- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-28
- Bylos Nr.
- eII-415-890/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00378-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. G., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, ištekėjusios, gyvenančios (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, dirbančios, skundą dėl 2025 m. gegužės 29 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) nutarimo Nr. 30-ANR_N-6156-2025 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas Ž. M. 2025 m. gegužės 11 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad G. G. 2025 m. gegužės 11 d., 21.43 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo automobilį „Skoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas lengvas 0,52 promilių girtumo (neblaivumo) laipsnis (po paklaidos). Tokiu būdu G. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja V. P., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. G., 2025 m. gegužės 29 d. priėmė nutarimą Nr. 30-ANR_N-6156-2025, kuriuo nustačius vieną G. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nenustačius jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ji pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Jai paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimas ir 12 mėnesių draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Šalies argumentai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025 m. birželio 10 d. gautas Institucijos persiųstas administracine tvarka nubausto asmens G. G. skundas dėl Institucijos 2025 m. gegužės 29 d. nutarimo pakeitimo. Pareiškėja skunde nurodo, kad ji alkoholį vartojo 2025 m. gegužės 11 d. vakare, pakankamai neįvertinusi alkoholio poveikio organizmui. Vairuojant automobilį ji nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Jai buvo nustatytas lengvas 0,54 (0,52 promilės po paklaidos) promilių neblaivumas. Ji administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti, ji nesijautė neblaivi, priešingu atveju nebūtų vairavusi. Ji vairuodama transporto priemonę nebuvo selektyviai sustabdyta dėl KET reikalavimų nesilaikymo. Sustabdžius ją reido metu, jai nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių – nuo jos nesklido alkoholio kvapas, ji elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, jos judesiai buvo koordinuoti. Jai neblaivumas nustatytas tik patikrinus alkoholio matuokliu. Ji policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl paskirtos administracinės nuobaudos – baudos ji patyrė didelę finansinę naštą. Ji iki šio įvykio nėra padariusi analogiško nusižengimo. Ji dora visuomenės narė, gyvena visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą, įgijusi aukštesnįjį išsilavinimą, dirbanti pilnu etatu, aplinkinių charakterizuojama teigiamai. Ji pilnu etatu dirba buhaltere – vadybininke UAB (duomenys neskelbtini). Darbo funkcijų atlikimui jai yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones. Šios teisės turėjimas yra ypač reikšmingas jai vykdant darbines funkcijas, kadangi ji privalo vizituoti įmonės klientus esančius vakarų Lietuvoje, Kaune ir Vilniuje. Jos gyvenamoji vieta nuo darbo vietos yra nutolusi 9 km. Ji darbdavio charakterizuojama teigiamai. Netekusi teisės vairuoti, ji netektų darbo ir prarastų vienintelį pajamų šaltinį. Jai dėl sveikatos būklės kitą darbą susirasti būtų itin sudėtinga. Taip pat teisė vairuoti jai reikalinga, kad ji galėtų pasirūpinti neįgaliu vyru, 86 metų amžiaus sergančia mama ir 78 metų amžiaus sergančia teta. Dėl sveikatos sutrikimų jiems būtina pagalba lankantis pas gydytojus. Taip pat ji rūpinasi vyro ir mamos buitimi, maistu ir vaistais. Vyrui yra nustatytas 10 procentų dalyvumo lygis, jis nevaikšto, jį reikia slaugyti, maitinti, paduoti vaistus ir pan. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jai, bet ir jos šeimos nariams ir artimiesiems. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašo pakeisti skundžiamą Institucijos 2025 m. gegužės 29 d. nutarimą ir, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės išvis neskirti, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Pareiškėja G. G. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir nurodė, kad sutinka su padarytu administraciniu nusižengimu ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Papildomai paaiškino, kad ji įvykio dieną nesijautė neblaivi. Ji vairavo dienos metu, buvo sode, gėrė vyną. Ji dirba dviejose darbovietėse. Jai specialioji teisė reikalinga vykti į darbovietę. Taip pat ji rūpinasi neįgaliu vyru. Jos vyras būna namuose, nes jis nevaikšto. Taip pat jai reikia rūpintis mama bei teta. Jos teta gyvena Kelmėje. Ji nuoširdžiai suklydo, tikrai nesijautė neblaivi.