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis visi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys. Tam tikros V. V. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės – darbinė veikla, socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, egzistavo ir prieš nusikalstamos veikos padarymą, tačiau nuo priešingų teisei veiksmų jo nesulaikė, todėl ir šiuo metu negali būti vertinamos kaip išimtinai jam palankios. Teismas pažymėjo, kad vis dar išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai, be to, jis turi didelių finansinių įsipareigojimų, kas gali apsunkinti sėkmingą integraciją į visuomenę. Teismo vertinimu, neatliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į visą paskirtos bausmės dydį, yra neproporcingai didelė, neleidžianti spręsti, jog pataisos procesas jau yra baigtas, o paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis V. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. RV-22-8855 taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad atitinka visus kriterijus, būtinus lygtinio paleidimo taikymui. Viso bausmės atlikimo metu jis dirbo, lankė įvairias programas, yra keturis kartus skatintas už gerą elgesį ir darbą, t. y. jis stengiasi elgtis nepriekaištingai, kas sudaro pagrindą manyti, jog daro akivaizdžią pažangą. Jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl neturi galimybės dar labiau ją mažinti. Apylinkės teismas gilinosi į jo praeitį, analizavo padaryto nusikaltimo pobūdį, tačiau šias aplinkybes teismas jau įvertino skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, todėl jos negalėjo būti esminiu faktoriumi atsisakant taikyti lygtinio paleidimo institutą.
5.2. Skundo autorius taip pat nesutinka, jog lygtinio paleidimo netaikymui gali turėti įtakos neatlikta bausmės dalis. Įstatymo reikalaujamą bausmės dalį jis yra atlikęs, todėl visi samprotavimai apie likusią bausmės dalį yra pertekliniai ir pažeidžiantys įstatymo nuostatas. Dėl kriminogeninių veiksnių nuteistasis nurodo, kad bausmės atlikimo metu nė karto nesmurtavo kitų asmenų atžvilgiu ir nevartojo alkoholio, yra nusistatęs jo iš viso nevartoti ir būdamas laisvėje, todėl, mano, jog šią problemą yra išsprendęs. Nors turi gana didelį priteistą civilinį ieškinį, tačiau, kiek leidžia galimybės, jį dengia. Gauna neįgalumo pensiją, iš kurios yra išskaičiuojama atitinkama dalis ieškinio dengimui, taip pat ieškinį dengia ir savanoriškai.
5.3. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, kad bausmių vykdymas preziumuoja pozityvų poveikį nuteistajam, t. y. kad siektų savo gyvenimo tikslų, o ne savitikslį atpildą, kerštą, izoliavimą, nubaudimą, gniuždymą, stigmatizaciją, „atsėdėjimą“ ir pan., bausmių vykdymas suponuoja gyvenimo tikslų siekimui teisėtų būdų ir priemonių mokymą(si) ir įsisavinimą, sukuriant tinkamas sąlygas ir erdves, galutinis bausmės vykdymo tikslas orientuojamas į gyvenimą atlikus bausmę. Skundo autoriaus nuomone, apylinkės teismo nutartis nėra pakankamai pagrįsta ir išsami. Jis yra orientuotas į resocializacijos ir integracijos procesą, vykdo visas Komisijos rekomendacijas ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.
5.4. Skundo autorius pažymi, kad tikrai nebando išsisukti nuo atsakomybės ir pareigų vykdymo, tačiau prašo vertinti visų jį charakterizuojančių aplinkybių visumą, o ne tik neigiamus duomenis. Apylinkės teismo nutartis yra šališka ir neobjektyvi, priimta tik formaliai, tinkamai neįvertinus visų aplinkybių. Nuteistasis teigia suprantantis, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu šis atitinka įstatyme nurodytus materialiuosius ir formaliuosius pagrindus (sąlygas), vis dėlto, šiuo atveju teismas turėjo įvertinti ir teisingo bei progresyvaus bausmių atlikimo principą, t. y. lygtinio paleidimo metu jis ir toliau atliktų bausmę, tik švelnesnėmis sąlygomis, prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, pažeidus nustatytas sąlygas jis būtų grąžintas į įkalinimo įstaigą. Taigi, bausmė jam nebūtų panaikinama, šiuo metu jis jau patyrė pakankamą realia laisvės atėmimo bausme keliamą suvaržymą. Skundo autoriaus teigimu, lygtinio paleidimo jam taikymas tikrai neformuos nebaudžiamumo atmosferos, todėl pagrindo netaikyti lygtinio paleidimo instituto nėra.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. V. skundas atmetamas.
6. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytą bausmės dalį. Kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju apylinkės teismas Komisijos nutarimo nepatvirtino ir aukštesnės instancijos teismas šiam sprendimui pritaria.
7. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio, spręsdamas Komisijos nutarimo patvirtinimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiai išvadai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nereiškia, jog teismas visapusiškai neįsigilino į V. V. asmens bylą bei jį charakterizuojančius duomenis, taip pat nepatvirtina nutarties šališkumo, neobjektyvumo ar šabloniškumo.
