- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-01
- Bylos Nr.
- e2A-73-516/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01273-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Erdvės valdymas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „KMT antrinės žaliavos“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romualdos Janovičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Erdvės valdymas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Erdvės valdymas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KMT antrinės žaliavos“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Erdvės valdymas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama:
1.1. Nustatyti, kad 9 360 kv. m dalies kiemo aikštelės (lb3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos kaina 2018 m. birželio 29 d. buvo 4 200 Eur per mėnesį, o 4 000 kv. m dalies pastato – gamybinio pastato (18Plb), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – sandėlio (15Flp), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 469,60 kv. m (nuomojamas plotas 469,60 kv. m), 2018 m. birželio 29 d. nuomos kaina buvo 4 150 Eur per mėnesį, iš viso nuomojamo turto nuomos mokesčio kaina per mėnesį – 8 350 Eur;
1.2. Priteisti iš atsakovės UAB „KMT antrinės žaliavos“ 121 242 Eur nuomos mokesčio skolą už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d.;
1.3. Priteisti iš atsakovės UAB „KMT antrinės žaliavos“ 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas
2. Nurodė, kad pradiniu ieškiniu buvo prašoma skirti ekspertizę, siekiant nustatyti nuomojamo turto – pastato dalies ir lauko aikštelės ploto, sudarančių 14 500 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini) – nuomos kainą ir priteisti ieškovei 63 162 Eur nuomos mokesčio skolą, nes šalys, sudarydamos 2018 m. birželio 29 d. patalpų nuomos sutartį Nr. EV2018/06, joje tikslaus nuomos mokesčio raštu neaptarė. Žodžiu buvo aptarta 0,30 Eur kaina už kvadratinį metrą. Teismo paskirto eksperto D. G. 2020 m. vasario 3 d. ekspertizės akte nurodyta nuomos kaina, ją tiesiogiai susiejus su objektų nusidėvėjimu, yra nepagrįstai sumažinta. Ieškovė nesutinka su eksperto D. G. ekspertizės akte atliktu nuomos mokesčio apskaičiavimu. Pastebėjusi akivaizdžiai nepagrįstus skaičiavimus, ieškovė kreipėsi į ekspertę L. C., kuri, atsakydama į Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje nurodytus klausimus, nesumažino nuomoto turto nuomos kainos, tiesiogiai susiejant ją su turto nusidėvėjimu, ir nustatė 8 350 Eur per mėnesį mokėtino nuomos mokesčio dydį. Atsakovė turtą nuomojosi laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. Kadangi nuomos mokesčio atsakovė ieškovei nemokėjo, atsakovės įsiskolinimas ieškovei sudaro 121 242 Eur (8 350 Eur x 12 mėn. + 21 proc. PVM). Šią sumą ieškovė ir prašo priteisti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 1 098 Eur bylinėjimosi išlaidų.?
4. Teismas nustatė, kad šalys 2018 m. birželio 29 d. sudarė patalpų nuomos sutartį. Joje nėra aptartas nuomos mokesčio dydis, nėra nurodytas konkretus nuomojamas turtas, nebuvo surašytas turto perdavimo–priėmimo aktas. Nustatė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar buvo vykdoma patalpų nuomos sutartis, t. y. iš sutarties kylanti ieškovės pareiga perduoti atsakovei sutarties objektą – patalpas ir lauko aikštelę.
5. Teismas nustatė, kad byloje tarp šalių susiklostė negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai ir iš dalies valstybinės žemės (lauko aikštelės) subnuomos teisiniai santykiai.
6. Teismas nurodė, kad atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, jog realiai nei ieškovei, nei atsakovei ši sutartis nebuvo reikalinga, tačiau ji buvo sudaryta siekiant gauti taršos leidimą. Tik tokį gavus, būtų sprendžiama dėl realios nuomos sutarties sudarymo. Šiai pozicijai pagrįsti atsakovė teikė rašytinius įrodymus – 2018 m. liepos 2 d. sutartį su mažąja bendrija (toliau – MB) „Ekuvos projektai“, ruošusia dokumentus taršos leidimui gauti, kreipimąsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, Taršos prevencijos departamentą ir šių institucijų atsakymus (laikotarpis nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. birželio mėn.). Teismas konstatavo, kad šių aplinkybių ieškovės vadovas V. A. 2021 m. sausio 27 d. teismo posėdžio metu neneigė.
7. Byloje esantys įrodymai dėl sutarties sudarymo, jos vykdymo, šalių bendravimo prieš sutarties sudarymą ir po jos sudarymo leido teismui daryti išvadą, kad patalpos ir lauko aikštelė atsakovei niekada perduotos nebuvo.
