- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-24
- Bylos Nr.
- 2-46-286/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00603-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Rimkus
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- D. K.
- Advokatai
- Antanas Skrebutėnas
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus teismo posėdyje, sekretoriaujant Valei Zabulevičienei, dalyvaujant ieškovui R. A., ieškovo atstovui advokatui Antanui Skrebutėnui, atsakovei D. K., atsakovės atstovei advokatei R. Š., Ignalinos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Nijolei Šiaudinienei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. A. ieškinį D. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo bei D. K. priešieškinį R. A. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, duodanti išvadą, - Ignalinos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo patenkinti ieškinį - nepilnamečio vaiko A. A., gimusio 2004-12-14, nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo jo gyvenamojoje vietoje ir priteisti iš atsakovės vaiko išlaikymui periodines išmokas po 200 Lt kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme iki jo pilnametystės bei pavesti jam uzufrukto teise disponuoti šiomis lėšomis. Paaiškino, kad kai gimė A., apie mėnesį jie su atsakove D. kartu gyveno pas jos tėvus, o paskui persikraustė pas jo tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Atsakovė vaiko neprižiūrėdavo, todėl dažnai kildavo barniai. Daugiausiai vaiką prižiūrėdavo jo mama. Kai A. sukako metukai, mama išleido juos abu dirbti į Vilnių. Kurį laiką jie gyveno Vilniuje ir dirbo parduotuvėje „Maxima“. A. liko su močiute (duomenys neskelbtini). Kai A. buvo treji metukai, jis su atsakove pradėjo gyventi atskirai. Apie pusę metų jis dirbo Klaipėdoje. Jis kiekvieną savaitgalį parvažiuodavo namo. Dirbdama parduotuvėje „Maxima“, atsakovė į (duomenys neskelbtini) atvažiuodavo retai. Po išsiskyrimo ji kurį laiką dirbo Ignalinoje, kur nuomojosi butą, bet ir tada į (duomenys neskelbtini) atvažiuodavo ne dažniau nei kartą į mėnesį arba visai neatvažiuodavo, nors iki (duomenys neskelbtini) tik penki kilometrai. Kai A. buvo keturi metukai, atsakovė išvažiavo į Angliją. Jis tuo metu susirado kitą draugę, su kuria dabar ir gyvena. Iš Anglijos atsakovė atvažiuodavo kartą per metus. Atvažiavusi atostogom, atsakovė tik prieš pat jų pabaigą vieną ar kelias dienas pabūdavo su vaiku. Tarp atvažiavimų su vaiku ji praktiškai nebendraudavo, tik kartais paskambindavo ar atsiųsdavo knygelių, mašinėlių, saldainių, flomasterių. Su jo motina ji gerai bendravo, nebuvo jokių problemų. Ji motinai siuntė pinigus vaiko išlaikymui. Pinigus nustojo siųsti, kai jis kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl išlaikymo priteisimo. D. grįžo iš užsienio 2013 metų sausio mėnesį, t. y. tada, kai jis teismui pateikė ieškinį dėl alimentų. Mano, kad jei ne šis ieškinys, tai ji ir nebūtų grįžusi. Po grįžimo iš Anglijos, atsakovė vaiko išlaikymui nedavė nė cento. Jis netrukdo A. bendrauti su mama, atveža jį atsakovei, tačiau A. neprisileidžia jos, nenori bendrauti. Jo motina taip pat netrukdo D. bendrauti su vaiku, jokių konfliktų tarp jų nėra. Jis gyvena Ignalinoje, todėl vaikas būna pas jo motiną, nes mokosi (duomenys neskelbtini). Kai gali, jis po pamokų jį pasiima. Savaitgaliais A. visada pasiima pas save. Jo draugė A. priima palankiai. Su drauge jie turi bendrą dviejų metukų sūnų. Kartu taip pat gyvena penkerių metukų draugės mergaitė, su kuria A. puikiai sutaria, vadina ją sese. Jie stovi eilėje socialiniam būstui (duomenys neskelbtini). Kai tik gaus butą, A. pastoviai gyvens su juo. Butą tikisi gauti šią vasarą. Kartą, kai A. buvo trys metukai, D. išėjo su juo pasivaikščioti ir negrįžo. Jie visur jos ieškojo, kreipėsi į policiją. Daugiau kaip mėnesį nebuvo jokios žinios. Po to jis sužinojo, kad D. su sūnumi yra (duomenys neskelbtini), pas jos tėvus, todėl nuvažiavo ir pasiėmė vaiką. A. buvo labai neprižiūrėtas, apšutęs, todėl jį iš karto teko vesti pas gydytoją. Nesiūlo jokios bendravimo tvarkos, nes atsakovė gali bet kada atvažiuoti ir bendrauti su sūnumi. Kelias savaites nuo Velykų iki paskutinio teismo posėdžio atsakovės niekas nematė ir nebuvo galimybės jai prisiskambint.
