Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mineraliniai vandenys“ ieškinį atsakovui L. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Siekiant užtikrinti Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su laiduotoju – L. Ž., 2018 m. lapkričio 7 d. pasirašė ir perdavė ieškovui 2 vekselius, kurių kiekvieno suma po 1 000 eurų, kurių apmokėjimo terminai buvo numatyti 2019 m. lapkričio 30 d. ir 2020 m. lapkričio 30 d..

Sutarties pagrindu šalys susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus laikomas tinkamai įvykdęs Paslaugų sutartį tuomet, kai ieškovas įskaito atitinkamą sumą iš avanso už UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai suteiktas paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeisdamas sudarytos Sutarties ir jos Priedo nuostatas nesuteikė paslaugų ieškovui pagal Sutartį. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo grąžinti ieškovui už paslaugas pagal Sutartį sumokėtą visą – 2 000 Eur avanso sumą.

Ieškovė dėl netinkamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų vykdymo pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovui mokėjimui vieną vekselį, kurio apmokėjimo terminas buvo numatytas – 2020 m. lapkričio 30 d.. Bendra pareikalauta apmokėti vekselio suma – 1 000 Eur.

Vekselį, kurio apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. lapkričio 30 d. ieškovė negalėjo pateikti notarų biurui, kadangi dėl siuntimo metu padarytos klaidos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas buvo išsiųstas netinkamai, todėl ieškovė negali pasinaudoti Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta ne ginčo tvarka patenkinti savo piniginius reikalavimus. Nors ieškovė negali pasinaudoti Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta ne ginčo tvarka patenkinti savo piniginius reikalavimus, tačiau dėl to nepasibaigia vekselio davėjo teisės remtis suteiktu vekseliu. Atsakovo pasirašytas patvirtinimas 2018 m. lapkričio 7 d. vekselyje atitinka laidavimo sutarties apibūdinimus, nustatytą laidavimo sutarties formą, pačiame vekselyje aiškiai nurodyta už kokio asmens prievoles (skolą) laiduojama, kokia laidavimo prievolės apimtis (1 000 Eur).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė tenkinti, paaiškino, kad atsakovo prievolė kilo iš 2017 m. liepos 25 d. pasirašytos paslaugų sutarties ir šios sutarties 2018 m. lapkričio 7 d. priedo Nr. 2, pagal kurį buvo sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ avanso suma, už kurios grąžinimą laidavimą yra pasirašęs L. Ž. – atsakovas šioje byloje. Atsakovo kaip laiduotojo prievolė nėra pasibaigusi, nes pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, laidavimas galioja tol kol nėra įvykdoma prievolė, už kurią jis laidavo. Vekselis formos trūkumų neturi. Yra visos aplinkybės, faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo skolą.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką, datą ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys netenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės atstovo paaiškinimais nustatyta, kad 2017 m. liepos 25 d. ieškovė UAB „Mineraliniai vandenys“ (užsakovas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vykdytojas) sudarė paslaugų sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo suteikti Sutartyje ir jos prieduose nurodytas paslaugas, o ieškovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti priede nurodytą kainą (Sutarties 1.1 punktas). Tą pačią dieną pasirašytas Priedas Nr. 1 prie 2017 m. liepos 25 d. Sutarties. 2018 m. lapkričio 7 d. tarp ieškovės UAB „Mineraliniai vandenys“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytas Priedas Nr. 2 prie 2017 m. liepos 25 d. Sutarties. 2018 m. gruodžio 10 d. ieškovė pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 543,76 Eur, paskirtyje nurodyta „2 000 Eur avansas pagal 2017.07.25 pasl. Sut. Nr. (duomenys neskelbtini) priedą Nr. 2, minus 456,24 Eur pradelsta skola už prekes<...>“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama įmonės direktoriaus L. Ž., 2018 m. lapkričio 7 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo iki 2020 m. lapkričio 30 d. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovei 1 000 Eur sumą. Atsakovas vekselį pasirašė kaip laiduotojas. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama įmonės direktoriaus L. Ž., 2018 m. lapkričio 7 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo iki 2019 m. lapkričio 30 d. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovei 1 000 Eur sumą. Minėta vekselį atsakovas taip pat pasirašė kaip laiduotojas. Vekseliuose nurodyta, kad vekselio davėjas ir laiduotojas atleidžia vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą dėl vekselio neapmokėjimo.