8. Teismas nurodė, kad ieškovės vadovas, aiškindamas faktinį nuomos objekto perdavimą atsakovei, paaiškino, jog atsakovė teritorijoje laikė savo techniką, matė, kad atsakovės vadovas S. J. teritorijoje dirbo su traktoriumi, kažką griovė. Daugiau aplinkybių, turinčių reikšmės šio klausimo (dėl turto perdavimo–priėmimo iki 2018 m. liepos 1 d.) sprendimui, ieškovės atstovai nenurodė. Teismas, įvertinęs šią ieškovės vadovo nurodytą aplinkybę, kad teritorijoje matė techniką su UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ logotipu arba visai be jokių skiriamųjų ženklų ir su šia technika dirbantį atsakovės vadovą, sprendė, kad nėra pagrindo vertinti, jog atsakovei faktiškai buvo perduotas nuomos sutartyje nurodytas nuomos objektas.
9. Iš byloje esančios nuomos sutarties teismas nustatė, kad šalys tarėsi dėl bendrųjų patalpų ir lauko aikštelės, kurios kiemo inžineriniai statiniai priklauso ieškovei nuosavybės teise, nuomos, tačiau sutartyje nenurodė patalpų ir lauko aikštelės plotų. Pradiniame ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji perdavė atsakovei nuomos teise naudotis bendrąsias patalpas ir lauko aikštelės plotą, sudarančius 14 500 kv. m, o patikslintame ieškinyje nurodė, kad buvo išnuomota 9 360 kv. m kiemo aikštelės (lb3), 4 000 kv. m pastato–gamybinio pastato (18Plb) ir 469,60 kv. m pastato–sandėlio (15Flp) (iš viso 13 829,60 kv. m). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai nurodė, kad apie nuomotų plotų dydžius galima spręsti iš prie ginčo sutarties pridėto priedo – žemės sklypo plano, kuris atsakovės nepasirašytas. Teismas nurodė, kad ekspertas posėdžio metu paaiškino, jog nuomojamą plotą nustatė pagal turto savininkės (ieškovės) pateiktą schemą ir valstybės įmonės Registrų centro duomenis; pats jis plotų nematavo ir ar duomenys yra teisingi patvirtinti negali, nes, nesant kadastrinių matavimo bylų, sudėtinga tai nustatyti. Liudytoja apklausta ekspertė L. C. nurodė, kad informaciją apie plotus jai teikė užsakovė UAB „Erdvės valdymas“.
10. Teismas nurodė, kad atsakovės pateikti dokumentai, t. y. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugsėjo 26 d. raštas, kiti dokumentai ir fotonuotraukos patvirtina, kad ginčo sutarties galiojimo metu (2018 m. liepos 1 d. – 2019 m. liepos 1 d.) pastatai buvo avarinės būklės: kiauras stogas, neįrengtas įvažiavimas į patalpas (yra tik sienos su langais), plane nurodytas angaras baigia sugriūti. Nors ieškovės atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad saugant atliekas tokia statinių būklė yra vertinga, nes nesudaro kliūčių pasišalinti kvapams, tačiau teismas sutiko su atsakove, kad tai neatitinka aplinkos apsaugai keliamų reikalavimų.
11. Teismas konstatavo, kad ieškovės atstovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė visus metus prašė neišrašinėti sąskaitų faktūrų pagal sutarties 4.2 punktą, o ieškovės vadovas tam neprieštaravo. Teismo nuomone, tokie paaiškinimai neatitinka protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus elgesio nagrinėjamoje situacijoje standarto.
12. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, sprendė, kad byloje esančių įrodymų dėl sutarties sudarymo, jos vykdymo, šalių bendravimo prieš sutarties sudarymą ir po jos visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad nuomojamos patalpos pagal 2018 m. birželio 29 d. patalpų nuomos sutartį atsakovei perduotos nebuvo. Laikydamasis principo, kad bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, teismas sprendė, kad ieškovė, teigianti, jog ji faktiškai perdavė patalpas atsakovei, turėjo pareigą įrodyti šias aplinkybes. Atsakovės atstovas paaiškino, kodėl nebuvo perimtos patalpos ir lauko aikštelė, t. y. teikiant paraišką gauti taršos leidimą buvo svarbu nurodyti, kur bus vykdoma veikla. Teismo vertinimu, atsakovei patalpų nuomos sutartis buvo reikalinga, norint pateikti paraišką gauti taršos leidimą, tačiau ji šių patalpų niekada savo reikmėms nenaudojo (tai patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad pastatas apleistas, be langų ir pan.). Ieškovės veiksmai, neišrašant kas mėnesį sąskaitų faktūrų, nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu vykdomas išnuomotų patalpų remontas ir pan., teismo vertinimu, iš esmės patvirtino atsakovės nurodomas aplinkybes.
13. Teismo nuomone, ieškovė, prieš sudarydama 9 360 kv. m valstybinės žemės subnuomos sutartį, turėjo laikytis imperatyvių reikalavimų, numatytų tiek Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), tiek Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir jį detalizuojančiuose poįstatyminiuose aktuose.
14. Teismas konstatavo, kad nesant byloje įrodymų, kurie patvirtintų įstatyme ar sutartyje nustatytos nuomotojo pareigos perduoti patalpas nuomininkui įvykdymą, atsakovė neturi prievolės mokėti nuomos mokesčio. Faktas, kad atsakovė, teikdama dokumentus taršos leidimui gauti, nurodė, kad ji pagal nuomos sutartį naudojasi statiniais ir lauko aikštele, kuriuose vykdys atliekų šalinimo veiklą, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad patalpos ir lauko aikštelė atsakovei perduotos, kaip tai numatyta sutartyje.????????????????
