- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-14
- Bylos Nr.
- e2YT-43627-465/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-27399-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius, Valstybės įmonė „Turto bankas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D., atstovaujamo globėjo ir turto administratoriaus A. D., pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius, Valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas A. D., atstovaujamas globėjo ir turto administratoriaus A. D., (toliau ir – pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. D. po pareiškėjo sutuoktinės L. D. mirties priėmė palikimą faktiniu turto valdymu. Nurodė, kad pareiškėjas A. D., gimęs (duomenys neskelbtini) ir L. D.. gimusi (duomenys neskelbtini) (pavardė iki santuokos sudarymo L.). (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Pareiškėjas A. D. ir L. D., būdami santuokoje, dalyvaudami gyvenamųjų namų statybos kooperatyve, pasistatė savo lėšomis ir 1991 m. lapkričio 28 d. įregistravo savo bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 1998 m. birželio 1 d. pareiškėjas A. D. ir jo sutuoktinė L. D., dalyvaudami garažų statybos kooperatyve, pasistatė savo lėšomis ir įregistravo savo bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į garažo boksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 1998 m. gruodžio 30 d. pareiškėjas A. D., būdamas santuokoje su L. D., pagal pirkimo-pardavimo sutartį, registre Nr. 9589, įsigijo vieno kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sandoris buvo įformintas ir įregistruotas pareiškėjo A. D. vardu, nors šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. 1994 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas A. D. ir jo sutuoktinė L. D. pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį registro Nr. P01/94-1998, iš valstybės įsigijo žemės sklypą, turintį 0,0928 ha ploto, esantį sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis-žemės ūkio mėgėjų sodininkystės veikla. Žemės sklypas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise abiem sutuoktiniams. Būdami santuokoje A. D. ir L. D. sode žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pasistatė šiuos statinius: sodo pastatą (namą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavėsinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinys ir lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėti statiniai įregistruoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise abiejų sutuoktinių vardu.
(duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo A. D. sutuoktinei L. D. pastarosios santuokoje įgyto turto dalį priėmė ir pradėjo ji valdyti pareiškėjas A. D.. Dėl turto paveldėjimo pagal įstatymą liudijime išdavimo pastarasis į notarų biurą nesikreipė, nes santuokoje įgytas turtas buvo valdomas abiejų sutuoktinių kartu, o po sutuoktinės mirties turto valdymas nenutrūko ir buvo tęsiamas valdymas. Tokiu būdu po sutuoktinės mirties jos turto dalį priėmė ir pradėjo valdyti pareiškėjas. Pareiškėjas A. D. po sutuoktinės mirties tarp jos dokumentų rado dokumentus, kurie patvirtina, kad jo sutuoktinė L. D. buvo pradėjusi paveldėjimo procedūras po jos seserų S. L. ir M. L. mirties. L. D. 2007 m. rugsėjo 27 d. pateikė pareiškimą Vilniaus miesto 32-ajam notarų biurui palikimui priimti, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sesuo S. L., gim. (duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškė priimanti palikimą ir prašė išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal L. D. pareiškimą Vilniaus miesto 32-ajam notarų biure buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. 170/2007. Taip pat L. D. 2007 m. rugsėjo 27 d. pateikė pareiškimą Vilniaus miesto 32-ajam notarų biurui palikimui priimti, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sesuo M. L., gim. (duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškė priimanti palikimą ir prašė išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal L. D. pareiškimą Vilniaus miesto 32-ajam notarų biure buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. 171/2007. Šias aplinkybes patvirtina L. D. du 2007 m. rugsėjo 27 d. pareiškimai Vilniaus miesto 32-ajam notarų biurui ir 2007 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto 32-ajame notarų biure išduotas liudijimas. Pareiškėjas A. D. nuo pat turto, priklausančio abiem sutuoktiniams, įsigijimo nuolat drauge rūpinosi visu turtu, o po sutuoktinės mirties šias pareigas vykdo pats asmeniškai, padedant sūnui A. D.. Pareiškėjas prižiūri sodo žemės sklypą, juo rūpinasi, tebemoka priklausančius žemės mokesčius, sodininkų bendrijos nario mokesčius, prižiūri sodo namą ir kitus statinius, sodo sklype augina įvairius augalus, vaismedžius, vaiskrūmius, daržoves, naikina piktžoles. Šiltuoju metu laiku gyvena dalį laiko sodo name. Šaltuoju metų laiku gyvena bute. Garažo boksą naudoja pagal paskirtį. Todėl jo priimta ir teisėtai valdoma paveldėta turto dalis yra tinkamai ir rūpestingai prižiūrima ir ja rūpinamasi. A. D. veiksmai, priimant palikimą valdymu, atitinka Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 str. nuostatas, todėl A. D. pripažintinas tinkamai priėmęs palikimą valdymu. Taip pat CK 5.51 str. 1 d. nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl pareiškėjas A. D., po sutuoktinės mirties pradėjęs valdyti paveldimą nekilnojamąjį turtą, priėmė visą palikimą, įskaitant ir L. D. teises paveldėti jos seserų - S. L. ir M. L. turtą, užbaigiant paveldėjimo procedūras Vilniaus miesto 32-ajame notarų biure, paveldėjimo bylose Nr. 170/207 ir Nr. 171/2007.