Atsiliepimas
Atsakovė prašo ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti - nepilnamečio vaiko A. A., gimusio 2004-12-14, nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja jos gyvenamosios vietos adresu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, ir priteisti iš ieškovo vaiko išlaikymui periodines išmokas po 200 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės. Paaiškino, kad gimus vaikui, jie mėnesį gyveno pas jos tėvus. (duomenys neskelbtini) su anyta skandalai kildavo ne dėl vandens, o dėl to, kad maistą mažam vaikui išvirdavo trim dienom, laikydavo šaldytuve, o paskui tik pašildydavo mikrobangėje ir maitindavo A. Ji negalėjo nei aprengti vaiką kaip norėdavo, nei pasakyt kažką, o ką nupirkdavo, tai viskas netikdavo. Per tą laiką taip ir gyveno – kai susipykdavo, tai ji išvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), o kai susitaikydavo, vėl grįždavo į (duomenys neskelbtini). 2006-03-06 jie abu įsidarbino „Maximoj“. A., kuriam buvo truputį daugiau nei metukai, liko (duomenys neskelbtini) pas anytą, kuri pasakė, kad ji vaiką prižiūrės, o jie tegul važiuoja dirbti, nes tėvas visų iš vieno atlyginimo neišlaikys, kadangi dviejų kambarių bute gyveno septyniese. Išvažiavę dirbti, jie kartu pragyveno iki 2007 metų pavasario ir išsiskyrė. Tuos metus ji išlaikė R., nes jam labai daug pinigų atskaičiuodavo už administracines nuobaudas. Po išsiskyrimo, per išeigines, ji važiuodavo į (duomenys neskelbtini) pas vaiką, išskyrus kai po keturių dieninių pamainų būdavo tik viena išeiginė. Kai atvažiuodavo, anyta vaiko neduodavo vežtis į kaimą, sakydama, kad nėra ko jį tampyti, šalta, todėl ji likdavo nakvoti pas anytą tam, kad galėtų pabūti su vaiku. Jokių problemų dėl to nekildavo, viskas buvo gražu ir visiems tai patiko. „Maximoj“ ji dirbo iki 2008 metų pavasario. Po to įsidarbino į apsaugą Vilniuje, bet ten dirbo neilgai, nes direktoriui paskambino anyta ir pasakė, kad ją reikia atleisti, nes ji neprižiūri vaiko. Pripažįsta, kad buvo atvejis, kad ji išėjo su vaiku pasivaikščioti ir dingo. Tada ji su A. nuvažiavo į šventę, kuri vyko Zarasuose. Apie tai, kad su vaiku mėnesį negrįš, ji niekam nesakė. Tiesiog, kai buvo Zarasuose nusprendė, kad nėra ko ten grįžti, nes vaiko neduoda, o ji nori išsivežti jį į Vilnių ir pati su juo gyventi. Vilniuje prabuvo lygiai savaitę, o ne mėnesį, nes po savaitės paskambino mama ir liepė Vilniaus vaiko teisių tarnybai parodyti vaiką, nes sklido visokios kalbos ir buvo paskelbta paieška. Ji vaiko teisių tarnybai parodė vaiką ir grįžo į Ignaliną, į (duomenys neskelbtini) kaimą. Kitą dieną atvažiavo A. su ieškovu ir, nieko nesakę, griebė vaiką ir išvažiavo. Dėl šito įvykio kreipėsi į Visagino advokatus, Vaikų teisių apsaugos skyrių, bet visi atsisakė padėti. Visa tai tvarkė mama, todėl ji negali paaiškinti, kas ir dėl ko atsisakė padėti. Be mamos ji negali nei nieko išsiaiškinti, nei nieko pasiekti. Jokių dokumentų, kad kažkur kreipėsi, neturi. Buvo atvejis, kai ji kreipėsi į TV pagalbą, tačiau jie, tikriausiai, susiskambino su vaiko teisių tarnyba ir atsisakė padėti. Taip pat atsimena, kad 2005 metais vieną vakarą girtas R. brolis atvežė A. į kaimą. Tada irgi niekur nesikreipė, nes žinojo, kad niekas nepadės. Po to ji Ignalinoje įsidarbino baldų parduotuvėje ir nuomojosi butą. Tuo metu, kai dirbo baldų parduotuvėje, santykiai su anyta buvo normalūs ir konfliktuoti su ja dėl vaiko ji nenorėjo. Vaiką jai ne visada duodavo dėl tos pačios priežasties, kad, neva, nėra reikalo jį tampyti per šalčius, nes pas juos jis pavalgęs, sausas ir viskuo patenkintas. Tuo metu vaikas galėjo visą laiką būti su ja, nes jos darbo metu jis būtų ėjęs į darželį, tačiau, gyvendama Ignalinoje, ji niekur nesikreipė, kad jai neduoda vaiko. A. pas ją bute buvo tik pora kartų, dažniau ji būdavo pas juos (duomenys neskelbtini). Kaip dažnai atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), neprisimeta, bet tikrai dažniau, nei kartą per mėnesį. Po to ji nutarė išvažiuoti į užsienį. Anyta šiam sumanymui visiškai pritarė. Į Angliją išvažiavo 2009-10-29. Išvažiavo dėl pinigų, kad turėtų vaikui ir sau. Išvažiuodama sutiko, kad vaikas gyventų su anyta. Negalvojo, kad taip ilgai viena užsibus Anglijoj. Tikėjosi po kiek laiko pakliūti ten su vaiku, bet nepavyko, nes padarė klaidą - pas notarą nepatvirtino susitarimo su anyta, kad ši sutinka