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Ieškovė UAB „Erdvės valdymas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – patikslintą ieškinį tenkinti, skirti byloje ekspertizę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismas pagrįstai kvalifikavęs, kad šalis siejo nuomos teisiniai santykiai, netinkamai taikė šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas ir kasacinio teismo praktiką, spręsdamas dėl nuomos šalių teisių ir pareigų bei teisinių pasekmių. Bylos nagrinėjimo metu į apeliantės atstovo klausimus ar atsakovei buvo sudarytos kokios nors kliūtys naudotis išnuomotu turtu, atsakovė nurodė, kad jokių kliūčių nurodyti ji negali, nes išsinuomotu turtu ketino naudotis tik gavus taršos leidimą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad sutarties vykdymui iš apeliantės (nuomotojo) pusės nebuvo jokių kliūčių: naudotis ar nesinaudoti ir kaip naudotis šiuo turtu sprendė atsakovė (nuomininkė). Atsakovė veiklos vykdymą išsinuomotame turte siejo su aplinkybe, už kurią apeliantė (nuomotoja) neatsako ir ji nėra aptarta nuomos sutartyje.
15.2. Teismo išvados dėl nuomotojo pareigos perduoti turtą pažeidimo yra nenuoseklios ir prieštaringos. Turtą apeliantė faktiškai perdavė 2018 m. liepos 1 d., o dėl naudojimosi turtu per visą sutarties galiojimo laiką sprendė pati atsakovė. Su apeliante naudojimosi turtu klausimai nebuvo derinami. Atsakovės atstovas nurodė, kad dėl medžiagų sandėliavimo buvo susitarta ne su ieškove, o su UAB „Klaipėdos miesto tvarka“, be to, apeliantei priklausančiame turte UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ įrengė 3 500 kv. m ploto aikštelę, skirtą medžiagų saugojimui. Tokie atsakovės paaiškinimai paneigia jos poziciją, kad nuomojamu turtu atsakovė nesinaudojo.
15.3. Nors pirmosios instancijos teismas turto dalį sudarančių statinių būklę ir duomenis apie siekį gauti taršos leidimą laikė ieškinio atmetimo argumentais, liko neįvertinta tai, kad atsakovė laisva valia sudarė sutartį ir jai jau prieš sutarties sudarymą buvo žinoma turto būklė, kuri atsakovę tenkino. Be to, neįvertinta ir tai, kad nėra duomenų, jog atsakovė, gavusi Aplinkos apsaugos agentūros pranešimą apie netinkamą statinių būklę, būtų apie tai informavusi apeliantę. Ne tik apeliantė, bet ir atsakovė yra verslo subjektas, kuriam taikomi analogiški kaip ir apeliantei elgesio standartai. Atsakovė, negavusi jos nurodyto taršos leidimo, neinicijavo nei sutarties pakeitimo, nei nutraukimo ir pripažino, jog bent dalimi turto naudojosi beveik iki pat sutartyje nurodytos nuomos termino pabaigos. Apeliantė neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovė nesinaudoja ar negali naudotis turtu. Jei atsakovei jau po sutarties sudarymo turto būklė tapo nepriimtina arba jeigu visu turtu nesinaudojo, apeliantė to nežinojo ir neprivalėjo žinoti bei pagrįstai manė, kad atsakovė laikysis sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
15.4. Šalių pasirašyta nuomos sutartis nėra nuginčyta, tai reiškia, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų pasinaudojusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.484 straipsnyje nustatytais savo teisių gynimo būdais.
15.5. Pirmosios instancijos teismas padarė dvi prieštaraujančias išvadas, viena vertus jis teigė, kad sudarytos nuomos sutarties pagrindu šalis siejo nuomos santykiai, kita vertus jis sutiko su atsakovės pozicija, kad sutartis sudaryta ne teisiniams nuomos santykiams nustatyti, bet turint tikslą gauti taršos leidimą. Apeliantė, perdavusi turtą atsakovei naudotis, turėjo interesą gauti nuomos mokestį. Tiek atsakovei gavus, tiek ir negavus taršos leidimo, apeliantės interesas nebūtų keitęsis – ji, kaip turto savininkė, siekė gauti pajamas iš išnuomoto turto.
15.6. Jokie teisės aktai nenumato nuomotojo pareigos kontroliuoti ir tikrinti, ar nuomininkas naudojasi išnuomotu turtu. Atsakovei aiškinant, kad ši sutartis nebuvo reikalinga, kad ji sudaryta siekiant gauti taršos leidimą ir tik po leidimo gavimo neva būtų sprendžiama dėl realios nuomos sutarties sudarymo, byloje turėjo būti ginčijamas ne nuomotojo pareigos perduoti turtą pažeidimo klausimas, o keliamas sandorio galiojimo klausimas.
