- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-28
- Bylos Nr.
- e2YT-2757-443/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00292-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- D. K.
- Advokatai
- Eglė Janulė, Osvaldas Raščiukevičius
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje esant D. K. ir valstybės įmonei Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas patikslintu pareiškimu prašo: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K., po savo tėvo R. R. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, t. y. ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato – ūkinio pastato – daržinės, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato – ūkinio pastato – tvarto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato – ūkinio pastato – vasaros virtuvės, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato – ūkinio pastato – sandėlio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai šį turtą pradėjęs valdyti. Taip pat pareikime nurodyta, kad jeigu teismas netenkintų pirmojo prašymo, tuomet prašoma atnaujinti pareiškėjui R. K., terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo R. R. K., mirties priimti.
Pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas R. R. K.. Po R. R. K. mirties liko jam nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas – ½ dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Gyvenamajame name šiuo metu gyvena jo tėvo įleisti giminaičiai, su kuriais buvo susiklostę faktiniai panaudos teisiniai santykiai. Kol kas pareiškėjas leido jiems pasilikti tėvui priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, todėl būtent įleisti žmonės, kurių tapatybė pareiškėjui nėra žinoma, gyvena gyvenamajame name moka mokesčius. Tačiau tai, kad pareiškėjas leido ir po tėvo mirties toliau naudotis turtu, priklausiusiu jo tėvui, rodo, kad pareiškėjas elgiasi su savo turtu, kaip su savo. Pareiškėjas per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos palikimo nepriėmė. Iš Testamentų registro duomenų matyti, kad palikimą per numatytą laikotarpį priėmė pareiškėjo sesuo D. K., tačiau iš nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad nuosavybės teisės D. K. nėra įregistruotos iki pat šiol, kas reiškia, kad paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas jai nėra išduotas. Dėl šios priežasties nei D. K., nei kitų asmenų interesai nebus pažeisti. Taip pat nurodoma, kad jeigu teismas manytų, kad pareiškėjas nepriėmė turto faktiniu valdymu, reiškia alternatyvų reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Mirus R. R. Lietuvoje buvo įvestas karantinas, kuris tęsėsi iki pat 2021 m. birželio 30 d. Per šį laiką buvo apribota viešojo transporto veikla, o pareiškėjas neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl jam nuvykti pas notarą yra sudėtinga. Taip pat pareiškėjas yra senyvo amžiaus, neturi teisinių žinių, todėl nežinojo, kad palikimui priimti yra nustatytas 3 mėnesių terminas. Negana to, pareiškėjui sesuo buvo nurodžiusi, kad dėl tėvo palikimo vyksta teisminis procesas ir nurodė palaukti. Tačiau praėjus keliems mėnesiams pareiškėjas teisme pasidomėjo dėl proceso eigos, o sekretorė nurodė, kad pareiškimas priimtas nebuvo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjas turėtų patikslinti savo pareiškimą ir konkrečiai suformuluoti vieną prašymą, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad pareiškėjas gyvenamajame name su priklausiniais, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini), niekuomet negyveno, šio turto neprižiūrėjo, netvarkė, nemokėjo už jį mokesčių. Nors po šalių mamos mirties, nuo 2019 m. jam priklausė ½ dalis turto, jis nesilankė ir juo nesinaudojo. Suinteresuotojo asmens žiniomis, pareiškėjas minėtame turte nėra lankęsis daugiau nei aštuonerius metus. Šią aplinkybę puikiai pagrindžia pareiškimo 5 punktas, kuriame nurodyta, jog: „gyvenamajame name šiuo metu gyvena jo tėvo įleisti giminaičiai, su kuriais buvo susiklostę faktiniai panaudos teisiniai santykiai.