pažiūrėti jos vaiką, kol ji bus Anglijoje. Kadangi jai to vaiko nedavė, tai jos planas atsivežti jį į Angliją sužlugo. Iš Anglijos ji pirmą kartą grįžo atostogoms 2010 metų rudenį. Po to vėl metams išvažiavo, nes negalėjo nutraukti darbo sutarčių. Grįžti negalėjo, nes jai paprasčiausiai trūko pinigų. Atostogavo po tris savaites ir visada pasiimdavo vaiką. Stengdavosi kasdien nuvažiuoti ir pasiimti A., bet autobusai nevažinėja pro (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), todėl sudėtinga tai buvo padaryt tuo laiku, kada norėdavo. Paskutines atostogas A. pas ją būdavo savaitėmis. Anyta nors ir nepatenkinta, bet duodavo vaiką. Ji dar buvo grįžusi 2012-10-18. Tada vaikas vėl buvo su ja visą savaitę. Anglijoje dirbo lygiai trejus metus. Visam laikui iš Anglijos grįžo 2013-01-06, nes pasibaigė darbo sutartis, o, be to, prasidėjo teisminiai procesai dėl vaiko. Jeigu R. A. nebūtų kreipęsis dėl išlaikymo, ji būtų grįžusi sausio mėnesio pabaigoj. Kai A. sužinojo, kad ji grįžo visam laikui, buvo labai nepatenkinti ir pradėjo nuteikinėti prieš ją vaiką. Sausio 6 d., grįžusi iš Anglijos, ji užvažiavo paimti vaiką, nes norėjo pasveikinti jį su praėjusiu gimtadieniu. Vaiką jai šiaip ne taip davė ir pasakė, kad kitą dieną 7 val. 30 min. vaikas būtų namie, nes jį reikia prieš mokyklą perrengti. Atvežusi atgal, ji anytai pasakė, kad ta pačią dieną vėl paims sūnų, kuris į mokyklą gali važinėti ir iš (duomenys neskelbtini), tačiau A. nesutiko. Dabar ji gyvena (duomenys neskelbtini) kaime pas tėvus. Darbo ieškotis negali, nes jei tik kur nors išvažiuos, tai vėl sakys, kad vaikas jai nerūpi. Kai vaikas bus priteistas ir žinos, kad jau daugiau nebereikės draskytis ir važinėti į tuos teismus, tada ir ieškos buto, darbo, mokyklos. Ji laukia, kol vaikas bus su ja, ir niekur nedirba todėl, kad darbą aplink Ignaliną susirasti beviltiška. Dabar ją išlaiko tėvai. Ji nesako, kad vaiką ruošiasi išsivežti, tik nori, kad, dėl viso pikto, vaiko gyvenamosios vietos klausimas būtų išspręstas tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Ne ji pirma, ne ji paskutinė, kuri su vaiku išvažiuoja, ir dėl to nėra jokių tragedijų. Buvo vieną kartą sausio mėnesį nuėjusi į mokyklą. Žino, kad vaiko auklėtoja Jūratė, bendravo su ja. Po to jai pasipylė grasinimai į telefoną, kad bus blogai, jeigu ji dar kartą nueis į mokyklą. Stengiasi mokykloje vaikui nesirodyti, nes jai ir psichologas, ir vedėja pasakė, kad jos pasirodymas vaiką traumuoja. Nežino, kodėl nė karto nebuvo pas A. mokykloje, kai atvažiuodavo atostogų. Nuo 2013-01-06 ji jokio išlaikymo vaikui neteikė. Jei vaikas būtų su ja, tai jokių išlaikymų ir nereiktų prašyti. Paskutinį kartą su A. matėsi maždaug prieš savaitę - iš pradžių prie bibliotekos, o paskui pas vaiko teisių tarnybos vedėją. Buvo susitarusi su A. važiuoti į kaimą, bet prieš pat važiavimą jis pasakė, kad niekur važiuoti nenori. Būdama Vaiko teisių apsaugos skyriuje, ji su A. nebendravo, nes žinojo, jog prie svetimų žmonių su vaiku kalbėti beviltiška. Kai vedėja buvo išėjusi, ji su vaiku bandė bendrauti, bet jis jai tik atsakinėjo „nežinau, nenoriu“. Mano, kad jį taip bendrauti nuteikinėja A. A. kvietė ją į koncertą mokykloje, tačiau ji nėjo, nes nenorėjo, kad A. prie vaiko iškeltų skandalą. Kai nėra nei tėčio, nei dar ko nors iš tos šeimos, A. su ja noriai bendrauja, bet kada jis yra (duomenys neskelbtini), ji negali su juo nei normaliai telefonu pašnekėti, nei išsikviesti, kad kartu kur nors nuvažiuotų. Paskutinį kartą su vaiku praleido visą pusdienį bibliotekoje ir prie ežero. Būnant bibliotekoje, jam paskambino močiutė, kuriai vaikas pasakė, kad namo dar neis, nes nori būti su mama. Ji buvo dar kartą nuėjusi į mokyklą, pasišnekėjo su mokytoja ir A., kurį po pamokų palydėjo pusę kelio iki namų. Vaikui paskambino per Velykas, pasveikino, o po to visą laiką telefonas buvo išjungtas. Per laikotarpį tarp paskutinių teismo posėdžių ji jokio išlaikymo vaikui neteikė, nes nesiruošia jo apiberti milijonais, kol jis auga toj šeimoj ir nežinia, kas tais pinigais gali naudotis. Jeigu teismas nustatytų vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja, tai kol vaikas baigtų antrą klasę, ji gyventų (duomenys neskelbtini) kaime, o po to išvažiuotų ten, kur susirastų darbą. Nemano, kad tokiame amžiuje išsiskyrimas su draugais ar gyvenimo aplinkos pakeitimas A. turėtų didelės įtakos.
