- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-09
- Bylos Nr.
- 2A-575-102/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00603-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška, Birutė Jonaitienė, Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- R. A.
- Išvadą teikia
- Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-575-102/2013 teisėjas Kęstutis Rimkus Proceso Nr. 2-16-3-00603-2012-6
2013 m. liepos 9 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Jonaitienės ir Nijolės Danguolės Smetonienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės D. K. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-46-286/2013 pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei D. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei atsakovės D. K. priešieškinį ieškovui R. A. dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija teikianti išvadą – Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. A. Ignalinos rajono apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės D. K. jų nepilnamečio sūnaus A. A., gimusio 2004 m. gruodžio 14 d., išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su jo tėvu R. A.. Atsakovė pateiktu priešieškiniu ieškovui prašė nustatyti jų nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja – vaiko motina, priteisti iš R. A. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškovo R. A. ieškinį patenkino, o atsakovės D. K. priešieškinį atmetė, nustatė atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką bei priteisė iš atsakovės D. K. 216 Lt žyminį mokestį ir 24,16 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas konstatavo, kad byloje reikšminga aplinkybė yra ta, kad mažametis Arijus gyvena kartu su tėvu ilgą laiką, vaiko gyvenamoji aplinka yra stabili. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-24/2010). Atsakovės išdėstyti argumentai nepateisina ir nepatvirtina būtinumo keisti vaiko gyvenamąją vietą. Ieškovas, gaudamas minimalias pajamas, sugebėjo tinkamai prižiūrėti ir auklėti sūnų. Ieškovas charakterizuojamas teigiamai. Ieškovas baustas administracine tvarka, tačiau, teismo nuomone, tai neturės įtakos tėvo pareigų atlikimui. Arijų išlaikyti ir auklėti padeda ieškovo motina A. A., su kuria vaikas gyvena praktiškai nuo vienerių metų. Vaiko teisių apsaugos tarnyba priekaištų ieškovui dėl vaiko priežiūros ir auklėjimo neturi. Atsakovė negali suteikti vaikui geresnių auginimo ir auklėjimo sąlygų. Nuo 2013 m. sausio 6 d. niekur nedirba ir neturi jokių pajamų. Per tris metus, kuriuos ji praleido Anglijoje, vaiko išlaikymui pervedė 3 800 Lt, t. y. apie 105 Lt per mėnesį. Ginčas tarp šalių iš esmės prasidėjo 2012 m. spalio 16 d., kai ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl išlaikymo priteisimo. Iš atsakovės pateiktų prieštaravimų matyti, kad tuo metu ji neplanavo grįžti į Lietuvą, ją tenkino sąlygos, kuriose gyveno jos sūnus. Kaip pripažino atsakovė, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 6 d. iki balandžio 17 d. mokykloje, kurioje mokosi sūnus, lankėsi tik du kartus, nenuėjo į mokyklinį koncertą, į kurį ją sūnus kvietė. Tai leidžia abejoti atsakovės nuoširdumu. Išklausius vaiko nuomonę, dalyvaujant psichologui, matyti, kad vaiko ryšiai su tėvu ir jo giminėmis yra glaudesni nei su motina, vaikas pasitiki tėvu, jo autoritetu. Vaikas išsakė norą gyventi su tėvu. Teismas, viršydamas ieškinio reikalavimus, nustatė atsakovės bendravimo su sūnumi Arijumi tvarką. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, iš atsakovės priteisiamas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. spalio 16 d. iki vaiko pilnametystės, pavedant ieškovui uzufrukto teise disponuoti šiomis lėšomis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė D. K. prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį patenkinti, o ieškovo ieškinį atmesti, paskirti ekspertizę tikslu išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų sūnus A. A. nori gyventi, bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas be pagrindo padarė išvadą, kad R. A. tinkamai prižiūrėjo ir auklėjo savo sūnų, nors tokių aplinkybių nei mokyklos charakteristikoje, nei Vaiko teisių apsaugos skyrius nenurodo. Nurodoma, kad berniuku rūpinosi ne jo tėvas, bet močiutė A. A., kuri jam atstoja mamą. Vaiko teisių apsaugos skyrius nenustatė, kad vaiku rūpintųsi tėvas, nurodė, kad jis tik retkarčiais pasidomi vaiko reikalais. Ieškovas yra bedarbis, gyvena su drauge nuomojamame bute, augina dar du vaikus. Pagal bylos duomenis Arijus gyvena su seneliais, o ne su tėvu, byloje nėra duomenų, kad jis išlaiko savo sūnų. Kadangi ieškovas yra bedarbis, tai darbdavio teigiamas charakterizavimas prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškovas yra padaręs daug administracinės teisės pažeidimų(girto pasirodymas viešoje vietoje, nedidelis chuliganizmas ir kt.). Jis nėra įvykdęs visų skirtų administracinių nuobaudų. Tai reiškia, kad baudos bus išieškomos ir dėl to nukentės ir su juo gyvenantys vaikai. Nevykdant nuobaudų, jam gali būti paskirtas areštas ir dėl to jis būtų atskirtas nuo vaiko ir rūpintis juo negalėtų. Byloje teismas nesurinko duomenų apie tai, kad ieškovo atžvilgiu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kad jo motina A. A. buvo teista už spirito ir kontrabandinių cigarečių pardavinėjimą, nors toks prašymas buvo (tačiau gal netiksliai suformuluotas). Jo brolis A. A. yra teistas. Vaikas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) būna dėdė, kuris jį „biški pamuša“. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar Arijus gyvena saugioje aplinkoje, prašo išreikalauti informaciją iš Vidaus reikalų ministerijos apie R. A., A. A. ir A. A. galimą teistumą baudžiamosiose bylose. Todėl teismas padarė netinkamą išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog vaikas yra skriaudžiamas ar jam daroma kitokia žala, kad jam nebūtų užtikrintos gyvenimo ir buities sąlygos ir dėl to turėtų būti pakeista gyvenamoji vieta prieš jo valią. Teismas nevertino vaiko gyvenimo ir buities sąlygų, ko reikalauja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-555/2007). Ieškovas yra bedarbis, gyvena atskirai nuo sūnaus Ignalinoje, duomenų, kad jis prisideda prie vaiko išlaikymo nėra, galimai turi neišieškotą skolą valstybei, vaiko gyvenimo sąlygas užtikrina močiutė, negalima daryti išvados, kad vaiko tėvas turi realias galimybes sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Niekas nevertino aplinkos, kurioje gyvena vaikas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė negali sudaryti geresnių vaiko auginimo ir auklėjimo sąlygų, nuo 2013 m. sausio 6 d. ji niekur nedirba, neturi pajamų. Teismas laiko, kad priešieškinio tikslas gauti pašalpą, tačiau to siekia ir ieškovas. Tai rodo, kad teismas tendencingai vertina aplinkybes ieškovo naudai. Teismas vertino, kad jos teiktas išlaikymas vaikui buvo per mažas, tačiau nenustatė, kokį išlaikymą teikė vaiko tėvas. Jos darbas užsienyje rodo, kad gali savarankiškai išlaikyti vaiką ir save. Ji gyvena pas tėvus name su žemės sklypu, į užsienį išvykti neketina, vaikui yra paruoštas tinkamai įrengtas kambarys. Pas ją vaikui gyventi sąlygos yra geresnės negu pas ieškovą.
