- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- e2S-1531-613/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01273-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „KMT antrinės žaliavos“
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Erdvės valdymas“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „KMT antrinės žaliavos“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-8751-904/2019 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Erdvės valdymas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „KMT antrinės žaliavos“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 17 d. priėmė teismo įsakymą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Erdvės valdymas“ pareiškimą, kuriuo nutarta iš skolininkės UAB „KMT antrinės žaliavos“ priteisti 63 162 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Kreditorė pareiškimu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolos dydžio apimtimi nekilnojamam, kilnojamam turtui ar piniginėms lėšoms. Nurodo, kad skolininkė 2019 m. liepos 7 d. siuntė priminimą dėl įsiskolinimo, tačiau jokio atsakymo iš skolininkės nesulaukė, todėl mano, kad teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 17 d. nutartimi tenkino kreditorės prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones –areštavo skolininkės UAB „KMT antrinės žaliavos“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, neviršijant 63 162 Eur reikalavimo sumos, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai. Nesant ar nepakankant skolininkės kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, areštavo skolininkei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant 63 162 Eur reikalavimo sumos, leidžiant išmokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, įvykdyti prievolę kreditorei.
4. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal kreditorės pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas kreditorei palankus teismo sprendimas.
5. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsižvelgiant į tai, kad teismui nėra žinoma skolininkės turtinė padėtis, į prašomos priteisti sumos dydį, kuri yra 63 162 Eur, į tai, kad šalys geranoriškai ginčo neišsprendžia, į tai, kad kiekviena šalis ar ginčijama teisė gali būti tinkamai apginta tik kai užtikrinama teismo procesinio dokumento įvykdymo galimybė, todėl teismas, turi pagrindą manyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Skolininkė UAB „KMT antrinės žaliavos“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Teismas nukrypo nuo aktualios teismų praktikos, pasisakydamas dėl didelės ieškinio sumos ir skolininkės turtinės padėties nežinojimo, bet ne dėl jos nesąžiningumo.
6.2. Remiantis skolininkės kartu su atskiruoju skundu teikiamais įrodymais, UAB „Erdvės valdymas“ turėtų būti laikoma nesąžininga, o ne UAB „KMT antrinės žaliavos“.
6.3. Skolininkės turtinė padėtis yra pakankamai gera, kad kreditorės reikalavimų sumos galima būtų nevertinti kaip didelės skolininkei.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į skolininkės atskirąjį skundą kreditorė prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Kreditorė nurodo, kad teismų praktikoje preziumuojama, jog teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos. O šiuo atveju kreditorės reikalavimo suma laikytina didele.
7.2. Kreditorės vertinimu, tarp šalių kilusio ginčo aplinkybės (šalių susirašinėjimas, atsisakymas padengti įsiskolinimą ir kt.) pagrindžia skolininkės nesąžiningumą.
7.3. Skolininkės nurodoma jos turtinė padėtis nėra stabili, ką patvirtina jos pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai. Be to, įmonė neturi nekilnojamojo turto, o dalis jos nurodytų transporto priemonių yra lizinguojamos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
8. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų. Pagrindų peržengti skundo ribas ar absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338, 320 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Skolininkė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl statybinių medžiagų vagystės ir UAB „KMT antrinės žaliavos“ finansinės atskaitomybės dokumentų išrašus. Šie duomenys, skolininkės vertinimu, patvirtina, kad jos gerą turtinę padėtį bei kreditorės reikalavimų nesąžiningumą. Įvertinus aplinkybę, kad skolininkė šių naujų įrodymų neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui (skundžiama nutartis priimta nepranešus skolininkei), kreditorė su šiais įrodymais yra susipažinusi ir dėl jų pateikusi nuomonę atsiliepime į atskirąjį skundą, spręstina, kad skolininkė neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti anksčiau, o jų priėmimas neužvilkintų nagrinėjamo klausimo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina kartu su kitais įrodymais.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
12. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi panaikino 2019 m. liepos 17 d. įsakymą, teismui priėmus ieškovės UAB „Erdvės valdymas“ ieškinį atsakovei UAB „KMT antrinės žaliavos“.
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiama nutartimi sprendė, kad teismo įsakymu priteistos skolos suma yra didelė, skolininkės finansinė padėtis nėra žinoma, todėl ji galbūt neturės pakankamai turto įvykdyti kreditorei palankų teismo sprendimą. Skolininkė nesutinka su skundžiama nutartimi, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aktualios teismų praktikos, pasisakydamas dėl didelės ieškinio sumos kriterijaus, skolininkės turtinė padėtis yra gera, o kreditorė neįrodė jos nesąžiningumo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiais skolininkės argumentais.
14. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-298/2013 ir joje pacituota jau nebeaktualia prezumpcija, pagal kurią grėsmė ieškovei (kreditorei) galbūt palankaus sprendimo įvykdymui preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas vėlesnėmis savo nutartimis pakeitė iki tol taikytą praktiką, išaiškindamas, jog vien didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018).
15. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi negalėjo tenkinti kreditorės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, remiantis vien didele reikalavimo suma. Tuo labiau, kad, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal pateiktus UAB „KMT antrinės žaliavos“ finansinės atskaitomybės dokumentus (pirmosios instancijos teismui prieinami per Juridinių asmenų registrą) skolininkės turtinė padėtis yra pakankamai gera.
16. Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo (nagrinėjamu atveju UAB „Erdvės valdymas“) turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo (UAB „KMT antrinės žaliavos“) jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju, šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
17. UAB „Erdvės valdymas“ nenurodė jokių konkrečių duomenų ar aplinkybių, kurie leistų apeliacinės instancijos teismui spręsti dėl grėsmės jai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Visos UAB „Erdvės valdymas“ nurodytos aplinkybės, kuriomis ji grindžia UAB „KMT antrinės žaliavos“ nesąžiningumą, turės būti įvertintos nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, bet ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
18. Atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilines procesines teisės normas, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – UAB „Erdvės valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
19. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti uždarosios akcinės bendrovės „Erdvės valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.