Pareiškėjas A. D. turi sūnų A. D., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kuris yra ir pareiškėjo sutuoktinės L. D. sūnus. Nors A. D. po jo mamos L. D. mirties turėjo teisę į palikimo dalį, per įstatymo nustatytą trijų mėnesiu terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą nesikreipė, palikimo valdyti nepradėjo ir tokiu būdu išreiškė savo valią - atsisakė palikimo, todėl A. D. yra trauktinas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Tokiu būdu, pareiškėjas A. D. po pareiškėjo sutuoktinės L. D. mirties taktiškai priėmė palikimą, sudarantį ½ dalį viso santuokoje įgyto turto: dviejų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), garažo bokso, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vieno kambario buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sodo žemės sklypo, turinčio 0,0928 ha ploto, esančio sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis -žemės ūkio mėgėjų sodininkystės veiklai, ir sklype esančių statinių, sodo pastato (namo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavėsinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (šulinio ir lauko tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi pareiškėjas, nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto, negali kitokiu būdu įrodyti palikimo priėmimo ir valdymo fakto, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o būtent, kad po L. D. mirties palikimą priėmė pareiškėjas A. D., pradėjęs jį valdyti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-18060-1006/2025 priėmė sprendimą, kuriuo pripažino A. D. neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių teisių srityse, bei paskyrė jam globą ir globėju, o taip pat jo turto administratoriumi paskyrė A. D., todėl A. D., vykdydamas globėjo ir turto administratoriaus pareigas, priima palikimą globojamojo A. D. vardu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas galėtų būti patenkintas teismui nustačius, kad pareiškėjo pateiktų įrodymų pakanka patvirtinti, jog pareiškėjas po sutuoktinės L. D. mirties priėmė palikimą pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius informavo, jog atsižvelgiant į tai, kad Registrų centre duomenys apie Turto savininkus ir nuosavybės teises nėra pasikeitę ir Turto savininkais vis dar įregistruoti pareiškėjas A. D. ir sutuoktinė (mirusi), Skyrius neturėjo teisinio pagrindo ir nėra inicijavęs pripažinimo bešeimininkiu turtu, ar valstybės turto perėmimo savivaldybės nuosavybėn, procedūrų. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyrius informavo, jog A. D. globėjas A. D. globėjo pareigas vykdo tinkamai. Prašė dėl pareiškėjo A. D. pareiškimo tenkinimo spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus miesto savivaldybės atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos L. D. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį L. D. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. D. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad L. D., mirusi (duomenys neskelbtini) buvo pareiškėjo A. D. sutuoktinė (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjo atstovo A. D. motina (tai patvirtina į bylą pateiktos VĮ Registrų centras Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, Medicininio mirties liudijimo kopijos). Po L. D. mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta (tai patvirtina į bylą pateikta Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro pažymos kopija). Palikimo priėmimo faktų bei palikėjos sudarytų testamentų Testamentų registre nėra registruota (tai patvirtina į bylą pateiktas Testamentų registro išrašas). Iš bylą pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-18060-1006/2025 matyti, kad pareiškėjas A. D. priapžaintas neveiksniu sprendime nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių teisių srityse, be kita ko ir paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.), bei jam paskirta globa ir globėju, o taip pat jo turto administratoriumi paskirtas jo sūnus A. D., todėl A. D., vykdydamas globėjo ir turto administratoriaus pareigas, turi teisę kreiptis dėl palikimo priėmimo globojamojo A. D. vardu.
Iš teismui pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų kopijų matyti, kad 1991 m. lapkričio 28 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos Nr.741, 2003 m. gegužės 12 d. asmens prašymo pagrindu įregistruota A. D. ir L. D. bendroji jungtinė nuosavybė į dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1998 m. birželio 1 d. Graražų statybos bendrijos pažymos Nr.128 ir 2003 m. gegužės 12 d. asmens prašymo pagrindu įregistruota A. D. ir L. D. bendroji jungtinė nuosavybė į garažą boksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1998 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.9589 pagrindu įregistruota A. D. nuosavybės teisė į vieno kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1994 m. rugpjūčio 30 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr.P01/94-1998 ir 2003 m. gegužės 12 d. asmens prašymo pagrindu įregistruota A. D. ir L. D. bendroji jungtinė nuosavybė į sodo žemės sklypą, esantį Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2002 m. gegužės 14 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr.529 ir 2003 m. gegužės 12 d. asmens prašymo pagrindu įregistruota A. D. ir L. D. bendroji jungtinė nuosavybė į statinius, t.y. pastatą-sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavėsinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius -kiemo statinius (šulinys ir lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors į nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruota tik A. D. nuosavybės teisė, šis turtas įsigytas santuokoje ir vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), taigi palikėjai priklauso ½ dalis aukščiau paminėto turto. Teismui pateikti įrodymai (mokamieji pranešimai, mokėjimo kvitai, AB Vilniaus šilumos tinklai sąskaitos) patvirtina, kad pareiškėjas A. D., atstovaujamas globėjo ir turto administratoriaus A. D., mokėjo už butui (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas, šilumą. Tai, jog A. D. priėmė sutuoktinės palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti, patvirtina ir ta aplinkybė, kad A. D. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dar nuo 1987 m. rugpjūčio 6 d., gyveno bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute ir jį valdė kaip savo, iš esmės visas paveldimas turtas yra bendrosios jungtinės nuosavybės dalis.
Teismų praktikoje yra pažymėta, kad palikimo priėmimo faktui nustatyti nėra būtina, kad įpėdinis persikeltų gyventi į palikimo vietą, kadangi turtą tvarkyti kaip savo galima ir gyvenant kitoje vietovėje. Palikimo priėmimas negali būti siejamas su būsto poreikiu. (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-40-577/2017).
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir CK nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinės L. D., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. D., atstovaujamas globėjo ir turto administratoriaus A. D., priėmė L. D., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo A. D., atstovaujamo globėjo ir turto administratoriaus A. D., paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo A. D., atstovaujamo globėjo ir turto administratoriaus A. D., pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamas globėjo ir turto administratoriaus A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės L. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo A. D., atstovaujamo globėjo ir turto administratoriaus A. D., paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.