- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-10
- Bylos Nr.
- e2-479-450/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00105-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- J. M., V. M.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.2Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo
Civilinės bylos Nr. e2-479-450/2025 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00105-2025-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.2 (S)
2025 m. liepos 10 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Bildingas“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,SME Capital 3“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovų J. M. ir V. M. ieškinį atsakovėms likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Bildingas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „SME Capital 3“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir nuosavybės teisių pripažinimo bei hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai J. M. ir V. M. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti, kad jie ir atsakovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) „Bildingas“ sudarė negyvenamosios patalpos–svečių namų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir negyvenamoji patalpa–svečių namai), ir 129/1500 dalių žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 129/1500 dalys žemės sklypo), pirkimo–pardavimo sandorį ir pripažinti ieškovams nuosavybės teises į negyvenamąją patalpą–svečių namus ir 129/1500 dalis žemės sklypo (toliau bendrai – ir turtas); priteisti iš ieškovų 52 075 Eur kainos likutį; pripažinti LUAB „Bildingas“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SME Capital 3“ 2022 m. liepos 27 d. įkeitimo sutarties Nr. 665 dalį, kuria įkeistos negyvenamosios patalpos–svečių namai, negaliojančia ab initio (nuo pradžių), pasibaigusia ir išregistruotina iš valstybės įmonės Registrų centro Sutarčių ir suvaržymų registro.
2. Ieškovai ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir draudimą nukreipti išieškojimo veiksmus į negyvenamąją patalpą–svečių namus ir 129/1500 dalis žemės sklypo.
3. Ieškovai nurodė, kad atsakovei LUAB „Bildingas“ iškelta bankroto byla, ji neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir turtą perleidus ar realizavus iš varžytynių, ieškovai faktiškai negalėtų įgyvendinti savo teisių, t. y. teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Ieškovai yra vartotojai, kurie sumokėjo 54,59 proc. turto kainos (50 000 Eur) ir faktiškai valdo turtą ilgą laiką, nuo 2023 m. kovo 1 d. Ieškovai savo lėšomis atliko turto pagerinimus – įrengimo ir apdailos darbus, sumokėjo už infrastruktūros įrengimą, kurių tikrąją vertę sunku įrodyti, nes ne visi mokėjimo dokumentai yra išsaugoti, todėl tenkinus ieškinį ir esant realizuotam turtui, nebūtų realios galimybės įvykdyti teismo sprendimą, nes turtas būtų perleistas kitiems asmenis. Be to, turtas, be ieškovų sutikimo, yra įkeistas atsakovei UAB „SME Capital 3“, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.401 straipsnio 6 dalies reikalavimus, todėl kyla reali grėsmė, kad hipotekos kreditorė gali nukreipti išieškojimą į turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi patenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškinio reikalavimams užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl atsakovės LUAB „Bildingas“ nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir draudimą nukreipti išieškojimo veiksmus į negyvenamąją patalpą–svečių namus ir 129/1500 dalis žemės sklypo.
5. Teismas nurodė, kad ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas suformuluoti tinkamai, pateikti įrodymai, kuriais ieškovai grindžia savo reikalavimus, todėl pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, yra pagrįsta.
6. Teismas, įvertinęs pareikšto reikalavimo dalyką ir pagrindą, nusprendė, kad šiuo atveju egzistuoja būtinybė išsaugoti esamą teisinę padėtį iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės, t. y. padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir draudimą nukreipti išieškojimo veiksmus į negyvenamąją patalpą–svečių namus ir 129/1500 dalis žemės sklypo, į kuriuos ieškovai siekia įrodyti savo nuosavybės teisę.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
7. Atsakovė LUAB „Bildingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį ir ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nenurodė motyvų, kodėl ieškinyje keliamus reikalavimus laiko pagrįstais.
7.2. Teismas nenustatė aplinkybių ir grėsmių, kurios galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą apsunkintų arba padarytų neįmanomą.
7.3. Atsakovė LUAB „Bildingas“ yra likviduojama dėl bankroto bendrovė, dėl to pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jos kreditorių interesus ir laikytinos neproporcingomis.
7.4. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 66 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nemokumo administratorius bankroto proceso metu valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja JANĮ numatyta tvarka. Joks kitas asmuo neturi teisės bankroto proceso metu valdyti, naudoti juridinio asmens turto.