Vaikas A. A. paaiškino, kad pažįsta šalia esančią tetą (Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją Danutę Ropienę), su kuria dažnai susitinka ir su kuria piešia, kalbasi, žaidžia. Žaidimuose dalyvavo ir mamytė. Praeitą savaitę buvo susitikęs su mamyte pas šią tetą. Tada neilgai pabuvo, nes mamytė pasakė, kad jau nebenori, kad jau pasikalbėjo. Jis mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Mokykloje jam patinka, mokslas sekasi gerai. Geriausiai moka matematiką. Taip pat lanko šokių būrelį. Dabar gyvena pas tėvą ir pas babą. Tėtis gyvena (duomenys neskelbtini), o močiutė - (duomenys neskelbtini). Su tėčiu dar gyvena brolis ir sesė G., kuri eina į darželį. Pas tėtį būna dažnai, beveik kasdien. Po pamokų jis eina pas babą, o paskui tėvas po darbo jį pasiima pas save. Miega jis pas tėtį, o ryte tėtis nuveža jį į mokyklą. Šeštadienį ir sekmadienį būna pas babą. Jam patinka praleisti laiką su mama. Kai su ja susitinka, eina į biblioteką, kur jis skaito knygas. Pas kitą babą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), į svečius nuvažiuoja. Jam ten nepatinka, nes (duomenys neskelbtini) jį uždaro tamsoj antram aukšte kambaryje, kuriame jis miega, todėl jam ten baisu. Jam nepatinka, kad ten su juo niekas nežaidžia, yra tik viena draugė, o Vidiškėse ateina visi draugai iš mokyklos ir iš kiemo. Jis myli ir mamytę, ir tėtį, bet nenorėtų gyventi su mamyte, nes jam ten nepatinka, mamytė (duomenys neskelbtini) su juo nežaidžia. Močiutė V. ir mamytė palieka jį viena kambaryje ir išeina, todėl jam ten nėra ką veikti. Ten dar yra senelis, kuris lauke kažką dirba, jo su savimi neima. Su mamyte atostogauti ir važiuoti prie jūros nenori, nes neįdomu. Visagine pusę dienos buvo „Domino“ parduotuvėje su mama ir dėde Š. Ten jam patiko, nes buvo daug žaislų. Dabar ten su mamyte važiuoti nenorėtų. Baba su tėveliu jam nesakė, ką reikia teisme sakyti. Su seneliu (duomenys neskelbtini) sutaria draugiškai, nesibara. Gyventi nori tiktai pas babą ir tėtį. Nenori, kad mamytė ateitų į mokyklą. Į koncertą, kuriame jis šoko, mokykloje ją kvietė, tačiau mamytė neatėjo.
Vertindamas vaiko apklausą psichologas A. G. pažymėjo, kad vaikas kalba plačiais sakiniais, geba samprotauti ir vertinti situaciją, kurią pateikia pagal tai, kur jam maloniau, kas su juo įdomiau užsiima. Vaikas labiau prisirišęs prie aplinkos, kurioje augo, nei prie mamos, kuri rečiau būna. Iš vaiko kalbos matosi, kad jis nėra paruoštas kažką tai kalbėti. Apklausos metu vaikui nebuvo jokio spaudimo, nes jis labai saugiai jautėsi prie vaiko teisių tarnybos vedėjos, kurią pažįsta. Vaikas atsakinėjo taip, kaip norėjo, be jokios prievartos. Mano, kad psichologinė ekspertizė vaikui nereikalinga.