“ Taip pat, jog šių asmenų tapatybė pareiškėjui nėra žinoma. Akivaizdu, jog pareiškėjas nežino nei kas gyvena turte, nei kas jį išlaiko, nes turte yra nebuvęs ir turtu nesirūpinęs daugybę metų. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos pareiškėjas, D. K. žiniomis, gyvena pas savo sugyventinę. Turte gyveno mirusysis R. R. K. bei suinteresuotojo asmens D. K. sūnus R. K., (mirusiojo anūkas), kartu su sutuoktine bei nepilnamečiais vaikais. Po R. R. K. mirties, palikimą priėmusios D. K. leidimu, R. K. ir toliau liko gyventi visame turte. Jis turtą prižiūri ir moka už jį mokesčius, tvarko aplinką. Pareiškėjo „leidimas“ gyventi Turte nebuvo duotas, nes pastarasis turte nesilankė bei su R. K. nebendravo. Taigi, aplinkybė, jog pareiškėjas turtu nesirūpino/juo nesidomėjo nerodo, jog jis: „elgiasi su turtu, kaip su savo“. D. K., priešingai nei pareiškėjas, turte lankėsi iš karto po tėvo mirties, sutvarkė jo daiktus. Suinteresuotasis asmuo iki šiol dažnai nuvyksta į turtą, tiek prižiūrėti jo būklę, tiek ir aplankyti sūnaus bei anūkų. D. K. su sūnumi sieja artimas ryšys. D. K. pasitiki sūnumi, žino, jog jis nuolat gerina turto būklę, moka mokesčius. Terminas palikimui priimti buvo praleistas ženkliai – beveik vienerius metus. Pirmasis karantinas Lietuvoje buvo įvestas dar 2020 m. kovo mėnesį. R. R. K. mirė po beveik metų nuo karantino įvedimo, kuomet tiek gyventojai, tiek ir viešasis bei privatusis sektoriai buvo prisitaikę dirbti pandemijos sąlygomis. Karantino režimas baigėsi 2021 m. birželio 30 d. Vis dėlto, tiek karantino metu, tiek ir jam pasibaigus, notarai nebuvo sustabdę savo veiklos, toliau vykdė jiems pavestas funkcijas, o žmonėms buvo sudarytos tinkamos sąlygos į juos kreiptis. Pasibaigus karantinui, pareiškėjas praleido dar devynis mėnesius (tris trijų mėnesių terminus) palikimui priimti. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, pateisinančių tokį ženklų termino praleidimą. D. K. nėra sakiusi pareiškėjui nepriimti palikimo, ar apie vykstančius teismo procesus dėl palikimo priėmimo. Manoma, jog pareiškėjas bando „ieškoti kaltų“, kad pateisintų savo paties aplaidumą. Tame pačiame kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas nėra „senyvo amžiaus“. Pareiškėjas dar nėra sulaukęs šešiasdešimties metų, nėra pensinio amžiaus. Svarbu, kad neturint teisinių žinių dėl palikimo priėmimo tvarkos ar terminų, visuomet galima pasinaudoti teisininkų paslaugomis ar nemokama teisininkų pagalba.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė patikslintą pareiškimą ir papildomai paaiškino, kad gyveno kartu su tėvais, paskui tėtis paliko jį su mama ir išėjo gyventi pas kitą moterį. Gyveno su mama visada. Nebuvo tėtės laidotuvėse. Nežino kada numirė jo tėvas. Jam apie tėvo mirtį pranešė darbdavys kitą dieną. Su tėčiu nesutarė. Jis nežinojo koks turtas tėčiui priklausė. Vėliau pasakė žmonės, koks tėčiui turtas priklausė. Kai sužinojo kokį turtą turi, buvo „korona“, niekur nesikreipė, niekur nevažiavo. Nepriklauso rizikos grupei. Neturi kitokių ligų. Jis niekur nevažiavo žiūrėt, nevažiavo to turto apžiūrėt. Iš darbo sunkiai išleisdavo. Duodavo atostogas, bet tai darbų namuose visokių būdavo. Jis obliuoja darbe. Jis gyvena tame pačiame miestelyje kaip ir yra turtas. Jo tėtis neleisdavo į kambarį. Po mirties nevažiavo. Nuvažiuodavo tik bulvių prisižiūrėti. Į namą neidavo, nenorėjo. Žinojo kas ten gyvena. Ten gyvena D. K. vaikas. Iki teismo su juo santykiai buvo geri, dabar pablogėjo. D. K. yra jo sesuo. Mama jam leido naudotis žeme. Mama mirė (duomenys neskelbtini). Su mama gerai sutarė. Kol mama buvo gyva, persistatė tvartus, langus perdėjo. Kai mama buvo gyva buvo, tai mokėjo mokesčius. Po mamos mirties jos turtas atiteko jam. Tėtės dalis liko matyt nesutvarkyta. Mama daug metų tvarkė tą žemę. Prie tėvo laidotuvių neprisidėjo, jo kapo netvarko.