Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui P. S. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

3.1. Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties administravimo mokestis ir specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (34,30 proc.) yra skaičiuojami toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

3.2. Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo P. S.:

- 3 514,34 Eur negrąžinto kredito dalį;

- 489,05 Eur mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2019 m. lapkričio 20 d.;

- 140,60 Eur administravimo mokestį, apskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2019 m. lapkričio 20 d.;

- 1 139,98 Eur negautas pajamas, apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2019 m. lapkričio 20 d., iki ieškinio parengimo dienos, t. y. 2021 m. sausio 22 d.;

- 34,30 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos, t. y. 2021 m. sausio 22 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. 2022 m. kovo 18 d., nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, t. y. 2021 m. vasario 18 d. – 1 892,40 Eur; 2021 m. kovo 18 d. – 1 780,58 Eur; 2021 m. balandžio 18 d. – 1 665,56 Eur; 2021 m. gegužės 18 d. – 1 547,26 Eur; 2021 m. birželio 18 d. – 1 425,57 Eur; 2021 m. liepos 18 d. – 1 300,41 Eur; 2021 m. rugpjūčio 18 d. – 1 171,67 Eur; 2021 m. rugsėjo 18 d. – 1 039,25 Eur; 2021 m. spalio 18 d. – 903,04 Eur; 2021 m. lapkričio 18 d. – 762,94 Eur; 2021 m. gruodžio 18 d. – 618,84 Eur; 2022 m. sausio 18 d. – 470,62 Eur; 2022 m. vasario 18 d. – 318,16 Eur; 2022 m. kovo 18 d. – 161,34 Eur;

- 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, t. y. 5 283,97 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. sausio 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 233,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3.3. Likusius ieškinio reikalavimus pirmosios instancijos teismas atmetė.

4. Teismas konstatavo, kad atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, yra pagrindas priteisti skolą, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamas 3 514,34 Eur negrąžintas kreditas, 489,05 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, apskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2019 m. lapkričio 20 d.), ir 140,60 Eur administravimo mokestis, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos.

5. Dėl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad faktas, jog ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolino atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukė vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavo nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymima, kad iš byloje esančių sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (34,30 proc.), tiek tai, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2022 m. kovo 18 d. Taigi, ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį ir ši suma gali būti vertinama kaip orientacinė negautų pajamų suma. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma).

6. Visgi teismas pažymėjo, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 34,30 procento) nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (3 514,34 Eur) negautų pajamų suma gerokai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, sutarčiai esant tinkamai vykdomai, iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Teismo vertinimu, yra pagrindas teigti, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

8. Teismas nurodė, kad ieškovė taip pat neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau, nei šalys suderėjo sutartimi. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. lapkričio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 18 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 34,30 procento metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

9. Teismas ieškovės reikalavimą dėl 1 416,78 Eur negautų pajamų sumos tenkino iš dalies ir priteisė pagal sutarties grafiką apskaičiuotas 1 139,98 Eur negautas pajamas, taip pat priteisė 34,30 procento negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 22 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 18 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto vartojimo kredito sutarties grafike.

11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ir apeliantė) prašo:

- pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimo už akių dalį dėl 1 416,78 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo P. S. 1 416,78 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos;

- pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimo už akių dalį dėl 34,30 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 514,34 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 18 d.), priteisimo ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo P. S. 34,30 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 514,34 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 18 d.);

- pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimo už akių dalį dėl 34,30 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 514,34 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo P. S. 34,30 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 514,34 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos;

- pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo P. S. 246 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

- kitą Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą;

- priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo P. S. 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą, ir 121 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už apeliacinio skundo parengimą.

12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai nusprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos).

12.3. Nurodė, kad, remiantis sutarties 1.9, 1.12, 1.31 punktais, palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Teigia, jog pradinis kreditorius, gavęs antrąją įmoką, šią įmoką būtų iš karto galėjęs perskolinti toliau už 34,30 procento ir didesnę palūkanų normą. Lygiai taip pat su kiekviena kita įmoka, kadangi pradinio kreditoriaus veikla susijusi su kasdieniu pinigų skolinimu savo klientams. Apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, skaičiuojant 34,30 procento mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 514,34 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko.

12.5. Apeliantės nuomone, teismas sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovo mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamų, atitinkamai mažinti atsakovo negrąžintą kredito sumą ir nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Tai iš tiesų nėra logiška, kadangi teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių.