Išvadą teikiančios institucijos - Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus - atstovė vedėja Danutė Ropienė paaiškino, kad A. lankė darželį nuo 2009-04-21. Berniukas visada buvo tvarkingas, aprūpintas reikalingomis priemonėmis, juo rūpinosi močiutė A. A.. Iš 2012 metų gruodžio mėnesio mokyklos charakteristikos matyti, kad A. visada tvarkingas, švarus, aprūpintas visomis reikiamomis priemonėmis, visada į mokyklą ateina laiku, be priežasties pamokų nepraleidinėja, elgiasi mandagiai, gražiai bendrauja su draugais, yra geranoriškas, paslaugus, atlaidus, labai jautrus, tačiau kartais gali supykti, pradeda muštis, būna užsispyręs. Pamokų metu dažnai būna užsisvajojęs, tačiau paragintas susikaupia, dirba, dažnai neatlieka namų darbų, neatsineša priemonių, gerai sekasi skaičiuoti, skaityti. Rašo nelabai tvarkingai, labai mėgsta daryti įvairius darbelius, po pamokų lanko logopedo užsiėmimus, kvadrato, siuvinėjimo, šokių, kompiuterių būrelius, labai mėgsta žaisti kompiuteriu. A. gyveno su seneliais, nes motina buvo išvykusi dirbti į Angliją, o tėtis sukūręs kitą šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovo draugė yra nekonfliktiška, su A. bendrauja normaliai. Labiausiai A. rūpinasi močiutė A. A., kuri visada ateina į tėvų susirinkimus, domisi anūko ugdymu ir elgesiu. Retkarčiais vaiko reikalais pasidomi ir tėvas. Berniukas labiausiai myli močiutę, kuri jam atstoja mamą, mėgsta būti pas tėtį, žaisti su mažuoju broliuku. Konfliktinė situacija prasidėjo lapkričio mėnesį, kai R. A. teismui padavė prašymą dėl vaiko išlaikymo priteisimo, kuris peraugo į dėl išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo. R. A. ir jo draugė yra bedarbiai, augina vaikus, tarp kurių yra ir A. A., todėl tam, kad gauti socialinę pašalpą bei kitas lengvatas, reikalingas išlaikymo priteisimas. Konfliktas prasidėjo 2013-01-07, kai atsakovė grįžo iš Anglijos ir pareiškė, kad pasiims vaiką. Buvo susitarta dėl bendravimo su vaiku sąlygų, t. y. kad atsakovė pasiimtų A. į (duomenys neskelbtini) penktadienį po pamokų ir grąžintų sekmadienį, tačiau iš to nieko nesigavo. Pirmas tas susitikimas įvyko 2013-01-15, kai D. su vaiku nuėjo į biblioteką, kur skaitė knygeles ir visi buvo patenkinti. Po to šiaip ne taip įvyko dar keli susitikimai, kurie buvo jau ne tokie sklandūs. Jie lankėsi pas atsakovę namuose. Jos gyvenimo sąlygos yra geros, tvarkinga, švaru, yra būtiniausi baldai, antrame aukšte vaikui paruoštas atskiras kambarys. 2013-02-21 jie lankėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir, dalyvaujant socialinei pedagogei, bendravo su A. Mokykloje sakė, kad motina vaiku nesidomėjo. A. paaiškino, kad po pamokų eina pas senelius, o vėliau važiuoja pas tėvą. Motina jam neskambino, tik vieną kartą parašė žinutę. Jis taip pat sakė, kad labiausiai norėtų gyventi pas senelius. Skundėsi, kad pas mamą reikia daug rašyti, todėl nelabai norėtų ten būti. 2013-02-28 pas juos skyriuje lankėsi atsakovė ir papasakojo, kad R. draugė atvežė jai pagal išankstinį susitarimą prie bibliotekos sūnų, tašiau A., atidaręs duris pasakė, kad nenori lipti iš mašinos. Tą pačią dieną jie suorganizavo atsakovės ir vaiko susitikimą skyriuje. Kabinete buvo ji, atsakovė ir A., kuris piešė, žaidė. Situacijai įšilus, ji paliko mamą ir vaiką kabinete vienus, tačiau, praėjus vos kelioms minutėms, išėjo atsakovė ir pasakė, jog A. prašo, kad ji ateitų. Kai ji antra kartą juos paliko vienus, vėl neužilgo atėjo D. ir pasakė, kad A. jau nori namo. Kai mama paklausė A., ar jis norėtų eiti pasivaikščioti su ja į kavinę „Žuvėdrą, vaikas atsakė, kad nenori. Jis taip pat pasakė, kad į (duomenys neskelbtini) važiuoti irgi nenori. Išeidama atsakovė pasakė, kad A. pageidauja kitą kartą irgi susitikti pas juos kabinete, bet po to visą savaitę buvo tylu, ramu, jokių susitikimų kabinete nevyko. Kitas susitikimas įvyko tik 2013-03-14. Atsakovei buvo pasiūlyta susitarti su A. kur nors pasivaikščioti, tačiau po dešimties minučių D. išėjo iš kabineto ir, nieko neaiškindama, paprašė nuvesti A. pas tėvą. Šiandien galima tik spėlioti, kokios būtų vaiko gyvenimo pas motiną, nes iš atsakovės nusiteikimo matyti, kad ji (duomenys neskelbtini) negyvens. Mano, jog šiandien geriausiai būtų palikti vaiką gyventi su tėvu ir močiute, nustatant tokią motinos ir vaiko bendravimo tvarką, pagal kurią jie galėtų normaliai bendrauti ne valandą ar dvi, o visą dieną ar net kelias dienas. Siūlė abiems šalims nueiti pas psichologą, kuris galėtų jiems duoti patarimų dėl bendravimo ir susitikimų organizavimo, kad jie vaikui nebūtų skausmingi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, o priešieškinys atmestinas.