8. Atsakovė UAB „SME Capital 3“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties dalį, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas nukreipti išieškojimo veiksmus į negyvenamąją patalpą–svečių namus ir 129/1500 dalis žemės sklypo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nutartimi nepagrįstai nuspręsta, kad ieškovų pateiktas ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas. Teismas šios išvados nemotyvavo ir (ar) nepagrindė. Ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turto valdymo perdavimo ieškovams faktą, todėl nebuvo pagrindo ieškovų reiškiamus reikalavimus vertinti kaip prima facie pagrįstus ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8.2. Sistemiškai vertinant šalių sudaryto susitarimo nuostatas, po sutarties sudarymo turtas toliau liko atsakovės LUAB „Bildingas“ dispozicijoje, nes ji turėjo atlikti sutartus darbus, tinkamai jį suformuoti, kad būtų galima sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Nors ieškovai turto valdymo perdavimą grindžia jų lėšomis atliktais turto įrengimo darbais, tačiau bet kokie darbai galėjo būti atlikti tik su LUAB „Bildingas“ žinia ir sutikimu, neperdavus ieškovams valdymo teisės į turtą. Dar daugiau, jei po sutarties sudarymo ieškovai ir atliko kokius tai darbus, tai neįrodo jų valdymo teisės į turtą turėjimo fakto. Valdymo teisės turėjimas sukuria ne vien tik tam tikras teises į daiktą, tačiau atitinkamai ir su šiuo daiktu susijusias pareigas, t. y. komunalinių mokesčių mokėjimas, žemės mokesčio mokėjimas, teisės aktuose nustatyta atsakomybė už turtą. Ieškovai į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų tokių pareigų vykdymą.
8.3. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra pirkimo–pardavimo sudėties elementai, tačiau pirkimo–pardavimo sutarties požymius atitinka ne bet koks daikto kitai šaliai perdavimas, o tik perdavimas nuosavybės teise, tai šiuo atveju nebuvo padaryta. Tarp ieškovų ir LUAB „Bildingas“ buvo sudaryta organizacinė sutartis, todėl sutarties pagrindu ieškovai neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra, o gali reikalauti tik nuostolių atlyginimo iš atsakovės LUAB „Bildingas“.
8.4. Nėra antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – grėsmės ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymo negalimumo. Ieškovų reikalavimų patenkinimo atveju jiems palankaus teismo sprendimo įvykdymas nereikalautų priverstinio vykdymo, nes toks sprendimas teisines pasekmes sukeltų savaime, be papildomų vykdymo veiksmų. Todėl teismo nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvai negali būti siejami su ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymu, nes nėra objektyvios rizikos dėl tokio sprendimo neįvykdymo.
8.5. Ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių faktiškai egzistuojančią grėsmę galimo jiems palankaus sprendimo įvykdymui ar jo apsunkinimui. Vien bankroto bylos iškėlimas atsakovei nesukelia tokios grėsmės. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei įsiteisėjo tik 2025 m. sausio 23 d., šiai dienai nėra patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, juo labiau turtas nėra pardavinėjamas, nėra jokių aplinkybių, sudarančių prielaidas dėl kitokio turto perleidimo būdo tretiesiems asmenims grėsmės. Juridinio asmens turtas bankroto procese gali būti parduodamas tik nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (JANĮ 86 straipsnio 1 dalis).
8.6. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas nukreipti išieškojimo veiksmus į turtą, nepagrįstai varžo ir pažeidžia tiek atsakovės UAB „SME Captial 3“, tiek atsakovės LUAB „Bildingas“ kreditorės, kurios reikalavimai yra užtikrinti hipoteka bei kitų kreditorių teises ir interesus, nes atsakovės bankroto procesas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali užsitęsti.
Atsiliepimas
9. Atsakovė LUAB „Bildingas“ atsiliepime į atsakovės UAB „SME Capital 3“ atskirąjį skundą prašo jį patenkinti, nes pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia LUAB „Bildingas“ ir jos kreditorių interesus.
10. Atsakovė UAB „SME Capital 3“ atsiliepime į atsakovės LUAB „Bildingas“ atskirąjį skundą prašo jį patenkinti, nes šiuo atveju nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinųjų sąlygų; pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai ir neproporcingai varžo LUAB „Bildingas“ kreditorių bankroto procese teises ir teisėtus interesus, toks draudimas prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslams ir paskirčiai, jos turės (gali turėti) įtakos atsakovės bankroto proceso eigai, kreditorių teisių bankroto procese realizavimui, bankroto proceso trukmei.
