- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-05
- Bylos Nr.
- 1A-377-651-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-01688-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė (pirm.), Dalius Jocys, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- A. L., D. V., E. S.
- Advokatai
- Jurijus Koreckis
- Kategorijos
Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-377-651/2014
Teisėja Zita Romanovaitė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01688-2010-2
2014 m. birželio 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2013-03-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta galutine 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo.
Iš A. L., o jam neturint lėšų, iš jo atstovės pagal įstatymą R. Š. ir D. V. solidariai priteista 1 700 Lt T. B. ir 2 370 Lt E. B..
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti D. V., E. S., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. nuteistas už tai, kad jis su D. V. panaudodami fizinį smurtą pagrobė didelės vertės svetimą turtą, t. y. jie 2010-12-10, apie 22.50 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, Klaipėdos mieste, Taikos pr., ties 50 namu, veikdami bendrininkų grupe kartu su kitais nenustatytais asmenimis, pribėgę prie nukentėjusiųjų E. J., E. B. bei T. B. visi kartu bendrais veiksmais suduodami rankos kumščiais ir spardydami kojomis eilę smūgių nukentėjusiesiems į įvairias kūno vietas, o D. V. dar ir metus stikliniu buteliu E. J. į galvą, taip padarydami E. J. kairės ausies kirstines-muštines žaizdas, E. B. poodines kraujosruvas veide, ant dešinio peties ir žasto, odos nubrozdinimus veide, o T. B. sukeldami fizinį skausmą, iš T. B. pagrobė 500 LT vertės rankinį laikrodį „Orient“, iš E. J. pagrobė 900 Lt vertės rankinį laikrodį „Breitlings“, 10 butelių 0,5 l talpos „Švyturio Extra Draut“ alaus bendros 32,40 Lt vertės, 150 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 900 Lt, UAB ,,G“ priklausantys 27 700 Lt, 1 700 Lt priklausančių T. B., iš E. B. pagrobė 2 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,iPhone“, 70 Lt vertės kepurę. Tokiu būdu D. V. ir A. L., veikdami kartu su kitais nenustatytais asmenimis, pagrobė E. J. priklausančio turto už 1 956,40 Lt ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, iš E. B. pagrobė turto už 2 370 Lt ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, iš T. B. pagrobė turto už 2 200 Lt ir sukėlė jam fizinį skausmą bei pagrobė UAB ,,G“ priklausančius 27 700 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo sumažinti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę arba perkvalifikuoti jo veiką iš BK 180 str. 3 d. į BK 284 str. 1 d. Nurodo, kad jis tik susimušė su nukentėjusiaisiais, bet nei jokių ginklų jis nenaudojo, nei grobė svetimą turtą. Nuteistasis teigia, kad nukentėjusieji negalėjo apibrėžti jo veiksmų. Jis neneigia ir pripažįsta, kad smūgiavo tol, kol jį nubloškė ant žemės, bet atkreipia dėmesį, kad patys nukentėjusieji negali pagrįsti jo veiklos, nežino, ką muštynių momentu jis veikė. Policijai jį sulaikius, pas jį nebuvo rasta jokių daiktų. Pas D. V. buvo rastas laikrodis, kur kiti daiktai, pas ką jie buvo, nenustatyta. E. S. pabėgo, kokius daiktus jis turėjo, taip pat nenustatyta.
Apeliantas nurodo, kad nusikaltimą jis padarė tik suėjus 14 m., prieš tai nebuvo teistas, buvo jaunas, žiūrėjo kitų nuomonės, norėjo pritapti. Už anksčiau padarytus nusikaltimus atlieka bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, kur yra skatintas už gerą elgesį. Ten yra išklausęs daug sau naudingos mokymosi informacijos. Nuteistasis nurodo, jog nori kuo greičiau atlikti bausmę už savo senas klaidas, išeiti į laisvę ir gyventi visavertį gyvenimą. Todėl prašo jam sumažinti paskirtą bausmę, nes mano, kad paskirta 4 m. laisvės atėmimo bausmė tikrai labai didelė. Be to, nuteistasis nurodo, kad pas jį daiktų nebuvo rasta, todėl prašo ieškinio netenkinti.
Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, skunde iš esmės keliamas įrodymų vertinimo klausimas, apelianto manymu, teismas netinkamai įvertinęs surinktus duomenis nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal BK 180 str. 3 d., nes jis svetimo turto nepagrobė, o tik sumušė nukentėjusįjį, todėl jo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d.
Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaudamasis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgus į byloje ištirtų įrodymų visumą, nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, nepažeidžiant minėtų teisės normų, išanalizavo ir įvertino surinktus įrodymus ir teisingai nustatė faktines veikos aplinkybes bei pagrįstai A. L. veiką kvalifikavo pagal BK 180 str. 3. Teismo išvados pagrįstos ir motyvuotos.