15.7. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad tarp šalių iš dalies susiklostė žemės (lauko aikštelės) nuomos teisiniai santykiai. Priešingai nei teigia teismas, aikštelė yra nekilnojamasis daiktas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo prasme yra statinys. Vadovaujantis teismo argumentacija, išeitų, kad ne tik dėl aikštelės, tačiau ir dėl turtą sudarančių statinių dalių taip pat turėjo būti gautas valstybės įgaliotos institucijos leidimas, nes šis turtas yra ant valstybinės žemės.
15.8. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinį dėl to, kad turtas atsakovei nebuvo perduotas, klausimas dėl turto nuomos kainos liko neišspręstas. Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo skirtos ekspertizės išvadomis ir į bylą pateikė teismo ekspertės L. C. atliktą turto vertinimo ataskaitą. Mano, kad ekspertas D. G. netinkamai nustatė turto nuomos kainą – nepagrįstai turto nusidėvėjimo mastą tiesiogiai susiejo su turto nuomos mokesčio dydžiu. Yra pagrindai skirti byloje pakartotinę ekspertizę Turto nuomos mokesčio dydžiui nustatyti.
Atsiliepimas
16. Atsakovė UAB „KMT antrinės žaliavos“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Nuomos sutartyje nebuvo numatytas nuomos mokesčio dydis, nebuvo nurodytas konkretus nuomojamas turtas, nebuvo surašytas turto perdavimo-priėmimo aktas t. y. turtas nebuvo perduotas. Sutartis buvo sudaryta tam, kad atsakovė atliktų planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą ir pabandytų gauti taršos leidimą t. y. pavykus gauti taršos leidimą buvo planuojama patalpų ir žemės sklypo dalyse ateityje vykdyti bendrą verslą – nepavojingų atliekų tvarkymą. Kol negautas taršos leidimas, ieškovė net neketino faktiškai perduoti turto, o atsakovei turtas nebuvo reikalingas, todėl nereikalavo jo perduoti. Esant neapibrėžtai situacijai dėl to, ar turtas faktiškai bus nuomojamas, sutartyje nebuvo nustatyta nuomos kaina. Tai, kad nuomos sutartis buvo sudaryta ne siekiant naudoti turtą, o atlikti planuojamos veiklos aplinkai vertinimą, patvirtina atsakovo sudarytos 2018 m. liepos 2 d. ir 2019 m. kovo 18 d. sutartys su MB „Ekuvos projektai“, kuriomis remiantis buvo bandoma gauti taršos leidimą. Atsižvelgiant į tai, kad planuotos atliekų tvarkymo veiklos be taršos leidimo vykdyti įstatymas neleidžia, o nuomos sutartis buvo sudaryta tik tam, kad valstybės įstaigoms parodyti ateityje planuojamos ūkinės veiklos vietą, patalpos faktiškai nebuvo perduotos. Aiškinant sutartį, akivaizdu, kad ji buvo sudaryta į ateitį dėl planuojamos veiklos ir dėl to turtas nebuvo perduotas.
16.2. Apeliacinio skundo motyvas, kad atsakovė, negavusi taršos leidimo, neinicijavo sutarties pakeitimo ar nutraukimo yra nepagrįstas, nes leidimo gavimo dokumentai buvo tvarkomi (leidimą bandoma gauti) visą laikotarpį, ką patvirtina laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. birželio mėn. gauti atsakymai iš Aplinkos apsaugos departamento ir kitų valstybės įstaigų. Dėl to pasibaigus nuomos sutartyje numatytam terminui inicijuoti jos pakeitimo ar nutraukimo nebuvo pagrindo.
16.3. Ieškovė pripažįsta, kad perdavimo–priėmimo aktas nebuvo pasirašytas, tačiau neteisingai teigia, kad turtą buvo perdavusi faktiškai. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė nuo 2018 m. birželio 29 d. faktiškai naudojosi turtu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės vadovo nurodytą aplinkybę, kad teritorijoje matė techniką su UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ logotipu arba visai be jokių skiriamųjų ženklų ir su šia technika dirbantį atsakovės vadovą, padarė pagrįstą išvadą, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovei faktiškai buvo perduotas nuomos sutartyje nurodytas nuomos objektas. Papildydama šį pirmosios instancijos teismo motyvą, pažymi, kad pagal UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, ši įmonė objekte (duomenys neskelbtini) vykdė remonto ir griovimo darbus ieškovės naudai laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. Pagal 2019 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą ieškovė nuomojosi iš UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ keltuvą, todėl akivaizdu, kad objekte buvo rangovės UAB „Klaipėdos miesto tvarka“, o ne atsakovės, statybinė technika.
16.4. Pagal patalpų nuomos sutarties 4.2 punktą nuomos mokestis turėjo būti mokamas kiekvieną mėnesį, tačiau ieškovė dvi sąskaitas už nuomą išrašė tik 2019 m. birželio 28 d., t. y. po vienerių metų, besibaigiant sutarties terminui. Toks sąskaitų faktūrų nerašymas kiekvieną mėnesį yra ieškovės konkliudentiniai veiksmai, įrodantys, kad faktiškai atsakovė, neperėmusi turto neprivalėjo už jį mokėti.