Teismas nepagrįstai prioritetą suteikė vaiko ryšiams su tėvu ir močiute, nurodydamas, kad su jais vaiko ryšiai glaudesni negu su motina. Pagal CK 3.169 str. vaikas turi gyventi su vienu iš tėvų. Šiuo metu vaikas faktiškai gyvena su močiute ir tuo pažeidžiamos motinos teisės gyventi kartu su vaiku, jeigu tėvas negyvena su vaiku. Teismas neatsižvelgė, kad, vaikui gyvenant su tėvu ir močiute, galėjo būti suformuota nuomonė, jog jis nori gyventi su tėvu. Teismas netenkino prašymo skirti ekspertizę tam, kad būtų nustatyta, su kuo nori gyventi vaikas.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog jis nori prisiteisti išlaikymą, kad gautų socialinę pašalpą. Jis dabar įsidarbino pagal terminuotą darbo sutartį, gauna pastovų darbo užmokestį. Jo padaryti administracinės teisės pažeidimai neturi nieko bendro su šia byla. Jo brolis Arijaus niekada neskriaudė, jų santykiai geri, draugiški, o be to, Arijus gyvena su tėvu. Jam sudarytos tinkamos sąlygos gyventi. Teismo posėdžio metu Arijus išreiškė norą gyventi tik su tėvu. Vaikas nenoriai bendrauja su motina, nuo jos nutolęs. Apeliantės argumentas, kad vaiko gyvenamoji aplinka yra nesaugi ir rizikinga, yra nepagrįstas. Vaikas gerai mokosi, teigiamai charakterizuojamas, mokykloje aktyvus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso, vadovaudamasis CPK 322 str., bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl jų nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų.
Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia, vadovaudamasis vaiko interesais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, taikant šias nuostatas, būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvams gyvenant skyrium, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, turi būti vadovaujamasi vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-49/2009, Nr. 3K-3-24/2010).
Pirmosios instancijos teismas sprendimą dalyje dėl nepilnamečio A. A., gimusio 2004 m. gruodžio 14 d., gyvenamosios vietos nustatymo motyvavo tuo, kad vaikas nuo pat mažens gyvena su tėvu ir seneliais, vaiko ryšys su tėvu yra stipresnis nei su motina, kuri tris metus gyveno užsienyje, susijęs su aplinka, kurioje gyveno (duomenys neskelbtini), čia lankė darželį, o dabar lanko mokyklą ir todėl nustatė vaiko gyvenamą vietą su tėvu, t.y. ieškovu. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl nepilnamečio jos sūnaus Arijaus gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas be pagrindo padarė išvadą, kad R. A. tinkamai prižiūrėjo ir auklėjo savo sūnų, nes vaikas gyvena pas senelius, neskyrė ekspertizės tikslu išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų sūnus A. A. nori gyventi.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Ypač svarbi vaiko ryšio su tėvu ar motina aplinkybė yra galimybė gyventi kartu, kai tėvas ar motina kartu su vaiku negyvena ar negyveno tam tikrą laiką kasacinio teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos, yra: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis kaip vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-320/2006, Nr. 3K-3-506/2008), Nr. 3K-3-411/2008). Iš nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad iš esmės visą laiką vaikas gyveno su tėvu ir močiute. Byloje iš šalių parodymų nustatyta, kad, gimus vaikui, po mėnesio ieškovas su atsakove persikėlė gyventi pas ieškovo tėvus (duomenys neskelbtini) Ieškovo motina padėjo auginti vaiką, o kai jam buvo apie vienerius metus, ieškovas su atsakove vaiką paliko auginti močiutei, o patys išvažiavo į Vilnių, kur gyveno ir dirbo (b. l. 155-156). 