- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-15
- Bylos Nr.
- e2-1762-516/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01273-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Erdvės valdymas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „KMT antrinės žaliavos“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
- 3.1.18.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Erdvės valdymas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. e2-549-253/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Erdvės valdymas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KMT antrinės žaliavos“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Erdvės valdymas“ patikslinusi ieškinį, pareikštą atsakovei UAB „KMT antrinės žaliavos“, prašo nustatyti nuomojamo turto nuomos mokesčio kainą per mėnesį, priteisti ieškovei UAB „Erdvės valdymas“ iš atsakovės UAB „KMT antrinės žaliavos“ 121 242,00 Eur nuomos mokesčio skolą už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d., 8 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti atsakovės UAB „KMT antrinės žaliavos“ atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės UAB „KMT antrinės žaliavos“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – ir atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą ar vertės sumažinimą.
2. Nurodė, kad ieškovės reikalavimai pagrįsti tiek pateikiamais ieškinyje paaiškinimais, tiek rašytiniais įrodymais, pateiktais su pradiniu ieškiniu, todėl, tikėtino (prima facie) ieškinio pagrįstumo sąlyga yra įvykdyta. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma yra didelė, nei teismui, nei ieškovei šiuo metu nėra tiksliai žinoma atsakovės turtinė padėtis. Teigė, kad yra iškilusi grėsmė galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui, nes atsakovė ilgą laiką naudojosi ieškovei priklausančiu turtu, tačiau pareiškus reikalavimą mokėti nuomos mokestį, ėmė klaidinti ieškovę nepriimdama sąskaitų elektroninio pašto adresu. Atsakovė nurodė, kad nuomojamas turtas jai nebuvo perduotas, nors formuluojant klausimus ekspertizei, atsakovė netiesiogiai pripažino, jog naudojosi mažiausiai 3 500 m² lauko aikštelės plotu. Manė, kad prieštaringa atsakovės pozicija, t. y. ieškovės klaidinimas, rodė atsakovės nesąžiningumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką, pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, sutiko su ieškovės argumentais, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
5. Sprendė, kad ieškovė jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovės siekį išvengti ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė, nors būtent ieškovei, prašančiai taikyti šį išimtinį ir itin kitos ginčo šalies interesus varžantį procesinį institutą, tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie atsakovės nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma). Ieškovei dėstant teiginius apie atsakovės nesąžiningumą ginčo teisiniuose santykiuose, pažymėjo, kad ieškovės teiginiai susiję su kilusio ginčo esme, todėl teismas šioje proceso stadijoje negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos, ir atitinkamai negali jomis vadovaudamasis spręsti dėl atsakovės nesąžiningumo.
6. Konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes, todėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė UAB „Erdvės valdymas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Nepagrįstas Klaipėdos apygardos teismo teiginys, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tikėtiną atsakovės siekį išvengti atsiskaitymo su ieškove. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartimi ieškovės prašymu atsakovei buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi šią nutartį panaikino ir po anksčiau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (t. y. būtent bylos nagrinėjimo metu) iš esmės sumažėjo atsakovės turtas. Palyginus atsakovės 2018 ir 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, matyti, kad atsakovės ilgalaikio turto vertė sumažėjo beveik perpus – 48,22 proc. (nuo 107 699 Eur iki 55 763 Eur), įskaitant transporto priemones (kuri jau buvusi areštuota) bei kitus įrenginius. Likvidus turtas 2019 m. gruodžio 31 dienai buvo tik 90,00 Eur. Minėtos aplinkybės rodo, kad teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones atsakovė ženkliai sumažino turimą turtą, todėl bylos nagrinėjimo eigoje ir iškilo reali grėsmė, kad ieškovei galimai palankus teismo sprendimas negalės būti sėkmingai įvykdytas.
7.2. Atsakovės nesąžiningumą pagrindžia tai, kad ji ilgą laiką naudojosi ieškovei priklausančiu turtu, tačiau pareiškus reikalavimą mokėti nuomos mokestį, ėmė klaidinti ieškovę, nepriimdama sąskaitų įprastai susirašinėjimui naudotu elektroninio pašto adresu.
7.3. Ieškovės reikalavimo suma yra objektyviai didelė (121 242,00 Eur), iš turimų duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo metu ženkliai mažėjo atsakovės turtas, darbuotojų skaičius, nėra jokio pagrindimo, jog atsakovei pareikštas reikalavimas būtų nesunkiai įvykdomas. Nagrinėjamu atveju ir didelė reikalavimo suma yra vienas iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
8. Atsakovė UAB „KMT antrinės žaliavos“ atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Šioje byloje Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2S-1531-613/2019) jau buvo vertinama atsakovės turtinė padėtis, jos sąžiningumas, todėl iš naujo laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos, tik jei po jų panaikinimo atsakovė būtų atlikusi kokius nors nesąžiningus veiksmus, kurie keltų grėsmę sprendimo įvykdymui. Neįrodžius UAB „KMT antrinės žaliavos“ nesąžiningumo, laikinųjų apsaugos priemonių taikyti nebuvo pagrindo.