16.5. Turtas negalėjo būti perduoti naudotis atsakovei, nes tuo metu buvo netinkamos būklės. Laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti nuomos mokestį, turtą faktiškai valdė ieškovė, bet ne atsakovė, ką įrodo ieškovės visą laiką vykdyti griovimo ir statybos darbai pastatuose ir žemės sklype.
Žemesnės instancijos teismas
16.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad žemės sklypas, kurį ieškovė subnuomojo atsakovei, priklauso valstybei. Žemės nuomininkas subnuomoti valstybinės žemės sklypą kitiems asmenims gali tik gavęs rašytinį valstybinės žemės nuomotojo sutikimą.
16.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ekspertas D. G. netinkamai nustatė turto nuomos kainą, nes nepagrįstai turto nusidėvėjimo mastą tiesiogiai susiejo su turto nuomos mokesčio dydžiu. Su šiuo motyvu sutikti negalima, nes byloje apklaustas ekspertas D. G. paaiškino, kad jis nuomos mokestį nustatė įvertindamas faktinę turto būklę 2018 m. birželio 29 d. iš šalių pateiktų fotonuotraukų bei kitų įrodymų, o ne vertindamas nusidėvėjimą. Tuo tarpu liudytoja L. C. teisme paaiškino, kad jai nebuvo žinoma, kokia turto būklė buvo 2018 m. birželio 29 d., todėl ji turtą vertino atsižvelgdama į būklę, buvusią apžiūros metu (turtas tuo metu buvo naujai suremontuotas), be to ji taip pat įvertino įregistruotą statybos baigtumo (73 proc.) koeficientą, kitaip tariant, vertino faktinę būklę. Suremontuoto turto nuomos kaina negali būti tokia pati, kaip apleisto turto kaina, todėl ekspertas D. G. pagrįstai atsižvelgė į faktinę turto būklę.
Šalies argumentai
16.8. Ieškovė pirminiame ir patikslintame ieškiniuose nurodė, kad sutarta nuomos kaina buvo 0,30 Eur už 1 kv. m. Nors atsakovė su šiuo kainos dydžiu nesutinka, nes dėl kainos nebuvo jokio žodinio susitarimo ir derybų, tačiau jei ieškovė tvirtina, kad buvo sutarta kaina 0,30 Eur už 1 kv. m, reiškia, kad ji elgiasi nesąžiningai, prašydama priteisti už kiemo aikštelę 0,45 Eur už 1 kv. m, o už pastatą nuo 0,90 Eur iki 1,20 Eur už 1 kv. m.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
18. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Erdvės valdymas“ (nuomotoja) ir atsakovė UAB „KMT antrinės žaliavos“ (nuomininkė) 2018 m. birželio 29 d. sudarė (pasirašė) patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei nuomos teise naudotis bendrosiomis patalpomis ir lauko aikštelės plotu, esančiomis (duomenys neskelbtini) (sutarties 1.1 punktas). Sutartyje buvo numatyta patalpų nuomos trukmė nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. (sutarties 1.3 punktas). Nuomotoja įsipareigojo ne vėliau kaip 2018 m. liepos 1 d. perduoti nuomininkei nuomos teise naudoti patalpas (sutarties 2.1 punktas), o nuomotoja – nuo 2018 m. liepos 1 d. mokėti nuomotojai (ieškovei) už patalpų nuomą fiksuotą patalpų nuomos mokestį (sutarties 4.1 punktas).
19. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl nuomotojos pareigos perduoti nuomininkei nuomos objektą tinkamo įvykdymo.
20. Apeliantė (ieškovė) UAB „Erdvės valdymas“, nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jos ieškinį dėl nuomos mokesčio priteisimo, teigia, kad nuomos sutarties objektas faktiškai buvo perduotas atsakovei nuo 2018 m. liepos 1 d., o naudotis ar nesinaudoti ir kaip naudotis šiuo turtu sprendė pati atsakovė (nuomininkė). Tuo tarpu atsakovės UAB „KMT antrinės žaliavos“ teigimu, turtas (nuomos objektas) jai faktiškai nebuvo perduotas, jį ir toliau valdė pati ieškovė, todėl prievolė mokėti nuomos mokestį nekilo.
21. Taigi šalių nurodomos nuomos sutarties sudarymo aplinkybės, t. y. ar nuomos sutarties objektas – patalpos ir lauko aikštelė – iš tiesų faktiškai buvo perduotas atsakovei, skiriasi, todėl siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ne tik sutarties tekstą, bet ir faktinius šalių veiksmus, elgesį, ginčo patalpų nuomos sutarties sudarymo tikslą bei kitas aplinkybes.