2007 metų pavasarį išsiskyrė, gyveno atskirai. 2008 m. pabaigoje atsakovė grįžo gyventi į Ignaliną, o 2009 m. spalio 29 d. išvyko dirbti į Angliją, iš kur grįžo po trijų metų 2013 m. sausio 6 d. ( b. l. 158). Atsakovė gyvendama Lietuvoje, aplankydavo pas senelius augantį sūnų, kartais jį pasiimdavo. Iš byloje pateiktų SODROS pažymų (b. l. 138-144) matyti, kad ieškovas dirbo Vilniuje ir kituose miestuose, o šiuo metu su sugyventine ir trimis vaikais gyvena Ignalinoje. (b. l. 156). Iš Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikto atsiliepimo į ieškinį (b. l. 23) matyti, kad mažametis A. A. „nuo mažų dienų augo su močiute A. A. ir tėvu R. A.“. Tėvas per savaitę kelis kartus aplanko vaiką, savaitgaliais pasiima jį su savimi. 2013 m. vasario 25 d. teismui pateiktoje išvadoje (b. l. 145) nurodoma, kad D. K. aiškinimu vaiką nuo mažens pagal bendrą tėvų susitarimą prižiūrėjo R. A. mama. Laisvu laiku ji lankė sūnų, kartais pasiimdavo su savimi. Berniukas lankė (duomenys neskelbtini) vaikų darželį, o dabar mokosi (duomenys neskelbtini). R. A. teigimu, vaikas daugiausia gyveno pas močiutę, nes čia lanko mokyklą, tačiau paskutiniu metu tėvas vaiką kasdien vežasi pas save. Namuose tvarkinga. Byloje nėra įrodymų, kad vaikas būtų skriaudžiamas. Tokių įrodymų nepateikė nei atsakovė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog vaikas nuo pat mažens augo močiutės prižiūrimas, atsakovė su vaiku kartu gyveno tik jam gimus iki vienerių metų, daugiau bendraudamas su tėvu, susijęs su šeimos nariais, aplinka ir draugais, ir todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaiko ryšys su tėvu ir jį supančiais asmenimis yra stipresnis negu su motina. Be to, stipraus motinos ryšio su vaiku nebuvimą patvirtina ir atsakovės paaiškinimai teismo posėdyje, kad darželyje sūnų yra lankiusi, o mokykloje buvo pirmą kartą. Pažymėjo, kad iš Anglijos į Lietuvą buvo grįžusi, bet mokykloje nesilankė, nežino, kaip sūnus mokosi, nenuvyko į mokykloje vykusį koncertą, kur sūnus koncertavo (b.l. 159- 160). Teismo posėdyje liudytojos D. Č., O. Š., V. M. bei Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė Danutė Ropienė patvirtino, kad vaiko ryšys su motina nėra stiprus, vaikas ne visada nori su ja bendrauti. Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė Danutė Ropienė paaiškino, kad tėvo sugyventinė yra nekonfliktiška, vaikas niekada nesiskundė dėl jos elgesio su juo, jam gyventi pas tėvą gerai. Liudytojos bei skyriaus atstovė Danutė Ropienė patvirtino, kad vaikas visada švarus, tvarkingas, pamaitintas. Byloje pateiktoje (duomenys neskelbtini) gimnazijos A. A. charakteristikoje (b. l. 113) taip pat teigiama, kad berniukas tvarkingas, švarus, juo daugiausia rūpinasi močiutė, kuri ateina į susirinkimus, bendrauja su mokytojais, kelis kartus gimnazijoje lankėsi Arijaus tėvas, vieną kartą – mama. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės argumentai, kad teismas be pagrindo padarė išvadą, jog R. A. tinkamai prižiūrėjo ir auklėjo savo sūnų bei prioritetą suteikė vaiko ryšiams su tėvu ir močiute, atmestini. Teigti, kad atsakovė sudarytų geresnes sąlygas vaikui augti ir vystytis, nėra pagrindo. Apeliantės nurodytas vaiko tėvo brolio teistumas, nesant jokių kitų įrodymų, negali turėti įtakos, nustatant vaiko gyvenamosios vietos klausimą.
