- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-26
- Bylos Nr.
- e2-426-1097/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00068-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SME Capital 3“
- Ieškovas
- L. B.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.2Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SME Capital 3“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutarties dalies, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. patikslintą ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Bildingas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „SME Capital 3“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pripažinimo ir hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. B. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Bildingas“ ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „SME Capital 3“ (toliau – ir atsakovės) dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ir hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, prašydama: 1) pripažinti, kad ieškovė L. B. ir atsakovė BUAB „Bildingas“ sudarė negyvenamosios patalpos – svečių namų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei 93/1000 dalių žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandorį ir pripažinti ieškovei nuosavybės teises į nurodytus nekilnojamojo turto objektus; 2) pripažinti BUAB „Bildingas“ ir UAB „SME Capital 3“ 2022 m. liepos 27 d. Įkeitimo sutarties Nr. 665 dalį, kuria įkeistos negyvenamosios patalpos – svečių namai, esantys (duomenys neskelbtini), negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), 3) priteisti ieškovei iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė pašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir draudimą nukreipti išieškojimo veiksmus į negyvenamąją patalpą – svečių namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir 93/1000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas).
3. Grįsdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė nurodė, kad atsakovei BUAB „Bildingas“ yra iškelta bankroto byla. Atsakovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir turtą perleidus ar realizavus iš varžytinių, ieškovė faktiškai negalėtų įgyvendinti savo teisių, t. y. teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Ieškovė yra vartotoja, kuri jau sumokėjo 54,59 proc. turto kainos (50 000 Eur) ir faktiškai valdo turtą nuo 2023 m. kovo 1 d. Savo lėšomis ieškovė atliko turto pagerinimus – įrengimo ir apdailos darbus, sumokėjo už infrastruktūros įrengimą, kurių tikrąją vertę sunku įrodyti, nes ne visi mokėjimo dokumentai yra išsaugoti. Turtas yra įkeistas atsakovei UAB „SME Capital 3“ be ieškovės žinios ir sutikimo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.401 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Kyla reali grėsmė, kad hipotekos kreditorė gali bandyti nukreipti išieškojimą į turtą. Ieškovės teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas ir nepadarys atsakovėms didesnės žalos nei ta, kurios siekiama išvengti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 5 d. nutartimi, be kitų išspręstų klausimų, patenkino ieškovės L. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškinio reikalavimams užtikrinti atsakovės BUAB „Bildingas“ atžvilgiu pritaikė įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir draudimą nukreipti išieškojimo veiksmus į negyvenamąją patalpą – svečių namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir 93/1000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad ieškovė pareikštu ieškiniu prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į turtą. Teismo vertinimu, ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas suformuluoti tinkamai, pateikti įrodymai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus. Sprendimo dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo požiūriu ieškovės reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Įvertinęs pareikštų ieškinio reikalavimų dalyką ir pagrindą, teismas sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja būtinybė išsaugoti esamą teisinę padėtį iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Todėl teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir draudimą nukreipti išieškojimo veiksmus į nekilnojamojo turto objektus, į kuriuos ieškovė siekia įrodyti savo nuosavybės teisę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „SME Capital 3“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas nukreipti išieškojimo veiksmus į turtą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas. Ieškovė, nurodydama, kad ginčo turtas jai buvo perduotas valdyti nuo 2023 m. kovo 1 d., nepateikė jokių turto valdymo perdavimo faktą patvirtinančių įrodymų. Pagal 2022 m. sausio 12 d. Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20222/01/12-1 (toliau – Sutartis), sudarytą tarp ieškovės ir BUAB „Bildingas“, turto valdymas perduodamas sudarant turto priėmimo–perdavimo aktą. Byloje nėra įrodymų apie turto priėmimo–perdavimo akto sudarymą. Po Sutarties sudarymo turtas liko BUAB „Bildingas“ dispozicijoje, nes atsakovė turėjo atlikti Sutartimi sulygtus darbus, tinkamai jį suformuoti iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Jeigu po Sutarties sudarymo ieškovė ir lankėsi turte, ar atliko jame kažkokius darbus, tai automatiškai neįrodo valdymo teisės turėjimo į turtą. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų turto valdytojo pareigų vykdymą, pavyzdžiui, mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimą savo sąskaita.
7.2. Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes nėra būtinosios jų taikymo sąlygos – grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė ir atsakovė BUAB „Bildingas“ sudarė preliminariąją sutartį, todėl jos pagrindu ieškovė neturi teisės reikalauti priverstinio šios Sutarties įvykdymo natūra, o gali reikalauti tik nuostolių atlyginimo iš atsakovės. Ieškovė už turtą nesumokėjo visos turto pardavimo kainos, todėl nėra jokio teisinio pagrindo reikšti reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo į visą turtą (visa apimtimi). Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į atsakovę BUAB „Bildingas“ ir prašė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, ar kad atsakovė būtų atsisakiusi tokią pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti.