8.2. Ieškovės motyvas, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, yra nepagrįstas, nes ieškovė turto sumažėjimą sieja ne su faktiniu turto sumažėjimu (turto perleidimu ar pan.), bet su balansinės turto vertės sumažėjimu. Atsakovė UAB „KMT antrinės žaliavos“ su 2019 m. liepos 31 d. atskiruoju skundu buvo pateikusi informaciją apie savo turtinę padėtį (atskirojo skundo 3-11 priedai). 2019 metų balanse turtas sumažėjo ne dėl jo perleidimo, bet dėl finansinio nusidėvėjimo (amortizacijos). Turto vertės metiniame balanse sumažėjimas pagal Pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnį nėra turto sumažinimas. Tai, kad balanse nurodyto turto vertė iš esmės skiriasi nuo rinkos vertės patvirtina pridedama 2019 m. liepos 24 d. kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita, pagal kurią Sunkvežimis MAN TGS 26.440 buvo įvertintas 81.191 Eur, nors jo balansinė vertė dėl amortizacijos yra tik 28,96 Eur. Be to, UAB „KMT antrinės žaliavos“ iš SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo įsigijo transporto priemonę VW Amarok (pridedama 2020 m. spalio 7 d. finansinio lizingo sutarties Nr. 720650/00 spec. sąlygos). Lizingo bendrovės, prieš sudarydamos sutartis, privalo atlikti pirkėjo kreditingumo vertinimą, o tai reiškia, kad kredito įstaiga teigiamai įvertino UAB „KMT antrinės žaliavos“ esamą finansinę padėtį ir jos perspektyvas.
8.3. Atsakovė pateikė 2020 m. spalio 15 d. tarpinę UAB „KMT antrinės žaliavos“ finansinę atskaitomybę už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., iš kurios matyti, kad ir 2020 metais atsakovės turtas dar padidėjo (ilgalaikis iki 88.966 Eur, trumpalaikis iki 247.057 Eur), įmonė toliau dirba pelningai. Vadinasi, atsakovės turtinė padėtis tik gerėja, grėsmės, kad galimai palankus ieškovei teismo sprendimas nebus įvykdytas, nėra, nes atsakovė turto neslepia. Minėta tarpinė finansinė atskaitomybė taip pat patvirtina, kad sumažėjus darbuotojų, įmonės pajamos nesumažėjo.
8.4. Atsakovė taip pat pateikė VMI pažymą, pagal kurią, 2020 m. spalio 15 d. duomenimis, UAB „KMT antrinės žaliavos“ yra pateikusi visas deklaracijas ir atsikaičiusi su biudžetu, ir VSDFV pažymą, kad UAB „KMT antrinės žaliavos“ įsipareigojimus VSDFV yra įvykdžiusi.
Atsiliepimas
8.5. Atsakovė nemoka tariamos skolos ne dėl nesąžiningumo, bet dėl to, kad nesutinka su skola. Pagal 2018 m. birželio 29 d. patalpų nuomos sutarties 4.2 punktą nuomos mokestis turėjo būti mokamas kiekvieną mėnesį, tačiau ieškovė UAB „Erdvės valdymas“ 2 vnt. PVM sąskaitų faktūrų už nuomą išrašė tik po metų. Toks sąskaitų faktūrų nerašymas kiekvieną mėnesį yra konkliudentiniai veiksmai, įrodantys, kad faktiškai UAB „KMT antrinės žaliavos“ neprivalėjo mokėti už turtą, nes turtas nebuvo perduotas ir nenaudojamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – Tarpinės finansinės atskaitomybės, sudarytos 2020 m. spalio 15 d., kopiją, 2020 m. spalio 14 d. Pagrindinių priemonių inventorizacijos aprašo kopiją, 2019 m. liepos 24 d. Vertinimo ataskaitos kopiją, Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos kopiją, 2020 m. spalio 16 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos kopiją, 2020 m. spalio 7 d. Lizingo sutarties specialiosios dalies kopiją.
11. Atsakovė neprašo pridėti prie bylos naujų įrodymų ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jų pateikimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 straipsnis), bet jais siekia pagrįsti savo argumentus dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimo. Tokiu atveju vertintina, kad atsakovės tikslas yra šių įrodymų priėmimas į bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas apsvarsto ir šį klausimą.
12. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
13. Atsakovės pateikti įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė šiais naujai pateiktais įrodymais siekia paneigti apeliantės teiginius dėl atsakovės nesąžiningumo ir dėl grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgdamas į tai, kad nurodytų įrodymų pateikimo poreikis kilo vėliau, nei buvo priimtas ginčijamas procesinis sprendimas, o dalis tokių įrodymų ir atsirado vėliau, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima ir vertina bendrame įrodymų kontekste.
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodyta praktika).
16. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja. Šios teismo išvados apeliantė neginčija, todėl skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka vertinantis teismas plačiau dėl pirmosios iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo nepasisako.
17. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu, kurios, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė.
18. Ieškovė, siekdama pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį ir paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas, priimtas aptariamu klausimu, nurodo, kad palyginus atsakovės 2018 ir 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, matyti, jog atsakovės ilgalaikio turto vertė sumažėjo beveik perpus – 48,22 proc. (nuo 107 699 Eur iki 55 763 Eur), taip pat sumažėjo atsakovės darbuotojų skaičius. Minėtos aplinkybės rodo, kad teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones atsakovė ženkliai sumažino turimą turtą. Be to, ieškovės teigimu, ieškinio reikalavimo suma yra objektyviai didelė (121 242,00 Eur), todėl nagrinėjamu atveju ir didelė reikalavimo suma yra vienas iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
19. Aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018). Nesąžiningų atsakovės veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti teismo sprendimo įvykdymo, apeliantei neįrodžius, ieškinio suma negali būti savarankišku pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).
21. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų duomenų, finansinės atskaitomybės laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., atsakovės nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai sudarė iš viso – 249 000,00 Eur, iš jų: ilgalaikis turtas – 55 763,00 Eur; trumpalaikis turtas – 193 237,00 Eur; nuosavas kapitalas – 215 460,00 Eur; per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 27 703,00 Eur. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Tarpinės finansinės atskaitomybės už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., sudarytos 2020 m. spalio 15 d., kopiją, iš kurios matyti, kad atsakovės nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai nurodytu laikotarpiu sudarė iš viso – 336 023,00 Eur, iš jų ilgalaikis turtas – 88 966,00 Eur; trumpalaikis turtas – 247 057,00 Eur; nuosavas kapitalas – 257 212,00 Eur; per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 56 629,00 Eur. 2020 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenys pagrindžia, kad atsakovės ilgalaikis turtas per 2020 m. 9 mėnesius padidėjo, todėl vien ta aplinkybė, kad 2018 – 2019 m. sumažėjo atsakovės ilgalaikis turtas ir darbuotojų skaičius šiuo atveju niekaip nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo, nes, kaip minėta, atsakovės ilgalaikis turtas per devynis 2020 m. mėnesius vėl padidėjo. Pažymėtina, kad iš 2020 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog atsakovė 2020 m. veikia pelningai, jos grynasis pelnas 2020 m. rugsėjo 30 d. sudarė 41 752,00 Eur, o 2019 m. – 37 035,00 Eur. Atsakovė tai pat pateikė duomenis, kad neturi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad atsakovė ženkliai mažina turimą turtą.
22. Pažymėtina, kad net jei byloje ir būtų duomenys apie blogą atsakovės turtinę padėtį, tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019). Kaip jau buvo ne kartą išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016), todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos kaip instrumentas skolininko turtui, iš kurio kreditorius galėtų vėliau pasitenkinti reikalavimą, sukaupti.
23. Įvertinus apeliantės procesinių dokumentų turinį, nustatyta, kad iš esmės jis jokių konkrečių duomenų, įrodymų apie atsakovės atliktus ar ketinamus atlikti veiksmus paslepiant, perleidžiant ar kitu būdu sumažinant turimo turto masę, kurie leistų spręsti dėl atsakovės nesąžiningumo (CPK 12, 17, 178 straipsniai) nepateikė. Kaip jau minėta, šiuo atveju apeliantės akcentuojamos aplinkybės – balansinės turto vertės ir darbuotojų skaičiaus įmonėje mažėjimas, savaime atsakovės nesąžiningumo neįrodo.
24. Pasak apeliantės, atsakovės nesąžiningumą pagrindžia ir aplinkybė, kad ji ilgą laiką naudojosi apeliantei priklausančiu turtu nemokėdama nuomos mokesčio. Teismas šių aplinkybių nevertina kaip sudarančių pagrindą taikyti apeliantės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovės nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Ieškinyje išdėstytų aplinkybių dėl atsakovės veiksmų, iš kurių apeliantė kildina skolos reikalavimą, pagrįstumas bus vertinamas tik bylą nagrinėjant iš esmės, o ne šioje proceso stadijoje.
25. Lietuvos apeliacinis teismas, apibendrindamas aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės veiksmai liudija apie egzistuojančią grėsmę apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, ginčijama pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.