LITEKO duomenimis Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimu pripažinta, kad UAB „duomenys neskelbtini)“ veikla pasibaigė ir nuspręsta išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistruota 2020 m. rugsėjo 11 d.

Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.105 straipsnio 1 dalis). Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 34 straipsnį laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo. Laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tuomet, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus. Laiduotojas, apmokėjęs vekselį, įgyja atgręžtinio reikalavimo pagal vekselį teises į asmenį, už kurį jis laidavo, ir į tuos, kurie asmeniui, už kurį buvo laiduota, įsipareigoję pagal vekselį.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti), piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti), taip pat prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymui užtikrinti, suteikiant kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai – laiduotojo prievolės, kaip papildomo civilinio teisinio santykio (šalutinio, esančio šalia pagrindinio prievolinio teisinio santykio), požymis. Kai vekselis pateikiamas apmokėti jo davėjui, o jis šios pareigos neįvykdo, pareiga apmokėti vekselį atsiranda laiduotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449-378/2015).

Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį, kuriame įrašyta sąlyga ,,neprotestuotinas“, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, išskyrus akceptavusįjį. Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2011).

Tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos Įstatymo nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų įstatymų normos. Sprendžiant klausimą dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, o dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020).

Nagrinėjamu atveju ginčo vekselis nustatytais terminais nebuvo pateiktas apmokėti. Ieškovas nurodo, kad negalėjo pateikti jo notarų biurui, kadangi dėl siuntimo metu padarytos klaidos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas buvo išsiųstas netinkamai. Esant tokioms aplinkybėms ginčo vekselis prarado vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos, todėl ginčas sprendžiamas pagal prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas.

Priedo Nr. 2 4.1 punkte nustatyta, kad užsakovas (ieškovė) 2 000 Eur sumoka avansu vykdytojui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) iki 2018 m. gruodžio 10 d., tačiau ne anksčiau nei vykdytojo atstovas L. Ž. (atsakovas) pasirašys (išduos/laiduos) sutartyje nurodytus vekselius sutarties įvykdymo užtikrinimui. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuteikė paslaugų ieškovei, todėl privalėjo grąžinti sumokėtą 2 000 Eur avanso sumą.

Ginčo vekselyje nurodyta, kad už vekselio davėjo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) įsipareigojimą pagal šį vekselį besąlygiškai sumokėti 1 000 Eur laiduota; laiduotojas L. Ž. (atsakovas). Šiuo atveju vekselio davėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne asmeniškai atsakovas kaip fizinis asmuo. Kaip matyti iš ginčo vekselio turinio atsakovas vekselį pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Tuo tarpu vekselį kaip laiduotojas atsakovas pasirašė asmeniškai.

Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank” v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-61/2011).

Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo pagrindinės prievolės, ir tai yra jos, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis. CK 6.76 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasibaigus pagrindinei prievolei arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro, tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011; teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. E. R. ir kt., bylos 3K-3-285/2012, teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2013). Tačiau tokiu atveju, kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo eigoje vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012).

Taigi bankrutavusiai įmonei likviduoti ir atitinkamai prievolių pabaigai konstatuoti reikalinga juridinių faktų sudėtis, t. y. teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos bei įmonės išregistravimas iš Juridinių asmenų registro. Nagrinėjamu atveju LITEKO duomenimis Klaipėdos apygardos teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos priimtas 2020 m. liepos 31 d. Sprendimas įsiteisėjo

2020 m. rugsėjo 1 d. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistruota 2020 m. rugsėjo 11 d. Ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2021 m. balandžio 14 d., t.y. po bankrutavusios įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ir teismo sprendimo dėl jos veiklos pabaigos priėmimo. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovė kreipėsi į teismą pagrindinio skolininko (UAB „(duomenys neskelbtini)“) prievolei esant pasibaigusiai, todėl pripažintina, kad atsakovo kaip laiduotojo prievolė pasibaigė (CK 6.128 straipsnio 3 dalis, 6.76 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus tai, kad atsakovo kaip laiduotojo prievolė pasibaigė, ieškovo ieškinys netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinio netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.