CPK 380 str. įpareigoja teismą išklausyti vaiką tiesiogiai, sprendžia klausimą, susijusį su vaiku, jei vaikas sugeba suformuluoti savo pažiūras. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.164 str. taip pat įtvirtina principą nagrinėti bet kokį su vaiku susijusį klausimą, tiesiogiai išklausant vaiką, kuris sugeba suformuluoti savo pažiūras. Ginčo nagrinėjimo metu A. A. buvo suėję aštuoneri metai. Pagal savo amžių vaikas buvo apklaustas teismo posėdyje, dalyvaujant psichologui A. G., kuris padarė išvadą, kad vaikas geba samprotauti, vertinti situaciją, matosi, kad nėra paruoštas atsakyti į tam tikrus klausimus. Apklausos metu vaikas aiškiai išreiškė norą gyventi „tik pas babą ir tėtį“. Vaikas patvirtino, kad nenori, jog mama ateitų į mokyklą. Nurodė, kad kvietė ją į koncertą, bet mama neatėjo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į vaiko amžių, jo pasisakymus teismo posėdyje, aiškiai išreikštą norą gyventi tik su tėvu ir jo giminaičiais, psichologo A. G. išvadas, daro išvadą, kad skirti psichologinę ekspertizę vaikui netikslinga. Todėl apeliantės prašymas skirti vaikui psichologinę ekspertizę netenkintinas.
Apeliantės argumentai, kad ieškovas neturi tinkamo būsto vaikui gyventi, atmestini. Tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi nuosavybės teise jiems priklausančio būsto - ieškovas gyvena nuomojamame 2 kambarių bute Ignalinos m., ieškovo aiškinimu, šią vasarą turėtų gauti socialinį butą (duomenys neskelbtini) (b.l. 156), atsakovė planuoja su vaiku gyventi savo tėvų namuose (duomenys neskelbtini). Tačiau iš atsakovės, liudytojų pasisakymų matyti, kad atsakovė su vaiku pas tėvus gali ir negyventi. Priešieškinyje ji prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja jos gyvenamosios vietos adresu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Liudytoja V. M. taip pat išreiškė nuomonę, kad atsakovė su vaiku gali pasirinkti kitą gyvenamąją vietą, priklausomai nuo to, kurioje vietovėje gaus darbą. Teisėjų kolegijos nuomone, vaiko paėmimas iš aplinkos, kurioje jis visą laiką gyveno, dar kartą keičiant jo gyvenamąją vietą, kada su motina ryšys nėra stiprus, turėtų neigiamos įtakos vaikui, jo psichologinei būsenai ir sveikatai, t. y. prieštarautų vaiko interesams.
Apeliantė kaip argumentą, dėl ko vaikui gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina nurodo tai, kad ieškovas daug kartų baustas administracine tvarka. Iš pateiktos Ignalinos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus informacijos (b. l. 113 – 130) matyti, kad ieškovas R. A. baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių, viešosios tvarkos pažeidimus, darbą neįregistravus individualios veiklos. Tačiau ieškovas Vidiškių seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai, kaip darbštus, nors tuo metu nedirbantis, bet aktyviai ieškantis darbo (b. l. 130). Darbdavys G. M., užsiimantis individualia veikla, ieškovą taip pat charakterizuoja kaip nepriekaištingai atliekantį darbą, draugišką, sąžiningą (b. l. 131). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, administracinių pažeidimų padarymas negali būti pagrindiniu kriterijumi, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, nes padaryti pažeidimai nesusiję su vaiko auklėjimu ar nepriežiūra, santykiais buityje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ta aplinkybė, jog ieškovas baustas administracine tvarka, neturi ir neturės jo, kaip tėvo, pareigų atlikimui.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs visas bylos aplinkybes, teisingai nustatė, jog geriausiai vaiko interesus atitiks vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, t.y. ieškovu, nekeičiant jo esamos gyvenamosios vietos. Teismas nustatė atsakovės bendravimo su sūnumi ir jos dalyvavimo auklėjant sūnų tvarką.
Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovas, tiek atsakovė buvo bedarbiai, tačiau šiuo metu jie abu dirba ir gauna darbo užmokestį (b. l. 243-244, 247), todėl abu turi panašias galimybes teikti sūnui išlaikymą. Netenkinant apeliantės reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, nėra pagrindo tenkinti jos reikalavimą panaikinti sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Todėl šis apeliacinio skundo reikalavimas atmestinas.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008, Nr. 3K-3-252/2010, Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais, todėl jų nekartoja. Sprendžia, kad kiti apeliantės nurodyti argumentai byloje teisinės reikšmės neturi, todėl plačiau dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.