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pateikė atsiliepimą į pareiškėjos G. G. skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka. Nurodo, kad nusižengimas G. G. atžvilgiu kvalifikuotas tinkamai. Skiriant nuobaudą pažeidėjai, atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pareiškėjai pagrįstai paskirta minimali administracinė nuobauda – 800 eurų bauda ir alternatyvi administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesių terminui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių terminui. Institucijos nuomone G. G. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas už šį nusižengimą privalomą administracinio poveikio priemonių taikymą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Pareiškėja skunde nurodė, kad administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios. Su tokia G. G. skunde išdėstyta pozicija nesutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-11-23 nutartyje Nr. 2AT-36-387/2021 konstatuota, kad ANK 422 str. 5 d. nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. Pareiškėjos teisinės padėties švelninimas ar administracinio poveikio priemonių terminų trumpinimas ar netgi neskyrimas, nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas tiek su teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, tiek su valstybės politika griežtinti atsakomybę vairuotojams už vairavimą esant neblaiviems ir apsvaigusiems nuo alkoholio, taip pat su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų nuobaudos, ribojančios jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką administracinį nusižengimą. G. G. dėl paskirtos nuobaudos asmens patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, asmeniniai) yra adekvatus jos neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai nėra pagrindas sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, G. G. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje be pakeitimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjos G. G. skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, skundžiamu Institucijos 2025 m. gegužės 29 d. nutarimu G. G. pripažinta kalta dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir jai paskirta administracinės nuobauda – 800 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės – 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimas ir 12 mėnesių draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Nutarime nurodyta, kad G. G. 2025 m. gegužės 11 d., 21.43 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo automobilį „Skoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas lengvas 0,52 promilių girtumo (neblaivumo) laipsnis (po paklaidos). Tokiais veiksmais G. G. pažeidė KET 14 punktą.
Šioje byloje nėra ginčo, kad skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje padavusi G. G. padarė įstatyme uždraustą pavojingą veiką – administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. vairavo neblaivi, kai buvo nustatytas didesnis nei minimaliai leistinas neblaivumas. Pateiktu skundu keliamas klausimas dėl paskirtų administracinių poveikio priemonių sušvelninimo, pareiškėja prašo paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės išvis neskirti, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šį prašymą pareiškėja motyvuoja tuo, jog ji pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, ji alkoholį vartojo 2025 m. gegužės 11 d. vakare, pakankamai neįvertinusi alkoholio poveikio organizmui. Vairuojant automobilį ji nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Jai buvo nustatytas lengvas 0,54 (0,52 po paklaidos) promilių neblaivumas. Ji administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti, ji nesijautė neblaivi, priešingu atveju nebūtų vairavusi. Ji vairuodama transporto priemonę nebuvo selektyviai sustabdyta dėl KET reikalavimų nesilaikymo. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji iki šio įvykio nėra padariusi analogiško nusižengimo. Ji dora visuomenės narė, gyvena visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą, įgijusi aukštesnįjį išsilavinimą, dirbanti pilnu etatu, aplinkinių charakterizuojama teigiamai. Ji pilnu etatu dirba buhaltere – vadybininke, darbo funkcijų atlikimui jai yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones. Šios teisės turėjimas yra ypač reikšmingas jai vykdant darbines funkcijas, kadangi ji privalo vizituoti įmonės klientus esančius vakarų Lietuvoje, Kaune ir Vilniuje. Jos gyvenamoji vieta nuo darbo vietos yra nutolusi 9 km. Netekusi teisės vairuoti ji netektų darbo ir prarastų vienintelį pajamų šaltinį. Taip pat teisė vairuoti jai reikalinga, kad ji galėtų pasirūpinti neįgaliu vyru, 86 metų amžiaus sergančia mama ir 78 metų amžiaus sergančia teta. Dėl sveikatos sutrikimų jiems būtina pagalba lankantis pas gydytojus. Taip pat ji rūpinasi vyro ir mamos buitimi, maistu ir vaistais.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).
Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).
Teismas pažymi, jog visuma aplinkybių leidžia spręsti, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą šioje administracinio nusižengimo byloje nėra.