12.7. Teismas apeliantės reikalavimą dėl 34,30 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 514,34 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos savo iniciatyva prilygino kompensuojamosioms palūkanoms. Teismas netinkamai interpretavo nuostolių ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykį.

12.9. Apeliantei nesuprantama, kodėl sutarties termino pabaigos datą sprendime teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra jokio pagrindo, kadangi atsakovui ir po sutarties termino pabaigos negrąžinus kredito apeliantė ir toliau patirs tuos pačius nuostolius, kaip ir iki sutarties termino pabaigos. Apeliantė ir toliau neatgauna atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovas ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi, laivai disponuoja, o apeliantė ir toliau netenka galimybės atsakovo valdomus pinigus perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų.

13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą teismui nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Faktinės bylos aplinkybės

16. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2019 m. kovo 18 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas P. S. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – vartojimo kredito sutartis), kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovui 3 700 Eur dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais iki 2022 m. kovo 18 d. kreditą grąžinti, sumokėti 2 272,76 Eur palūkanų ir 999 Eur administravimo mokestį. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, vartojimo kredito sutartis nuo 2019 m. lapkričio 20 d. vienašališkai nutraukta. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad 2020 m. vasario 19 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP20200219/01, kurios priedu – bylų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 1 pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Ieškovė apie reikalavimo teisės perleidimą 2020 m. vasario 26 d. pranešimu informavo atsakovą ir pareikalavo įvykdyti prievolę naujajai kreditorei.

Dėl negautų pajamų, kaip nuostolių (mokėjimo palūkanų)

17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, ir 34,30 procento negautų pajamų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 18 d.), ir nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu negautų pajamų (nuostolių) dydžiu, nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

18. Apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės teigia, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai nusprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir formuojamą naujausią kasacinio teismo praktiką, akivaizdu, jog, norint nustatyti negautų pajamų (nuostolių) dydį, būtina vadovautis CK nuostatomis, nustatančiomis sutarties nutraukimo teisines pasekmes.

19. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

20. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai, remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

22. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog šalys, sudarydamos 2019 m. kovo 18 d. paskolos sutartį, specialiosiose sąlygose aptarė atsakovo mokamą palūkanų sumą, taip pat suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Iš kartu su paskolos sutartimi pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kredito grąžinimo terminas pasibaigia 2022 m. kovo 18 d. Tai reiškia, jog šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinio kreditoriaus paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovas privalo sumokėti pradiniam kreditoriui (aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas), todėl akivaizdu, jog pradinis kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike.

23. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į apeliantės teiginius, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, tačiau šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas neįpareigojo atsakovo vykdyti mokėjimų grafike nustatytus mokėjimus, o nustatė atitinkamus ieškovės nuostolius tam tikru laikotarpiu, t. y. mokėjimo grafiką vertino kaip rašytinį įrodymą, pagrindžiantį tikėtinus ieškovės nuostolius.

24. Pažymėtina, jog būtent ieškovė, norėdama įrodyti negautų pajamų dydį, turi pateikti įrodymus, kokios pajamos, pasirašant vartojimo kredito sutartį, buvo numatytos gauti iš anksto, taip pat ar pagrįstai tikėtasi jas gauti, esant normaliai veiklai (CPK 12 ir 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas negautas pajamas pagal mokėjimų grafike nurodytas sumas, priešingai, nei teigia apeliantė, neprisirišo prie šio grafiko kaip vienintelio įrodymo, galinčio apibrėžti negautų pajamų (nuostolių) dydį, o įvertino tai, kad pateiktame mokėjimo grafike yra nurodytos konkrečios pinigų sumos, kurias atsakovas privalėjo sumokėti pradinei kreditorei, o nesant kitų įrodymų, patvirtinančių didesnes nuostolių sumas, ieškovės reikalavimą sumažino, atsižvelgdamas į byloje pateiktų įrodymų visumą. Pažymėtina, jog ieškovei manant, kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos, ieškovė turėjo teisę pateikti tokius nuostolius patvirtinančius įrodymus, tačiau šios savo pareigos ji neįvykdė – objektyvių įrodymų, patvirtinančių didesnius, nei nustatyta, nuostolius, į bylą pateikta nebuvo. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija turi pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino prašomas priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos ir nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos.