Iš A. A., gimusio 2004-12-14, gimimo liudijimo seka, kad jo tėvas yra ieškovas R. A., o motina – atsakovė D. K. (b. l. 3). Vaiko tėvai santuokos neįregistravo. Ieškovas 2012-10-16 pateikė teismui pareiškimą dėl A. išlaikymo priteisimo iš jo motinos. Tą pačią dieną Ignalinos rajono apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą, kuriuo priteisė iš atsakovės nepilnamečio vaiko A. A. išlaikymui periodines išmokas po 200 Lt kas mėnesį, pradedant nuo 201-10-16 iki vaiko pilnametystės, pavedant nepilnamečio vaiko tėvui R. A. uzufrukto teise disponuoti šiomis lėšomis (b. l. 5). Šis įsakymas 2012-11-23 buvo pataikintas, kadangi atsakovė pateikė teismui prieštaravimus dėl ieškovo pareiškimo, o ieškovas 2011-11-21 pateikė ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo, kurį teismas priėmė (b. l. 8,17-18).
Pagrindinis ginčas šioje byloje kilo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokį ginčą teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijoje, taip pat CK 3.177 straipsnyje teismai ir kitos institucijos įpareigojami, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos ryšį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Teismas taip pat turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008).
Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad, kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos, yra : laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariai, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis nei vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Šiuo aspektu nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšminga yra ta aplinkybė, jog mažametis A. gyvena kartu su tėvu ilgą laiką ir vaiko gyvenimo aplinka yra stabili. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-24/2010). Teismo vertinimu, ieškovės išdėstyti argumentai nepateisina ir nepatvirtina būtinumo keisti šiuo laikotarpiu šalių vaiko gyvenamosios vietos.
Sprendžiant ar ieškovas gali užtikrinti sūnui kitokias, geresnes auklėjimo ir auginimo sąlygas, nei atsakovė, atsižvelgtina į tas aplinkybes, jog ieškovas sugebėjo, turėdamas minimalias pajamas, tinkamai prižiūrėti ir auklėti savo sūnų A. (charakteristika iš mokyklos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada). Tokią išvadą galima daryti ir iš paties A. pasisakymo teismo posėdyje. Pats ieškovas darbovietėje ir gyvenamojoje vietoje irgi charakterizuojamas tik teigiamai (b. l. 131-132). Atsižvelgdamas į ieškovo charakteristikas, teismas mano, jog ta aplinkybė, kad jis yra baustas administracine tvarka, neturi ir neturės jokios įtakos jo, kaip tėvo, pareigų atlikimu. Ieškovas su šeima gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), bet 2013 metų vasarą tikisi gauti socialinį būstą (duomenys neskelbtini). Su juo kartu dabar gyvena draugė, jų sūnus L. ir draugės dukra G., kuriuos A. vadina broliuku ir sese. A. išlaikyti ir auklėti padeda ieškovo motina A. A., su kuria vaikas gyveno praktiškai nuo vienerių metų. Iš vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados bei jos atstovo paaiškinimų seka, kad dėl A. priežiūros ir auklėjimo jie ieškovui neturi jokių priekaištų.
Kartu pripažintina, kad atsakovė negali suteikti sūnui geresnių auginimo ir auklėjimo sąlygų. Nuo 2013-01-06 ji niekur nedirba ir neturi jokių pajamų. Iš jos pateiktų dokumentų matyti, kad per trejus metus, kuriuos ji praleido Anglijoje, atsakovė A. A. A. išlaikymui pervedė 3800 Lt, t. y. tik apie 105 Lt per mėnesį (b. l. 9-14, 65-98). Iš pačios atsakovės paaiškinimų seka, jog nėra jokių garantijų, kad ji visada gyvens toje pačioje vietoje, kur vaikas turėtų visas reikiamas sąlygas gyvenimui, kad sūnui nereikės keisti mokyklos dėl pasikeitusios gyvenamosios vietos, nes ji pati nurodo, kad važiuos gyventi ten, kur ras darbą. Akivaizdu, kad tokios ateities vizijos byloja apie atsakovės asmeninio gyvenimo neapibrėžtumą. Iš priešieškinio reikalavimo gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja jos gyvenamosios vietos adresu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, darytina išvada, kad atsakovės planuose yra ir gyvenimas Anglijoje. Tokiu atveju A. būtų tiesiog išplėštas iš įprastos socialinės aplinkos, būtų ribojamos galimybės bendrauti su tėvu, giminaičiais ir draugais. Taip pat pažymėtina, jog ginčas iš esmės tarp šalių prasidėjo 2012-10-16, t. y. tik po to, kai ieškovas, praktiškai tik iš formalių sumetimų – siekdamas gauti socialines pašalpas ir kitokias lengvatas, pateikė teismui pareiškimą dėl A. išlaikymo priteisimo. Iš atsakovės pateiktų prieštaravimų šiam pareiškimui matyti, kad tuo metu ji nė neplanavo grįžti į Lietuvą 2013 metų sausį (b. l. 8), t. y. ją tenkino sąlygos, kuriuose gyvena jos sūnus A.