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. K. teismo posėdžio metu su pareiškėjo patikslintu pareiškimu nesutiko ir paaiškino, kad tėvelis išeidamas paliko viską mamai. Brolis buvo 16 metų, kai tėtis išėjo. Kai mama atsigulė į ligoninę, tada ji parėjo į L. gyventi. Ji 1984 m. pradėjo ieškoti tėvo, pas jį vis nuvažiuodavo retkarčiais į K. Ji pasiūlė tėvui 1985 m. grįžti į L. R. K. keikė tėvą, prašė užrašyti palikimą. L. tėvas išgyveno apie 11 metų. Kai mama mirė, galėjo ateiti gyventi, bet jis nieko ten nedarė. Tėčiui priklauso pusė namo. Tėvai nebuvo išsiskyrę. Mirus mamai, liko tėvas. Mama turtą paliko testamentu pareiškėjui. Neginčijo testamento. Pareiškėjas nesitvarkė dokumentų, neišsipirko iš valstybės žemės. Pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę. Nepatenkintas buvo, kad jam pinigai nebuvo siunčiami, nuo to prasidėjo jų nesutarimai. Kai gyveno jų tėvas, prisišnekino jos sūnų R. K., kad gyventų su šeima. Pareiškėjas viską išnešė, visas lentas. Pareiškėjas sakydavo, kad R. R. K. jam ne tėvas. Pareiškėjas nedalyvavo tėvo laidotuvėse, nors ir žinojo. Pareiškėjas ten negyveno po tėvo mirties. Ji ir mamą palaidojo. Kai ir mama mirė, pareiškėjas ten negyveno. Žemės sklypo dokumentai nesutvarkyti, kur dirba pareiškėjas. Yra toks kamputis, pripliusavo jį prie bendro žemės sklypo. Pareiškėjas tvarko gal kokius 5-6 arus, nuo tada kai išėjo gyventi iš mamos, gal nuo 2015 m. Tas sklypas priklauso valstybei. Priestatuką sutvarkė dukra. Pareiškėjas mokesčių nemokėjo, nieko neremontavo. Ji nesitvarkė dokumentų, tai vėl pareiškėjui bus viskas sutvarkyta, padėta kaip ant lėkštutės. Pareiškėjas prižiūrėjo valstybinį žemės sklypą. Ji palaidojo tėvą. Pareiškėjas lankėsi tame name dar tuo metu kai mama gyva buvo. Pareiškėjas neprisideda prie mokesčių mokėjimo. Kitu sklypu, kuris priklausė tėvui, nesirūpino. Pareiškėjas apie tėčio mirtį sužinojo tą pačią mirties dieną. Pareiškėjui buvo žinoma, koks turtas liko. Kai mama numirė, tai atbėgo verkdamas, prašė padėt. Kai bėda kokia būna, tai į ją kreipiasi. Sklypą prižiūri prie namo jos sūnus. Ji padėjo sutvarkyt namą pinigais. Ji palaidojo tėvą savo lėšomis.
Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nebendrauja su pareiškėju. Gyvena name nuo 2019 m., rūpinasi turtu. Su vyru moka mokesčius. Pareiškėjas jau seniai lankėsi. Ričardą R. K. palaidojo D. K.. Likusius daiktus tvarkė jie su vyru ir D. K.. Prižiūrėjo dieduką, buvo jam blogai su sveikata. Diedukui priklausė pusė namo, tai toje pusėje ir gyveno. Dukteriai priklauso, tai jie ir gyvena. Dokumentų nei R. nei D. nesusitvarkė. Nematė, kad pareiškėjas atvyktų pasižiūrėti. Jai atrodo, kad pareiškėjas neturi rakto nuo namų.
Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po dieduko mirties tą namą jie apsiėmė tvarkyti. Apsigyveno ten 2019 m., paprašė diedukas gyventi. Prižiūrėjo dieduką, pradėjo kambarius tvarkytis. Niekas neprieštaravo dėl to, kad jie apsigyveno. Pareiškėjas net neateidavo. Pasisveikindavo su dėde ir tiek. Po dieduko mirties neateidavo. Po dieduko mirties mama leido ten gyventi. Pareiškėjas nesilankė, nebuvo net užėjęs. Mama sutvarkė po dieduko mirusius daiktus. Remonto darbus jis pats atliko, vidaus tvarkymas buvo. Tvarkė ir prieš senelio mirtį ir po mirties. Nieks neskaičiavo kiek išleido pinigų remontui. Tas turtas senelio kažkiek sutvarkytas, bet normaliai tai ne. Mama padavusi dokumentus, bet iki galo nesusitvarkiusi. Gal ir turi pareiškėjas raktą nuo namo, spynos nekeitė. Nuo kiemo pusės gyvena kairėje pusėje. Užima vieną kambarį.
Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2013 metų negyvena name. Ten gyvena R. K. su žmona ir vaikais, apie 3 metus. R. R. K. mirus, jį palaidojo D. K.. Pareiškėjas nedalyvavo tėvo laidotuvėse. Viską remontuoja R. K. savo lėšomis, pareiškėjas neprisideda. Pareiškėjas bulves sodinasi žemės sklype.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas nepagrįstas ir netenkintinas.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Toks kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad sprendžiant bylą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktinės aplinkybės turi būti vertinamos individualizuotai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtą, turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalgą bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1).
Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog po R. R. K. mirties (duomenys neskelbtini)liko jam priklausiusio paveldimo nekilnojamojo turto: ½ dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Testamentas sudarytas nebuvo. Palikimą per įstatymo nustatytą terminą priėmė suinteresuotas asmuo D. K.. Pareiškėjas per nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad minėtame name po tėvo mirties nesilankė, nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas, kitaip irgi neprisidėjo prie nekilnojamojo turto likusio po jo tėvo, išlaikymo. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai. Iš pareiškėjo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų bei pareiškimo matyti, kad jis gyvena tame pačiame miestelyje kaip ir yra turtas, tačiau po tėvo mirties jame nesilankė. Pareiškėjas, žinodamas apie tėvo mirtį, nedalyvavo ir tėvo laidotuvėse, nesirūpino kapo sutvarkymu. Nesutiktina su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas leido ir po tėvo mirties naudotis giminaičiams turtu, priklausiusiu jo tėvui, kad pareiškėjas elgiasi su turtu kaip su savo, kadangi po R. R. K. mirties jam priklausiusioje gyvenamojo namo dalyje ne pareiškėjo, o suinteresuoto asmens D. K. leidimu liko gyventi jos sūnus R. K. su šeima. Pareiškėjas nurodė, kad naudojosi šalia gyvenamojo namo esančiu žemės sklypu, tačiau iš šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad jog žemės sklypas, kuriuo naudojasi pareiškėjas, nepriklausė mirusiajam.
Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, kad jis faktiniu valdymu priėmė palikimą, atsiradusį po R. R. K. mirties, todėl pareiškėjo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad jis po savo tėvo mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti, netenkintinas.
Pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė, kad jeigu teismas netenkintų pirmojo prašymo, tuomet prašoma atnaujinti pareiškėjui R. K. terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo R. R. K., mirties priimti.
Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).
Pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė, kad mirus R. R. K. Lietuvoje buvo įvestas karantinas, buvo apribota viešojo transporto veikla, pareiškėjas neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl jam nuvykti pas notarą yra sudėtinga. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas yra senyvo amžiaus, gyvena kaime, neturi teisinių žinių, pareiškėjo sesuo buvo nurodžiusi jam palaukti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas ženkliai – beveik vienerius metus. Sutiktina su suinteresuoto asmens D. K. atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kad R. R. K. mirė beveik po metų nuo karantino įvedimo, kuomet tiek gyventojai, tiek viešasis transportas buvo prisitaikę dirbti pandemijos sąlygomis, notarai nebuvo sustabdę savo veiklos. Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad nepriklauso rizikos grupei, neserga. Pažymėtina, kad asmuo gali kreiptis dėl palikimo priėmimo tiek pats asmeniškai į notarą, tiek priimdamas palikimą per atstovą, kreipdamasis į notarines įstaigas dėl reikalingų dokumentų patvirtinimo ir jų persiuntimo notarui. Byla teisme gauta 2022 m. balandžio mėnesį, praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po karantino pasibaigimo. Pareiškėjas nurodė, kad jį iš darbo sunkiai išleisdavo, tačiau nėra jokių duomenų, kad jis prašė darbdavį išleisti iš darbo nuvykti pas notarą. Pareiškėjas nurodė, kad darbe išleisdavo atostogų, bet darbų namuose visokių kitokių būdavo. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jo senyvas amžius sutrukdė laiku kreiptis dėl palikimo, taip pat laikytina nepagrįsta, nes pareiškėjas yra dirbantis, nėra sulaukęs pensinio amžiaus. Esant nurodytoms aplinkybėms, vertintina, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus, savo teises priimti palikimą įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad suinteresuotas asmuo prieštarauja pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo tenkinimui, darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys svarbios, pateisinančios termino praleidimą, todėl pareiškėjo prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinti, netenkintinas.
Suinteresuotas asmuo D. K. prašo priteisti iš pareiškėjo 2 180 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
Nagrinėjamu atveju matyti, kad tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens D. K. yra priešingas teisinis suinteresuotumas, todėl yra teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo.
Atsižvelgiant į bylos apimtį, jos sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, posėdžių skaičių ir jų trukmę, į tai, kad už atstovavimą 2022 m. liepos 11 d. parengiamajame teismo posėdyje, kuris užtruko 15 min., prašoma priteisti 320 Eur atstovavimo išlaidų, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas ,,Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, teismas sprendžia, kad yra pagrindas prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 1 800 Eur. Netenkinus pareiškėjo patikslinto pareiškimo, iš pareiškėjo R. K. suinteresuotam asmeniui D. K. priteistina 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, termino palikimui atnaujinimo, netenkinti.
Priteisti iš pareiškėjo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.