Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui R. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai.

II. Atsakovo argumentai.

III. Išvadą duodančios institucijos paaiškinimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė S. J. ir atsakovas R. M. yra nepilnamečio vaiko E. M., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai. Šalys kartu nebegyvena nuo 2017 m. birželio mėnesio. Nepilnametis vaikas E. M. gyvena su ieškove.

IV. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad nepilnametė E. M. nuo gimimo nepertraukiamai gyvena su motina – ieškove S. J. Atsakovas nuo 2017 m. birželio mėnesio gyvena atskirai. Vaikas su motina – ieškove S. J. gyvena nuomojamame bute. Ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamete dukra, stengiasi tinkamai vykdyti motinos pareigas ir auginti vaiką, tai patvirtina ir išvadą teikiančios institucijos 2020 m. sausio 20 d. parengta išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas teismo posėdyje neprieštaravo, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprieštaravo dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovė, o ieškovė tinkamai rūpinasi jų nepilnamete dukra, todėl E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina S. J..

V. Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Nuo 2020 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos dydis yra 607 Eur (neatskaičius mokesčių).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, nustatant ir sprendžiant priteistiną išlaikymo dydį, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Ieškovė S. J. prašo priteisti iš atsakovo R. M. po 300,00 Eur kas mėnesį teikiamo išlaikymo iki vaiko pilnametystės, nuo ieškinio pateikimo teisme dienos. Atsakovas, su priteistinu išlaikymo dydžiu nesutiko, parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad galėtų teikti tik 200,00 Eur dydžio išlaikymą. Teismo posėdžio metu, ieškovės atstovė pažymėjo, jog tarp šalių vyko derybos dėl taikos sutarties sudarymo ir atsakovas sutiko teikti 200,00 Eur išlaikymą, tačiau atsakovė su tokiu dydžiu nesutiko.

Ieškovė patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas visiškai neprisideda prie dukros išlaikymo ir jo neteikia nuo 2018 m. birželio 22 d, ką patvirtina į bylą pateiktas S. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas (e. b. l. 89–90). Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nepilnametės dukters E. M. poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 600,00 Eur suma. Iš byloje esančios E. M. poreikių lentelės matyti, jog nepilnamečio vaiko poreikius per mėnesį sudaro: išlaidos maistui – 120,00 Eur; kelionės išlaidos – 14,50 Eur; vitaminai ir vaistai – 25,00 Eur; išlaidos auklei – 120,00 Eur; kirpimui – 10,00 Eur; higienos reikmenims ir priemonėms – 15,00 Eur; patalynės komplektui – 3,75 Eur (45 Eur vieną kartą metuose); kūno kultūros apranga – 4,16 Eur (50,00 Eur vieną kartą metuose); keramikos ir anglų pamokėlės darželyje – 25,00 Eur; ugdymo priemonės 5,85 Eur (70,00 Eur vieną kartą metuose); laisvalaikiui (spektakliams, teatrams ir kt.) – 20,00 Eur per mėnesį; grupės fondas (darželyje) – 4,16 Eur (50,00 Eur vieną kartą metuose); mokestis už darželį – 57,00 Eur; būsto nuoma (vaikui tenkanti dalis) – 75,00 Eur; būsto mokesčiai (vaikui tenkanti dalis) – 60,00 Eur; žieminės aprangos išlaidos – 41,58 Eur (499,00 Eur per metus); vasarinės aprangos išlaidos 47,08 Eur (565,00 Eur per metus). Iš viso būtinosioms išlaidoms skiriama suma pagal poreikių lentelę sudaro apie 648,00 Eur (e. b. l. 17).

Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Teismas pažymi, kad šalių nepilnametei dukrai sprendimo priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini) metai. Ieškovė nurodo, kad dukters maistui išlaidžia 120 Eur. Teismo vertinimu, tokios išlaidos maistui yra proporcingos.

Ieškovė nurodė, kad vaiko dalis komunalinėms paslaugoms yra 60,00 Eur per mėnesį, būsto nuomai – 75,00 Eur. Teismas vaikui tenkančią būsto nuomos ir komunalinių mokesčių dalį – 135,00 Eur pripažįsta pagrįstomis išlaidomis.

Teismas pagrįstomis pripažįsta 20,00 Eur išlaidas laisvalaikiui ir 14,00 Eur išlaidas skiriamas transportui. Ieškovė nurodė, kad transporto išlaidas sudaro mėnesinis bilietas.