7.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės reikalavimų patenkinimo atveju palankaus teismo sprendimo įvykdymas nereikalautų priverstinio vykdymo, nes atitinkamas sprendimas teisines pasekmes sukeltų savaime, be papildomų vykdymo veiksmų. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvai negali būti siejami su ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymu, nes nėra objektyvios rizikos dėl ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo.
7.4. Teismas nenurodė ir nenustatė jokių konkrečių esamų aplinkybių ir grėsmių, kurios galimai ieškovei palankų teismo sprendimo įvykdymą apsunkintų arba padarytų nebeįmanomą. Vien bankroto bylos iškėlimas atsakovei BUAB „Bildingas“ nesukelia grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo tik 2025 m. sausio 23 d., iki šios dienos nėra patvirtinti BUAB „Bildingas“ kreditorių reikalavimai, turtas nėra pardavinėjamas, nėra jokių aplinkybių, sudarančių prielaidas dėl kitokio turto perleidimo būdo tretiesiems asmenims grėsmės.
7.5. Draudimas nukreipti išieškojimo veiksmus į turtą nepagrįstai varžo ir pažeidžia tiek UAB „SME Capital 3“, kaip BUAB „Bildingas“ kreditorės, kurios reikalavimai yra užtikrinti hipoteka, tiek kitų bendrovės kreditorių teises ir interesus. Nepagrįstai ir neteisėtai pritaikytas draudimas nukreipti išieškojimą į turtą sudaro pagrindą vilkinti bankroto procesą, pažeidžia bankroto proceso efektyvumo principą bei kreditorių galimybes patenkinti esamus reikalavimus.
Atsiliepimas
8. Ieškovė L. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės UAB „SME Capital 3“ skundo netenkinti ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
8.1. Teisę reikšti ieškinyje nurodytus reikalavimus nustato įstatymas (ieškinio reikalavimas grindžiamas tiek įstatymų normomis, tiek teismų praktika), ieškinyje nurodytos aplinkybės pagrįstos rašytiniais įrodymais (preliminariąja sutartimi, avanso sumokėjimą patvirtinančiais kvitais ir banko mokėjimo nurodymu, sąskaitomis bei grynųjų pinigų priėmimo kvitais, nuotraukomis; bus prašoma apklausti liudytojus), todėl yra pirmoji būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Apeliantė atskirajame skunde pateikia argumentus, kuriais atsikerta į ieškinį.
8.2. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas ženkliai pasunkėtų, jeigu turtas būtų parduotas tretiesiems asmenims. Turtas yra įkeistas hipoteka, dėl to išieškojimas iš šio turto gali būti vykdomas net nesant teismo sprendimo, t. y. supaprastinta tvarka. Atskirojo skundo argumentai leidžia spręsti, kad atsakovė ketina nukreipti išieškojimą į ginčo turtą, todėl pati paneigia savo teiginius, kad nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
9. Atsakovė BUAB „Bildingas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės UAB „SME Capital 3“ skundą patenkinti. Atsakovė nurodo, kad BUAB „Bildingas“ yra bankrutuojanti bendrovė, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jos kreditorių interesus ir yra neproporcingos, kartu pažeidžia nemokumo proceso efektyvumo bei kreditorių lygiateisiškumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacijos dalykas yra nutarties dalies, kuria ieškinio reikalavimų užtikrinimui teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir draudimą nukreipti išieškojimo veiksmus į nekilnojamojo turto objektus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022; 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-790/2023; kt.).
14. Apeliantė, nagrinėjamu atveju nesutikdama su laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu, visų pirma kelia klausimą dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip vienos iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimo. Atskirajame skunde atsakovė argumentuoja, kad teismas, pripažinęs ieškinį preliminariai pagrįstu, neįvertino aplinkybių dėl įrodymų, patvirtinančių ieškovės turto valdymo faktą, nebuvimo, taip pat aplinkybės, jog ieškovė neturi pagrindo reikalauti įvykdyti preliminariąją sutartį ir neturi teisinio pagrindo reikalavimui dėl jos nuosavybės teisės į visą turtą pripažinimo reikšti.
15. Kaip minėta, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020; kt.).
16. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-790/2023; kt.).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė patikslintą ieškinį dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pripažinimo ir hipotekos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia. Ieškovė ieškinyje ne tik nurodė faktinį pagrindą, t. y. išdėstė aplinkybes ir pateikė argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus atsakovėms, bet kartu nurodė ir teisinį pagrindą. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, kurie, jos manymu, pagrindžia ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo interesus ėmėsi ginti aiškiai netinkamu būdu.
18. Apeliantės atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo, kuriais atsakovė įrodinėja, kad ieškovė nepateikė turto valdymo perdavimo faktą patvirtinančių įrodymų, neturi teisės reikalauti vykdyti preliminariąją sutartį, neturi teisės reikalauti pripažinti jos nuosavybės teisę į visą turtą ir pan., iš esmės siejami su ieškovės ieškinyje pareikštų reikalavimų teisiniu materialiniu įvertinimu, tačiau tai, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali būti analizuojama. Dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais apeliantė siekia paneigti pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumą, teismas nepasisako ir jų nevertina, nes į šiuos klausimus bus atsakyta išsprendus šalių ginčą iš esmės galutiniu teismo procesiniu sprendimu.
19. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui – konstatavimo, pažymėtina, kad pagal tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esamoji padėtis) išsaugojimą (pavyzdžiui, CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pavyzdžiui, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pavyzdžiui, CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku bei jų pobūdžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-516/2023). Kai ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiais tam tikrus sandorius, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, arba kai reiškiamas reikalavimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo į konkretų turto objektą, kaip yra šiuo atveju, vertinama, jog ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2038/2012; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045-464/2017). Tokiu atveju, siekiant užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, taikytinos konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esamoji padėtis) išsaugojimą iki ginčo išnagrinėjimo teisme.
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje keliamus reikalavimus ir jame išdėstytas faktines aplinkybes, vadovavosi pirmiau aptarta Lietuvos apeliacinio teismo praktika bei nusprendė, kad tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrina padėties bylos nagrinėjimo metu stabilumą, status quo išsaugojimą. Apeliantė skunde išdėstytais argumentais šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo ir teisėtumo iš esmės nepaneigė.
22. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į konkrečios faktinės situacijos, kurioje kilo ginčas, ypatumus. Esminė aplinkybė, kuria rėmėsi ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo bankroto bylos atsakovei BUAB „Bildingas“ iškėlimo faktas. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi, kuri (peržiūrėjus ją apeliacine tvarka) įsiteisėjo 2025 m. sausio 23 d., civilinėje byloje Nr. eB2-280-613/2025 BUAB „Bildingas“ buvo iškelta bankroto byla. Pirmosios instancijos teismas į nurodytą aplinkybę nepagrįstai neatsižvelgė, nes, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir byloje esant duomenų apie atsakovei, kurios atžvilgiu toks prašymas pateiktas, iškeltą bankroto bylą, būtina įvertinti nagrinėjamos bylos proceso (jo rezultato) santykį su juridinio asmens nemokumo procesu.
23. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, įmonei iškėlus teisminio ar neteisminio bankroto bylą, ši neturi galimybės laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu, atitinkamai, ir turtą ar pinigines lėšas iššvaistyti. Todėl pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bankrutuojančios įmonės turtui po bankroto bylos iškėlimo praranda reikalavimą užtikrinančią paskirtį ir nėra tikslingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-552/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-755/2014; 2014 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1197/2014; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1103-370/2019; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-967-567/2023; 2024 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-602-407/2024).
24. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymų leidėjo tikslą matyti, kad nustatytu teisiniu reglamentavimu yra siekiama sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bendrovei bankroto bylą, juridinio asmens valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui visą juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis. Pagal JANĮ 61 straipsnio 1 dalį, nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visų juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai yra suėję. JANĮ 66 straipsnyje nustatytos paskirto nemokumo administratoriaus funkcijos ir teisės bankroto proceso metu, įskaitant dėl bankrutuojančio juridinio asmens turto valdymo, disponavimo ir pardavimo. Be kita ko, JANĮ 85–92 straipsniuose nustatyti reikalavimai likviduojamos dėl bankroto bendrovės turtui realizuoti. Pagal JANĮ 86 straipsnio 2–4 dalis juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą.
25. Pirmiau nurodytas įstatymu nustatytas reglamentavimas patvirtina, kad bankrutuojanti įmonė turtą gali naudoti tik įstatyme nustatyta tvarka, o bankroto procedūras prižiūri nešališkas ir bylos baigtimi nesuinteresuotas nemokumo administratorius, privalantis, be kita ko, užtikrinti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių lygiateisiškumą bei teisėtų interesų apsaugą, tinkamą ir efektyvų bankroto procedūrų vykdymą. Tokia situacija suponuoja, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, o laikinųjų apsaugos priemonių įmonės turtui pritaikymas gali sukelti neigiamų pasekmių įmonės nemokumo procesui, dėl to laikytinas neproporcingu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pagrindo tenkinti ieškovės prašymą ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo.
26. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų susidariusios faktinės situacijos ypatumų, neatsižvelgė į teismų formuojamą praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankrutuojančios įmonės turtui klausimu. Teismas turėjo įvertinti, ar ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra suderinamas su JANĮ reglamentavimu, ar nebus pažeisti bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių teisės bei teisėti interesai, t. y. ar faktinės situacijos kontekste tokių priemonių taikymas laikytinas proporcingu. Neatlikus tokio vertinimo, nebuvo atsižvelgta į reikšmingas aplinkybes ir, atitinkamai, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nesant pakankamo pagrindo joms taikyti. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir draudimas nukreipti išieškojimo veiksmus į negyvenamąją patalpą – svečių namus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir 93/1000 dalis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės L. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
Nutarties kopiją išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.