25. Nesutiktina su skundo argumentais, jog, jei sutartis būtų buvusi vykdoma tinkamai, pradinis kreditorius, gavęs įmoką, ją būtų iš karto galėjęs perskolinti už ne mažesnę kaip 34,30 procento palūkanų normą. Šiuo atveju svarbu paminėti, kad ieškovės nurodomos (galbūt būsimos) negautos pajamos nėra kildinamos iš ginčo sutarties. Be to, ieškovė, iš pradinės kreditorės įsigijusi reikalavimo teises į atsakovą, turi įrodinėti savo, o ne pradinės ieškovės patirtus nuostolius. Tuo labiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė, negavusi atitinkamų įmokų iš atsakovo, buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus konkrečius paskolos sandorius ir dėl to negavo pajamų. Konstatuotina, kad skundo argumentai, jog ieškovė patyrė daugiau nuostolių, nei buvo priteista skundžiamu sprendimu už akių, atmestini kaip nepagrįsti. Kitų objektyvių įrodymų, jog ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti didesnes papildomas pajamas, nei nurodyta aptartame mokėjimo grafike, byloje nėra pateikta.

26. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, koks buvo apeliantės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų apeliantė tikėjosi gauti (o nutraukusi sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Kaip minėta, šalys, sudariusios paskolos sutartį, suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, o tai savo ruožtu reiškia, kad šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinio kreditoriaus paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovas privalo sumokėti pradiniam kreditoriui (aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas), todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog pradinis kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike. Reikšminga tai, kad kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 18 d.), galėjo tikėtis gauti 34,30 procento metinių palūkanų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio.

27. Ieškovė, teikdama apeliacinį skundą, nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė priteisti iš atsakovo 34,30 procento negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 514,34 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pirmosios instancijos teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino, motyvuodamas tuo, kad jis prieštarauja imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 daliai, ir pripažino tokią sutarties nustatą nesąžininga ir negaliojančia ab initio.

28. Ieškovė įrodinėja, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Ieškovė nurodo, kad jeigu po Sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovo valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų. Tačiau tokie ieškovės argumentai neatitinka formuojamos kasacinio teismo praktikos ir teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti minėto ieškovės reikalavimo.

29. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita ta apimtimi, kuria pastarasis yra įpareigojamas ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galbūt didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė nekyla nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) negali būti grindžiamos pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta (ir nutraukta) sutartimi, nes peržengia jos galiojimo laike (jei sutartis būtų buvusi tinkamai vykdoma) ribas – ieškovė prašo priteisti negautas pajamas už laikotarpį po sutartyje nustatyto termino pabaigos. Savo ruožtu atsakovo prievolė mokėti pelno palūkanas baigėsi, kreditorei nutraukus sutartį.

31. Be to, ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Kaip jau minėta, ieškovė nei teikdama ieškinį, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 34,30 proc. metinėmis palūkanomis.

32. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovei skundžiamu sprendimu už akių yra priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju yra kompensuojami 5 proc. dydžio praradimai. Ieškovė turėjo įrodyti, kad kreditorė būtų galėjusi atsakovo negrąžintą sumą perskolinti už didesnes kaip 5 proc. dydžio metines palūkanas, o patirti nuostoliai sudarytų daugiau kaip 5 proc. metinių palūkanų. Tačiau ieškovė pareikštu ieškiniu to neįrodinėjo ir tariamai prarastinų pajamų (nuostolių) dydį (34,30 proc.) patvirtinančių įrodymų nepateikė.

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas nustatyta, atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, daro išvadą, kad skundžiamame sprendime už akių pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai aptarė argumentus, susijusius su planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų suma, ir remdamasis aktualia kasacinio teismo praktika teisingai nusprendė, kad kreditorius gali reikalauti negautų pajamų (pelno palūkanų), apskaičiuotų tik iki sutarties termino pasibaigimo dienos, nes negautų pajamų skaičiavimas po sutarties termino pabaigos viršytų teisėtų lūkesčių interesą, todėl reikalavimą dėl 34,30 procento negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 514,34 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos pagrįstai atmetė, o vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies sąlygą 6.1 p. pripažino nesąžininga ir negaliojančia.

34. Įvertinęs ieškiniu pareikštų patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai proporcingai sumažino ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

35. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).

36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei formuojamą teismų praktiką, todėl sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.