Dėl nuomotojo pareigos perduoti nuomininkui nuomos objektą tinkamo įvykdymo
22. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Nuomos sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui. Jeigu tokie požymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, tai nuomos sutartis laikoma nesudaryta (CK 6.477 straipsnio 3 dalis). CK 6.535 straipsnio 1 dalis nustato, kad pastatas, statinys ar įrenginys perduodamas ir priimamas pagal perdavimo–priėmimo aktą. Jį pasirašo abi šalys. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita, nuomotojo pareiga perduoti pastatą, statinį ar įrenginį nuomininkui laikoma įvykdyta, kai pastatas, statinys ar įrenginys faktiškai perduodamas nuomininkui arba pasirašomas perdavimo–priėmimo aktas.
23. Taigi pagal bendrąsias teisės normas pagrindinė nuomotojo iš negyvenamosios patalpos nuomos sutarties kylanti pareiga – suteikti (perduoti) už mokestį patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir išlieka visą nuomos sutarties terminą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nei šiose, nei kitose bendrosiose nuomos santykius reglamentuojančiose CK normose nėra įtvirtinta imperatyvaus reikalavimo nuomojamą daiktą, taip pat ir negyvenamąsias patalpas, perduoti nuomininkui pagal perdavimo–priėmimo aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629-313/2015). Dėl šios priežasties nuomos teisinių santykių šalys turi teisę susitarti dėl nuomos objekto (patalpų) perdavimo nuomininkui pagal perdavimo–priėmimo aktą, lygiai kaip ir faktiškai jį perduoti, t. y. nesurašant tokio akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629-313/2015; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688-684/2015).
24. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė ir ginčo dėl to nėra, kad patalpų nuomos sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, jog nuomojamos patalpos atsakovei turi būti perduotos iki 2018 m. liepos 1 d. Jokio patalpų ir lauko aikštelės perdavimo–priėmimo akto šalys nepasirašė.
25. Nors, apeliantės teigimu, sutarties vykdymui jokių kliūčių iš jos pusės nebuvo ir jokie teisės aktai nenustato nuomotojui pareigos kontroliuoti ir tikrinti, ar nuomininkas naudojasi išnuomotu turtu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kai tarp šalių kyla ginčas dėl (ne)tinkamai įvykdytos nuomotojo pareigos perduoti nuomininkui nuomos objektą ir kai šalys patalpų perdavimo–priėmimo akto nesudaro, būtent nuomotojui tenka pareiga įrodyti, jog jis tinkamai įvykdė pagrindinę savo pareigą perduoti už mokestį patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti. Taigi nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovei reikėjo įrodyti, kad ji faktiškai perdavė atsakovei tinkamas pagal paskirtį naudotis nuomojamas patalpas (CPK 178 straipsnis).
26. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nuomos sutarties objektas, labiau tikėtina, faktiškai nebuvo perduotas atsakovei (nuomininkei) naudotis ir valdyti. Išskyrus ieškovės teiginius, byloje nėra kitų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų įstatyme ar sutartyje nustatytos nuomotojo (ieškovės) pareigos perduoti patalpas nuomininkui (atsakovei) įvykdymą.
27. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė UAB „KMT antrinės žaliavos“ nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nuomos sutarties sudarymo tikslas buvo gauti taršos leidimą ir tik tokį leidimą gavus, turtu naudotis ateityje, šalims vykdant bendrą verslą – nepavojingų atliekų tvarkymą. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovė pateikė 2018 m. liepos 2 d. sudarytą paslaugų sutartį su MB „Ekuvos projektai“, pagal kurią MB „Ekuvos projektai“ teikė atsakovei konsultacijas dėl planuojamos ūkinės veiklos – nepavojingų atliekų tvarkymo, adresu (duomenys neskelbtini), bei ruošė dokumentus taršos leidimui gauti, taip pat laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. birželio mėn. Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos departamento raštus (kreipimaisi ir institucijų atsakymai), kuriuose nurodyti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimai, nurodytos pastabos, trūkumai ir pan. Pažymėtina, kad šių atsakovės nurodytų nuomos sutarties sudarymo aplinkybių, t. y. kad tokios sutarties sudarymo tikslas buvo gauti taršos leidimą ir ateityje vykdyti bendrą nepavojingų atliekų tvarkymo verslą, ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme neneigė.
28. Kaip minėta, šalių sudarytos nuomos sutarties 4.1 punkte buvo nustatyta, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. nuomininkė (atsakovė) įsipareigoja už patalpų nuomą mokėti nuomotojai (ieškovei) fiksuotą patalpų nuomos mokestį, o 4.2 punkte nustatyta, kad nuomininkas nuomos mokestį nuomotojui už einamąjį mėnesį moka kas mėnesį, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. Konkretus mėnesinis fiksuotas nuomos mokestis sutartyje nebuvo nurodytas. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktinį nuomos sutarties objekto – patalpų ir lauko aikštelės – perdavimą galėtų patvirtinti ieškovės kas mėnesį atsakovei išrašomos sąskaitos faktūros už nuomą, tačiau, kaip patvirtina bylos duomenys, per visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo sutarties sudarymo dienos ieškovė neišrašinėjo atsakovei sąskaitų faktūrų už išnuomotas patalpas ir lauko aikštelę. Į bylą pateiktos tik dvi sąskaitos faktūros už patalpų nuomą, kurias ieškovė UAB „Erdvės valdymas“ išrašė 2019 m. birželio 28 d., t. y. po metų nuo sutarties sudarymo dienos, besibaigiant sutartyje nurodytam jos galiojimo terminui, ir tik 2019 m. liepos 5 d. šias sąskaitas elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei (31 581 Eur sumos sąskaita faktūra Nr. EV-0040 už nuomą laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir 31 581 Eur sumos sąskaita faktūra Nr. EV-0039 už nuomą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d.).
29. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad šalių sudarytoje nuomos sutartyje nebuvo nurodytas nei tikslus išnuomotas turtas ir jo plotas, nei, kaip minėta, nuomos kaina, o pačios ieškovės pozicija dėl konkretaus išnuomoto turto ir jo ploto bei sutartos kainos nebuvo nuosekli. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pradiniame ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji perdavė atsakovei nuomos teise naudoti bendrąsias patalpas ir lauko aikštelę, kurių plotas – 14 500 kv. m, tuo tarpu patikslintame ieškinyje nurodė, kad buvo išnuomota 9 360 kv. m kiemo aikštelė, 4 000 kv. m gamybinis pastatas ir 469,60 kv. m pastatas-sandėlis, iš viso – 13 829,60 kv. m. Be to, tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad žodžiu sutarta nuomos kaina buvo 0,30 Eur už 1 kv. m, tačiau tokia ieškovės nurodyta neva sutarta patalpų ir lauko aikštelės nuomos kaina (0,30 Eur už kv. m), įvertinus pačios ieškovės ieškinyje nurodytus išnuomotų patalpų ir aikštelės plotus, nesutampa su atsakovei 2019 m. birželio 28 d. išrašytose dvejose sąskaitose faktūrose nurodytomis sumomis už nuomą. Taigi neaišku kaip ir už kokį konkretų išnuomotų patalpų ir lauko aikštelės plotą bei kokiu nuomos mokesčio tarifu ieškovė apskaičiavo sąskaitose faktūrose nurodytas nuomos kainas.
30. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti nuomos sutartyje nurodyto turto – pastato ir lauko aikštelės, esančių adresu (duomenys neskelbtini) – nuomos kainą, buvo paskyręs ekspertizę ir ją pavedęs atlikti ekspertui D. G.. Ieškovė, nesutikusi su teismo paskirto eksperto nustatyta nuomos kaina, pateikė savo ekspertės L. C. ekspertizės aktą ir, remdamasi paminėtame akte pateiktais skaičiavimais, patikslino ieškinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys yra laisvos pačios tartis ir nustatyti abiem sutarties šalims priimtiną išnuomojamo turto kainą, todėl ieškovei reikalaujant priteisti nesumokėtą nuomos mokestį ir įrodinėjant jo dydį, turi būti vertinama ne ekspertų nustatyta galima nuomos kaina sutarties sudarymo metu, o tokia, dėl kurios šalys susitarė. Jei, ieškovės teigimu, žodžiu buvo sutarta dėl 0,30 Eur už 1 kv. m nuomos kainos, neaišku, kodėl vėliau bylos nagrinėjimo metu ieškovė UAB „Erdvės valdymas“ pakeitė poziciją ir priteistiną nuomos mokestį siekė įrodinėti ekspertų nustatytomis ginčo turto nuomos kainomis sutarties sudarymo metu. Kaip minėta, šalys nuomos sutartyje neaptarė nei konkretaus išnuomojamo turto (jo ploto), nei jo kainos, o aptarti šalių veiksmai ir ypač pačios ieškovės nenuosekli pozicija, kuomet ji negali tiksliai nurodyti išnuomoto turto ploto, sutartos kainos, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad tarp šalių nebuvo net ir žodinio susitarimo dėl konkretaus nuomos objekto (jo ploto) ir kainos, o nuomos sutartis šalių buvo pasirašyta siekiant sukurti prielaidas nuomos teisiniams santykiams ateityje, atsakovei gavus taršos leidimą.
31. Byloje esantys įrodymai (nuotraukos) patvirtina, kad ginčo nuomos sutarties galiojimo metu (2018 m. liepos 1 d.–2019 m. liepos 1 d.) pastatai buvo avarinės būklės (pastatas sugriuvęs) ir negalėjo būti naudojami. Atsakovės teigimu, ginčo nuomos sutarties galiojimo metu ieškovė vykdė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), griovimo ir statybos darbus, kas patvirtina, kad ieškovė faktiškai turto pagal nuomos sutartį atsakovei nebuvo perdavusi. Pažymėtina, kad šias atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ ieškovei išrašytos sąskaitos faktūros laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), griovimo, ardymo ir remonto darbus, UAB „Bridaira“ ieškovei išrašytos sąskaitos faktūros laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2019 m. liepos mėn. už pastato stogo remontą, ieškovės ir UAB „Tobula instaliacija“ 2019 m. gegužės 30 d. sudaryta elektros montavimo darbų, adresu (duomenys neskelbtini), rangos sutartis, UAB „Abstruktus“ 2020 m. vasario 11 d. pateiktas atsakymas, kad ieškovės užsakymu vykdė grindų betonavimo ir kiemo aikštelės betonavimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini), bei 2019 m. birželio 20 d. ir 2019 m. rugsėjo 16 d. išrašė ieškovei sąskaitas faktūras, ieškovės ir UAB „Hersa“ 2019 m. gegužės 24 d. sudaryta sutartis dėl lauko durų ir langų pagaminimo, demontavimo ir sumontavimo. Paminėti byloje esantys rašytiniai įrodymai apie ieškovės su kitais rangovais sudarytas sutartis ir vykdytus pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ardymo, griovimo, statybos ir įrengimo darbus, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia apeliantės (ieškovės) nurodomas aplinkybės apie ginčo patalpų faktinį perdavimą atsakovei ir kartu patvirtina atsakovės teiginius, kad viso nuomos sutarties galiojimo metu ginčo patalpomis naudojosi pati ieškovė, kaip minėta, patalpose bei teritorijoje vykdydama griovimo ir statybos darbus.
32. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; kt.).
33. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija įvertinusi prieš tai aptartus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad nuomos sutartis, labiau tikėtina, vis tik buvo sudaryta ne turint tikslą iš tiesų perduoti patalpas ir lauko aikštelę atsakovei naudotis ir valdyti, o, kaip nurodė atsakovė, siekiant gauti taršos leidimą ir ateityje vykdyti bendrą verslą – nepavojingų atliekų tvarkymą. Nepaisant to, kad šalys formaliai sudarė patalpų nuomos sutartį ir atsakovė kreipėsi į atitinkamas institucijas bei pateikė šią sutartį, siekdama gauti leidimą nepavojingų atliekų tvarkymo veiklai vykdyti ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tačiau, išskyrus šiuos duomenis, byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti ieškovės poziciją dėl patalpų ir lauko aikštelės faktinio perdavimo atsakovei. Kaip minėta, šalims nesudarius turto perdavimo–priėmimo akto, ieškovė (nuomotoja) privalėjo įrodyti faktinį patalpų ir lauko aikštelės perdavimą atsakovei (nuomininkei). Nagrinėjamu atveju ieškovė tokių įrodymų nepateikė. Priešingai, tai, kad nuomos sutartyje nėra detaliai aptarto perduodamo nuomos sutarties objekto (išnuomotų patalpų ir lauko aikštelės), jo ploto ir kainos bei pačiai ieškovei negalint tiksliai įvardinti dėl kokio ploto ir kainos šalys susitarė (ieškinyje nurodant, kad buvo sutarta dėl 0,30 Eur už 1 kv. m, vėliau nuomos mokesčio dydį siekiant įrodyti ekspertų nustatyta galima ginčo turto nuomos kaina sutarties sudarymo metu), labiau patvirtina atsakovės poziciją, kad šalys, pasirašydamos nuomos sutartį, siekė ne sukurti nuomos teisinius santykius, o sudaryti prielaidas tokiems santykiams ateityje – atsakovei gavus taršos leidimą. Be to, nustačius, kad nuomos sutarties galiojimo metu ieškovė vykdė ginčo patalpų ir lauko aikštelės, esančių (duomenys neskelbtini), griovimo ir remonto darbus, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad 2018 m. birželio 29 d. patalpų nuomos sutartyje nurodytos patalpos ir lauko aikštelė atsakovei faktiškai perduotos nebuvo. Ieškovei neįrodžius, kad ji tinkamai įvykdė pagrindinę savo pareigą perduoti už mokestį nuomos objektą atsakovei laikinai valdyti ir naudoti, atsakovei nekilo pareiga mokėti nuomos mokesčio.
34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovė UAB „Erdvės valdymas“ neįrodė faktinio nuomos objekto perdavimo atsakovei UAB „KMT antrinės žaliavos“ ir atmetęs ieškovės ieškinį dėl nuomos mokesčio priteisimo, tinkamai taikė ir aiškino nuomos teisinius santykius reglamentuojančias CK normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Dėl prašymo skirti ekspertizę
35. Ieškovė UAB „Erdvės valdymas“ apeliaciniame skunde prašė skirti byloje ekspertizę, siekiant nustatyti turto nuomos mokesčio dydį.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo, nes eksperto išvada, kokia ginčo nekilnojamojo turto nuomos vertė buvo patalpų nuomos sutarties sudarymo dieną – 2018 m. birželio 29 d., neturės reikšmės teisingam byloje kilusio ginčo išnagrinėjimui. Esminis apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas yra ar atsakovei kilo prievolė mokėti nuomos mokestį, t. y. ar išnuomotas turtas jai buvo perduotas. Šioje nutartyje konstatavus, kad apeliantė neįrodė, jog nuomos sutarties objektas buvo perduotas atsakovei ir dėl to jai nekilo prievolė mokėti nuomos mokestį, klausimas dėl nuomos kainos nėra aktualus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Apeliantės UAB „Erdvės valdymas“ apeliacinį skundą atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
38. Atsakovė UAB „KMT antrinės žaliavos“, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, jų faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.