Ieškovė nurodė, kad mergaitė lanko darželį, už kurį kas mėnesį reikia mokėti po 57,00 Eur, taip pat darželyje lanko mokamas keramikos ir anglų kalbos pamokėles – 25,00 Eur. Išlaidos ugdymo priemonėms (pratyboms, rašymo priemonėms ir kt.) sudaro 5,85 Eur per mėnesį (70 Eur vieną kartą metuose). Pripažintina, jog vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui turi būti skiriamas dėmesys, todėl pripažintina, kad šios išlaidos yra pagrįstos ir protingos.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes manytina, jog vaiko metinėms išlaidoms avalynei ir drabužiams (įskaitant patalynės komplektą ir kūno kultūros aprangą) pakaktų 579,00 Eur, kas sudarytų 48,25 Eur per mėnesį.

Ieškovė taip pat nurodė, jog patiria 120,00 Eur išlaidas auklės samdymui. Ieškovė pateikė 2019 m. gegužės 1 d. sutartį, iš kurios matyti, jog ieškovė įsipareigoja mokėti auklei 120-140 Eur. Teismo vertinimu kritiškai vertinama aplinkybė, jog išlaidos skirtos auklės samdymui yra priskirtinos prie vaiko būtinųjų poreikių išlaidų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nepateikė dokumentų, kurie faktiškai patvirtintų kokį konkrečiai atlygį ir už kokį laiką atsakovė mokėjo auklei. Nors ieškovė nurodo, jog dirba pamaininį darbą ir nepilnamečiam vaikui auklė būtina, tačiau kaip jau minėta tokios išlaidos turėtų būti priskiriamos prie papildomų ieškovės šeimos išlaidų, o ne prie būtinųjų vaiko poreikių, be to ieškovė neįrodė auklės poreikio būtinumo. Nepilnametė dukra lanko darželį, be to nėra ginčo dėl skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Nesant objektyvios galimybės pasiimti nepilnametę iš darželio ieškovei ar jai dirbant naktinį darbą, nepilnamete dukra privalo pasirūpinti tėvas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nurodomos 120,00 Eur išlaidos auklei neįskaičiuojamos į nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius.

Teismas pažymi, kad atsakovas konkrečių išlaidų vaikui išlaikyti dydžių neginčijo, tik teigė, kad prašoma priteisti bendra 300,00 Eur suma nepilnametės dukters išlaikymui yra kiek per didelė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, tai toks vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; 2008 m. spalio 22 d. nutartis A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.).

Teismo vertinimu, vaikui išlaikyti reikalinga suma yra apie 480,00 Eur per mėnesį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-154/2011).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė S. J. dirba (duomenys neskelbtini), nurodė uždirbanti apie 900,00 Eur per mėnesį, bei gauna 50,00 Eur išmoką vaikui (e. b. l. 10–11). Ieškovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Ieškovė daugiau išlaikytinių neturi. Sveikatos problemų neturi yra darbinga, gyvena su nuomojamame bute.

Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad atsakovas R. M. nedirba, gauna nedarbo draudimo išmoką, 80,52 Eur per mėnesį (laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 27 d.), todėl akivaizdu, kad tokios sumos jam nepakanka išlaikyti net save. Atsakovas duomenų apie turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą duomenų neteikė. Teismui savo iniciatyva patikrinus VĮ Registrų centro duomenų bazę, nustatyta, jog nekilnojamojo turto atsakovas neturi.

Abi šalys yra darbingos, todėl spręsti, kad kurios nors šalies sveikatos būklė leidžia jai teikti mažesnį išlaikymą, nėra pagrindo. Taip pat įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovės S. J. turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo R. M., atsižvelgtina ir į tai, kad nepilnametė jų dukra gyvena su ieškove. Teismas neturi duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų dėl kurių negalėtų dirbti ir gauti darbo užmokestį, kad prisidėti prie vaiko išlaikymo tiek, kad patenkintų visus dukros poreikius. Teismas sprendžia, kad ieškovė turi geresnes galimybes teikti nepilnametės dukters poreikius atitinkantį išlaikymą, tačiau atsakovas būdamas darbingas nesistengia pradėti dirbti, kad galėtų teikti nepilnamečio vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą.

Atsižvelgiant į šalių vaiko lytį, amžių (penkių metų), sveikatos būklę (neturi specialių poreikių) ir poreikius (maistas, apranga, būstas, vaistai ir vitaminai, higienos priemonės, ugdymas ir laisvalaikis ir kt.), reikalingą išlaikymo sumą, šalių turtinę padėtį, vadovaujantis proporcingumo principu, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistina išlaikymo suma nepilnametei dukrai – po 225,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.198 straipsnis) nuo ieškinio pateikimo teisme dienos. Išlaikymo vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina – ieškovė – S. J. (CK 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

VI. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo.