Atsakovė teigia, kad ieškovas bando A. nuteikti prieš ją ir dėl įvairiausių išgalvotų priežasčių neatvesti jo į pasimatymus, kurie ir taip būna labai retai, tačiau pati pripažįsta, kad nuo 2013-01-06 iki 2013-04-17 mokykloje, kurioje mokosi sūnus, lankėsi tik du kartus ir kad be jokios rimtos priežasties nenuėjo į mokyklinį koncertą, į kurį ją pakvietė A. Tokios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių atsakovės nuoširdumu, kadangi jos energingai deklaruojamas siekis būti su vaiku akivaizdžiai neatitinka realių pastangų kuo greičiau po ilgo išsiskyrimo suartėti su juo. Esant tokioms abejonėms, teismas taip pat neatmeta galimybės, kad atsakovė vaiką prisiteisti siekia tik tam, kad, išvažiavusi su juo į Angliją, gautų ten už jį pašalpas, už kurias, kaip neseniai buvo skelbta žiniasklaidoje, galima pragyventi ir nieko nedirbant.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kaip ir nacionalinis įstatymas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 23 straipsnio 4 dalis), nenustato vaiko amžiaus ribų dėl vaiko apklausos. Sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. Taigi vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008).
Šioje byloje buvo išklausyta šalių vaiko nuomonė teismo posėdyje. Teismas, atsižvelgdamas į psichologo A. G., dalyvavusio nepilnamečio vaiko apklausoje, nuomonę, vaiko amžių (jam 2012-12-14 suėjo 8 metai), byloje surinktus įrodymus, mano, kad šalių sūnus sugeba išreikšti savo nuomonę, suformuluoti pažiūras, todėl į jo norą turi būti atsižvelgta. A. paaiškinimai nėra nelogiški ir nekelia abejonių. Iš jų matyti, kad nepilnamečio vaiko tarpusavio ryšiai yra glaudesni su tėvu ir jo giminaičiais, nei su motina, vaikas pasitiki tėvu, tėvo autoritetu, kuris yra svarbus berniuko raidai ir formuojantis berniuko lytiniam identitetui. Berniukas su tėvu ir močiute gyvena daugiau kaip vienerius metus jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, todėl natūralu, kad jis daugiau prisirišęs prie tėvo, su kuriuo dažniau ir betarpiškai bendrauja. Byloje nėra įrodymų, kad vaikui nėra užtikrintos gyvenimo ir buities sąlygos, kad vaikas yra skriaudžiamas ar jam daroma kitokia žalinga įtaka, ir dėl to turėtų būti pakeista jo gyvenamoji vieta prieš jo valią. Tarptautinė ir Lietuvos teismų praktika orientuota į ilgesnį nei vienerių metų gyvenimą vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006).
Teismo posėdyje bei vaiko teisių tarnybos darbuotojams A. vienareikšmiai išsakė norą gyventi su tėvu. Byloje pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad vaiko nuomonę dėl gyvenamosios vietos suformavo ieškovas ar jo giminaičiai, ir kad ieškovas nuteikė vaiką prieš motiną. Byloje nėra nustatyta faktų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, jog šalių sūnaus išreikštas noras gyventi su tėvu prieštarautų vaiko interesams, todėl teismas, šį vaiko norą vertindamas kartu su įrodymų dėl tėvo ir motinos auklėti vaiką galimybių visuma, sūnaus prisirišimo laipsnį, ieškovo ieškinį dalyje dėl A. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu tenkina visiškai.
Atkreiptinas dėmesys, kad teisminėje praktikoje yra suformuota nuostata, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios. Vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyrium. Tėvas, su kuriuo pasilieka gyventi sūnus, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia ir sunkiausia – užtikrinti A. bendravimą su mama. Pasikeitus aplinkybėms bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).
Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, negyvenančiam kartu tėvui ar motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnis).
Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, tai yra gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu buvo jų pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju reikalavimas nustatyti atsakovės bendravimo su sūnumi A. ir dalyvavimo sūnaus auklėjime tvarką ieškinyje pareikštas nebuvo.
Šioje byloje abi šalys, nepaisant esamo ginčo dėl tėvų valdžios vaikui, deklaruoja pasiryžimą sudaryti galimybę kitai šaliai laisvai matytis su vaiku, tačiau teismas, įvertinęs šalių tarpusavio santykių sudėtingumą, sprendžia, kad būtina teismo sprendimu nustatyti ieškovės bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo sūnaus auklėjime tvarką, kuri gali būti maksimali, nes byloje nėra pateikta duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog maksimalus vaiko bendravimas su atsakove neužtikrintų vaiko interesų, galėtų pažeisti vaiko teises, jog atsakovės elgesys su vaiku yra netinkamas ar žalingas vaikui. Esant abiejų tėvų bendram susitarimui, šalys gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks vaiko interesams. Teismas taip pat pažymi, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys arba viena iš jų gali kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos sąlygų pakeitimo.