8. Nuteistasis skunde teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei sunkumą, taip pat likusios neatliktos bausmės dalį, tačiau šiuo aspektu aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nors nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo, negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be abejo, šios aplinkybės gali būti vertinamos tik nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vis dėlto, ši informacija apie V. V. padarytą nusikalstamą veiką atitinkamai jį charakterizuoja, rodo buvus jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, o tai leidžia manyti, kad tokio asmens elgesio korekcijos laikotarpis turi būti vertinamas itin atidžiai, ką šiuo atveju apylinkės teismas ir padarė.
9. Skundą nagrinėjanti teisėja sutinka su nuteistojo teiginiais, kad jis koreguoja savo elgesį pozityvia linkme – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir teigiamą užimtumą skatinančiose priemonėse, laikosi pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, už ką yra ne kartą paskatintas, neturi drausminių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako diskriminacinių nuostatų, jam nėra būdingos savitvardos problemos. Konfliktinių situacijų nuteistasis yra linkęs vengti, stengiasi apgalvoti savo veiksmų pasekmes bei atsižvelgti ne tik į savo, bet ir artimųjų poreikius. Vis dėlto, visos šios aplinkybės jau yra įvertintos įkalinimo įstaigos administracijos, t. y. būtent dėl jų V. V. bausmės atlikimą tęsia atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, t. y. jis gali turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimų naudotis pinigais; be apribojimų pasimatyti su kitais asmenimis išvykus iš bausmės atlikimo vietos, gauti perduodamų daiktų, bausmės atlikimo vietoje turėti telefoną ir juo naudotis, taip pat naudotis interneto ryšiu; iki keturiolikos valandų išvykti iš bausmės atlikimo vietos, jeigu to reikalauja dirbamo darbo pobūdis, darbo paieškos, gydymosi, mokymosi tikslais ir pan.; iki dviejų parų ne darbo metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius ir kt. (BVK 35 straipsnio 3 dalis).
10. Vis dėlto, teisingas ir progresyvus bausmių atlikimo principas (BVK 9 straipsnis) reikalauja, kad nuteistųjų teisinė padėtis būtų švelninama palaipsniui. Pateikta bylos medžiaga liudija, kad bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje V. V. atlieka nuo 2023 m. kovo 24 d., t. y. tik kiek daugiau nei pusmetį laiko. Todėl, įvertinus nuteistojo atliktos ir neatliktos bausmės santykį bei visos paskirtosios bausmės trukmę, darytina išvada, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo tęsimas švelnesnėmis sąlygomis dar turėtų būti tęsiamas atviro tipo bausmės atlikimo vietoje.
11. Aukščiau nurodytą išvadą pagrindžia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta informacija apie V. V. gyvenimo stilių ir draugus, emocinę gerovę, mąstyseną bei nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad labai sunkų smurtinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukilus pavydui ir kitoms neigiamoms emocijoms, kai jo gyvenimo draugė išsakė norą nutraukti tarpusavio santykius. Nors laisvės atėmimo vietų įstaigoje apsvaigimo nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nefiksuota, nuteistasis pripažįsta turintis alkoholio vartojimo problemą, kas vertintina teigiamai, ir bando ją spręsti, tačiau savo jėgas atsispirti potraukiui svaigintis galimai pervertina, nurodydamas, kad ši problema jau nebėra aktuali, t. y. yra išspręsta. Šiame kontekste pažymėtina, jog laisvės atėmimo vietų įstaigoje alkoholio gavimas yra apsunkintas, todėl vien apsvaigimo fakto bausmės atlikimo metu nenustatytas dar nereiškia, kad V. V. jau eliminavo turimą priklausomybę, kurios gydymas paprastai yra ilgą laiką trunkantis procesas. Alkoholio vartojimas iššaukia neprognozuojamą nuteistojo elgesį, todėl šios problemos nuvertinimas gali turėti įtakos efektyvios probacijos vykdymui. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir tai, kad nuteistasis vengia atskleisti savo jausmus aplinkiniams, šiuo klausimu išlieka uždaras bei atsargus, nors jis siekia suprasti ir kitų asmenų jausmus, tačiau jam pačiam tai jautri sritis. Taigi, V. V. uždarumas gali apsunkinti pagalbos jam teikimą bei gebėjimą šią pagalbą priimti.
12. Teismas sutinka su nuteistojo skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad šiuo metu jam yra nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią dar labiau sumažinti jau nebėra galimybės. Vis dėlto, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, kaip ir bet kuri kita nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, negali būti suabsoliutinamas, t. y. jam negali būti suteikiama išskirtinė, prioritetinė reikšmė. Todėl vien aplinkybė, kad V. V. priklauso žemos pakartotinio nusikalstamumo rizikos nuteistųjų grupei, dar nereiškia, kas jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir lygtinio paleidimo instituto taikymo. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Todėl aukštesnysis teismas, pritardamas apylinkės teismo išvadai, pažymi, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas ir tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė kitokį sprendimą nei Komisija, skundžiamos nutarties teisėtumo nešalina.
13. Pažymėtina, jog visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju aukštesnės instancijos teismas minėtos išvados padaryti negali, tuo tarpu nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Kadangi apylinkės teismas tinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymą ir laikėsi formuojamos teismų praktikos, todėl V. V. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 18 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.