Pagal BK 180 str. 3 d. atsako tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje. A. L. neneigia prieš nukentėjusiuosius vartojęs fizinį smurtą, teigia, jog nepagrobė iš nukentėjusiųjų jokio turto, tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylos medžiaga paneigia tokią nuteistojo versiją. Nustatyta, kad 2010-12-10, apie 22.50 val., A. L., D. V. ir E. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, Klaipėdos mieste, Taikos pr., ties 50 namu, veikdami bendrininkų grupe kartu su kitais nenustatytais asmenimis, pribėgę prie nukentėjusiųjų E. J., E. B. bei T. B. visi kartu, bendrais veiksmais suduodami rankos kumščiais ir spardydami kojomis eilę smūgių nukentėjusiesiems į įvairias kūno vietas, o D. V. dar ir metus stikliniu buteliu E. J. į galvą, taip padarė E. J. kairės ausies kirstinę-muštinę žaizdą, E. B. poodines kraujosruvas veide, ant dešinio peties ir žasto, odos nubrozdinimus veide, o T. B. sukėlė fizinį skausmą. Visi nukentėjusieji 2010-12-11, t. y. kitą dieną po įvykio, parašė protokolus-pareiškimus, kuriuose nurodė įvykio aplinkybes ir tiksliai įvardijo iš jų pagrobtus daiktus. E. J. 2010-12-11 parodė, kad iš jo buvo pagrobta juoda piniginė, kurioje buvo 500 eurų ir 900 Lt, 2010-12-13 liudytojo apklausos protokole parodė, jog iš jo taip pat buvo pagrobtas 900 Lt vertės rankinis laikrodis „Breitlings“ bei UAB ,,G“ priklausantys 27 700 Lt. UAB „G“, pripažinta nukentėjusiąja, pateikė įrodymus, kad E. J. įvykio dieną iš bendrovės filialų buvo surinkęs 27 700 Lt, kurių nespėjo įnešti į banką. Tiek pats nukentėjusysis E. J., tiek nukentėjusieji E. B., T. B. parodė, jog jiems buvo žinoma, kad E. J. surenka pinigus ir juos tą dieną galėjo turėti su savimi. Nukentėjusysis E. B. parodė, jog iš jo buvo pagrobtas 2 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas ,,iPhone“ bei 70 Lt vertės kepurė. Jis parodė, kad juos užpuolus ir jam parkritus ant žemės jaunuoliai pradėjo kraustyti jam kišenes. Asmens parodymų atpažinti iš nuotraukos metu E. B. atpažino A. L. kaip asmenį, dalyvavusį plėšime. Nukentėjusysis T. B. 2010-12-11 parodė, jog užpuolimo metu iš jo buvo pagrobtas 500 Lt vertės rankinis laikrodis „Orient“. Asmens parodymų atpažinti iš nuotraukos metu T. B. taip pat atpažino A. L. kaip asmenį, dalyvavusį plėšime. Tiek nuo pirmų apklausų, tiek viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamuosiuose posėdžiuose nukentėjusieji davė nuoseklius ir analogiškus parodymus, kuriuose įvardijo iš jų pagrobtus daiktus ir A. L. dalyvavus apiplėšime. Liudytojai davė parodymus būdami įspėti dėl atsakomybės už aiškiai melagingų parodymų davimą ir nėra jokių duomenų apie tai, kad jie turėjo kokį nors pagrindą duoti melagingus parodymus prieš A. L.. Be to, pažymėtina, kad įtariamasis (vėliau – kaltinamasis) atsakomybės už aiškiai melagingų parodymų davimą, priesaikos sakyti tiesą nebuvo saistomas. Įstatymas jam suteikia teisę parodymus naudoti kaip gynybos priemonę, todėl manyti, kad jo parodymai atitinka tikrovę, nėra pagrindo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog vien ta aplinkybė, kad pas nuteistąjį nebuvo rasti per užpuolimą pagrobti daiktai, nesudaro pagrindo abejoti, jog nuteistasis jų nepagrobė, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, iki atvykstant policijai praėjo tam tikras laiko tarpas, nuteistieji matė atvažiuojant policiją, todėl pagrįstai manytina, kad nuteistasis turėjo galimybę atsikratyti daiktais. Atsižvelgiant į nustatytos faktinės veikos aplinkybės, o būtent tai, kad A. L., veikdamas bendrininkų grupe, bendrais veiksmais pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius ir taip atėmė galimybę priešintis ir pagrobė didelės vertės svetimą turtą, sudaro pagrindą kvalifikuoti A. L. veiką pagal BK 180 str. 3 d.
Iš nuteistojo apeliacinio skundo taip pat matyti, jog nuteistasis prašo sumažinti jam paskirtą bausmę, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei sunkinančias aplinkybes – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikė bendrininkų grupėje – ir kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, jog A. L. charakterizuojamas neigiamai, nerodo noro pasikeisti, daro naujus nusikaltimus ir tai rodo, jog jis yra socialiai pavojingas, linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms. Nors nuteistasis prašo atsižvelgti į jo jauną amžių, į tai, kad jis nori mokytis, teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybė negali turėti įtakos bausmės sušvelninimui, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog nei jo jaunas amžius, nei jo tariamas noras tęsti mokslus nesustabdė jo nuo nevienkartinių nusikalstamų veikų padarymo. Be to, pažymėtina, kad A. L. teismas skyrė beveik minimalią (2 m. 6 mėn.) sankcijoje numatytą bausmę, todėl dar labiau švelninti bausmę nėra jokio pagrindo.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl keisti nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.