Teismas bendravimo tvarką nustato, vadovaudamasis vaiko interesais ir atsižvelgdamas į A. amžių, tėvų savitarpio santykius, jų elgesį, gyvenamąją vietą, materialines sąlygas, kitų šeimos narių pažiūrą bei santykius su vaiku, tikėdamasis iš abiejų ginčo šalių tolerancijos ir geranoriškumo. Tuo pačiu teismas pažymi, kad ieškovas negali daryti kliūčių atsakovei bendrauti su sūnumi internetinio ryšio ir telekomunikacinių įrenginių pagalba bei gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų ir institucijų, kurios turi ryšį su vaiku. Teismas pripažįsta, kad atsakovė, siekdama bendravimo su A., privalo atsižvelgti ir į vaiko norus. Ieškovas taip pat privalo būti geranoriškas.
CK 3.192 str. numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus, todėl, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, iš atsakovės priteistinas išlaikymas sūnui. Byloje nėra ginčo dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio, todėl ieškinys šioje dalyje taip pat tenkintinas ir iš atsakovės nepilnamečio vaiko A. išlaikymui priteistinos periodinės išmokos po 200 Lt kas mėnesį, pradedant nuo 2012-10-16 iki vaiko pilnametystės, pavedant ieškovui uzufrukto teise disponuoti šiomis lėšomis.
Ieškovas, paduodant ieškinį, nuo žyminio mokesčio yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl, patenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 216 Lt (2400 Lt x 3 % + 144 Lt= 216 Lt) žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinių dokumentų įteikimo teismas turėjo 24,16 Lt pašto išlaidų. Šios išlaidos yra bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir pagal CPK 96 straipsnį turi būti priteistos iš atsakovės į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96, 185, 259, 265, 268, 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Nepilnamečio vaiko A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo tėvu R. A..
Priteisti iš D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodines išmokas po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pradedant nuo 2012-10-16 iki vaiko pilnametystės, pavedant nepilnamečio vaiko tėvui R. A. uzufrukto teise disponuoti šiomis lėšomis.
Nustatyti atsakovės D. K. bendravimo su sūnumi A. A. ir jos dalyvavimo auklėjant sūnų tvarką:
1. D. K. turi teisę kiekvieno mėnesio kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį bendrauti su sūnumi A. nuo 18.00 val. iki 20.00 val. jos pasirinktoje vietoje. Ji privalo pati pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar iš švietimo ar ugdymo įstaigos ir parvežti vaiką į gyvenamąją vietą po pasimatymo iki 20.30 valandos.
2. D. K. turi teisę kas antrą šeštadienį ir sekmadienį pasiimti sūnų A. iš jo gyvenamosios vietos ir praleisti kartu laiką nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 20.00 val. D. K. privalo pati paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parvežti jį į jo gyvenamąją vietą iki 20.30 val. Sūnui A. pareikalavus grįžti į savo gyvenamąją vietą, D. K. turi nedelsdama atvežti sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, prieš tai įspėjusi vaiko tėvą R. A..
3. Mažamečio A. ligos atveju kiekviena iš šalių, su kuria bebūtų vaikas, jo susirgimo metu privalo apie tai informuoti kitą tėvą, sudaryti sąlygas dalyvauti vizituose pas gydytojus ir slaugyti vaiką.
4. D. K. poriniais metais metinių švenčių metu (Šv. Kalėdų, Naujųjų Metų, Šv. Velykų, Joninių, Vėlinių, Žolinių švenčių metu) turi teisę bendrauti su sūnumi A. nepertraukiamai savo gyvenamojoje vietoje ar kitoje vaikui priimtinoje aplinkoje. Neporiniais metais metines šventes mažametis Arijus praleidžia su tėvu R. A.. Motinos dieną mažametis A. praleidžia kartu su motina D. K., o Tėvo dieną – kartu su tėvu R. A.. Mažamečio A. gimtadienį kiekvienas iš tėvų kartu su vaiku praleidžia pakaitomis kiekvieno iš tėvų gyvenamojoje vietoje, ar tėvų numatytoje kitoje vietovėje.
5. Tėvai R. A. ir D. K. turi teisę savo kasmetinių atostogų laikotarpį praleisti su sūnumi A., išsivežant jį iš jo gyvenamosios vietos į savo nuožiūra pasirinktą vietovę. Tėvai kasmetinių atostogų grafiką privalo pranešti vienas kitam iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, nurodydami, kur sūnus A. bus tokių atostogų metu. R. A. ir D. K., keliaudami už Lietuvos Respublikos ribų, privalo ne vėliau kaip 10 dienų iki numatomos kelionės pradžios informuoti kitą šalį apie planuojamos kelionės datas, numatomas aplankyti šalis bei kelionės tikslą. Tokiu atveju R. A. savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ar kitoje abiem tėvam priimtinoje vietoje perduoda D. K. sūnaus A. pasą. Praėjus po kelionės ne mažiau kaip trims dienoms, D. K. grąžina R. A. sūnaus A. pasą.
6. Esant abiejų tėvų R. A. ir D. K. bendram susitarimui telefonu, kitomis ryšio priemonėmis ar šalims tiesiogiai bendraujant, galimas nukrypimas nuo šiuo teismo sprendimu nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks vaiko interesams.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš D. K. į valstybės biudžetą 216 Lt (du šimtus šešiolika litų) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).
Priteisti iš D. K. į valstybės biudžetą 24,16 Lt (dvidešimt keturis litus 16 ct) pašto išlaidų.
Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.