Ieškovė S. J. prašo priteisti iš atsakovo R. M. išlaikymo nepilnametei dukrai E. M., įsiskolinimą – 6456,00 Eur (už 30 mėnesių 12 dienų, skaičiuojant po 250,00 Eur kas mėnesį ir atėmus 1144,00 Eur teikto išlaikymo).

Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Bylos nagrinėjo teisme metu nustatyta, kad atsakovas R. M. nuo 2017 m. liepos 1 d. išlaikymą teikė tik iš dalies ir per tą laikotarpį nepilnametei dukrai suteikė 1 144,00 Eur išlaikymą. Atsakovas neneigė, kad išlaikymą dukrai teikė nereguliariai, tačiau nesutiko su prašoma priteisti suma. Ieškovė ieškinio pateikimo metu prašė priteisti 9000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, vėliau reikalavimą koregavo ir prašo priteisti 6456,00 Eur įsiskolinimą, atsižvelgiant į atsakovo sumokėtas sumas, tačiau teismas nustatė, kad vaikui reikalinga išlaikyti suma per mėnesį yra 480,00 Eur ir atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, bei įvertinęs aplinkybę, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, nusprendė priteisti iš atsakovo po 225,00 Eur išlaikymo kas mėnesį, todėl nenustačius, kad iki ieškinio pateikimo dienos būtų buvę kitokios aplinkybės nei nagrinėjant bylą teisme, nėra pagrindo skaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą už kiekvieną mėnesį po 250,00 Eur. Kadangi atsakovas neteikė nepilnametei dukrai pakankamo išlaikymo nuo 2017 m. liepos 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gruodžio 12 d.), todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas iš dalies, t. y. iš atsakovo R. M. priteistinas 5696,00 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai E. M. įsiskolinimas. Išlaikymo įsiskolinimo vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina – ieškovė S. J. (CK 3.203 straipsnis).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintinos 2019 m. gruodžio 16 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas materialinis išlaikymas.

IX. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus iš dalies ieškovės S. J. ieškinį, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė S. J. byloje pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra atleista 50 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Šioje byloje ieškovė sumokėjo 56,25 Eur žyminio mokesčio, t. y. už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir už laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, jog CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai išlaikymo priteisimo bylose. Todėl ieškovė neturėjo mokėti žyminio mokesčio dalies už laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju ieškovei reikėjo sumokėti 50 procentų mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo – 37,50 Eur, todėl ieškovei grąžintina 18,75 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šioje byloje mokėtinas 301,00 Eur žyminis mokestis (75,00 Eur – už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo, 226,00 Eur dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo).

Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. 83 procentais, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 249,83 Eur žyminio mokesčio (301,00 Eur*100/83 proc.).

Ieškovei sumokėjus 37,50 Eur žyminio mokesčio ir ieškinį tenkinus 83 procentais, iš atsakovo ieškovei priteistina 31,13 Eur žyminio mokesčio.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kuri patvirtina, kad tarnyba už ieškovei S. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą patyrė 196,34 Eur išlaidų (e. b. l. 93). Kadangi ieškovės patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. 83 procentais, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 162,96 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Byloje yra 9,24 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl iš atsakovo priteistina 7,67 Eur valstybei, kadangi patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis). Nepatenkintų ieškinio reikalavimų suma Iš ieškovės S. J. priteistina bylinėjimosi išlaidų valstybei, ieškovei esant atleistai nuo 50 procentų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo sudaro 0,79 Eur, todėl atsižvelgiant į tai, kad jos neviršija minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur dydžio sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970), jos iš ieškovės nėra priteisintos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės šalių dukros E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina – ieškove – S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 225,00 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. gruodžio 13 d. (ieškinio pateikimo dienos) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 696,00 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo ir jo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Panaikinti 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikinojo išlaikymo priteisimą iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikyti – nuo sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 249,83 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt devynių eurų 83 ct) žyminio mokesčio dalį ir 7,67 Eur (septynių eurų 67 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 162,96 Eur (vieno šimto šešiasdešimt dviejų eurų 96 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, arba (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, arba (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Citadele“ bankas; įmokos kodas – 5630, juridinio asmens kodas – 188659752, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.