Institucijos nutarimu G. G. už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda – 800 Eur, taikant šio straipsnio 6 dalyje numatytas švelnesnes alternatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemones minimaliems terminams – skiriant pažeidėjai specialiosios teisės atėmimą 6 mėnesiams ir uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, už padarytą ypač šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą atskleidžia, jog Institucija skirdama nuobaudą pakankamai įvertino pareiškėją charakterizuojančius duomenis bei padaryto nusižengimo pavojingumą. Vien pareiškėjos G. G. skunde nurodoma teisės vairuoti transporto priemones išsaugojimo svarba asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti negali būti laikoma pakankamu pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą. Pažymėtina, kad pareiškėjos skunde dėstomos aplinkybės egzistavo ir iki nusižengimo padarymo, tačiau jos nebuvo pakankama priežastis, kad sulaikytų G. G. nuo vieno pavojingiausių administracinių nusižengimų padarymo, kai ji sėdo prie vairo būdama neblaivi, ignoruodama veiksmų pavojingumą ir prisiimdama riziką dėl galimų kilti pasekmių. Tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Pažymėtina, kad asmeniniai pažeidėjo ir šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (LAT nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019, Nr. 2AT-36-387/2021). Pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones būtinumas tiek dėl asmeninių poreikių, tiek rūpinantis šeimos nariais turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tuo tarpu G. G., žinodama, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra svarbi (tiek asmeniniams poreikiams tenkinti, tiek rūpinantis neįgaliu vyru bei garbaus amžiaus mama bei teta, tiek vykimui į darbą), šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, todėl administracinio nusižengimo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 422 straipsnio 6 dalyje, kuri už šio straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta kaip privaloma poveikio priemonė neskyrimas ar jos skyrimas trumpesniam terminui, kaip to prašo pareiškėja, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.
Teismui pateiktame skunde G. G. nurodo, kad jos padarytas administracinis nusižengimas buvo mažiau pavojingas, nes jai buvo nustatytas 0,52 promilių neblaivumo laipsnis, žala niekam padaryta nebuvo, ji nepažeidė kitų KET reikalavimų, ji gyvena visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą. Pažymėtina, jog vairuodama neblaivi G. G. neabejotinai kėlė realią grėsmę tiek savo pačios, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir net gyvybei bei turtui ir tik dėl laimingo atsitiktinumo ji išvengė skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Pareiškėjos pasiteisinimas, kad vairuodama neblaivi ji niekam nepadarė jokios žalos, kiti KET reikalavimai nebuvo pažeisti, patvirtina tik nekritišką pareiškėjos požiūrį į jos padarytą nusižengimą ir bandymą minimalizuoti savo kaltę deklaratyviu teiginiu, jog neblaivaus asmens vairavimas yra neva mažiau pavojingas tuo atveju, jei nekyla realūs pavojingi padariniai. G. G. be kita ko nurodo, jog ji nepažeidė kitų KET reikalavimų, ji gyvena visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą. Teismas pažymi, jog įstatymų laikymasis yra asmenų pareiga, bet ne jokia išskirtinė aplinkybė (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. AN2-258-795/2022).
Pareiškėja taip pat prašė atsižvelgti į tai, jog administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios. Ji alkoholį vartojo 2025 m. gegužės 11 d. vakare, pakankamai neįvertinusi alkoholio poveikio organizmui. Teismas pažymi, jog KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi asmens kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-36-387/2021). G. G. nurodomos aplinkybės nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu.
Taigi, atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismo vertinimu, tai, jog byloje nustatytų faktinių aplinkybių pareiškėja G. G. neginčijo, savo kaltę pripažino ir gailisi padariusi nusižengimą, byloje nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat tai, kad teisė vairuoti pareiškėjai reikalinga asmeniškai, tiek rūpinantis šeimos nariais bei darbinėms funkcijoms atlikti, nėra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą švelninti paskirtas administracinio poveikio priemones. Šios aplinkybės yra reikšmingos skiriant administracinę nuobaudą, neperžengiant sankcijos ribų (į tai ir buvo atsižvelgta, paskiriant pareiškėjai pačias švelniausias įstatyme numatytas administracinio poveikio priemones su sankcijoje numatyta minimalia bauda), tačiau negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, suteikiančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą. Pareiškėjos patiriami nepatogumai yra jos pačios neatsakingo elgesio rezultatas. Teismo vertinimu, G. G. paskirtos administracinio poveikio priemonės yra adekvačios padarytam nusižengimui, skirtos įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, pavojingumą, tiek ir pažeidėjos asmenybę bei galimą nuobaudos poveikį, todėl yra teisingos ir pagrįstos.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos G. G. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6156-2025 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.