11. Ieškovai atsiliepime į atsakovių atskiruosius skundus prašo jų netenkinti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais atsikirtimais:
11.1. Teismas pirminėje bylos nagrinėjimo stadijoje neturi išspręsti ginčo iš esmės, o tik patikrinti, ar iš esmės ieškovai turi teisę reikšti ieškinio reikalavimus, ar jie pagrindžia ieškinyje nurodytas aplinkybes bent pirminiais įrodymais. Ieškovai ieškinį grindžia rašytiniais įrodymais – preliminariąja sutartimi, banko mokėjimo nurodymais, sąskaitomis, nuotraukomis. Papildomai ieškovai prašys apklausti liudytojus, galinčius pagrįsti ieškinio aplinkybes. Ieškinio reikalavimas grindžiamas tiek įstatymų normomis, tiek teismų praktika, kuriais remiantis, pirkėjas turi teisę prašyti teismą pripažinti buvus sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir kita. Taigi teisę reikšti ieškovų ieškinyje nurodytus reikalavimus nustato įstatymas, ieškinyje nurodytos aplinkybės pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl yra pirmoji būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
11.2. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas žymiai pasunkėtų, jei turtas būtų parduotas tretiesiems asmenims. Turtas yra įkeistas hipoteka, dėl to išieškojimas iš jo gali būti vykdomas nesant teismo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
13. Atskirieji skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir draudimą nukreipti išieškojimo veiksmus į nekilnojamojo turto objektus. Taigi apeliacijos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodyta praktika).
15. Apeliantės, nesutikdamos su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, visų pirma, kelia klausimą dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip vienos iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, neegzistavimo. Atskiruosiuose skunduose atsakovės teigia, kad teismas nepagrįstai ieškovų ieškinį laikė preliminariai pagrįstu, neįvertindamas aplinkybių dėl įrodymų, patvirtinančių ieškovų turto valdymo faktą, nebuvimo, taip pat aplinkybės, jog ieškovai neturi pagrindo reikalauti įvykdyti preliminariąją sutartį ir neturi teisinio pagrindo reikalavimui dėl jų nuosavybės teisės į turtą pripažinimo reikšti.
16. Minėta, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tikėtino ieškinio (skundo) pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio (skundo) pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio (skundo) faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021; 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1129-933/2023).
17. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka vien įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir (ar) ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019). Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pvz., ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021; 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1006-467/2023).
18. Apeliacinės instancijos teismui, susipažinus su ieškovų ieškinyje pareikštais reikalavimais dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pripažinimo ir hipotekos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia bei pateiktais įrodymais, nėra pagrindo teigti, kad ieškovų reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovai pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą gynybos būdą. Priešingai, ieškovai pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą ir ieškinyje nurodė teisinius bei faktinius argumentus, jų nuomone, patvirtinančius, kad ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra pagrįsti. Kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kurie, jų įsitikinimu, pagrindžia ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei reikalavimus. Ieškovams aiškiai suformulavus ieškinio pagrindą ir dalyką, pateikus, jų nuomone, reikšmingus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas.
19. Apeliantės UAB „SME Capital 3“ atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės ir motyvai dėl ieškinio nepagrįstumo, kuriais atsakovė įrodinėja, kad ieškovai nepateikė turto valdymo perdavimo faktą patvirtinančių įrodymų, neturi teisės reikalauti vykdyti preliminariąją sutartį, neturi teisės reikalauti pripažinti jos nuosavybės teisę į turtą ir pan., iš esmės laikytini argumentais dėl ginčo esmės, kurie nenagrinėtini, sprendžiant ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ieškinio prima facie sąlygą.
20. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatavus, kad ieškovai ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, toliau vertintina antroji laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovams, įvykdymui.
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad kai ieškiniu ginčijami konkretūs turtiniai sandoriai arba prašoma pripažinti negaliojančiais tam tikrus sandorius, kurių objektas nekilnojamasis turtas, laikoma, jog ieškovų materialieji teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, egzistuoja jų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, jog paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir areštuoti ginčo objektą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-441/2012). Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1205/2011). Netaikius disponavimo apribojimų ginčo turtui, atsakovai turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti. Dėl šios priežasties galėtų užsitęsti bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėti ir taip sudėtinga teisinė situacija bei teismo sprendimo įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1851/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-196/2019).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje keliamus reikalavimus ir jame išdėstytas faktines aplinkybes, vadovavosi pirmiau aptarta Lietuvos apeliacinio teismo praktika bei nusprendė, kad tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrina padėties bylos nagrinėjimo metu stabilumą, status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimas, esama padėtis) išsaugojimą.
23. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas šios bylos aplinkybių ir reikalavimų kontekste pagrįstai nutarė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, siekiant išsaugoti patį ginčo objektą, t. y. užtikrinant ginčo šalių faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą. Apeliantės skunduose nurodytais argumentais šių pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo nepaneigė. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantėmis, kad šiuo atveju vis tik pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino šios konkrečios faktinės situacijos, kurioje kilo ginčas, ypatumų, nes, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir byloje esant duomenų apie vykstantį atsakovės LUAB „Bildingas“, kurios atžvilgiu toks prašymas pateiktas, bankroto procesą, yra būtina įvertinti nagrinėjamos bylos proceso (jo rezultato) santykį su juridinio asmens nemokumo procesu.
24. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, įmonei iškėlus teisminio ar neteisminio bankroto bylą, ši neturi galimybės laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu, atitinkamai, ir turtą ar pinigines lėšas iššvaistyti. Todėl pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bankrutuojančios įmonės turtui po bankroto bylos iškėlimo praranda reikalavimą užtikrinančią paskirtį ir nėra tikslingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-552/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-755/2014; 2014 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1197/2014; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1103-370/2019; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-967-567/2023; 2024 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-602-407/2024; 2025 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-426-1097/2025 23 punktas).
25. Pagal JANĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymų leidėjo tikslą matyti, kad nustatytu teisiniu reglamentavimu yra siekiama sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bendrovei bankroto bylą, juridinio asmens valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui visą juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis. Pagal JANĮ 61 straipsnio 1 dalį, nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visų juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai yra suėję. JANĮ 66 straipsnyje nustatytos paskirto nemokumo administratoriaus funkcijos ir teisės bankroto proceso metu, įskaitant dėl bankrutuojančio juridinio asmens turto valdymo, disponavimo ir pardavimo. Be kita ko, JANĮ 85–92 straipsniuose nustatyti reikalavimai likviduojamos dėl bankroto bendrovės turtui realizuoti. Pagal JANĮ 86 straipsnio 2–4 dalis juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą.
26. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas pirmiau nurodytas teisės normas iš esmės analogiško atvejo, kaip ir nagrinėjamo, kontekste, nurodė, kad įstatymu nustatytas reglamentavimas patvirtina, jog bankrutavusi įmonė turtą gali naudoti tik įstatyme nustatyta tvarka, o bankroto procedūras prižiūri nešališkas ir bylos baigtimi nesuinteresuotas nemokumo administratorius, privalantis, be kita ko, užtikrinti visų bankrutavusios įmonės kreditorių lygiateisiškumą bei teisėtų interesų apsaugą, tinkamą ir efektyvų bankroto procedūrų vykdymą. Tokia situacija suponuoja, kad tokiais atvejais neegzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, o laikinųjų apsaugos priemonių įmonės turtui pritaikymas gali sukelti neigiamų pasekmių įmonės nemokumo procesui, dėl to laikytinas neproporcingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-426-1097/2025 25 punktas).
27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pagrindo tenkinti ieškovų prašymą ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo.
28. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad, tenkindamas ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų susidariusios faktinės situacijos ypatumų, neatsižvelgė į teismų formuojamą praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankrutuojančios bendrovės turtui klausimu. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ar ieškovų ieškinio reikalavimų užtikrinimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra suderinamas su JANĮ reglamentavimu, ar nebus pažeisti bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių teisės bei teisėti interesai, t. y. ar faktinės situacijos kontekste tokių priemonių taikymas laikytinas proporcingu, tačiau neatlikus tokio vertinimo, nebuvo atsižvelgta į reikšmingas aplinkybes ir, atitinkamai, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nesant pakankamo pagrindo joms taikyti. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir draudimas nukreipti išieškojimo veiksmus į negyvenamąją patalpą–svečių namus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir 129/1500 dalis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų J. M. ir V. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
Nutarties kopiją išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.